Administracinė byla Nr. I-958-121/2010

Bylos proceso Nr.3-61-3-00136-2010-6

                                                    Procesinio sprendimo kategorija 36, 74

                                                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

    Vilnius                                                                                                       2010 m. balandžio 19 d.

 

         Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Kaminsko, Rositos Patackienės, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėai Ievai Kontrauskaitei, atsakovo atstovei Gabijai Damalakaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vydmantui Grigraravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ,,Naujasis aitvaras“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektorei, tretieji suinteresuoti asmenys- R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“, dėl sprendimo panaikinimo,  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės (toliau-Inspektorė) 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SPR-86 dėl publikacijose: „V.Ž. anonsas" („Vakaro žinios", 2006-08-26, Nr. 193/1967), „D. šeimynėlės bizniukas: kuo „Gubernija" mažiau uždirba, tuo D.daugiau ištaško" („Vakaro žinios", 2006-08-28, Nr. 194/1968), „D. šeimynėlė priėjo liepto galą. Atšaukus susikompromitavusią valdybą „Gubernijoje" įtampa slūgsta." („Vakaro žinios", 2009-04-07, Nr. 80/2151), „Temidės tarnai dalina indulgencijas" („Vakaro žinios", 2009-01-29), „Nuvytęs teisingumas Šiauliuose" („Vakaro žinios", 2009-01-31, Nr. 25/2691), „Dėl pinigų plovimo per „Respublikos" leidinių grupę" („Vakaro žinios", 2009-03-25, Nr. 68/2734) paskelbtos informacijos (b.l.3-9). Paaiškina, kad Inspektorė, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, viršijo savo kompetenciją ir priėmė visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, todėl sprendimas naikintinas šiais motyvais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog Žurnalistų etikos inspektorius yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu (VAĮ) bei jame įtvirtintais viešojo administravimo principais (adm. bylos Nr. A²¹- 87/2008, A¹⁴⁶-343/2008, A⁵⁵⁶-1594/2008), todėl jo priimami ir individualiems administraciniams aktams priskirtini sprendimai (koks yra skundžiamas sprendimas) turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Inspektorė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė VAĮ 8 str. reikalavimų, nevertino tos aplinkybės, jog analizuotas publikacijas nagrinėjo ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau-Komisija), kuri yra pareiškusi savo poziciją šiuo klausimu. Inspektorė gautą skundą nagrinėjo remdamasis išimtinai skundo argumentais ir jame nurodytomis aplinkybėmis.

2. VAĮ 3 str. 1 ir 4 punktuose įtvirtinti principai (LVAT adm. byla Nr. A¹⁴-1052/2007) lemia tai, kad būtina patikrinti, ar Žurnalistų etikos inspektorius neviršijo savo kompetencijos, apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatymu (toliau-VIĮ). Taip pat turi būti tikrinama, remiantis kokiais faktais ir iš kokių asmenų bei kada gautais duomenimis jis grindžiamas, ir ar tyrimo metu inspektoriaus surinkti  įrodymai pakankami priimtam sprendimui pagrįsti. Šiuo atveju Inspektorė buvo informuota apie atliekamus ikiteisminius tyrimus, civilines ir baudžiamąsias bylas, susijusias su jo nagrinėtu skundu ir skundžiamu sprendimu, tačiau šių faktų apskritai nevertino ir skundžiamą sprendimą priėmė nepaisydama to, kad pareigą atsisakyti nagrinėti skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui arba stabdyti skundo nagrinėjimą tokiais atvejais jai numato VIĮ 50 str. 9 d. 1, 2, 3, 4 ir 5 punktai, sprendė skundą iš esmės, tuo galimai priimdama sprendimą, kuris tiek savo turiniu, tiek sprendimu gali būti visiškai priešingas kitų institucijų priimamiems sprendimams. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti jokie VIĮ ar  kitų įstatymų saugomi ir ginami interesai ar vertybės, informacijos skleidėjas, laikydamasis reikiamų etikos reikalavimų, tinkamai informavo visuomenę apie tuo metu svarbias aktualijas, neskleidė nei melagingos, tikrovės neatitinkančios, nei garbę ar orumą žeminančios informacijos.

