Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-03-07][nuasmenintas sprendimas byloje][I2-4653-595-2024].docx
Bylos nr.: I2-4653-595/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio skyrius 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla Nr. eI2-2356-1047/2021

 Administracinė byla Nr. I2-4653-595/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09939-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.)  skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

              Pareiškėjas A.S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2023-11-23 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

              Nurodo, kad jo UAB “Aserus” gaunamas darbo užmokestis sumažėjo, kadangi dirbdamas įmonėje sunkiasvorio automobilio vairuotoju 2022-02-07 pateko į autoįvykį Lenkijos Respubikoje. Buvo kurį laiką nedarbingas. Laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-05-20 buvo išduota nedarbingumo pažyma. Vėliau dar gydėsi ambulatoriškai. Todėl dėl patirtos traumos negalėjo pilnaverčiai dirbti. UAB “SOR TGK” vadovu tapo nedarbingumo laikotarpiu, nuo 2022-02-28. Kadangi jis suprato, jog UAB “Aserus” vengia už jį mokėti mokesčius, todėl įsteigė savo įmonę. Sutinka, kad sau nusistatė labai mažą darbo užmokestį, kadangi įmonei vadovauja neseniai, įmonė turi daug išlaidų, kol kas yra nepelninga. Tačiau jam pragyvenimui ir savęs išlaikymui lėšų pakanka. Todėl pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl sprendimas naikintinas.

 

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. 

Nurodo, kad Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2021-02-22 ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1060 Eur. Aktualiausiais Sodros informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022-09-01 iki 2023-10-31 bendrovėje užsieniečiui buvo sumokėta 3544,1 Eur darbo užmokesčio pajamų, t. y. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 253,15 Eur. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1060 Eur per mėnesį. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Kadangi užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.  Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022-02-23 yra įsteigęs UAB ,,Sor Tgk“ ir yra šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB ,,Sor Tgk“ jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis – 120 Eur, yra mažesnis už MMA. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi išduotas Lietuvos Respublokos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. pagrindu dirbti kvietusioje bendrovėje (UAB ,,Aserus“), o ne tikslu vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 str. 5 d. Užsienietis į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal UTPĮ 40 str. 5 d. nesikreipė, informacijos, kad ketina užsiimti teisėta veikla, nepateikė.

Pažymi, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys ir įrodymai, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką dėl nustatyto nedarbingumo laikotarpio. Taip pat, kad asmuo naudojosi neapmokamų atostogų teise laikotarpiais, nuo 2022-05-23 iki 2022-11-30, nuo 2023-01-01 iki 2023-02-28, nuo 2023-04-01 iki 2023-05-24, nuo 2023-07-18 iki 2023-07-31, tai reiškia, kad asmuo nedirba reguliariai bendrovėje ir negauna pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Šiame kontekste pamini ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

        Teismas

 

konstatuoja:

        

           Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2023-11-23 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 23S210818, kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Tadžikistano pilietis. 

Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Aserus“ (toliau – ir bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2021-09-27 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas).

2021-12-15 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 7600772097, galiojantį nuo 2022-01-14 iki 2024-01-13. 2022-09-02 leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu, priežastys – pamestas, pavogtas ar dingęs.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2023-11-21 pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad UAB “Aserus” gaunamas darbo užmokestis bus 1390 Eur. Pateikė 2023-10-27 Tarpininkavimo raštą, kuriame nurodoma, kad užsienietis ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, darbo užmokestis 1390 Eur.

Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu 2023-11-23 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). 

Patikrinimo metu Sodros duomenimis Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2021-02-22 ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1060 Eur. Nuo 2022-09-01 iki 2023-10-31 bendrovėje užsieniečiui buvo sumokėta 3544,10 Eur darbo užmokesčio pajamų, t. y. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 253,15 Eur. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1060 Eur per mėnesį. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Kadangi užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl konstatavo, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022-02-23 yra įsteigęs UAB ,,Sor Tgk“ ir yra šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB ,,Sor Tgk“ jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis – 120 Eur, yra mažesnis už MMA. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu dirbti kvietusioje bendrovėje (UAB ,,Aserus“), o ne tikslu vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį. Užsienietis į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį nesikreipė, informacijos, kad ketina užsiimti teisėta veikla, nepateikė. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys ir įrodymai, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką dėl nustatyto nedarbingumo laikotarpio. Taip pat pabrėžė, kad asmuo naudojosi neapmokamų atostogų teise laikotarpiais, nuo 2022-05-23 iki 2022-11-30, nuo 2023-01-01 iki 2023-02-28, nuo 2023-04-01 iki 2023-05-24, nuo 2023-07-18 iki 2023-07-31, tai reiškia, kad asmuo nedirba reguliariai bendrovėje ir negauna pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

            Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2021-02-22. Kaip nustatyta, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad darbo sutarties laikotarpiu įsipareigota pareiškėjui mokėti 1060 Eur dydžio darbo užmokestį. Tačiau Sodros duomenimis iki 2024-01-31 yra nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2021-02-22 kas mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1060 Eur. Nustatytas darbo užmokestis buvo mokėtas tik kelis mėnesius. Per laikotarpį nuo 2022-09-01 iki 2023-10-31 bendrovėje užsieniečiui buvo sumokėta 3544,10 Eur darbo užmokesčio pajamų, t. y. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 253,15 Eur. Todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1060 Eur. Taigi, Migracijos departamento ginčijamame Sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. SODROS duomenys apie asmenį ir jo draudėjus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jam laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-05-20 buvo išduota nedarbingumo pažyma, tačiau nenustatyta, kad Migracijos departamentui buvo pateikti šie duomenys, ar duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi neapmokamų atostogų teise laikotarpiais nuo 2022-05-23 iki 2022-11-30, nuo 2023-01-01 iki 2023-02-28, nuo 2023-04-01 iki 2023-05-24, nuo 2023-07-18 iki 2023-07-31, o tai reiškia, kad asmuo nedirba reguliariai bendrovėje ir negauna pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pareiškėjas jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą atsakovui nepateikė. Nors jis tvirtina, kad jam pragyvenimui ir savęs išlaikymui lėšų pakanka, teismas tokius teiginius vertina kaip subjektyvius pareiškėjo samprotavimus, kurie negali niekaip paneigti nei Migracijos departamento, nei teismo padarytos išvados, jog pareiškėjui buvo mokėtas mažesnis atlyginimas nei numatyta jo prašyme ir tarpininkavimo rašte.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2489-463/2023; LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2476-821/2022).

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis įsteigė savo įmonę taip pat nepaneigia Sprendime padarytos išvados. Pareiškėjas pats nurodė, jog sutinka, kad nusistatė mažą darbo užmokestį – 120 Eur, kad įmonė turi daug išlaidų, kol kas yra nepelninga. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB ,,Sor Tgk“ jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis – 120 Eur, yra mažesnis už MMA.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu dirbti kvietusioje bendrovėje (UAB ,,Aserus“), o ne tikslu vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį. Užsienietis į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį nesikreipė, informacijos, kad ketina užsiimti teisėta veikla, nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas turi įsteigęs įmonę nepaneigia Sprendime daromų pagrįstų išvadų.

               Kadangi byloje neįrodyta, jog pareiškėjas gauna pakankamai lėšų, teismo vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus) praktikoje. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja UTPĮ nuostatos. Kadangi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Teismo vertinimu, ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018).

Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi kas mėnesį negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis iš Sodros informacinės sistemos, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti. 

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjos                                                                                                    Diana Butrimienė

 

 

Jolita Rasiukevičienė

 

 

                                                         Vita Valeckaitė