Civilinė byla Nr. e2A-594-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00860-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir kongresų centro ,,Litexpo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ dėl viešojo pirkimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti atsakovės UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą dėl 2017 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutarties nutraukimo neteisėtu ir įpareigoti atsakovę vykdyti 2017 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutartį.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. vasario 2 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS) paskelbė bilietų platinimo paslaugų pirkimą Nr. 1183173, kurį laimėjo ieškovė. Šalys 2017 m. kovo 13 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei bilietų platinimo paslaugas. Sutarties 7.5 skyriuje šalys aptarė sutarties nutraukimo teisinius pagrindus.
3. Atsakovė 2018 m. sausio 22 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl nepagrįsto papildomo 0,29 Eur dydžio mokesčio už įsigytą elektroninį bilietą taikymo. Ieškovė 2018 m. sausio 22 d. raštu informavo atsakovę, kad taikytas papildomas mokestis grąžintas bilietus įsigijusiems asmenims. 2019 m. sausio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad buvo gauta lankytojo pretenzija dėl to, jog perkant bilietą į parodą „Adventur 2019“ taikytas 1 Eur papildomas mokestis. Ieškovė 2019 m. sausio 30 d. raštu atsakė, kad papildomas mokestis galėjo būti taikomas dėl sistemos klaidos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. 00 val. 00 min. iki 9 val. 30 min. Ieškovė sutiko grąžinti visiems klientams minėtu laikotarpiu susidariusią permoką. Atsakovė 2019 m. vasario 25 d. raštu informavo ieškovę, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 23 d. 9 val. 15 min. iki 10 val. 27 min. neveikė parodos „Vilniaus knygų mugė 2019“ bilietų platinimo sistema, dėl to parodos lankytojai negalėjo įsigyti bilietų nei internetu, nei kasose. Ieškovė informavo atsakovę, kad siekdama sumažinti neigiamus elektroninės bilietų platinimo sistemos sutrikimo padarinius, ieškovė ėmėsi papildomų veiksmų – bilietai kasose buvo platinami darbą pradedant anksčiau, nei privaloma, taip pat iš anksto buvo paruošta fizinių bilietų. Elektroninės bilietų platinimo sistemos sutrikimai buvo pastebimi trumpą laiko tarpą. Dėl minėtų bilietų platinimo sistemos sutrikimų atsakovė 2019 m. kovo 5 d. raštu pareikalavo sumažinti komisinį mokestį. Ieškovė nurodė, kad sutrikimai buvo laikini, kompensuoti kitomis bilietų platinimo priemonėmis bei sutiko kompensuoti atsakovės patirtus nuostolius.
4. Atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad įsigyjant bilietus į parodą „Motivated@work“ buvo taikomas papildomas 1 Eur mokestis kiekvienam bilietui. Ieškovė 2019 m. balandžio 16 d. raštu paaiškino, kad papildomas mokestis buvo taikytas už papildomas paslaugas – asmeninį projektų vadovo aptarnavimą. Atsakovė 2019 m. balandžio 19 d. raštu pareikalavo ieškovės pateikti išsamią išklotinę apie bilietų į parodą „Motivated@work“ įsigijimą bei informaciją, kokias papildomas paslaugas parodos lankytojai įsigijo iš ieškovės. Ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. raštu atsakovei nurodė, kad parodos „Motivated@work“ lankytojai įsigijo papildomą administravimo paslaugą už asmeninį aptarnavimą, kuriai yra taikomas papildomas 1 Eur įkainis. Atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. raštu pakartotinai pareikalavo ieškovės pateikti anksčiau nurodytą informaciją, tačiau ieškovė paaiškino, kad bilietų platinimo sistema neleidžia atskirti duomenų ir neformuoja ataskaitų apie papildomų paslaugų pardavimus, nurodė, kad iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo įsigyta apie 55 papildomų paslaugų už asmeninį aptarnavimą. Ieškovė paaiškino, kad galutinės bilieto kainos į parodą „Motivated@work“ padidėjimas 1 Eur atsirado dėl to, jog klientai užsisakė papildomas paslaugas – asmeninį projekto vadovo aptarnavimą, už kurį yra taikomas papildomas mokestis. Papildomi mokesčiai taip pat taikomi užsisakant ir kitas papildomas paslaugas: bilieto siuntimą registruotu paštu; bilieto spausdinimą kasoje ir kt. Atkreipė dėmesį, kad visais atvejais klientas gali įsigyti bilietą be jokių papildomų paslaugų ar mokesčių, o apie papildomus bilietų platintojo įkainius už papildomas paslaugas klientas visuomet yra informuojamas.
5. Atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1 (toliau – Raštas Nr. 1) informavo ieškovę, kad vadovaudamasi sutarties 7.5 skyriaus 3 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalimi nuo 2019 m. birželio 21 d. vienašališkai nutraukia sutartį dėl daugkartinių, pasikartojančių ir esminių sutartinių įsipareigojimų pažeidimų. Ieškovė nesutiko su sutarties nutraukimu, pateikė paaiškinimus ir prašė atšaukti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti sutartį. Atsakovė 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2 (toliau – Raštas Nr. 2) informavo ieškovę, kad savo sprendimo nekeičia ir nurodė kitą, papildomą sutarties nutraukimo teisinį pagrindą – CK 6.721 straipsnio 1 dalį bei sutarties 7.5 skyriaus 2 punktą. Suėjus rašte nurodytam terminui, nuo 2019 m. birželio 21 d. sutartis laikoma nutraukta.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti sutartį. Sutarties 7.5 skyriuje nurodytas baigtinis sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas. Ieškovė nepadarė esminių sutarties pažeidimų, kurie leistų atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, sutarties 7.5 skyriaus 3 punktas). Atsakovės teiktose pretenzijose nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir neesminiai. Ieškovė pažymėjo, kad sutartis faktiškai yra skirta aptarnauti vartotojus, tai reiškia, kad net ir atsakovės pretenzijose nurodyti tariami sutarties vykdymo pažeidimai yra sąlygojami subjektyvaus vartotojų vertinimo. Atsakovė negalėjo kaip sutarties pažeidimo vertinti bet kokio vartotojo nusiskundimo, išreikšto socialiniuose tinkluose (facebook ir pan.), kadangi tai neatitinka objektyvumo standarto.
7. Be to, ieškovės manymu, atsakovė neteisėtai inicijuoja vienašalį sutarties nutraukimą praėjus daugiau nei vieneriems metams po tariamo esminio sutarties pažeidimo. Nepagrįstai inicijuodama vienašalį sutarties nutraukimą, atsakovė nesiekia išsaugoti sutarties ir pažeidžia favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), nebendradarbiauja su ieškove (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Tokie atsakovės veiksmai yra nesąžiningi (CK 1.5 straipsnis) ir neteisėti. Ginčo sutartis yra kilusi iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, todėl sutarties vykdymui taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Atsakovės elgesį saisto viešųjų pirkimų principai (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), pirmiausia – skaidraus veikimo pareiga. Atsakovė pažeidžia skaidrumo principą ir ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą (VPĮ 103 straipsnis), kadangi yra nenuosekli, nepaaiškina ir nepateikia aiškios pozicijos dėl sutarties nutraukimo teisinio pagrindo ir aplinkybių, kuriomis atsakovė grindžia vienašalį sutarties nutraukimą.
8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė neužtikrino bilietų platinimo internetu ir kasose 2019 m. vasario 23 d. didžiausio metų renginio „Vilniaus knygų mugė 2019“ metu, vienašališkai nustatė ir savo naudai rinko sutarčiai prieštaraujantį papildomą 0,29 Eur dydžio bilietų įsigijimo mokestį per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. kovo 25 d. į aštuonias parodas. Be to, ieškovė vienašališkai nustatė ir rinko sutarčiai prieštaraujantį papildomą 1 Eur bilietų administravimo mokestį į renginį „Motivated@work“. Pažeidimo ji nenutraukė net ir po to, kai buvo kelis kartus įspėta apie tokio mokesčio neteisėtumą. Vien tai, kad ieškovė vienašališkai nustatė klientams papildomus bilietų išsiuntimo, administravimo, paslaugų mokesčius, kuriuos 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutartis ir Bilietų platinimo paslaugų ir praleidimo kontrolės sistemos palaikymo techninė specifikacija (toliau – techninė specifikacija) nustatyti draudė, ir taip slapta pelnėsi iš klientų, yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio sutartis privalėjo būti nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės UAB Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą dėl 2017 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutarties nutraukimo neteisėtu ir įpareigojo atsakovę vykdyti 2017 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutartį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą sutartį pagal CK 6.217 straipsnį ir sutarties 7.5 punkto 3 dalį, tai yra dėl esminio sutarties pažeidimo, o būtent dėl to, jog ieškovė vienašališkai nustatė ir savo naudai rinko sutarčiai prieštaraujantį papildomą 0,29 Eur bilietų įsigijimo mokestį į aštuonias parodas, gavusi atsakovės pretenziją, ir toliau vienašališkai nustatė ir rinko sutarčiai prieštaraujantį papildomą 1 Eur mokestį į renginį „Motivated@work“, nebendradarbiavo su atsakove – paprašyta neteikė pirminių dokumentų apie neteisėtai surinktus mokesčius, su tuo susijusią informaciją slėpė nuo atsakovės, melavo atsakovei, kad klientai užsako iš ieškovės papildomas paslaugas, melavo klientams, kad ieškovės nustatytas papildomas administravimo mokestis yra privalomas, pažeidimų dėl neteisėto mokesčio klientams taikymo nenutraukė net ir po to, kai buvo kelis kartus įspėta apie mokesčio neteisėtumą, be to, jog ieškovė neužtikrino tinkamo paslaugų teikimo renginio „Vilniaus knygų mugė 2019“ metu.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybės, jog 2019 m. vasario 23 d. nuo 9 val. 15 min. iki 10 val. 27 min. neveikė parodos „Vilniaus knygų mugė 2019“ bilietų platinimo sistema, dėl to parodos lankytojai negalėjo įsigyti bilietų nei internetu, nei kasose, nėra pagrindo vertinti kaip esminio sutarties pažeidimo. Teismas nustatė, kad ieškovė įsipareigojo užtikrinti bilietų pardavimą kasose, taip pat užtikrinti, jog bilietų platinimas vyktų sklandžiai, be trikdžių, įranga, skirta bilietų platinimui, būtų tinkamai veikianti, užtikrintas pakankamas kiekis darbuotojų darbui kasose, kad informacinė sistema turi suteikti galimybę įsigyti bilietus į „Litexpo“ renginius internetu (techninės specifikacijos III dalies „Bilietų pardavimas internetu“ 1 punktas). Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys leidžia teigti, jog tam tikrą laiką neveikus sistemai bilietą buvo galima įsigyti vietoje. 2019 m. vasario 23 d. pasiaiškinime nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas ir klientams pardavinėjami su unikaliu ID kodu bilietai, ant kurių buvo nurodoma bilietų vertė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sistema neveikė neilgą laiką, ieškovė ėmėsi operatyvių priemonių atsiradusiam sutrikimui pašalinti, dėl įvykusių sutrikimų nėra pagrindo konstatuoti ieškovės tyčios arba didelio neatsargumo.
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitą grupę aplinkybių, su kuriomis atsakovė siejo sutarties nutraukimą, t. y. papildomų mokesčių taikymą, nurodė, kad pirmąją pretenziją dėl nepagrįsto papildomo 0,29 Eur mokesčio už įsigytą elektroninį bilietą taikymo atsakovė teikė 2018 m. sausio 22 d. Ieškovė, reaguodama į šią pretenziją, pripažino pažeidimą, jį operatyviai pašalino, teikė ataskaitas, kiek buvo parduota bilietų su nurodytu mokesčiu, įsipareigojo sugrąžinti mokestį bilietus įsigijusiems asmenims iki 2018 m. sausio 29 d. Vėliau 2019 m. sausio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą, kad gavo lankytojo pretenziją dėl to, jog perkant internetu bilietą į 2019 m. sausio 25 d. parodą „Adventur 2019“ taikytas 1 Eur papildomas mokestis. Ieškovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, kad situacija galėjo susidaryti tik nuo 00 val. 00 min. nakties iki darbo laiko pradžios, kada nedelsiant buvo pakeistas bilietų aprašymas. Be to, ieškovė sutiko atlyginti 1 Eur kainos skirtumą, kurį patyrė nurodytas ir kiti ankstyvi klientai, pirkę bilietus. Atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad, įsigyjant bilietus į parodą „Motivated@work“, buvo taikomas papildomas 1 Eur mokestis kiekvienam bilietui. Ieškovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, kad bilietą įsigyjantis asmuo turi teisę užsisakyti papildomų paslaugų, kurios teikiamos už papildomą įkainį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prie pretenzijos pridėta sąskaita išankstiniam apmokėjimui buvo anuliuota.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintas platus teisės aktuose numatytų priemonių už galimus sutarties pažeidimus taikymas. Teismas laikė esant reikšminga tai, kad ieškovė pripažino pažeidimus dėl 0,29 Eur mokesčio bei dėl 1 Eur papildomo mokesčio, išsamiai paaiškino situaciją dėl galimų nurodytų mokesčių skaičiavimo, sutiko grąžinti skaičiuotus mokesčius, buvo pateikti įrodymai dėl 0,29 Eur mokesčio grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad konkreti nurodyta sąskaita dėl taikyto papildomo mokesčio į parodą „Motivated@work” buvo anuliuota. Elektroniniame laiške atsakovės atstovė nurodė, kad situaciją įvertino, prieštaravimų šiuo klausimu nebeturi.