Civilinė byla Nr. e2-35-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00053-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5 

                                       (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo, civilinėje byloje Nr. e2-1249-413/2020 pagal ieškovų R. P. ir K. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaras M. L.. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. P. ir K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. lapkričio 30 d. išduotą S. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu jo įpėdiniui S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. gruodžio 18 d. išduotą S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) į S. P. priklausantį turtą.

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino; pripažino negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. lapkričio 30 d. išduotą S. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu jo įpėdiniui S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2018 m. gruodžio 18 d. išduotą S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui R. P. iš atsakovo S. P. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Ieškovai R. P. ir K. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti R. P. visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo S. P.; grąžinti apeliantams ieškinio pateikimo metu permokėtą žyminio mokesčio dalį – 476 Eur; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.

4.       Atsakovas S. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti atsakovui iš ieškovų jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko nurodė, kad prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinį permokos grąžinimo ieškovai pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, tokio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė, todėl išaiškino ieškovams, kad su tokiu prašymu jie turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kurio kompetencijai priklauso šio klausimo nagrinėjimas.

6.       Ieškovas R. P. 2020 m. spalio 2 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą grąžinti jam ieškinio pateikimo metu permokėtą 476 Eur žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad ieškovai, teikdami teismui ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo ir paveldėjimo teisės liudijimų ginčijimo, vadovavosi Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, kuriuose nurodyta paveldimo turto vertė yra 95 042 Eur, todėl atitinkamai sumokėjo 1 651 Eur žyminį mokestį. Tačiau, ieškovo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad paveldėtas turtas turėjo būti dalijamas trims paveldėtojams į tris dalis, todėl ieškinio suma turėjo sudaryti 2/3 dalis nurodytos ieškinio sumos – 63 361,33 Eur, tokiu atveju turėjo būti sumokėtas 1 175 Eur žyminis mokestis, todėl dalis sumokėto žyminio mokesčio turi būti grąžinta ieškovui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo R. P. prašymą dėl 476 Eur dalies žyminio mokesčio grąžinimo.

8.       Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal savo faktinį dalyką ir teisinį turinį turi būti sprendžiamas ginčo teisena ir apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises į turtą patvirtinantis dokumentas. Žyminis mokestis už turtinį reikalavimą apskaičiuojamas pagal 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo ginčo turto vertės dalies, į kurią pretenduoja ieškovai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio     23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-304/2013).

9.       Teismas nurodė, kad ieškovai prašė panaikinti ne 2/3 dalis išduotų paveldėjimo teisės liudijimų, o juos panaikinti visa apimtimi. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu tokie ieškinio reikalavimai yra patenkinti ir šalys yra grąžintos į pradinę iki ginčo liudijimų išdavimo buvusią padėtį, t. y. ginčo turtas visa apimtimi yra grąžintas mirusiosios K. P. nuosavybėn. Tai reiškia, kad ieškovai ieškinio sumą nurodė teisingai – 95 042 Eur, teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, už jį mokėtina suma yra 1 651 Eur.

10.       Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir žyminio mokesčio, priteisimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

11.       Ieškovas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Byloje buvo netinkamai nustatyta ieškinio suma ir atitinkamai mokėtino žyminio mokesčio dydis. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais atsakovas paveldėjo 1/2 turto. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad ieškovai po motinos mirties priėmė palikimą, todėl esant trims įpėdiniams, kiekvienam iš jų turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 palikimo dalį. Ieškovai 1 651 Eur žyminį mokestį sumokėjo pagal viso turto vertę.

11.2.                      Ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą ieškinio sumą lemia ginčo turto vertės dalis, į kurią pretenduoja ieškovai. Toks apskaičiavimas nurodytas ir teismo cituojamoje nutartyje, tačiau teismas ja netinkamai vadovavosi.

11.3.                      Paveldėjimo teisės liudijimai buvo ginčijami kaip ydingi dokumentai. Ieškovai nesiekė paveldėti viso turto. Paveldėjimo teisės liudijimuose buvo klaidingai nurodyta, kad atsakovas paveldi 1/2 dalį, o turėjo paveldėti 1/3 dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei įpėdinių teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

11.4.                      Vien tai, kad ieškovai prašė panaikinti klaidingus dokumentus nei padidina, nei sumažina ieškovų paveldėjimo teisių apimties, tuo tarpu notaras naujus paveldėjimo teisės liudijimus gali išduoti tik teismo sprendimu panaikinus klaidingus. Ginčas dėl paveldėjimo teisių apimties išspręstas ankstesniais teismų sprendimais. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320

13.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais atsakovui išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad kitose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad palikėjos K. P. palikimą priėmė visi trys jos vaikai: S. P. (kurio vardu palikimą priėmė atsakovas S. P.) ir ieškovai R. P. bei K. P. (CPK 182 straipsnis), todėl visi įpėdiniai turėjo paveldėti po 1/3 dalį palikimą sudarančio turto. Ieškinyje ieškovai taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinys nėra reiškiamas dėl paveldėjimo teisės, t. y. ieškovai nekvestionuoja palikimo priėmimo teisėtumo. Atsakovas su ieškiniu sutiko. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, skundžiamus paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus panaikino ir paskirstė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 651 Eur žyminį mokestį ir 1 150 Eur teisinės pagalbos išlaidas,  ir dalį jų, 1 400 Eur, priteisė ieškovui iš atsakovo S. P.. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti jam už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio permoką, argumentuodamas tuo, kad paveldėtas turtas turėjo būti dalijamas trims paveldėtojams į tris dalis, todėl ieškinio suma turėjo sudaryti 2/3 dalis nurodytos ieškinio sumos (turto vertės). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimus ieškovai ginčijo visa apimtimi ir ieškinio sumą nurodė teisingai. Be kita ko teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir žyminio mokesčio, priteisimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja tuo, kad byloje buvo netinkamai nustatyta ieškinio suma ir atitinkamai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis. Taigi byloje iš esmės kilo ginčas dėl pagrindo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį (ne)egzistavimo. Sprendžiant šį klausimą teismas turi nustatyti ne tik ar egzistuoja pagrindas grąžinti žyminio mokesčio permoką, bet ir įvertinti ar tokio pobūdžio klausimas gali būti išspręstas tokioje kaip išnagrinėtos bylos proceso stadijoje.

14.       Išnagrinėtoje byloje buvo pareikštas paveldėjimo teisės liudijimų kaip klaidingą įpėdinio (atsakovo) teisių apimtį įtvirtinančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ieškinio reikalavimas, nes kitose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad abu ieškovai ir atsakovas turi teisę į palikėjos K. P. turto dalį, ir tarp šalių nekilo ginčas dėl paveldėtojų nuosavybės teisių į paveldimą turtą apimties. 

15.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo pareiga, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Sprendime, kuriuo išspręstas ieškovų ieškinys, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties, tačiau skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir žyminį mokestį, priteisė iš atsakovo pusę ieškovo R. P. kaip už turtinio reikalavimo ieškinį sumokėto 1 651 Eur žyminio mokesčio.

16.       Minėta, kad apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškovai prašė grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas tiek ieškovų, tiek atsakovo apeliacinius skundus atmetė, o dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo išaiškino ieškovams kreiptis į pirmosios instancijos teismą (šios nutarties 5 punktas).

17.       Pagal CPK 87 straipsnio 4 dalį pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Tačiau kaip matyti iš CPK 87 straipsnyje įtvirtintų žyminio mokesčio ar jo dalies grąžinimo pagrindų jie yra susiję su žyminio mokesčio grąžinimu tais atvejais, kai teismas neatlieka byloje galutinio bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir žyminio mokesčio, paskirstymo.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesas išsiskiria tuo ypatumu, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese (su tam tikromis išimtimis (žr. CPK 98 straipsnį)). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus. Be to, aukštesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nepasinaudojo teisine galimybe išspręsti ieškovų prašymą grąžinti permokėtą žyminį mokestį  ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tarp šalių paskirstytas ir ieškovo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Byloje susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kai apeliacine tvarka patikrinta ir palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, visas ieškovo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis paskirstytas tarp bylos šalių ir pusė šio mokesčio  priteista iš atsakovo ieškovui,  nėra teisinės galimybės vadovaujantis CPK 87 straipsnio 4 dalimi grąžinti ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį. Tokia procesinė teisinė situacija kokia yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje negali būti prilyginta bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo situacijai, kai teismas įstatymo nustatyta tvarka galėtų spręsti dėl žyminio mokesčio permokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu paskirstė visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas žyminiam mokesčiui, tokia sprendimo dalis negali būti peržiūrėta inicijuojant žyminio mokesčio grąžinimo procedūrą pagal CPK 87 straipsnio taisykles. Apeliantas savo teises galėtų ginti tik pasinaudodamas bylos proceso atnaujinimo institutu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).Tik proceso atnaujinimo tvarka pasisakius dėl žyminio mokesčio dalies ir jos paskirstymo galėtų būti išspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (CPK 373 straipsnis).  

20.       Byloje keliamas klausimas yra susijęs su galima žyminio mokesčio permoka, t. y. netinkamai apskaičiuotu mokėtinu žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų praktika nagrinėjamoje byloje mokėtino žyminio mokesčio nustatymo klausimu yra nuosekli ir aiški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Tačiau kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi teisinio pagrindo vertinti žyminio mokesčio dydžio nustatymo ir galimo jo grąžinimo klausimo, kompetencija spręsti šiuos klausimus priskirta pirmosios instancijos teismui, galinčiam spręsti tiek proceso atnaujinimo, tiek pakartotinio bylos nagrinėjimo klausimus atnaujinus procesą (CPK 370 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Dėl nutarties 20 punkte išdėstyto byloje susiklosčiusios teisinės situacijos vertinimo skundžiama nutartis kitais nei pirmosios instancijos teismo motyvais iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė