Baudžiamoji byla Nr. 1-580-1117/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43197-2023-4

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

                                                                                          1.1.9.2; 1.1.9.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2

                                                           (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2023 m. gruodžio 7 d.

                                                                              Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Danutei Dokšienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Armalienei,

kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

            R. P. 2023 m. lapkričio 9 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę-automobilį „Peugeot 206 „, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių - mažiausiai 2,84 promilių neblaivumas.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad maždaug prieš tris savaites, tiksliai datos nepamena, vienas pats automobiliu „Peugeot 206“, kuris priklauso jo sūnėnui M. P., važiavo pas draugą į netoliese esantį(duomenys neskelbtini) kaimą. Pas draugą ketino paremontuoti automobilį, nes to buvo prašęs M. P.. Nuo namų nuvažiavus apie 50 m, (duomenys neskelbtini) kaime jį sustabdė policijos pareigūnai, nustatė virš 2 promilių neblaivumą. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tą dieną buvo išgėręs dar „bambalį“ alaus, vairavo praėjus maždaug valandai po alkoholio vartojimo. M. P. nematė ir nežinojo, kad jis vairuos automobilį, būdamas neblaivus. Teisės vairuoti transporto priemones neturi ir nėra turėjęs. Anksčiau yra vairavęs traktorių, būdamas neblaivus, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Automobilio vertės nežino, M. P. sakė, kad reikia atsisakyti to į aikštelę nuvežto automobilio. Gailisi, daugiau tai nebepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. P. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo:

Telšių apskrities VPK specialisto E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d., dirbant kartu su Telšių apskrities VPK KPS specialistu Ž. L., apie 14.45 val.,  (duomenys neskelbtini) k. pastebėtas ir ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P.. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš automobilio sklido aitrus alkoholio kvapas. R. P. 14.47 val. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0245, paklaida +-1.7 proc., patikros sertifikato Nr. 1985708, nustatytas vidutinis 2,84 promilių, o antru patikrinimu 15.07 val. - 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 11-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini); apžiūrėtas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kėbulas apgadintas (b. l. 13-20).

Transporto priemonė „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta į UAB „Tomadas“ aikštelę (b. l. 21).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d. R. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriški kalba, nekoordinuoti judesiai ir alkotesteriu 14.47 val. nustatytas 2,84 promilių, o 15.07 val. - 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 22);

Liudytojas M. P. parodė, kad automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, šį automobilį jis 2023 m. rugpjūčio 26 d. įsigijo Gargžduose iš K. R. už 230 Eur. R. P. yra jo dėdė, jie gyvena tuo pačiu adresu. Buvo kalbėjęs su dėde, kad automobilį reikėtų nuvaryti meistrui. Automobilis stovėjo namo kieme, jo rakteliai buvo salono viduje. Tą dieną buvo išvykęs į(duomenys neskelbtini), apie tai, kad R. P., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį, sužinojo iš kaimyno telefonu. R. P. jam nepranešė, kad vairuos. Apsvaigusiam nuo alkoholio R. P. nebūtų leidęs važiuoti jo automobiliu (b. l. 27-30).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tuo R. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis neteistas, tačiau 2019 m. yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 35-37), administracine tvarka nebaustas (b. l. 38), nedirbantis. Kaltinamasis R. P. savarankiškai jokių legalių pajamų negauna, pragyvena iš pavienių uždarbių. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 2240 Eur konfiskavimo nėra įvykdęs, nes neturi lėšų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina arešto bausmė (BK 48 straipsnis), nustatant už nusikaltimo padarymą numatytos arešto bausmės artimą vidurkiui dydį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). R. P. arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 5 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, nemokami darbai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. R. P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs). Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). R. P., būdamas neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nemokėdamas jų vairuoti, vairavo automobilį rajoninės reikšmės keliu, tuo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukeldamas realų pavojų aplinkiniams. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė  – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. P. vairavo sūnėnui M. P. priklausantį automobilį, būdamas neblaivus. Iš liudytojo M. P., kaltinamojo R. P. parodymų, kitų byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkas neperdavė jo vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš 2023 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad M. P. automobilį įsigijo už 230 Eur (b. l. 31-32). Pagal VšĮ Emprekis duomenis automobilio vertė yra 1010 Eur su PVM (b. l. 24). Jokių papildomų duomenų, paneigiančių VšĮ Emprekis pažymoje nurodytą automobilio rinkos kainą, teismui nepateikta. Nesant byloje specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, nustatant automobilio „Peugeot 206“ vertę vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada ir nurodyta suma su PVM. Toks automobilio vertės nustatymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Įvertinus šias aplinkybes, iš R. P. išieškotini 10100 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; proceso išlaidų išieškojimo

        BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamojo R. P. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 126,41 Eur. Iš byloje esančių duomenų, kaltinamojo parodymų matyti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, dirba pavienius darbus, todėl iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

        Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui M. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkių) parų.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis turi būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., bei paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1010 Eur (vieną tūkstantį dešimt Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Kol nuosprendis įsiteisės, R. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonę „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančią UAB „Tomadas“ aikštelėje Telšiuose, Šiaurinės g. 6B, grąžinti savininkui M. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                 Aida Stulpinienė