Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-397/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00519-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.

              (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, 

išteisintajai N. K. ir jos gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nuteistojo M. P. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalies išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti A. G. (A. G.) ir M. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš A. G. bei M. P. T. R. priteista 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. N. K. buvo kaltinama tuo, kad ji sukčiaudama savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimo turto, t. y. ji bendrininkaudama su A. G., M. P. bei kitais asmenimis, atliekančiais terminuotas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dėl sukčiavimo, tikslu neteisėtai apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. gruodžio mėnesį-2016 sausio mėnesio pirmomis dienomis, tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir laiku M. P. turėtu mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su T. N. (naudotu tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), nieko nežinančiu apie planuojamą nusikalstamą veiką, M. P. šio paprašius ir nurodžius konkrečią informaciją reikiamą patalpinti internetiniame skelbime, po ko 2016 m. sausio 2 d. T. N. iš IP (duomenys neskelbtini) patalpinus skelbimų portale www.autoplius.lt realybės neatitinkantį skelbimą apie parduodamą automobilį BMW 330, M. P. nuo 2016 m. sausio 3 d. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pasinaudojant mobilaus ryšio telefono abonentu (duomenys neskelbtini) bendraujant su nukentėjusiuoju T. R., dėl tariamai parduodamo automobilio, pastarąjį apgaule įtikinus atlikti avansinį apmokėjimą už šį ketinamą įgyti automobilį, bei nurodžius iš anksto M. P. su A. G. numatytą jai, t. y. N. K. priklausančią asmeninę banko sąskaitą, po ko nukentėjusiajam iš savo asmeninės sąskaitos atlikus 350 eurų pervedimą į nurodyto asmens - jos, t. y. N. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. kartu su A. G. bendraujant mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. 9duomenys neskelbtini) su ja (naudotu tel.nr.(duomenys neskelbtini)) ir davus konkrečius nurodymus dėl tolimesnių piniginių lėšų paskirstymo, t. y. pervedimų atlikimo kitiems asmenims, ji, vykdydama bendrą sumanymą dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant, iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko konkrečių pinigų sumų pervedimus į A. D., L. B., D. Š., sąskaitas, bei toliau vykdant bendrą sumanymą šiems ir kitiems asmenims atliekant pinigų pervedimus kitiems asmenims, išgryninant bankomatuose pinigus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei atliekant piniginių lėšų pervedimus nuteistiesiems, tokiu būdu bendrai veikdama su A. G., M. P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimo T. R. turto už 350 eurų.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad N. K. kaltė dėl jai inkriminuotos veikos neįrodyta, todėl ji išteisintina, nenustačius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad ji nuosekliai aiškino, jog apie kitų kaltinamųjų daromą nusikalstamą veiką nežinojo. Tai patvirtino ir kaltinamosios sūnus nuteistasis A. G. Be to, ji neatliko jokių kryptingų, nuoseklių veiksmų, kurie rodytų, kad ji suvokė daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas sprendė, jog byloje surinkti iš ištirti duomenys nepagrindžia N. K. pareikštų kaltinimų sukčiavus pagrįstumo, o vien sąskaitos numerio davimas ir pinigų pervedimas sūnaus nurodytiems asmenims tik sudaro prielaidą manyti, kad ji galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas.
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį N. K. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti N. K. kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti viešųjų darbų bausme, įpareigojant 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį.
1. Skunde prokurorė nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje – spręsdamas, jog nepaneigta N. K. versija, kad ji nežinojo apie daromą nusikalstamą veika, pervesdama iš savo sąskaitos pinigus sūnaus nurodytiems asmenims, teismas nevertino liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų kaip visumos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. pačios N. K. ir A. G. parodymams, todėl padarė klaidingas išvadas dėl jos nekaltumo.
2. Prokurorė skunde nurodo, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, tačiau pagal faktines bylos aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos darant, o šios informacijos šaltiniai gali būti tiek kaltininko parodymai, tiek ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-41-511/2017).
3. Skunde nurodoma, jog N. K. teiginį, kad ji nežinojusi, jog į jos sąskaitą pervesti pinigai gauti neteisėtu būdu, paneigia byloje ištirti įrodymai – pati kaltinamoji nurodė, jog ji gaudavo žinutę telefonu, kai į jos sąskaitą įkrisdavo pinigai. Tokioje žinutėje nurodoma pinigų paskirtis. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad nukentėjusysis T. R. pervesdamas 350 eurų mokėjimo paskirtyje nurodė „už BMW 330“. Šios aplinkybės paneigia išteisintosios teiginį, kad ji nežinojo pinigų paskirties. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad jei A. G. tvirtino motinai, kad pinigus perves jo draugai ir šie pinigai bus skirti skoloms atiduoti, tai pinigų paskirtis „už BMW 330“ N. K. turėjo sukelti abejonių ir nepasitikėjimo, o ne atvirkščiai, siekį kuo greičiau pinigus pervesti sūnaus nurodytiems asmenims. Be to, banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog, vos tik pinigai buvo pervesti į N. K. sąskaitą, ji tą pačią dieną atliko pavedimus kitiems asmenims ir dalį jų išgrynino bankomate. Nuo melagingo skelbimo įdėjimo iki pinigų pervedimo ir išgryninimo praėjo nedidelis laiko tarpas. Toks veikimas reikalauja operatyvaus tokios apgaulės organizavimo, o tai, prokurorės teigimu, patvirtina, jog N. K. su kitais asmenimis veikė pasiskirstę vaidmenimis ir suderintai. Išteisintosios vaidmuo buvo susijęs su asmens, kuris leistų pasinaudoti savo banko sąskaita pinigams pervesti ir nusikalstamu būdu gautų pinigų išgryninimu bei pervedimu kitiems asmenims.
4. Skunde taip pat teigiama, jog siekis kuo greičiau pinigus išgryninti ir pervesti kitiems asmenims rodo, kad N. K. suprato, jog bankas nukentėjusiojo nurodymu gali pinigus sulaikyti ir grąžinti nukentėjusiajam. Visos šios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad N. K. suprato, jog iš nukentėjusiojo gauti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu – panaudojant apgaulę. Be to, tiek rašytiniai įrodymai, tiek ir pačios N. K. parodymai patvirtina, jog jos atliktos pinigų perlaidos kaltinime nurodytiems asmenims nebuvo vienkartinės, pavedimai buvo daromi iš skirtingų vietų. N. K., nežinodama tikrosios pinigų kilmės, nebūtų dėjusi tiek pastangų skubiai atlikti nusikalstamu būdu gautų pinigų pervedimus kitiems asmenims. Visos šios aplinkybės, prokurorės teigimu, priešingai nei nurodo teismas, rodo N. K. veiksmų kryptingumą, nuoseklumą ir patvirtina, kad ji darydama šiuos veiksmus suvokė pavojingos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) pobūdį ir norėjo taip veikti.
5. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia suprasti, kad išteisintoji žinojo apie plačiai paplitusį realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų sukčiavimą – realybės neatitinkančių skelbimų talpinimą ir telefoninį sukčiavimą iš įkalinimo įstaigų, todėl ir šiuo atveju, jai bendraujant su sūnumi, kuris atlikinėjo bausmę pataisos namuose, buvo žinomas būdas, kuriuo iš nukentėjusiojo T. R. buvo gauti pinigai. Todėl N. K. pateikta versija, kad ji nežinojo apie sukčiavimą, neatitinka tikrovės, vertintina kaip gynybinė jos pozicija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorės teigimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog N. K. nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia, todėl pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ji išteisinta nepagrįstai ir jos atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinis skundas atmetamas.
1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų kaip visumos, be to, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. pačios N. K. ir A. G. parodymams, todėl padarė klaidingas išvadas dėl N. K. nekaltumo. Tai, prokurorės vertinimu, sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. 
6. Teisėtu ir pagrįstu yra toks nuosprendis, kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Pagrįstomis laikytinos tos teismo išvados, kurios padarytos remiantis šiomis taisyklėmis įvertinus ir išanalizavus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o teismo išvados, jog nenustatyta N. K. veikoje tyčia, todėl ji negali būti pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamą BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize, todėl pagrindo jomis abejoti nėra.
9. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tai yra pareigą įrodyti asmens kaltumą nusikalstamos veikos padaryme turi šiuo atveju valstybės kaltintojas. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylai aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta abejonių pašalinti (in dubio pro reo principas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes reikalingas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visus neaiškumus vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai bei draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013 2K-171/2014)
10. Pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą N. K. buvo kaltinama bendrininkų grupėje apgaule išviliojusi iš nukentėjusiojo pinigus. Jos kaip bendrininkės vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė tuo, kad į jos sąskaitą nukentėjusysis pervedė apgaule išviliotus pinigus už neva ketinamą pirkti automobilį, o N. K., kito nuteistojo – sūnaus A. G. pavedimu šiuos pinigus pervedė jo nurodytiems asmenims ir išgrynino. Byloje neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusysis iš tiesų pagal fiktyvų skelbimą internete apie parduodamą automobilį pervedė reikalaujamą avansinį mokėjimą į N. K. sąskaitą, iš kurios N. K. sūnaus nurodymu pinigus dalimis pervedė į kitų asmenų sąskaitas. Byloje taip pat nustatyta, jog toks veikimo planas M. P. bei A. G. buvo numatytas iš anksto ir A. G. buvo davęs M. P. savo motinos sąskaitos numerį. Vis dėl to šių aplinkybių konstatuoti, jog N. K. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą nepakanka.
11. Kaip jau minėta, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina nustatyti, jog N. K. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumą, neteisėtumą ir norėjo, siekė taip veikti, be to, būtina nustatyti ir bendrininkavimo aplinkybę, t. y. tai, kad N. K., atlikdama tokius veiksmus, suprato, jog nusikalstamą veiką daro veikdama bendrininkų grupėje ir jos konkretūs veiksmai prisideda prie nusikalstamų tikslų siekimo, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo N. K. veikoje. Viena tai, kad A. G. davė M. P. savo motinos sąskaitą, į kurią buvo pervesti apgaule išvilioti pinigai, ir vėliau šie pinigai pervesti A. G. nurodymu kitiems asmenims, tik sudaro prielaidą manyti, kad N. K. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių N. K. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Ši išvada, priešingai nei skunde teigia prokurorė, padaryta visapusiškai įvertinus tiek liudytojų, tiek ir kitų asmenų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, todėl netikėti jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo.
12. Pažymėtina, jog tiek kitų nuteistųjų parodymai, tiek ir pačios N. K. bei teisme ištirtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog N. K. nepažinojo nei vieno asmens (dalyvavusio nusikalstamos veikos padaryme, pinigus pervedusio ar gavusio), išskyrus savo sūnų A. G. Šie asmenų parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu, tarpusavyje visiškai sutampa ir neprieštarauja, todėl jais netikėti teismas neurėjo jokio pagrindo. Be to, M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, jog sūnus, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, prašė duoti savo banko sąskaitą, sakė, kad turi skolų, kad į šią sąskaitą jam draugai perves pinigus, o ji turės tuos pinigus nusiųsti tiems, kam jis skolingas. Ši sutiko. Šie jos parodymai neprieštarauja nuteistojo A. G. parodymams, jog jis „pakišo“ mamą, prašė jos sąskaitos, meluodavo, kad skolingas kitiems asmenims. Mamai sakė, kad skolingas, kad pinigus siunčia draugai, ji nežinojo, kad tai melas, pasitikėjo juo. Taip pat sutampa N. K. bei A. G. parodymai dėl to, jog, pervedus nukentėjusiajam pinigus, A. G. apie tai pranešė motinai, o šiai patvirtinus, kad pinigai gauti, prašė jos pervesti pinigus kitiems asmenims, ką ji ir padarė. Duomenų, galinčių paneigti šias aplinkybes – liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, nesurinkta ir nenustatyta, nors buvo imtasi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar iš tiesų N. K. suvokė dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje. Skunde nurodytos aplinkybės, jų vertinimas taip pat nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
13. Skunde prokurorė teigia, jog ta aplinkybė, kad apie pinigų pervedimą į sąskaitą N. K. sužinodavo gavusi SMS žinutę, paneigia išteisintosios aiškinimą, kad ji nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nes žinutėje nurodoma pavedimo paskirtis, be to, nukentėjusysis pavedime aiškiai nurodė pinigų paskirtį „už BMW 330“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai tik prokurorės prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais patikimais teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis. Pažymėtina, jog N. K. nurodė netikrindavusi, už ką pervedami pinigai ir šie jos aiškinimai nepaneigti. Be to, kaip ji nurodžiusi, dalį pinigų ji pervedė nuėjusi į banką. Taip pat pažymėtina ir tai, jog byloje nenustatyta, kokio konkretaus turinio SMS žinutes iš banko N. K. gaudavo, todėl  skunde nurodytos aplinkybės, jog N. K. gautoje žinutėje buvo aiškiai nurodyta pavedimo paskirtis, yra tik prielaida. Nepagrindžia N. K. kaltės ir skunde nurodyti teiginiai, jog vos tik į sąskaitą patekę pinigai labai greitai buvo pervedami į kitų asmenų sąskaitas ar išgryninti. Toks operatyvumas rodo, jog nusikaltimas buvo gerai organizuotas ir apgalvotas, tačiau vertinant šias aplinkybes N. K. kaltės aspektu, būtina atsižvelgti, jog N. K. viską darė tik sūnaus nurodymu. Ši aplinkybė būtų reikšminga vertinant su kitais N. K. kaltę galinčiais patvirtinti duomenimis, tik jei būtų pagrindas abejoti N. K. paaiškinimų, jog ji tikėjo sūnumi ir net nenumanė, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, pagrįstumu, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. N. K. ir A. G. parodymai, kad N. K. nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, nepaneigti. A. G. patvirtino, jog jis prašė mamos greičiau persiųsti pinigus ir tai atitinka išteisintosios parodymus, jog pinigus persiuntė kitiems asmenims būtent sūnaus nurodymu. Byloje yra duomenys, kad N. K. perlaidos tiems patiems asmenims buvo nevienkartinės, tačiau tai, nei vertinant atskirai, nei kartu su kitais bylos duomenimis, nepaneigia N. K. aiškinimo, jog ji manė padedanti sūnui padengti skolas, kurių jis turėjo daug, o į skolas buvo įklimpęs kai buvo išvykęs į užsienį. Pažymėtina, jog N. K. nurodė, jog tai buvo pirmas kartas kai sūnus prašė banko sąskaitos. Daugiau jos atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų nepradėta ir byloje nėra duomenų, kurie paneigtų N. K. aiškinimą, jog ji nežinojo už kokius tiksliai nusikaltimus sūnus atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog šios nusikalstamos veikos padarymo metu A. G. už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvo teistas. Tad duomenų, kad N. K. bent būtų galėjusi numanyti,  jog  sūnus laisvės atėmimo vietoje užsiima telefoniniu sukčiavimu ir pinigai, kuriuos jai pervedė nukentėjusysis, yra gauti apgaule, o ji, pervesdama šiuos pinigus kitiems nepažįstamiems asmenims, taip pat dalyvauja nusikalstamoje veikoje, nėra. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, paskutinius kelis dešimtmečius N. K. dirba pastovų nekvalifikuotą darbą, ir nėra duomenų, jog žinotų apie galimybę bankui sulaikyti pinigus bei grąžinti pavedimą padariusiam asmeniui. Tad visiškai nepagrįstu, paremtu vien prielaidomis, laikomas skundo argumentas, jog siekis kuo greičiau pinigus pervesti ar išgryninti rodo, kad N. K. suprato, jog bankas gali pinigus sulaikyti ir nepatvirtina, jog N. K. suprato, kad pinigai, gauti iš nukentėjusiojo, yra įgyti nusikalstamu būdu, t. y. panaudojant apgaulę.
14. Vertinant šias aplinkybes, aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju N. K. su vienu iš nusikalstamos veikos dalyvių, t. y. A. G., sieja ypatingas giminystės ryšys – ji yra nuteistojo motina, todėl jos siekis padėti sūnui yra žmogiškai natūralus, kylanti iš motiniškų instinktų. Pažymėtina ir tai, kad N. K. asmenybės charakteristika yra vien teigiama. Ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, daugiau nei 30 metų dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, duomenų, kad jos atžvilgiu būtų pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, nėra. Be to, jos parodymai dėl to, jog nesupratusi, kad dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, buvo nuoseklūs, sutapo su A. G. parodymais ir nepaneigti jokiais kitais teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis. Jokio atlygio ir naudos iš nusikalstamos veikos ji negavo. Tad abejoti jos nuoširdumu, jog ji nesuprato, kad dalyvauja nusikaltime, tikėjo sūnumi ir vykdydama jo nurodymus bei pervesdama pinigus tik siekė padėti sūnui padengti skolas, jokios tikslo, siekio pakenkti kitiems, pasisavinti svetimus pinigus neturėjo, nėra jokio pagrindo.
15. Iš tiesų N. K. neabejotinai žinoma apie visuomenėje paplitusią nusikalstamumo formą – telefoninį sukčiavimą vykdomą asmenų, atliekančių bausmę pataisos namuose, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju N. K. sūnaus, atliekančio bausmę pataisos įstaigoje, nurodymu, pervesdama pinigų sumas kitiems asmenims, turėjo suvokti, jog pati dalyvauja panašiame nusikaltime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog N. K. nedirba teisėsaugos institucijose, o žiniasklaidoje dažniausiai viešinamos tokios telefoninio sukčiavimo formos kai pinigai ne pervedami į sąskaitas melagingų skelbimų pagrindu, o išviliojami grynieji tiesiogiai juos perduodant nusikalstamos veikos bendrininkams į rankas, tad šią aplinkybę vertinti, kaip patvirtinančią, jog išteisintoji neabejotinai suvokė dalyvaujanti nusikalstamos veikos padaryme, nėra jokio pagrindo.
16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog N. K. pagrįstai išteisinta dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nenustačius jos veikoje būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios.  Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir teisiamajame posėdyje laikantis įstatymo reikalavimų ištirtų  įrodymų analize. Prokurorės skunde nurodyti argumentai nesuteikia daryti priešingų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

                            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinį skundą atmeti.

Teisėjai                            Jūratė Jakubonienė

                            Algirdas Remeika

                            Gytis Večerskas