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas tarp šalių kyla ne tik dėl vienašališko sutarties nutraukimo, tačiau ir dėl sutarties vykdymo apimties, t. y. ar ieškovė galėjo taikyti papildomus mokesčius už papildomas paslaugas, suteiktas klientams. Teismas nustatė, kad pagal sutarties sąlygas tiekėjo teikiamos paslaugos mokestis turi būti įskaičiuotas į bilieto kainą (techninės specifikacijos II skyriaus „Renginių administravimas“ 2 dalies 4 punktas); mokesčiai klientams, įsigyjantiems bilietus, neturi būti taikomi (techninės specifikacijos II skyriaus „Renginių administravimas“ 2 dalies 6 punktas). Teismo vertinimu, pagal sudarytos sutarties sąlygas bei į bylą teiktus pirkimo dokumentus, ieškovė negalėjo rinkti papildomo mokesčio už bilietų platinimo paslaugas, tačiau už papildomas paslaugas, kurių prašydavo klientai, kurios buvo atliktos tų klientų naudai bei neapima bilietų platinimo paslaugos pagal sutarties sąlygas ir pirkimo dokumentus, ieškovė turėjo teisę į papildomo apmokėjimo gavimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad už papildomas paslaugas, pavyzdžiui, išsiųsti įsigytą bilietą paštu į užsienio šalį, internetu įsigyto bilieto atspausdinimą kasoje ir pan., papildomas mokestis galėjo būti taikomas, tačiau vien už sąskaitos faktūros išrašymą mokestis pagal sudarytą sutartį ir pirkimo sąlygas negalėjo būti taikomas.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, vertinant atsakovei suteiktų paslaugų apimtį (kiekį, trukmę), netinkamai suteiktų paslaugų apimtis yra itin nedidelė. Teismas pažymėjo, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas ir pirkimo dokumentus perkančioji organizacija turi plačias teises taikyti įvairias atsakomybės priemones tiekėjui už sutarties pažeidimus. Teismas konstatavo, kad ieškovės padarytų sutarties pažeidimų nėra pagrindo vertinti kaip esminių, kurie sudarytų pagrindą nutraukti tarp ginčo šalių sudarytą sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nevertino, kad ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sutarties pažeidimų. Sutarties nutraukimo klausimas turėjo būti analizuojamas atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties specifiką, jos sąlygų imperatyvų pobūdį, sutarties nutraukimo teisėtumą vertinant pagal viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Teismas sutarties pažeidimus vertino neatsižvelgdamas į VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinį bei ignoruodamas VPĮ 89 straipsnį, draudžiantį tiekėjui savavališkai keisti sutartį. Pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį, fiksuotą bilietų kainą nustatė atsakovė ir kaina negalėjo būti keičiama. Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nustatyti bilietams jokių papildomų sutartyje nenumatytų mokesčių, nes visas bilietų platinimo paslaugų paketas įėjo į atsakovės nustatytą bilieto kainą: ir bilieto suformavimas, ir išsiuntimas elektroninėmis priemonėmis, ir išankstinių sąskaitų išrašymas bei pateikimas, ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų išrašymas ir pateikimas. Atsakovė privalėjo užtikrinti sutarties vykdymo skaidrumą, tiekėjų lygiateisiškumą, taip pat, kad ieškovė nesąžiningai negautų to, ko jai tiesiogiai už paslaugų teikimą nenumatė ir neleido gauti sutartis.
16.2. Teismas selektyviai pasisakė tik dėl dalies sutarties pažeidimų. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad pažeidimai buvo daromi nuolat ir kartojami. Pažeidimų visuma, kurios teismas neįvertino, patvirtino, kad sutartis buvo pažeista iš esmės ir šie pažeidimai nebeleido atsakovei tikėtis, jog sutartis toliau bus vykdoma skaidriai bei neapgaudinėjant atsakovės klientų. Dalis ieškovės atliktų pažeidimų paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, teismui išreikalavus dokumentus iš ieškovės. Teismas netyrė ir nevertino sutarties pažeidimo, kai ieškovė neteisėtai klientams taikė 1 Eur bilieto mokestį į parodą „Adventur 2019“, neįvertino, kad ieškovė, vykdydama sutartį, nebendradarbiavo ir neteikė atsakovei duomenų apie neteisėtai surinktus papildomus mokesčius, į renginį „Motivated@work“ neteisėtą papildomą mokestį ieškovė pritaikė ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuriai sąskaitą po pretenzijos pateikimo panaikino, bet ir kitiems bilietų pirkėjams – Danske Bank, UAB „RNDV GROUP“, UAB „Baltic Petroleum“.
16.3. Teismas neįvertino, kad ieškovė šalino ne visus savo padarytus pažeidimus ir iš jų neteisėtai uždirbo. Ieškovė grąžino tik neteisėtai 2018 m. sausio 22 d. taikytą 0,29 Eur mokestį ir panaikino vieną neteisėtą sąskaitą Specialiųjų tyrimų tarnybai į renginį „Motivated@work“. Kitų neteisėtai surinktų mokesčių, kurių surinkimą patvirtina ieškovės kompaktinio disko dokumentas „Litexpo 2019_kiti mokesčiai“, ieškovė negrąžino ir pažeidimų nešalino.
16.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutartis nutraukta neteisėtai, nes ieškovė neva reaguodavo į pretenzijas ir pažeidimus šalindavo. Atsakovės teigimu, ieškovė tik formaliai reaguodavo į atsakovės pretenzijas. Nuolatinis sutarties pažeidinėjimas darant vis naujus finansinius pažeidimus, buvo esminis sutarties pažeidimas. Atsakovės vertinimu, neteisėti mokesčiai dėl klaidos gali būti pritaikyti vieną ar du kartus, tačiau kai toks taikymas yra sisteminis, akivaizdu, kad ieškovė taip elgiasi sąmoningai.
16.5. Teismas sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą vertino ne pagal sutarties 7 skyriaus „Sutarties galiojimas ir nutraukimas“ 7.5 papunkčio 3 dalies reikalavimus, nors būtent šiuo pagrindu sutartis buvo nutraukta, o pagal visiškai kitą pagrindą ? sutarties 7.5 papunkčio 2 dalį, kuriuo atsakovė net nesivadovavo.
16.6. Teismas nepagrįstai esminį sutarties pažeidimą vertino tik pagal tai, kokia yra neteisėtai pritaikytų mokesčių bendra finansinė vertė. Atsakovės teigimu, svarbus ne savavališkai taikytų mokesčių bendras dydis, tačiau pats faktas, kad tokie mokesčiai buvo neteisėtai ir nesąžiningai taikomi. Tai, kad ieškovės savavališkai taikyti papildomi administravimo mokesčiai vienam bilietui yra sąlyginai nedideli, nekeičia padarytų pažeidimų masto ir svarbos. Kai kalbama apie plačiajai visuomenei skirtus renginius ir jų bilietų kainas, skaidri kainodara yra ypatingai svarbi.
16.7. Atsakovė pažymėjo, kad suteikė ieškovei daug galimybių pašalinti pažeidimus, tačiau ieškovės daromų pažeidimų šiurkštumas ir pakartotinumas nulėmė, jog sutartis nebegalėjo būti vykdoma toliau ir privalėjo būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.
16.8. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai visus neteisėto papildomo mokesčio taikymo atvejus pateisino atsakovės teisininkės A. R. 2018 m. sausio 31 d. elektroniniu laišku: „dėkojame už išsamų paaiškinimą, situaciją supratome ir įsivertinome. Prieštaravimų šiuo klausimu neturime.“ Pažymėjo, kad teismas neįvertino šio elektroninio laiško turinio ir konteksto. Atsakovė uždavė klausimą, kodėl ieškovė skelbia, kad gali būti taikomas papildomas 1,50 Eur mokestis už bilieto atsiėmimą kasoje. Ieškovė paaiškino, kad toks mokestis gali būti taikomas ne už bilieto įsigijimą, bet dėl to, jog ieškovė gali suteikti klientui papildomą paslaugą – atspausdinti bilietą kasoje, išsiųsti paštu į užsienio valstybę. Šiuo atveju atsakovės atstovė padėkojo už atsakymą, tačiau joks leidimas taikyti papildomus mokesčius nebuvo duotas. Be to, atsakovės atstovė neturėjo jokių įgaliojimų keisti sutartį ir (ar) leisti nustatyti papildomų mokesčių, todėl teismas negalėjo spręsti, kad sutartis buvo keičiama atsakovės vardu ir interesais.
16.9. Skundžiamas sprendimas grindžiamas įrodymais, argumentais ir teiginiais, kurių objektyviai nepakanka teismo sprendime padarytoms išvadoms suformuoti.
17. Ieškovė UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
17.1. Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę dėl viešojo pirkimo sutarties kainos keitimo ir sutarties esminio pažeidimo vertinimo. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę galėjo ir privalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės vertinimu, atsakovės teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė dėl papildomų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo perkančiajai organizacijai yra abstrakti. Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjama kita situacija, kai ieškovė, vykdydama viešojo pirkimo sutartį, jokių papildomų paslaugų atsakovei neteikė. Be to, atsakovė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir nenurodė kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą turinio, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė negali būti laikoma tinkamu įrodymu.
17.2. Atsakovės atstovė apeliacinio skundo 33 punkte neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė (paviešino) 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi nevieša pripažintą civilinės bylos medžiagą – su ieškovės 2019 m. rugsėjo 12 d. rašytiniais paaiškinimais (registracijos Nr. DOK-39616) pateiktą priedą Nr. 1. Tokiu būdu ieškovė pažeidė pareigą užtikrinti ieškovės pateiktos konfidencialios informacijos slaptumą, todėl apeliacinio skundo 36 – 39 punktuose nurodyti argumentai neturi būti vertinami.
17.3. Atsakovė, pažeisdama viešųjų pirkimų skaidrumo principą, tiek iki civilinės bylos nagrinėjimo, tiek ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nuolat keitė poziciją dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia naują sutarties nutraukimo pagrindą, neva ieškovė neteisėtai vienašališkai padidino pagal sutartį mokamų paslaugų įkainį ir tokiu būdu pakeitė sutartį pažeisdama VPĮ 89 straipsnio nuostatas. Ieškovės vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai, kurie nesusiję su Rašte Nr. 1 ir pirmosios instancijos teisme nagrinėtomis aplinkybėmis, neturi būti vertinamos. Ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių, tik apeliaciniame skunde nurodytų, argumentų grupės civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
17.4. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, 2018 m. sausio 31 d. elektroninio laiško turinio ir konteksto interpretacijos atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei 2019 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu nepateikė. Be to, ieškovei 2019 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu paprašius atsakovės atstovės A. R. paaiškinti minėto laiško turinį ir kontekstą, ji to padaryti negalėjo.
17.5. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė neteikė prieštaravimų dėl bilietų blankų įrodomosios galios nei procesiniuose dokumentuose, nei 2019 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu. Ieškovės teigimu, šie argumentai negali būti vertinami ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi būtų pažeisti rungimosi ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą principai.
17.6. Teismas sprendime nurodė, kad, nagrinėdamas civilinę bylą ir vertindamas vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir vertino viešojo pirkimo sutarties specifiką, viešųjų pirkimų principus ir tikslą (VPĮ 17 straipsnis), todėl apeliacinio skundo argumentai, jog civilinę bylą teismas tariamai išnagrinėjo kaip privatų dviejų subjektų tarpusavio ginčą, atmestini.
17.7. Ieškovė laikosi pozicijos, kad sutarties vykdymo nesklandumai buvo trumpalaikiai ir mažareikšmiai, nesudarantys esminio sutarties pažeidimo ir pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė, taikiusi ieškovei griežčiausią įmanomą teisinę sankciją ir sprendimu vienašališkai nutraukusi sutartį, pažeidė viešųjų pirkimų proporcingumo principą (VPĮ 17 straipsnis).
17.8. Ieškovė nurodo, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2017 m. kovo 13 d. Per daugiau nei dvejus sutarties vykdymo metus ieškovė išplatino 223 757 bilietus į 43 parodas, kurių bendra pardavimo kaina (atsakovės gaunama nauda) sudarė 1 321 436,90 Eur. Bilietų platinimo sistema be sutrikimų veikė apie 20 000 valandų (visą sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus 2019 m. vasario 23 d., nuo 9 val. 11 min. iki 10 val. 27 min.). Nuo atsakovės įvardijamo tariamo esminio sutarties pažeidimo, kai ieškovė taikė 0,29 Eur įsigijimo mokestį (2018 m. kovo 25 d.), iki dubliko pateikimo dienos ieškovė išplatino 115 442 bilietus į 25 parodas, kurių bendra pardavimo kaina (atsakovės gaunama nauda) sudarė 736 417,60 Eur. Tuo tarpu atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės taikyto 0,29 Eur bilietų įsigijimo mokesčio, iš viso 335,53 Eur, kuris buvo grąžintas klientams, 1 Eur papildomo asmeninio aptarnavimo mokesčio ir 1 val. 16 min. bilietų platinimo sistemos sutrikimo. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi sudarydama sutartį, o sutarties vykdymo nesklandumai buvo trumpalaikiai ir mažareikšmiai, nesudarantys pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį.
17.9. Ieškovės atstovai susitikdavo su atsakovės atstovais beveik prieš kiekvieną parodą ir teikdavo konkrečius pasiūlymus dėl bilietų platinimo veiklos efektyvumo gerinimo. Ieškovė dėjo pastangas ištaisyti bet kokius paslaugų teikimo trikdžius ir juos nedelsiant ištaisydavo. Kaip matyti iš ieškovės 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. balandžio 25 d. atsakymų, kiekvieną kartą ieškovės projektų vadovė ir direktorė susitikdavo su atsakovės atstovais siekdami išspręsti ir pašalinti bet kokius sutarties vykdymo trikdžius, reaguoti į atsakovės nusiskundimus. Pavyzdžiui, ieškovė grąžino visas klientų permokėtas sumas (2018 m. sausio 22 d., 2019 m. sausio 30 d. ieškovės atsakymai), o klientams laikinai neturint galimybės įsigyti bilietų elektroniniu būdu, ėmėsi papildomų priemonių, siekdama suvaldyti klientų srautus ir sudarydama palankesnes sąlygas įsigyti bilietus fiziškai kasose, įspėjo atsakovę apie planuojamus didesnius lankytojų srautus ir rekomendavo padidinti bilietus skenuojančių atsakovės darbuotojų skaičių. Ieškovė visiškai ištaisė sutarties vykdymo nesklandumus, elgėsi apdairiai bei rūpestingai.
17.10. Skundžiamo sprendimo 12 – 24 punktuose teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokiais įrodymais vadovavosi priimdamas sprendimą, o sprendimo 25 – 39 punktuose išsamiai motyvavo priimamą sprendimą. Ieškovės vertinimu, teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalies nurodytą aplinkybę, motyvuoti, kodėl vadovaujasi ar nesivadovauja kiekvienu civilinėje byloje esančiu įrodymu. Itin detalaus motyvavimo sprendime nepateikimas nesudaro prielaidos teigti, kad teismas apskritai nenagrinėjo ar nevertino civilinėje byloje pateiktų įrodymų ar argumentų.
17.11. Atsakovė netinkamai kvalifikuoja tarp ieškovės ir jos klientų susiklosčiusius teisinius santykius. Kaip teisingai konstatuota ginčijamo sprendimo 37 punkte, ieškovė ne vienašališkai padidino pagal sutartį mokamų paslaugų įkainį, o klientams suteikė papildomas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad už papildomas paslaugas, kurių prašydavo klientai ir kurių neapima bilietų platinimo paslaugos, ieškovė turėjo teisę į papildomą apmokėjimą. Bilieto kainos į parodas padidėjimas 1 Eur atsirado dėl to, kad klientai užsisakė papildomas paslaugas – asmeninį projekto vadovo aptarnavimą, už kurį yra taikomas papildomas mokestis, bilieto siuntimą registruotu paštu, bilieto spausdinimą kasoje ir kt. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad visais atvejais klientas gali įsigyti bilietą be jokių papildomų paslaugų ar mokesčių, o apie papildomus bilietų platintojo įkainius už papildomas paslaugas klientas visuomet yra informuojamas. Atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad suprato, kodėl taikomi papildomi mokesčiai, ir dėl tokių papildomų mokesčių taikymo neprieštaravo. Ieškovė netaikydavo papildomų mokesčių už sąskaitos faktūros išrašymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinio pobūdžio prašymų
19. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
20. Atsakovė pateikė prašymą jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija būtinybės tenkinti šio prašymo nenustatė. Visas reikšmingas faktines aplinkybes ir argumentus atsakovė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.
21. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti naują atsakovės teikiamą įrodymą – Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę dėl viešojo pirkimo sutarties kainos keitimo ir sutarties esminio pažeidimo vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonės nepateikia kaip naujo įrodymo, jo neprašo priimti, o ja remiasi ir cituoja apeliacinio skundo tekste. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti teismui nepateikto įrodymo, minimo apeliaciniame skunde, priėmimo klausimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, šiame skunde minima Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone nesirems.
Dėl kilusio ginčo esmės
22. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. vasario 2 d. per CVP IS paskelbė supaprastintą atvirą bilietų platinimo paslaugų ir praleidimo kontrolės sistemos palaikymo konkursą, pirkimo Nr. 1183173 (2 t., b. l. 62–84, 85–89). Viešąjį pirkimą laimėjo ieškovė, su kuria 2017 m. kovo 13 d. buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis (1 t., b. l. 113–120). Atsakovė Raštu Nr. 1 informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutartį pagal sutarties 7.5 skyriaus 3 punktą, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, nes ne kartą teikė ieškovei pretenzijas, taip pat jau ankstesniais raštais informavo, kad dėl pasikartojančių sutarties pažeidimų svarsto nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Pranešime pažymėjo, kad sutartis bus nutraukta po 30 kalendorinių dienų (1 t., b. l. 62–63). Ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu vienašališkai nutraukti sutartį, nurodė, kad sutarties vykdymo nesklandumai buvo laikini ir mažareikšmiai, todėl atsakovė neturi pagrindo nutraukti paslaugų pirkimo sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, prašė iki 2019 m. birželio 10 d. atšaukti sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį (1 t., b. l. 64–69). Atsakovė su ieškovės argumentais nesutiko, Rašte Nr. 2 išdėstė 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutarties nutraukimo motyvus (1 t., b. l. 70–74).
23. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti atsakovės sprendimą nutraukti 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutartį neteisėtu, kadangi tokiam sprendimui atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės sprendimą nutraukti 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutartį neteisėtu ir įpareigojo atsakovę vykdyti paslaugų teikimo sutartį. Teismas konstatavo, kad sutarties pažeidimų negalima vertinti kaip esminių. Atsakovė su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jos teigimu, teismas neįvertino pažeidimų visumos, nepasisakė dėl to, kad pažeidimai buvo daromi nuolat ir kartojami, o nagrinėjamu atveju svarbus ne neteisėtai surinktų mokesčių absoliutus dydis, tačiau pats faktas, kad mokesčiai atsakovės klientams apskritai buvo taikyti, nors sutartis tai daryti griežtai draudė.
Dėl esminio sutarties pažeidimo kriterijų
24. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
25. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
26. Teismų praktikoje nustatyta, jog analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar yra pažeidėjo tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat, ar net ir su geriausiais ketinimais, ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017).
27. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018).
28. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
Dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo vertinimo
29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių 2017 m. kovo 13 d. sudarytos paslaugų pirkimo sutarties 7.5 papunkčio 3 punktas numatė, jog sutartis gali būti nutraukta, jei šalis nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kaip tai numatyta CK 6.217 straipsnyje. Atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį pagal 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutarties 7.5 skyriaus 3 punktą, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, šios pozicijos laikėsi ir kituose savo procesiniuose dokumentuose, tą aiškiai nurodė 2019 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad atsakovė nuolat keitė poziciją dėl sutarties nutraukimo teisinio ir faktinio pagrindo.
30. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartyje buvo numatyta galimybė nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Tarp šalių pagrindinis nesutarimas kilo dėl to, ar ieškovės padaryti pažeidimai vykdant 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutartį laikytini esminiais ir buvo pagrindu nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Iš atsakovės Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 matyti, kad 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutartis buvo nutraukta, atsakovės vertinimu, ieškovei tinkamai nevykdant sutarties, o detalios sutarties nevykdymo aplinkybės buvo išdėstytos 2018 m. sausio 22 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. pretenzijose. Iš šių atsakovės pretenzijų matyti, kad sutarties nutraukimas grindžiamas dvejomis aplinkybių grupėmis: tuo, kad ieškovė neužtikrino tinkamo bilietų platinimo sistemos veikimo, todėl sutriko tiek bilietų pardavimas, tiek klientų aptarnavimas didžiausio atsakovės organizuoto renginio „Vilniaus knygų mugė 2019“ metu, bei tuo, kad ieškovė nepagrįstai taikė papildomus mokesčius klientams parduodant bilietus į atsakovės organizuotus renginius.
31. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad netinkamas sutarties vykdymas – neužtikrintas tinkamas bilietų platinimo sistemos veikimas didžiausio atsakovės organizuoto renginio „Vilniaus knygų mugė 2019“ metu – negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad ši pirmosios instancijos išvada nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog 2019 m. vasario 23 d. laikotarpiu nuo 9 val. 15 min. iki 10 val. 27 min. neveikė parodos „Vilniaus knygų mugė 2019“ bilietų platinimo sistema, dėl to parodos lankytojai negalėjo įsigyti bilietų nei internetu, nei kasose, nėra pagrindo vertinti kaip esminio sutarties pažeidimo. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad „Vilniaus knygų mugė 2019“ yra išskirtinis, didžiausio lankomumo sulaukiantis atsakovės organizuojamas renginys. Vis dėlto, vertinant ieškovės teikiamų paslaugų kokybę 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutarties nutraukimo kontekste, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi ieškovei panašaus pobūdžio pretenzijas dėl netinkamai teiktų bilietų platinimo paslaugų į kitus atsakovės organizuotus renginius. Bilietų platinimo sistemos sutrikimai buvo fiksuoti vienintelės parodos „Vilniaus knygų mugė 2019“ metu. Iš ieškovės 2019 m. kovo 6 d. atsakymą į 2019 m. kovo 5 d. įspėjimą, taip pat iš į bylą pateiktų elektroninių žinučių matyti, kad bilietų pardavimai internetu buvo sutrikę dėl techninių kliūčių (1 t., b. l. 49, 29–36, 2 t., b. l. 10–12). Atsakovė neįrodė, kad techninės kliūtys galėjo atsirasti dėl kokių nors tyčinių ar itin neatsargių ieškovės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė operatyviai ėmėsi priemonių atsiradusiam sutrikimui pašalinti, tai rodo faktas, kad techniniai sutrikimai truko sąlyginai trumpą laiką. Tuo metu, kai buvo šalinami techniniai bilietų pardavimo sistemos trikdžiai, kasose buvo pardavinėjami iš anksto paruošti fiziniai bilietai. Nors, atsakovės teigimu, jokių atspausdintų bilietų renginyje nebuvo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateikė pakankamus įrodymus – atsakingo asmens pasiaiškinimą (1 t., b. l. 80), bilietų pardavimo registrą (1 t., b. l. 81–88), pagrindžiančius, kad bilietai buvo parduodami fiziškai ir vėliau apskaitomi fiskaliniuose kasos aparatuose. Taigi ieškovė įrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių techninėms kliūtims pašalinti ir užtikrino bilietų pardavimą kitomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šio pažeidimo laikyti esminiu sutarties pažeidimu.
33. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės padaryti sutarties pažeidimai, nustatant papildomus mokesčius atsakovės klientams, yra mažareikšmiai. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė sutartį pažeidinėjo nuolat, pažeidimai kartojosi ir tai nebeleido atsakovei tikėtis, jog sutartis toliau bus vykdoma skaidriai ir neteisėti mokesčiai atsakovės klientams nebebus taikomi. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
34. 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutarties 10.1 papunktis numatė, kad konkurso sąlygos su priedais (inter alia (be kita ko) techninė specifikacija) ir tiekėjo pasiūlymas sudaro vientisą susitarimą tarp perkančiosios organizacijos ir paslaugų tiekėjo dėl bilietų platinimo paslaugos teikimo. Techninės specifikacijos II skyriaus „Renginių bilietų kainos“ 4 punkte numatyta, kad perkančiosios organizacijos nurodyta bilieto į renginį kaina yra fiksuota ir neturi būti keičiama, išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija nenurodo kitaip; 5 punktas nustatė, jog tiekėjo teikiamos paslaugos mokestis turi būti įskaičiuotas į bilieto kainą, o mokesčiai klientams, įsigyjantiems bilietus, neturi būti taikomi (techninės specifikacijos „Renginių bilietų kainos“ 7 punktas, 1 t., b. l. 122). Visos tiekėjo turimos rinkodaros priemonės taip pat turėjo būti įskaičiuotos į bilietų kainą (techninės specifikacijos VII skyriaus „Reklama – rinkodara“ 1 punktas).
35. Iš ieškovės kartu su 2018 m. sausio 22 d. atsakymu į pretenziją pateiktos ataskaitos matyti, kad ieškovė atsakovės klientams taikė papildomą 0,29 Eur dydžio mokestį už įsigyto elektroninio bilieto išsiuntimą elektroniniu paštu į 2017 metais atsakovės organizuotus renginius „Eko logika“, „BAF“, „Mokykla“ ir „Vaikų šalis“ bei į atsakovės organizuotus renginius 2018 metais – „Adventur“, „Studijos“, „Knygų mugė“ ir „HHS“, iš viso į aštuonias parodas (1 t., b. l. 38–39). Atsakovė pretenzijoje pažymėjo, kad techninės specifikacijos nuostatos numatė, jog jokie mokesčiai klientams, įsigyjantiems bilietus, neturi būti taikomi (1 t., b. l. 130). Ieškovė su atsakovės pretenzija sutiko ir įsipareigojo grąžinti 0,29 Eur dydžio mokestį bilietus įsigijusiems asmenims, paaiškino, kad atliko pakeitimus bilietų sistemoje (1 t., b. l. 37).
36. Nors ieškovei buvo žinoma, kad papildomi mokesčiai atsakovės klientams neturi būti taikomi, tačiau ji juos toliau taikė į kitus atsakovės organizuojamus renginius bilietus įsigyjantiems asmenims. Antai, atsakovė 2019 m. sausio 28 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl to, kad bilietą perkant internetu per atsakovės bilietų platinimo sistemą į atsakovės organizuojamą parodą „Adventur 2019“, bilietą galimą įsigyti ne už 5 Eur, bet už 6 Eur (1 t., b. l. 112). Ieškovė nurodė, kad minėtas mokestis buvo pritaikytas dėl techninių kliūčių (1 t., b. l. 24–25).
37. Nežiūrint į tai, kad ieškovė jau du kartus buvo įspėta dėl nepagrįstų mokesčių atsakovės klientams taikymo, ji nustatė papildomą 1 Eur dydžio bilietų paslaugos / administravimo mokestį į renginį „Motivated@work“, dėl to atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. pateikė dar vieną pretenziją (1 t., b. l. 51, 56). Ieškovė paaiškino, kad tai yra mokestis už suteiktas papildomas paslaugas, kurias klientas užsisako savo nuožiūra, ir visada yra galimybė pirkti bilietą be papildomų paslaugų (1 t., b. l. 52–53, 54–55), tačiau iš byloje esančių duomenų – UAB „Baltic Petroleum“ atstovės 2019 m. birželio 21 d. elektroninio laiško – matyti, kad į renginį „Motivated@work“ pirkusiems bilietus klientams buvo paaiškinta, jog perkant bilietus internetu 1 Eur mokestis privalomas (2 t., b. l. 183). Be to, po atsakovės 2019 m. balandžio 15 d. pretenzijos pateikimo, ieškovė anuliavo 2019 m. balandžio 11 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą atsakovės klientei Specialiųjų tyrimų tarnybai, tuo pripažindama, kad pritaikytas 1 Eur mokestis į renginį „Motivated@work“ yra sutarties pažeidimas.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų, o būtent, atsakovės klientei UAB „RNDV GROUP“ į renginį „Motivated@work“ 2019 m. gegužės 14 d. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros (2 t., b. l. 166, 174), Danske Bank atstovės elektroninių laiškų (1 t., b. l. 77, 78) ir kitų byloje surinktų įrodymų – matyti, jog 1 Eur dydžio bilietų paslaugos / administravimo mokestis į renginį „Motivated@work“ buvo pritaikytas ir kitiems klientams – UAB „Baltic Petroleum“, UAB „RNDV GROUP“, Danske Bank. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė šiems klientams grąžino minėtą mokestį ir (ar) kad anuliavo sąskaitas, išrašytas dėl šio mokesčio pritaikymo.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad papildomas mokestis buvo taikomas klientams, kurie patys pasirinko papildomas paslaugas. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu, aiškindamas, kas yra VIP aptarnavimas, už kurį būdavo taikomas papildomas mokestis, nurodė, kad paprastai jis aptarnauja dideles bendroves, sudaro jiems renginių grafikus, tokiu būdu yra teikiamas išskirtinis aptarnavimas, kurio metu yra sutrumpinamas bilietų įsigijimo procesas, išaiškinami klientui rūpimi klausimai (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio įrašas nuo 2:06:00 val.). Liudytojas paaiškino, kad bilietų platinimui į parodas VIP paslauga nėra itin patraukli, kadangi bilieto kainos vidurkis yra mažas. Nurodė, kad klientai Danske Bank ir UAB „Baltic Petroleum“ patys kreipėsi dėl VIP aptarnavimo, tačiau iš esmės įvyko tik bilietų pardavimas, informacijos apie renginį suteikimas, ypatingo pirkimo nebuvo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jis nebuvo informuotas apie konkrečios sutarties vykdymą ir jokių specialių nurodymų iš darbdavio negavo, klientų niekaip nediferencijavo.
40. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad, pavyzdžiui, atsakovės klientas Danske Bank nepageidavo jokių papildomų paslaugų, neketino įsigyti ir asmeninio aptarnavimo (VIP) paslaugos, o tiesiog pageidavo įsigyti bilietus, tačiau dėl to kreipėsi ne į ieškovę, bet į atsakovę, todėl atsakovė jam pasiūlė kreiptis į bilietų platintoją jo elektroninio pašto adresu (2 t., b. l. 13–14).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei liudytojo S. S. parodymus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė, kad suteikė realias papildomas paslaugas bilietus į aptariamą renginį pirkusiems klientams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė papildomus mokesčius taikė pagrįstai. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1 Eur mokestis buvo pritaikytas kliento iniciatyva jam užsisakius papildomų paslaugų, neatitinka byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad techninės specifikacijos skyriaus „Renginių bilietų kainos“ 4 punktas numatė, kad perkančiosios organizacijos nurodyta bilieto į renginį kaina yra fiksuota ir neturi būti keičiama, išskyrus atvejus, jeigu perkančioji organizacija nurodo kitaip. Taigi šiuo atveju ieškovė, siekdama pagrįsti, kad papildomi mokesčiai buvo taikyti pagrįstai, iš esmės turi paneigti atsakovės argumentus ir įrodyti, kad bilietai buvo platinami tokiomis sąlygomis, kokias nurodė atsakovė. Tačiau ieškovė nepateikė nei susirašinėjimo tarp šalių, nei derybų protokolų ar kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovė turėjo pagrindą taikyti papildomus mokesčius, pavyzdžiui, už asmeninio aptarnavimo (VIP) paslaugas.
43. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė savo internetiniame puslapyje pati nurodė informaciją, jog už išankstinės sąskaitos išrašymą taikomas 0,58 Eur papildomas administravimo mokestis grupiniam bilietui į atsakovės organizuotą renginį „Mokykla 2018“. Pažymėtina, kad atsakovė nereiškia pretenzijų dėl taikyto 0,58 Eur papildomo administravimo mokesčio grupiniam bilietui į atsakovės organizuotą renginį „Mokykla 2018“, dėl šio mokesčio buvo aiškiai susitarta, tą pažymėjo ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu. Tačiau atsakovė tokio sutikimo nedavė parduodant bilietus į kitus atsakovės organizuotus renginius.
44. Vienas iš ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų dėl taikytų papildomų mokesčių yra tas, kad ieškovė 2018 m. sausio 30 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei išsamų paaiškinimą dėl papildomų paslaugų įkainių (1 t., b. l. 54), o atsakovės atstovė 2018 m. sausio 31 d., atsakydama į ieškovės elektroninį laišką, nurodė, kad situaciją suprato, prieštaravimų šiuo klausimu nebeturi (1 t., b. l. 54). Pažymėtina, kad ieškovė per plačiai aiškina minėtą atsakovės atsakymą. Šiuo atveju atsakovė pateikė ieškovei paklausimą dėl konkretaus 1,50 Eur dydžio mokesčio, kurį turi sumokėti klientai, norėdami atsiimti įsigytą bilietą kasoje. Ieškovė, atsakydama dėl šio mokesčio taikymo, pateikė išsamų sąrašą galimų suteikti papildomų paslaugų, pažymėdama, kad pirkėjas turi galimybę rinktis bilietą pirkti be jokių papildomų paslaugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės lakoniškas atsakymas į ieškovės paaiškinimą, kad atsakymą suprato ir prieštaravimų šiuo klausimu neturi, negali būti vertinamas kaip atsakovės leidimas visais atvejais taikyti bet kokį mokestį už papildomų paslaugų teikimą.
45. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės į bylą kartu su 2019 m. rugsėjo 17 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų įrodymų (DOK-39616), jų nesiejo su kitais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, 2018 m. sausio 22 d. ieškovei buvo pateikta pirmoji pretenzija, kurioje nurodyta, kad ieškovė negali taikyti jokių papildomų mokesčių, ieškovė su pareikšta pretenzija visiškai sutiko ir įsipareigojo pašalinti pažeidimus. 2019 m. sausio mėn. tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl ieškovės taikytų papildomų mokesčių perkant bilietus. Nepaisant to, kad atsakovė išreiškė aiškų reikalavimą dėl papildomų mokesčių taikymo nepagrįstumo, o ieškovė su tokia atsakovės pozicija sutiko, iš ieškovės 2019 m. rugsėjo 17 d. su rašytiniais paaiškinimais dokumentų – ataskaitos apie bilietų ir bet kokių kitų paslaugų pardavimus klientams į 2019 m. vykusius atsakovės renginius – matyti, kad (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, kaip minėta, nors 2019 m. balandžio 15 d. atsakovė pareiškė pretenziją ieškovei dėl to, jog į renginį „Motivated@work“ buvo taikytas 1 Eur dydžio bilietų paslaugos / administravimo mokestis ir ieškovė anuliavo 2019 m. balandžio 11 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai išrašytą sąskaitą, tačiau ji 1 Eur bilietų paslaugos / administravimo mokestį taikė ir (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovės pateikti duomenys patvirtina sutarties pažeidimų sistemiškumą, jos sąmoningą sprendimą nustatyti papildomus mokesčius, kurie nebuvo nurodyti ar suderinti su atsakove. Ieškovė iš pateiktų pretenzijų turėjo ir galėjo aiškiai suvokti, kad atsakovė papildomiems mokesčių nustatymams nepritaria.
46. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, nors pagal VPĮ sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kt.). Taigi viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu yra svarbus VPĮ įtvirtintų principų laikymasis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovė toleruotų ieškovės neteisėtai taikomus papildomus mokesčius, ji pažeistų VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principus. Nesilaikydama pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų, draudžiančių klientams taikyti papildomus mokesčius, ieškovė įgyja neteisėtą pranašumą prieš kitus viešojo pirkimo dalyvius, nes tokiu būdu ji gauna papildomą naudą, kurios kiti viešojo pirkimo dalyviai pagal pirkimo sąlygas negalėjo numanyti.
47. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė sutarties vykdymo metu nebendradarbiavo su atsakove. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. pareikalavus pateikti informaciją apie tai, kokias papildomas paslaugas parodos lankytojai įsigijo iš ieškovės (1 t., b. l. 57, 59), ji išsamios informacijos atsakovei nepateikė, motyvuodama tuo, jog bilietų platinimo sistema neleidžia atskirti tokių duomenų (1 t., b. l. 60). Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės prašytus duomenis ieškovė turėjo ir galėjo pateikti, šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė tokius duomenis pateikė bylą nagrinėjančiam teismui.
48. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad sprendžiant dėl atsakovės padarytų sutarties pažeidimų pobūdžio yra svarbus ne savavališkai taikytų mokesčių bendras dydis, tačiau faktas, kad tokie mokesčiai buvo neteisėtai ir nesąžiningai taikomi. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, kad atsakovės veikla yra reikšminga viešajam interesui, ja sudaroma galimybė renginiuose lankytis dideliam žmonių skaičiui, organizuojamais renginiais prisidedama prie švietimo, mokslo sklaidos, Lietuvos vardo žinomumo didinimo. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad su viešosiomis paslaugomis susijusių teikiamų paslaugų kokybė bus orientuota į atsakovės klientų bei lankytojų poreikius ir lūkesčius, nekels nepatogumų ar nepasitenkinimo. Tai, kad bilieto kaina yra aktuali ir svarbi visuomenei, patvirtina ne tik viešojoje erdvėje esantys straipsniai ir vieši komentarai (2 t., b. l. 170, 175), tačiau ir individualūs prašymai bei skundai (2 t., b. l. 172–173). Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad perkančioji organizacija privalėjo užtikrinti tinkamą ir skaidrų viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Nors atsakovė suteikė ieškovei galimybių pašalinti pažeidimus ir toliau sutarties nepažeisti, tačiau ieškovės daromų pažeidimų šiurkštumas ir kartotinumas nulėmė, kad sutartis nebegalėjo būti vykdoma toliau ir pagrįstai buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.
49. Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė pagrįstai nutraukė 2017 m. kovo 13 d. paslaugų pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Toks atsakovės sprendimas atitinka kasacinio teismo praktikoje formuluojamus esminio sutarties pažeidimo kriterijus (žr. šio teismo sprendimo 26–28 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką), t. y. griežtas viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės tiek atsakovei, tiek viešajam interesui, sutarties pažeidimai buvo atliekami sąmoningai, atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove ir tuo, kad tolesnis sutarties vykdymas bus tinkamas, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė dėl sutarties nutraukimo patiria didelių nuostolių.
50. Atmestini ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad kai kurie atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai turi būti nevertinami, nes, jos teigimu, atsakovė apeliaciniame skunde paviešino nevieša pripažintą civilinės bylos medžiagą. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga tenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovės 2019 m. rugsėjo 17 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais (registracijos Nr. DOK-39616) pateiktas priedas Nr. 1 – ataskaitos apie bilietų ir bet kokių kitų paslaugų pardavimus klientams į 2019 m. vykusius atsakovės renginius (kartu su DVD-R laikmena), yra nevieša civilinės bylos medžiaga ir leido su ja susipažinti atsakovės atstovei. Taigi, nepaisant to, kad minėti dokumentai buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga, atsakovei buvo suteikta galimybė su jais susipažinti, todėl ji turėjo teisę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl šių dokumentų (taip pat ir apeliaciniame skunde) ir tokiu būdu realizuoti teisę į teisminę gynybą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sutarties pažeidimas ieškovei netinkamai teikiant paslaugas renginio „Vilniaus knygų mugė 2019“ metu negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kitų ieškovės padarytų sutarties pažeidimų visumą ir jų pobūdį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šie sutarties pažeidimai yra mažareikšmiai ir neesminiai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas.
52. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
53. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 13 310,05 Eur dydžio išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio dydžio išlaidos viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimalią rekomenduotiną priteisti sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė parengė 2019 m. birželio 27 d. rašytinius paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2019 m. liepos 17 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 2019 m. liepos 23 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą, 2019 m. rugpjūčio 14 d. tripliką, 2019 m. spalio 1 d. pareiškimą dėl įrodymų pateikimo, 2019 m. spalio 3 d. pareiškimą dėl įrodymų pateikimo, 2019 m. spalio 3 d. prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir kopijų darymo, dalyvavo 2019 m. spalio 8 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko apie 4 val. Nors atsakovės atstovės pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje teisinės paslaugos detalizuotos smulkiau (pvz., nurodyta, kad advokatė susipažino su byla, analizavo dokumentus, teikė konsultacijas, analizavo teismų praktiką ir kt.), šios paslaugos Rekomendacijų taikymo prasme laikytinos sudėtine minėtų atsakovei suteiktų teisinių paslaugų dalimi ir, svarstant, ar išlaidos joms neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atskirai nevertintinos.
54. Už 2019 m. birželio 27 d. rašytinių paaiškinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį sudaro 388,12 Eur (0,4 × 970,30 Eur), už 2019 m. liepos 17 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį sudaro 3 156,75 Eur (2,5 × 1 262,70 Eur), už 2019 m. liepos 23 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 papunkčius sudaro 505,08 Eur (0,4 × 1 262,70 Eur), už 2019 m. rugpjūčio 14 d. tripliko parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį sudaro 1 894,05 Eur (1,5 × 1 262,70 Eur), už 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 3 d. pareiškimų dėl įrodymų pateikimo bei už 2019 m. spalio 3 d. prašymo dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir kopijų darymo parengimą maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį sudaro 386,70 Eur (3 × 0,1 × 1 289 Eur), už dalyvavimą 2019 m. spalio 8 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko apie 4 val., maksimali atsakovei priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį sudaro 515,60 Eur (0,4 × 1 289 Eur). Už šias advokatės suteiktas teisines paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 6 846,30 Eur, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokatės teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti mažintinos iki šios sumos.
55. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš ieškovės. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 4 616,56 Eur dydžio išlaidas, patirtas už apeliacinio skundo parengimą. Ši atsakovės prašoma priteisti suma viršija pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį apskaičiuotą maksimalią rekomenduojamą priteisti sumą, todėl mažina iki šios sumos, t. y. iki 2 191,30 Eur (1,7 × 1 289 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ dėl viešojo pirkimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ (juridinio asmens kodas 120080713) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ (juridinio asmens kodas 302598528) 6 846,30 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 2 341,30 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Egidija Tamošiūnienė