Administracinė byla Nr. eAS-339-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00466-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Amber Grid“, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas) dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja M. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymus Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.); 2) įpareigoti VĮ Valstybės žemės fondą, kad jis apskaičiuotų kompensacijas tiksliai laikydamasis atitinkamų teisės aktų, bei atliktų privačios žemės rinkos tyrimą tiksliai laikydamasis rinkos tyrimams keliamų reikalavimų; 3) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių išleisti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti iš AB ‚Amber grid“ procesines 6 proc. metines palūkanas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo iki visiškos kompensacijos už servitutą sumokėjimo.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d., nutartimi nustatė pareiškėjai M. B. terminą iki 2020 m. kovo 23 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y., patikslinti antrąjį ir ketvirtąjį skundo reikalavimus.

2020 m. kovo 18 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriami ji prašo: 1) panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymus Nr. 7VĮ-54-(14.7.2.) ir Nr. 7VĮ-53-(14.7.2.); 2) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių, kad jis užtikrintų, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijas, tiksliai laikytųsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos apskaičiavimo metodikos, redakcija, galiojusia 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d., naudojant žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojusias 2015 metais ir atliktų reprezentatyvų privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno raj., rinkos tyrimą, kuriam būtų naudojami 2015 metų duomenys; 3) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių išleisti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjos M. B. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių, kad jis užtikrintų, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijas, tiksliai laikytųsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos apskaičiavimo metodikos, redakcija, galiojusia 2015 m. sausio 1 d.–2017 m. spalio 31 d., naudojant žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojusias 2015 metais ir atliktų reprezentatyvų privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno raj., rinkos tyrimą, kuriam būtų naudojami 2015 metų duomenys, laikė nepaduota.

Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, jog pagal antrąjį jos reikalavimą teismas negalės priimti konkretaus ir aiškaus sprendimo, kadangi nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus pareiškėja prašo įpareigoti atlikti viešojo administravimo subjektą bei pasiūlė reikalavimą patikslinti, nurodant konkrečius veiksmus, kuriuos pareiškėjai prašo įpareigoti VĮ Valstybės žemės fondą atlikti, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą VĮ Valstybės žemės fondo kompetenciją. Teismas minėtoje nutartyje pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina atlikti tokius veiksmus.

Patikslintame skunde pareiškėja reiškė reikalavimą įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių, kad jis užtikrintų, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijas, tiksliai laikytųsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos apskaičiavimo metodikos, redakcija, galiojusia 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d., naudojant žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojusias 2015 metais ir atliktų reprezentatyvų privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno raj., rinkos tyrimą, kuriam būtų naudojami 2015 metų duomenys.

Teismo vertinimu, minėtas pareiškėjos reikalavimas yra nekonkretus, tokio reikalavimo pagrindu teismas negalės priimti konkretaus ir aiškaus sprendimo. Taip pat gali kilti abejonių minėto reikalavimo pagrindu priimto teismo sprendimo vykdymo procese. 2020 m. kovo 5 d. nutartyje pareiškėjai buvo išaiškinta, kad suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgaliojimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Kadangi pareiškėjos patikslinto skundo antrasis reikalavimas nebuvo tinkamai suformuluotas, teismas laikė, jog šioje dalyje pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundo dalį laikė nepaduota.

III.

Pareiškėja M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria dalis jos reikalavimų laikyta nepaduotu, ir priimti reikalavimą įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių, kad jis užtikrintų, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijas, tiksliai laikytųsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos apskaičiavimo metodikos, redakcija, galiojusia 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d., naudojant žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojusias 2015 metais ir atliktų reprezentatyvų privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno raj., rinkos tyrimą, kuriam būtų naudojami 2015 metų duomenys.

Pareiškėjos teigimu, teismui nagrinėjant bylą tik pagal priimtus skundo reikalavimus, iš esmės dingsta skundo pagrindas. Pareiškėjos nuomone, ji pašalino visus nurodytus skundo trūkumus. Ji pakeitė skundo reikalavimą ir prašo įpareigoti NŽT dėl šių priežasčių: a) VĮ Valstybės žemės fondo kompensacijos už servitutą skaičiavimai per se dar nesukuria teisinių pasekmių; b) NŽT norminiais aktais yra keičiamas asmens teisių ir pareigų turinys ir tiesiogiai priklauso nuo to, ar teisingai apskaičiuota kompensacija už servitutą.

Pažymi, kad ji į teismą kreipėsi dėl netinkamo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 vykdymo. Jos nuomone, jeigu teismas nepriimtų nagrinėti skundo reikalavimo dėl NŽT įpareigojimo, tai jos skundas netektų pagrindo, nes formaliai Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 yra įvykdytas: VĮ Žemės turto fondas apskaičiavo kompensaciją už nustatomą servitutą Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta metodika; NŽT Kauno rajono skyrius iš naujo išleido įsakymus, kuriais iš naujo nustatė kompensacijas už žemės servitutus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio 2020 m. kovo 26 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių, kad jis užtikrintų, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijas, tiksliai laikytųsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos apskaičiavimo metodikos, redakcija, galiojusia 2015 m. sausio 1 d.–2017 m. spalio 31 d., naudojant žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojusias 2015 metais ir atliktų reprezentatyvų privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno raj., rinkos tyrimą, kuriam būtų naudojami 2015 metų duomenys, laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, o ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1074-520/2015). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-694-1062/2017).

ABTĮ 92 straipsnis nustato, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; 2019 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-520/2019). Pareiškėja, reikalaudama įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, turi pagrįsti (nurodyti aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus), kad jos skundo teismui pateikimo metu buvo realus faktinis ir teisinis pagrindas priimti sprendimą, tačiau jis nepriimtas be svarbių priežasčių (ABTĮ 56 str.). Vilkinimas gali būti konstatuotas tada, kai viešojo administravimo subjektas nustatytais terminais neatlieka visų ar dalies veiksmų, kurie teisės aktais priskirti jo kompetencijai. Teismas turi įvertinti, ar atsakovas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku (2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde prašo įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių, kad jis užtikrintų, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijas, tiksliai laikytųsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos apskaičiavimo metodikos, redakcija, galiojusia 2015 m. sausio 1 d.–2017 m. spalio 31 d., naudojant žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojusias 2015 metais ir atliktų reprezentatyvų privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno raj., rinkos tyrimą, kuriam būtų naudojami 2015 metų duomenys.

Iš pareiškėjo prie skundo pateiktų duomenų matyti, kad ji nekelia ginčo dėl institucijos (šiuo atveju NŽT) neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Skunde taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja šiuo aspektu kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino tokius veiksmus atlikti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtą pareiškėjos skundo reikalavimą pagrįstai laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 yra įvykdytas: VĮ Žemės turto fondas apskaičiavo kompensaciją už nustatomą servitutą Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta metodika. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su VĮ Valstybės žemės fondo sprendimu, kuriuo apskaičiuota kompensacija už nustatytą servitutą, gali kreiptis į teismą skųsdama minėtą sprendimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma NŽT Kauno rajono skyrių, kad jis užtikrintų, jog VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensacijas, tiksliai laikytųsi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos apskaičiavimo metodikos, redakcija, galiojusia 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d., naudojant žemės sklypų vidutines rinkos vertes, galiojusias 2015 metais ir atliktų reprezentatyvų privačios gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės, esančios Domeikavos seniūnijoje, Kauno raj., rinkos tyrimą, kuriam būtų naudojami 2015 metų duomenys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius