Civilinė byla Nr. 2S-903-661/2015

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00956-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2014-08-08 antstolės T. G. patvarkymą Nr.3.5-S021451 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolė T. G., vykdydama Vilniaus teritorinės muitinės 2014-06-17 išduotą sprendimą Nr. 10000275611 dėl 185099,95 Lt išieškojimo iš skolininko S. Š. išieškotojo valstybės naudai nustatė, kad skolininko sutuoktinei, t.y. jai priklauso tiesioginės išmokos bei turtinės teisės į būsimas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal jos - pareiškėjos A. Š. 2014-06-14 pateiktą paraišką Nr. 14-1004360365-1 už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, ir jas areštavo. Taip pat areštavo žemės sklypus, unikalūs  (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., bei ratinius traktorius MTZ Belarus-920.4 ir MTZ Belarus-892, kurie yra įgyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkių valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, skirti jos ūkiui, ji yra šios paramos gavėja, taigi šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir neturėtų būti areštuotas. Turtinė teisė į būsimas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal jos pateiktą paraišką Nr. 14-1004360365-1 už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus jos sutuoktiniui S. Š. nepriklauso, jos yra skiriamos asmeniui, kurio vardu registruotas ūkis. Kadangi ūkis registruotas jos vardu, todėl turtinės teisės į būsimas išmokas yra jos asmeninė nuosavybė. Turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypus faktiškai priklauso jai, todėl pritaikius areštą šiems daiktams yra pažeistos jos, kaip trečiojo asmens teisės.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad skolininko S. Š. išieškoma mokestinė nepriemoka laikytina asmenine skolininko prievole, todėl, vadovaujantis LR CPK 666 straipsnio nuostatomis, išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą gali būti nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsižvelgus į vykdomo išieškojimo mastą, buvo nustatyta, kad asmeninio skolininko turto nepakanka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skolininkas yra vedęs, santuoka su A. Š. sudaryta 1988-07-09, todėl antstolė pagrįstai areštavo santuokos metu įgytą turtą.

3. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį. Nurodo, kad A. Š. buvo skirtos tikslinės išmokos, skirtos Europos Sąjungos remiamam projektui vykdyti, kompensuotos išlaidos traktoriams nupirkti. Nacionalinė mokėjimo agentūra, išmokas išmokėjusi ir kompensavusi atitinkamų daiktų pirkimą kontroliuoja jų panaudojimą ir projekto įgyvendinimo eigą ir po piniginių lėšų išmokėjimo, lėšų panaudojimas ir jų grąžinimas priklauso nuo paramos panaudojimo tikslų, paramos gavėjas negali laisvai disponuoti už ES lėšas įgytu turtu, todėl darytina išvada, jog turtui, kuris yra įgytas už tikslines išmokas ir skirtas Europos Sąjungos remiamam projektui vykdyti taip pat taikomos CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos, priešingu atveju būtų paneigtas pats projekto įgyvendinimo tikslas. Apeliantė teigia, jog kol nepasibaigė Programos projekto kontrolės laikotarpis, išieškojimas gali būti nukreipiamas į areštuoto turto teikiamas pajamas ar kitas pajamas, susidariusias iš žemės ūkio veiklos, bet ne į skolininko turtą, įgytą panaudojus lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinė parama projektui vykdyti, nes priešingu atveju būtų pakenkta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėmis „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ remiamo projekto įgyvendinimui ir nebūtų pasiekti bendri naudingi tikslai, numatyti atitinkamuose teisės aktuose.

              Antstolė T. G. atsiliepime prašo apeliantės skundą atmesti. Nurodo, kad tiesioginės išmokos, kurias areštavo antstolė ginčijamu patvarkymu, nėra tikslinės, jų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų, jos nėra skirtos konkrečiam projektui vykdyti. Dėl to manytina, kad A. Š. priklausančios areštuotos lėšos mokamos iš agentūros yra laikomas turtu, iš kurio galimas išieškojimas, todėl jų areštas yra teisėtas ir pagrįstas byloje turimais duomenimis. Be to, traktorių areštas nereiškia jų realizavimo pradžios, tai yra tik priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių uždraudimas ar apribojimas siekiant tam tikrų tikslų. Vykdomojoje byloje yra apribota tik A. Š. disponavimo teisė, paliekant jai teisę naudotis bei valdyti areštuotą turtą, taigi ir įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą projektą bei pasiekti tikslus, numatytus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje „Žemės ūkių valdų modernizavimas“.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje vykdomas 2014-06-17 Vilniaus teritorinės muitinės išduotas sprendimas Nr. 10000275611 dėl 185099,95 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko S. Š. trečios eilės išieškotojo valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, naudai. Antstolė, vykdydama išieškojimą, areštavo žemės sklypus, unikalūs  Nr(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., bei ratinius traktorius MTZ Belarus-920.4 ir MTZ Belarus-892, kurie yra įgyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkių valdų modernizavimas“.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog A. Š. buvo skirtos tikslinės išmokos, skirtos Europos Sąjungos remiamam projektui vykdyti, kompensuotos išlaidos traktoriams nupirkti. Nacionalinė mokėjimo agentūra, išmokas išmokėjusi ir kompensavusi atitinkamų daiktų pirkimą kontroliuoja jų panaudojimą ir projekto įgyvendinimo eigą ir po piniginių lėšų išmokėjimo, lėšų panaudojimas ir jų grąžinimas priklauso nuo paramos panaudojimo tikslų, paramos gavėjas negali laisvai disponuoti už ES lėšas įgytu turtu, todėl darytina išvada, jog turtui, kuris yra įgytas už tikslines išmokas ir skirtas Europos Sąjungos remiamam projektui vykdyti taip pat taikomos CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos, priešingu atveju būtų paneigtas pats projekto įgyvendinimo tikslas. Apeliantė teigia, jog kol nepasibaigė Programos projekto kontrolės laikotarpis, išieškojimas gali būti nukreipiamas į areštuoto turto teikiamas pajamas ar kitas pajamas, susidariusias iš žemės ūkio veiklos, bet ne į skolininko turtą, įgytą panaudojus lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinė parama projektui vykdyti, nes priešingu atveju būtų pakenkta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėmis „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ remiamo projekto įgyvendinimui ir nebūtų pasiekti bendri, naudingi tikslai, numatyti atitinkamuose teisės aktuose.

Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka bei pažymi, jog CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant šią teisės normą svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui taip pat CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam ES projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai nėra nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti aiškinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra būtina projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-627/2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, konstatavo, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš Europos Sąjungos finansinės paramos. Pažymėtina, jog CPK 668 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė turto rūšis, iš kurio negali būti išieškoma. Šios teisės normos 3 dalis draudžia nukreipti išieškojimą remiamo projekto vykdymo laikotarpiu tik į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos parama, tačiau vykdyti išieškojimą iš turto, įgyto už šias lėšas, draudimas nenustatytas.

Atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme (CPK 668 straipsnio 3 dalis) neįtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už ES lėšas, bei į tai, kad byloje apeliantė nepateikė byloje duomenų, jog draudimas perleisti ar suvaržyti turtą būtų įtvirtintas paramos gavėjo sutartyje su Agentūra, teismas sprendžia, kad skundžiami antstolės  procesiniai  veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant CPK normų, todėl teismas daro išvadą, jog skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Taip pat pabrėžtina, kad traktorių areštas nereiškia jų realizavimo pradžios, tai yra tik priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių uždraudimas ar apribojimas siekiant tam tikrų tikslų. Vykdomojoje byloje yra apribota tik A. Š. disponavimo teisė, paliekant jai teisę naudotis bei valdyti areštuotą turtą, taigi ir įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą projektą bei pasiekti tikslus, numatytus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje „Žemės ūkių valdų modernizavimas“.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

              Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                             Alvydas Barkauskas