3. Komisija, 2009 m. rugsėjo 14 d. posėdyje apsvarsčiusi Inspektorės persiųstą R. D., V. D., L. D., UAB „Linos namai" skundą, nusprendė, jog jis svarstytinas tik dėl tų publikacijų, kurios išspausdintos vienerių metų laikotarpyje, nurodė, jog vadovaujasi nuostata, kad neturėtų būti nagrinėjamos publikacijos, jeigu dėl faktų, kurie aprašomi publikacijose, vyksta ikiteisminiai tyrimai ar yra nesibaigę bylų nagrinėjimai teismuose. Komisijos reglamentas nustato, jog senesnių nei 12 mėnesių klausimų dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų Komisija nenagrinėja, tad  to daryti nederėtų ir inspektoriui, kurį Seimas skiria tos pačios Komisijos teikimu (VIĮ 49 str. 2 d.). Nagrinėdama skundą, Inspektorė veikė neteisėtai, nesilaikydama įstatymo imperatyviai jai nustatytų ribotų įgaliojimų. Komisijai priėmus visiškai priešingą sprendimą, nei skundžiamas sprendimas, susidaro dviprasmiška situacija, kurios teisinis pagrįstumas ir vertinimas taip pat yra neaiškus. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog administracinę procedūrą užbaigus dviejų skirtingo turinio sprendimų priėmimu, pažeidžiamos esminės sprendimų priėmimo taisyklės, tampa neaišku, kuriam iš jų turi būti skiriamas prioritetas, komplikuojasi jų apskundimas, vykdymas bei teisminė kontrolė. Be to, VAĮ 31 str. nustato, kad administracinė procedūra baigiama vieno sprendimo dėl prašymo patenkinimo ar dėl jo atmetimo priėmimu (LVAT adm. byla Nr. A²-1088/2007). Buvo priimtas Komisijos 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, gi Inspektorė ne tik neatsižvelgė į jį, bet jo net nemini skundžiamame sprendime. Taip akivaizdžiai pažeidžiamas tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir kiti principai, įtvirtinti VAĮ 3 straipsnyje.

4. VIĮ 50 str. 2 dalis įtvirtina tik galimų sprendimų rūšis, tačiau nenumato jų priėmimo procedūros ir kitų detalių. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento 10 punktas nustato, jog gautas skundas išnagrinėjamas per 30 dienų. Šis terminas gali būti pratęstas tik atskirais atvejais dar 30 dienų. R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai" skundas buvo nagrinėjamas daugiau nei pusę metų- beveik 8 mėnesius. Skundžiamas sprendimas neatitinka VIĮ 49 str. 6 dalies, VAĮ 8 str. 2 dalies reikalavimų, jame dėstomos aplinkybės grindžiamos tik deklaratyviais samprotavimais, nuslepiant faktą, kad dėl nagrinėjamų publikacijų ir jose paskelbtų faktų vyksta įvairūs teisiniai ginčai, kuriems pasibaigus, paaiškėtų šių faktų objektyvumas ir ginčytinumas. Inspektorė ginčijamas publikacijas ir jose nurodytus faktus vertino nepaisydama to, kad tai jau yra atliekama kitose institucijose, o tai pažeidžia teisingumo, protingumo ir teisinės valstybės principus (LVAT adm. byla Nr. A²-1088/2007). Todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, tokia procedūra negali būti atliekama tuomet, kai analogiški ginčai yra sprendžiami teismuose, prokuratūrose, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir kitose institucijose.

5. Tam, kad sprendimas būtų teisingas, inspektoriui suteikiama teisė gauti informaciją iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Pastarosios teisės suteikimas turi garantuoti jo veiklos nešališkumą ir teisingumą. Nepasinaudojus suteikiama teise arba ja naudojantis nenuosekliai, paprastai kyla pagrįsta abejonė, kad tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, neišsamiai, o sprendimas nėra pakankamai pagrįstas (LVAT adm. byla Nr. A⁵⁵⁶-1594/2008). Inspektorė tyrimą atliko tendencingai vienpusiškai, o priimtas sprendimas negali būti laikomas objektyviu ir teisingu (b.l.3-9).

Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.45-53). Paaiškina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai" skunde dėl minėtose laikraščio „Vakaro žinios" publikacijose paskelbtos informacijos nurodyta, jog jose buvo paskelbti jų garbę ir orumą žeminantys bei VIĮ įtvirtintus reikalavimus pažeidžiantys teiginiai. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į jame išdėstytus argumentus, pareiškėjo paaiškinimus, informaciją, gautą iš kitų valstybės įstaigų, Inspektorės nustatytas faktines aplinkybes, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuotą praktiką. Pareiškėjos skundas atmestinas dėl šių motyvų:

1. Nepagrįstas argumentas, jog skundžiamas sprendimas yra neišsamus ir neaiškus, jį priimant neva ignoruoti kiti individualūs administraciniai aktai, jo turinys neatitinka individualiems administraciniams teisės aktams keliamų bendrųjų reikalavimų. Pati pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių aplinkybių, kurios objektyviai patvirtintų minėtus teiginius. Inspektorė skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl visų 6 publikacijų, jose paskelbtus ginčo objektu buvusius teiginius įvertino VIĮ laikymosi požiūriu, savo išvadas grindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis ir teismų praktikos išaiškinimais. Skundžiamas sprendimas atitinka visus VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

2. Inspektorė įvertino faktą, jog buvo informuota apie vykstančius ikiteisminius tyrimus ir iškeltas civilines bei baudžiamąsias bylas, susijusias su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundu, tačiau sprendė apie skundo pagrįstumą išimtinai savo kompetencijos ribose- VIĮ laikymosi požiūriu vertino viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo veiksmus viešai paskelbiant informaciją, taip pat ir tai, kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas laikėsi šio įstatymo reikalavimų, informuodamas visuomenę apie vykstančius teisėsaugos institucijų tyrimus ir teisminius ginčus. Pačių teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai ir jų rezultatai nebuvo ir negali būti Inspektoriaus vertinimo objektas. VIĮ įtvirtintas draudimas skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui ir yra aktualus tik tais atvejais, kai viešai skelbiama informacija apie vykstančius teisėsaugos tyrimus ar teismo procesus. Inspektoriaus, kaip valstybės pareigūno, įgalioto prižiūrėti, kaip laikomasi VIĮ įtvirtintų reikalavimų skelbiant viešąją informaciją, pareiga yra įvertinti, ar viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, skleisdamas informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir teisminius procesus, nepažeidė aukščiau minėto nekaltumo prezumpcijos ir kitų visuomenės informavimo principų. VIĮ 19 str. 3 dalyje įtvirtintas draudimas turi užtikrinti, kad viešosios informacijos skleidėjai, platindami viešąją informaciją ir dėl to turintys galimybę formuoti viešąją nuomonę, nedarytų neteisėtos įtakos vykstantiems teisminiams procesams.

3. Inspektorė neprivalėjo atsisakyti nagrinėti skundą. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl jų garbės ir orumo bei VIĮ įtvirtintų visuomenės informavimo principų pažeidimų, padarytų 6 laikraščio „Vakaro žinios" publikacijose. Tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas yra inspektoriaus kompetencija, nustatyta VIĮ 50 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose bei Seimo patvirtinto Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento 7 punkto 1 pastraipoje. Inspektorė nebuvo informuota, jog būtų priimtas teismo sprendimas ar teisme būtų nagrinėjamas trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas dėl garbės ir orumo pažeidimo, byla dėl šmeižto ar įžeidimo, kiti procesai, kuriuose VIĮ nuostatų atžvilgiu būtų vertinami viešosios informacijos rengėjo UAB „Naujasis Aitvaras" veiksmai skelbiant viešąją informaciją, t.y. vyktų procesai dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo Inspektorei dalyko, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti skundo nagrinėjimą ar atsisakyti skundą nagrinėti. Inspektorė taip pat nenustatė duomenų trūkumo, dėl kurio skundo tyrimas būtų neįmanomas.

4. Nepagrįstai remiamasi Komisijos sprendimu atsisakyti nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą iš esmės. Pačios Komisijos priimtas reglamentas, nustatantis, jog Komisija nenagrinėja senesnių nei 12 mėnesių klausimų dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, yra tik tos institucijos darbo tvarką reglamentuojantis vidaus dokumentas. VIĮ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamente nėra nustatytas reikalavimas nenagrinėti skundų dėl klausimų, senesnių nei 1 metai. Per ilgametę praktiką Inspektoriaus tarnyboje visada buvo nagrinėjami skundai dėl asmens garbės ir orumo pažeidimų netaikant jokių senaties terminų.

5. Pagal VIĮ 46 str. 1 dalies, 49 str. 1 dalies, 50 straipsnio nuostatas Komisijos veiklos sritis skiriasi nuo Inspektoriaus atliekamų funkcijų, susijusių su paskleistos informacijos kontrolės vykdymu. Todėl vienu ir tuo pačiu leidiniu ar straipsniu gali būti padaryti skirtingi pažeidimai, iš kurių vieni gali būti nagrinėjami Komisijos, o kiti- Inspektoriaus (LVAT adm. byla Nr. 1-4421-281/2008). Jau pačiame skundžiamame sprendime buvo nurodyta, jog, atsižvelgdamas į pareiškėjų skundo dalyką ir pagrindą bei VIĮ 46 str. 4 d. 2 punkte įtvirtintus Komisijos įgaliojimus, Inspektorius persiuntė pareiškėjų skundą dalyje dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų Komisijai nagrinėti pagal kompetenciją. Inspektorius pareiškėjų skundą išnagrinėjo VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu. Taigi, šių dviejų institucijų kompetencija yra aiškiai atskirta, kas reiškia, kad jos priima atskirus vienas nuo kito nepriklausomus sprendimus. Tai, jog Komisija atsisakė nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, jokiu būdu nereiškia, kad atsisakyti nagrinėti skundą turėjo ir Inspektorius. Komisijos sprendimai, įskaitant ir sprendimą nenagrinėti skundo, neturi jokios įtakos Inspektoriaus sprendimams.

6. Nepagrįstas argumentas, jog administracinę procedūrą užbaigus dviejų skirtingo turinio sprendimų priėmimu, pažeidžiamos esminės sprendimų priėmimo taisyklės bei LVAT 2007-11-30 sprendimas byloje Nr. A²-1088/2007. Pareiškėjos nurodyta LVAT byla savo aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo ginčo šioje byloje, kadangi minėtoje byloje Inspektorius priėmė du administracinės procedūros sprendimus, numatytus viename ir tapačiame VIĮ 50 str. 2 dalies punkte, tuo tarpu nagrinėjamu atveju Inspektorė priėmė atskirus ir skirtinguose punktuose numatytus sprendimus. Be to, teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog vienu ir tuo pačiu leidiniu ar straipsniu gali būti padaryti skirtingi pažeidimai, iš kurių vieni nagrinėjami Komisijos, o kiti- Inspektoriaus (LVAT adm. byla Nr. 1-4421-281/2008). Visuomenės informavimo srityje derinami valstybinio valdymo (valstybės vykdomo teisinio reguliavimo, valstybinės veiklos priežiūros ir kontrolės) bei savireguliacijos, savikontrolės principai. Viešasis administravimas pirmiausia siejamas ne su savireguliacinio (savitvarkos) pobūdžio aktų, o su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Savitvarkos, savikontrolės institucijų veikla paprastai neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas, kaip taisyklė, valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Šių institucijų paskirtis- ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę tokioje visuomenės informavimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus (Specialiosios kolegijos ginčams dėl teismingumo 2007-10-24 nutartis). Komisija, priimdama sprendimą, kuriuo remiasi pareiškėja, vykdė ne valstybės valdžios, jos subjektų priimtų teisės aktų įgyvendinimo, bet savitvarkos, savikontrolės, grindžiamos savireguliacinio pobūdžio aktu- Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu- funkcijas. Tokio sprendimo priėmimo negalima laikyti administracine procedūra VAĮ požiūriu, o Komisijos priimto sprendimo- administraciniu sprendimu.

7. Teiginys, kad skundo nagrinėjimo termino praleidimas yra pagrindas pripažinti viešojo administravimo subjekto sprendimą neteisėtu, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas pagrįstu ir prieštarauja teisingumo principui. VIĮ 50 str. 13 dalyje nustatytas 3 mėnesių skundo nagrinėjimo terminas yra skirtas skundą pateikusio asmens teisėms ir teisėtiems lūkesčiams užtikrinti, nes būtent jis yra suinteresuotas subjektas, kuriam aktualus jo pateikto skundo nagrinėjimo užbaigimas. Tuo tarpu pareiškėjai skundo nagrinėjimo terminas nesukelia jokių pasekmių, todėl ši aplinkybė pareiškėjo interesų požiūriu vertintina kaip neutrali. Inspektorė pažymi, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, laikantis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Pripažinus viešojo administravimo subjekto sprendimą neteisėtu ir jį panaikinus, asmens, kuris kreipėsi į viešojo administravimo subjektą tam, kad būtų apgintos jo teisės, interesai būtų pažeisti, nes jo skundo atžvilgiu priimtas sprendimas negaliotų; tuo tarpu pripažinus viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu, objektyviai nebūtų pagrindo įpareigoti viešojo administravimo subjektą asmens skundą išnagrinėti iš naujo; net ir įpareigojus skundą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą, asmens skundo nagrinėjimo terminas būtų dar ilgesnis nei buvo iki viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo. Užsitęsęs skundo nagrinėjimas, jei jis nėra viešojo administravimo subjekto neveikimas, nėra pagrindas sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, nes ši aplinkybė savaime nenulemia sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog ne bet kokie procedūriniai pažeidimai, o tik tokie, dėl kurių galimai priimamas neobjektyvus sprendimas, gali būti pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu. Šiuo atveju skundo nagrinėjimo terminas užtruko dėl objektyvių priežasčių, siekiant išsiaiškinti visas itin didelės apimties skunde nurodytas aplinkybes, žinant apie tai tretiesiems suinteresuotiems asmenims. LVAT yra konstatavęs, jog dėl skundo nagrinėjimo termino pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo Inspektoriaus sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai, ir šiuo procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas (adm. byla Nr. A-261-1293/2009).

8. Nepagrįstas argumentas, jog nuslepiamas faktas, jog dėl nagrinėjamų publikacijų ir jose paskelbtų faktų vyksta įvairūs teisiniai ginčai, kuriems pasibaigus paaiškėtų šių faktų objektyvumas ir ginčytinumas. Ne dėl visų trečiųjų suinteresuotų asmenų skunde nurodytų aplinkybių vyksta teisėsaugos institucijų procesai ar teisminiai nagrinėjimai. Be to, pareiškėja abstrakčiai remiasi vykstančiais teisminiais tyrimais, tačiau nenurodo, kokios konkrečios ir kokių tyrimų metu nustatinėjamos aplinkybės galėtų nulemti priešingo turinio Inspektorės sprendimo priėmimą. Be to, Inspektorė skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, jog tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir „Respublikos" žiniasklaidos grupės, kuriai priklauso ir UAB „Naujasis aitvaras" leidžiamos „Vakaro žinios", pagrindinio akcininko V. T. vyko ginčai, taip pat, kad tai publikacijose nutyli būtent viešosios informacijos skleidėjas (citata iš skundžiamo sprendimo: „<...> publikacijose <...> skelbiant išimtinai kritišką informaciją pareiškėjų atžvilgiu yra nutylima, jog AB „Gubernija" akcininku taip pat buvo „Respublikos" žiniasklaidos grupės, kuriai priklauso ir „Vakaro žinios", pagrindinis akcininkas V. T., tarp kurio ir pareiškėjų vyko konfliktai dėl AB „Gubernija" įmonės valdymo, o tokios informacijos nepaskelbimas užkerta kelią skaitytojams susidaryti objektyvų vaizdą dėl galimo pateikiamos informacijos šališkumo <...>").

9. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad skundų nagrinėjimo procedūra negali būti atliekama tuomet, kai analogiški ginčai yra sprendžiami teismuose, prokuratūroje, finansinių nusikaltimų tarnyboje ir kitose institucijose. VIĮ 50 str. 9 dalyje yra nurodyti atvejai, kada Inspektorius turi atsisakyti nagrinėti skundą arba sustabdyti skundo tyrimą. Nagrinėjamu atveju atsisakymo nagrinėti skundą pagrindų nebuvo nustatyta. Taip pat nei viena teisėsaugos institucija nevykdė analogiško tyrimo, kurį atliko Inspektorė, t.y. nenustatinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų garbės ir orumo pažeidimo skelbiant informaciją visuomenės informavimo priemonėje bei nevertino viešosios informacijos rengėjo UAB „Naujasis aitvaras" veiksmų VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu. Priešingai, nei savo skunde teigia pareiškėja, Inspektorė atsižvelgė į vykstantį ikiteisminį tyrimą, aprašomą keliose iš ginčo objektu buvusių publikacijų, ir aiškiai tai nurodė skundžiamame sprendime (citata iš skundžiamo sprendimo: „<...> Pareiškėjai skunde nurodė, jog konkretūs teiginiai, paskelbti publikacijose „Temidės tarnai dalija indulgencijas" („Vakaro žinios", 2009-01-29) žemina jų garbę ir orumą. Vadovaujantis asmens garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui būtinų aplinkybių visuma, būtina nustatyti, ar paskelbtos žinios atitinka tikrovę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nesibaigus teisminiams procesams, Žurnalistų etikos inspektorė neturi galimybės nustatyti paskelbtų duomenų atitikimo ar neatitikimo tikrovei. Pareiškėjų skundo atveju Žurnalistų etikos inspektorė tegali vertinti viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo veiksmus paskelbiant informaciją apie vykusius ikiteisminius tyrimus bei teismo procesus kitų VIĮ nuostatų, nesusijusių su asmens garbės ir orumo gynimu, laikymosi požiūriu <...>"). Atsakovas pažymi, jog dalį skundų Inspektoriaus tarnyboje sudaro būtent skundai dėl publikacijų apie vykdomus ikiteisminius tyrimus ir teismo procesus, publikacijas vertinant nekaltumo prezumpcijos ir kitų visuomenės informavimo principų laikymosi požiūriu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, informuodami apie vykstančius teismo procesus ar ikiteisminius tyrimus, neprivalėtų laikytis VIĮ, kurio priežiūrą atlikti įgaliotas Inspektorius, reikalavimų. O tai reikštų, kad ir už šio įstatymo pažeidimus jiems nebūtų įmanoma taikyti atsakomybės (etinio poveikio priemonės).

10. Pareiškėja nepagrįstai remiasi LVAT 2008-09- 17 sprendimu byloje Nr. Nr. A⁵⁵⁶-1594/2008. Ši byla iš esmės skiriasi nuo šio ginčo situacijos, nes joje sprendimas buvo priimtas remiantis tik vienos iš suinteresuotų pusių paaiškinimais, nesikreipiant informacijos į valstybės ar savivaldybės institucijas ar neatlikus platesnio tyrimo. Nagrinėjamu atveju Inspektorė atliko išsamų ir plačios apimties tyrimą, kreipėsi informacijos į teisėsaugos institucijas, tikrino visas trečiųjų suinteresuotų asmenų skunde nurodytas aplinkybes bei buvo surinkusi išsamią ir didelės apimties skundo tyrimo medžiagą, kurios pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Inspektorė taip pat kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo, tačiau jokios informacijos negauta (b.l.45-53).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. D., V. D., L. D. ir UAB ,,Linos namai“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

1. Skunde teigiama, kad sprendimas neva neišsamus ir neaiškus, jo turinys neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kvestionuojamos išvados bei viso tyrimo objektyvumas ir profesionalumas. Toks teiginys yra nepagrįstas jokiais konkrečiais argumentais bei neatitinka tikrovės, todėl atmestinas. Inspektorė skundžiamame sprendime detaliai bei išsamiai pasisakė dėl kiekvienos iš 6 publikacijų, kurias tretieji suinteresuoti asmenys buvo nurodę savo skunde. Inspektorė analizavo bei vertino ir atskirus pareiškėjo publikacijų teiginius VIĮ laikymosi požiūriu, nurodė, kodėl konkretūs teiginiai laikytini neteisėtais. Sprendime įvardintos konkrečios įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatos, kurios buvo pažeistos pareiškėjui skelbiant tikrovės neatitinkančią, trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią, taip pat netikslią, neteisingą, šališką informaciją. Sprendime nurodomi ir paaiškinami argumentai, kodėl galima daryti išvadą, kad buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, remiamasi ne tik teisės aktais, bet Lietuvos teismų bei Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika. Akivaizdu, kad Inspektorė išsamiai išanalizavo visas aplinkybes bei priėmė išsamų, aiškų ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu pats pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečiai bendrųjų individualiems administraciniams aktams taikomų reikalavimų skundžiamas sprendimas neatitinka, nepateikia objektyvių neišsamumą ar neaiškumą pagrindžiančių argumentų ar konkrečių aplinkybių, kurios keltų bent mažiausių abejonių Inspektorės objektyvumu. Todėl tretieji suinteresuoti asmenys daro išvadą, kad objektyviame, nešališkame, išsamiai argumentuotame ir motyvuotame bei teisės normomis pagrįstame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VIĮ nuostatas.

2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Inspektorė neva visiškai nevertino tos aplinkybės, kad skundžiamu sprendimu analizuotas publikacijas nagrinėjo ir Komisija. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog jų skundą savo kompetencijos ribose nagrinėjo Komisija, nesuponuoja Inspektorės pareigos priimant skundžiamą spendimą atsižvelgti ar vadovautis Komisijos pozicija, kadangi tai dvi skirtingos institucijos, turinčios skirtingas funkcijas bei skirtingą teisinį statusą. Remiantis VIĮ 49 str. 1 dalimi, Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos, tuo tarpu Komisija yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, jos sprendimai yra savireguliacinio pobūdžio aktai, įtvirtinantys šios srities principus, jos teisės numatytos VIĮ 46 str. (LVAT adm.byla Nr. A525-688- 08). Komisijos priimami sprendimai nėra skundžiami administraciniams teismams, jos „pirminė paskirtis yra ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę, tokioje visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus" (LVAT adm.byla Nr. A525-688-08). Tad Inspektorė visiškai pagrįstai trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dalyje dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų persiuntė nagrinėti Komisijai, o skundą išnagrinėjo VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu.

3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Inspektorė tariamai viršijo VIĮ numatytą kompetenciją, nes neva turėjo pareigą atsisakyti nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims arba stabdyti tokio skundo nagrinėjimą VIĮ numatytais pagrindais. Inspektorė savo kompetencijos neviršijo ir atsižvelgė į su pareiškėjo publikacijomis susijusius teisminius procesus (pvz. analizuodama publikacijoje „Temidės tarnai dalija indulgencijas" („Vakaro žinios", 2009-01-29) paskelbtą informaciją). Tačiau, vertindama šios publikacijos turinį, Inspektorė visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad buvo paskelbta šališka ir su nekaltumo prezumpcija nesuderinama informacija, todėl pažeistas VIĮ 19 str. 3 dalyje numatytas draudimas, taip pat Konstitucijos 31 str. 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Šio pažeidimo, kuris pareiškėjo padarytas netinkamai informuojant visuomenę apie vykstančius nusikalstamų veikų tyrimus, konstatavimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad dar nėra pasibaigęs baudžiamasis procesas dėl publikacijose minimų veiksmų. Pažeidimas pasireiškė būtent tuo, jog pareiškėja skelbė šališką informaciją, kuria sudaromas įspūdis, jog R. D. padarė nusikaltimą nesant jokio tai konstatuojančio teismo sprendimo. Todėl tretieji suinteresuoti asmenys daro išvadą, kad Inspektorė visiškai pagrįstai bei savo kompetencijos ribose išnagrinėjo minėtose publikacijose paskelbtų teiginių turinį VIĮ nuostatų laikymosi aspektu, kuriam neturi įtakos tai, kad nėra pasibaigęs teisminis procesas. Be to, kadangi teisme nebuvo nagrinėjama jokia byla, kurioje būtų sprendžiami tokie patys klausimai, kaip ir tie, kuriuos nagrinėjo Inspektorė (t.y. byla dėl VIĮ nuostatų pažeidimo), nebuvo jokio teisinio pagrindo stabdyti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo nagrinėjimą. Nebuvo ir VIĮ 50 str. 9 d. 1, 3, 4, 5 punktuose numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu grąžinti skundą jį padavusiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

4. Dėl skundo teiginių neva Inspektorė privalėjo nenagrinėti senesnių nei 12 mėnesių publikacijų ir  dėl tokių skirtingų sprendimų neva susidariusios dviprasmiškos situacijos paaiškina, jog tokie argumentai nepagrįsti, neatitinka įstatymų nuostatų bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Inspektoriaus tarnyba bei Komisija yra dvi skirtingos institucijos, turinčios skirtingas funkcijas bei veikiančios skirtingais teisiniais pagrindais. Šių subjektų sprendimai priimami skirtingų visuomenės informavimo srityje taikomų reikalavimų aspektu bei vadovaujantis skirtingomis procedūromis. Todėl vien tai, kad Komisija 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendime nurodė, jog nenagrinėja skundų dėl senesnių nei vienerių metų publikacijų, o Inspektorė tokius skundus nagrinėja, nėra ir negali reikšti, jog sprendimai yra nesuderinami, tuo labiau- priešingi. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos reglamento nuostata dėl 12 mėnesių termino nėra taikoma Inspektoriui, nes šio pareigūno veiklą reglamentuoja visiškai skirtingi teisės aktai. Analogiškas ribojimas Inspektoriui nenumatytas, todėl akivaizdu, jog skundžiamas sprendimas, kuriame išnagrinėtos ir senesnės nei vienerių metų publikacijos, negali būti laikomas neteisėtu ar pažeidžiančiu kokias nors teisės normas.

5. Dėl neva Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento 10 punkto pažeidimo paaiškina, kad  30 dienų terminas nėra naikinamasis, be to, remiasi LVAT 2008 m. lapkričio 23 d. nutartimi adm. byloje Nr. A-261-1293/2009 (b.l.38-43).

Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė.

Atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai skundą prašė atmesti jų atsiliepimų argumentais.

Skundas netenkintinas.  

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad dienraščio ,,Vakaro žinios“ 2006-08-26 Nr. 193 (1967) 1 puslapyje, skiltyje „V.Ž. ANONSAS" buvo anonsuotas straipsnis: „D. šeimynėlės „bizniukas": kuo „Gubernija" mažiau uždirba, tuo daugiau D. ištaško" (b.l.65).

Dienraščio ,,Vakaro žinios“ 2006-08-28 Nr.194(1968) 3 puslapyje publikuotas straipsnis „D.šeimynėlės „bizniukas": kuo „Gubernija" mažiau uždirba, tuo daugiau D. ištaško" (autoriai G. S., D. V.). Straipsnyje yra tokie teiginiai: straipsnio pavadinimas ,,D.šeimynėlės „bizniukas": kuo „Gubernija" mažiau uždirba, tuo daugiau D. ištaško"; „Gubernijai" vadovaujantys R. ir V. D. verčiasi vien nuostoliais, tačiau dosniai taško bendrovės pinigus"; ,,Šiaulių alaus darykla „Gubernija" pastaraisiais metais skaičiuoja milijoninius nuostolius. Tačiau bendrovei vadovaujantys R. ir V. D. neatrodo slegiami nepriteklių. Šeimynėlė žarsto pinigus i kairę ir į dešinę- už pusę milijono litų organizuoja balionų šventes, šimtais tūkstančių remia kitus renginius"; „Įdomu, jog nuostolingai dirbanti ir prasiskolinusi „Gubernija" lengva ranka dalija milijonus sportui ir įvairiausioms šventėms. Netrukus vyks šventė „Šiaulių dienos", kurių didysis rėmėjas yra „Gubernija". Tačiau ir gamyklos vadovai, ir šventės rengėjai slepia, kiek pinigų skyrė ,,Gubernija". Pasak ekspertų, toks finansinių problemų turinčios bendrovės vadovų elgesys daugiau negu keistas ir yra panašus i nešvarius finansinius žaidimus" (b.l.66).

Dienraščio 2007-04-07  Nr. 80(2151) 7 puslapyje buvo publikuotas straipsnis „D. šeimynėlė priėjo liepto galą. Atšaukus susikompromitavusią valdybą ,,Gubernijoje" įtampa slūgsta" (autorius D. V.). Straipsnyje yra tokie teiginiai: ,,Susikompromitavęs R. D.- jau slogi praeitis“; ,,Vakar į susirinkimą susirinkę ,,Gubernijos akcininkai išvydo tragišką situaciją: bendrovės sąskaitos areštuotos, skolos- 41 milijonas litų, buvęs generalinis direktorius- neišsikapsto iš teismų. Nepaisydami lėšų stygiaus, D. įsigudrino sau išsimokėti šimtus tūkstančių litų priemokas už „gerą darbą" (b.l.67-68).

Dienraščio 2009-01-29 numerio 7 puslapyje išspausdintas straipsnis „Temidės tarnai dalija indulgencijas" . Straipsnyje yra tokie teiginiai: „Nusikaltimas padarytas. Žala pusė milijono. Įtariamieji vagiūkščiai yra"; „<...> teisėjas <...> suteikė įtariamiesiems indulgenciją"; „Dingo brangūs įrenginiai"; „Šių veikėjų darbeliai ėmė aiškėti pasikeitus bendrovės akcininkams"; „2006-ųjų  pabaigoje  keturis įrenginius, skirtus plastikiniams (PET) buteliams gaminti tuometis vadovas R. D. nutarė parduoti bendrovei „Linos namai". Jos vadovė- jo duktė L. D. Įranga iškeliavo iš gamyklos, bet „Gubernija" už ją negavo nė cento. Vėliau „Linos namai" paprašė nutraukti sutartį ir panaikinti skolą. Įrenginiai turėjo grįžti į „Guberniją", tačiau negrįžo";  „Įtariamuosius išgelbėjo teisėjas V. K."; „Pats vilkino- pats skundėsi"; „Visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad įtariamieji iššvaistė bendrovės turtą, neteisėtai perleido jį kitiems, visiškai nesirūpino turto likimu"; „Atleido nuo atsakomybės įtariamuosius dėl didelės turto vagystės teisėjas V. K." (b.l.69).

Dienraščio 2009-01-31 Nr. 25(2691) 9 puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Nuvytęs teisingumas Šiauliuose". Straipsnyje yra tokie teiginiai: „Gavo indulgenciją"; ,,<...> R. D. beveik pusės milijono litų vertus įrenginius nutarė parduoti bendrovei „Linos  namai", kuriai vadovauja jo duktė L. D. Įranga iškeliavo iš gamyklos, bet „Gubernija" už ją negavo nė cento. Vėliau „Linos namai" paprašė nutraukti sutartį ir panaikinti skolą. Įrengimai turėjo grįžti į „Guberniją", bet negrįžo". ..<...> R. D. pats vilkino tyrimą“; „Liūdnai pagarsėjęs verslininkas staiga pasijuto pareigūnų auka- ir nutarė  iš valstybės išmelžti milijoną"; ,,Verslininkas" nepasikuklino: už esą patirtą neturtinę žalą prašo milijono" (b.l.71).

Dienraščio 2009-03-25 Nr. 68 (2734) 2 puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Dėl pinigų plovimo per „Respublikos leidinių" grupę“. Straipsnyje yra tokie teiginiai: „Tam   karštligiškai   priešinasi   bendraturčiai D. šeimyna,   kuriai   yra   iškelta baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo stambiu mastu ir nesąžiningos buhalterijos tvarkymo" (b.l.73).

Inspektoriaus tarnyboje 2009-05-19 gautas R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“ skundas dėl cituotose publikacijose paskelbtos informacijos. Skundu prašoma: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją- UAB ,,Naujasis aitvaras“- dėl VIĮ 3 str. 3 dalies, 19 str. 2 dalies, 22 str. 8 d. 1 ir 4 punktų ir 41 str. 2 d. 1 punkto nuostatų bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 5, 6, 7, 19, 20, 22, 37, 38, 39, 40, 61, 62 ir 63 straipsnių nuostatų pažeidimo ir pareikalauti šiuos pažeidimus pašalinti; 2) pareikalauti, kad viešosios informacijos leidėjas- UAB ,,Naujasis aitvaras“- nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią R. D., V. D., L. D. garbę ir orumą, kenkiančią UAB ,,Linos namai“ dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, išspausdinant pareiškėjų prašomo turinio paneigimą. Skundas grindžiamas tuo, kad laikraštyje ,,Vakaro žinios“ buvo išspausdintos šešios minėtos publikacijos, kuriose buvo paskelbti R. D., V. D., L. D. garbę ir orumą žeminantys teiginiai (b.l.56-64).

Inspektorė 2009-06-30 pranešė tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kad, vadovaujantis VIĮ 49 str. 10 dalimi, pratęstas skundų dėl laikraščiuose ,,Respublika“, ,,Vakaro žinios“ ir ,,Šiaulių kraštas“ paskelbtos informacijos nagrinėjimą iki 3 mėnesių nuo skundo patikslinimo gavimo dienos (b.l.85).

Atsižvelgusi į R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“ skundo dalyką ir pagrindą bei VIĮ 46 str. 4 d. 2 punktą, Inspektorė minėtą skundą dalyje dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų 2009-07-21 persiuntė Komisijai nagrinėti pagal kompetenciją.

Komisija, apsvarsčiusi jį 2009-09-14 posėdyje, konstatavo, kad Komisija svarsto tik skundus dėl publikacijų, išspausdintų vienerių metų laikotarpyje, tad posėdyje svarstytos publikacijos: ,,Temidės tarnai dalija indulgencijas“ (2009-01-21 ,,Vakaro žinios“), ,,Nuvytęs teisingumas Šiauliuose“ (2009-01-31, ,,Vakaro žinios“), ,,Dėl pinigų plovimo per ,,Respublikos“ leidinių grupę“ (2009-03-25, ,,Vakaro žinios“), ,,Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ (2009-01-30, ,,Šiaulių kraštas“), ,,Temidės tarnai dalija indulgencijas“ (2009-01-28, ,,Respublika“), ,,Auka“ nutarė išmelžti valstybę“ (2009-01-30, ,,Respublika“), ,,Kritika- geriausia ,,reklama“ karjerai“ (2009-01-31, ,,Respublika“). Komisija taip pat konstatavo, kad ji vadovaujasi nuostata, kad neturėtų būti nagrinėjamos publikacijos, jeigu dėl faktų, kurie yra aprašomi publikacijose, vyksta ir ikiteisminiai tyrimai ar yra nesibaigę bylų nagrinėjimai teismuose. Pagal FNTT 2009-09-01 pranešimą spaudai, Vilniaus apskrities skyriaus tyrėjai kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tirti AB ,,Gubernija“ turto iššvaistymo bylą, kaltinimai pareikšti buvusiam AB ,,Gubernija“ direktoriui R.D. ir UAB ,,Linos namai“ direktorei L.D., byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Įvertinusi tai, Komisija nusprendė nesvarstyti publikacijų: ,,Temidės tarnai dalija indulgencijas“ (2009-01-21 ,,Vakaro žinios“), ,,Nuvytęs teisingumas Šiauliuose“ (2009-01-31, ,,Vakaro žinios“), ,,Dėl pinigų plovimo per ,,Respublikos“ leidinių grupę“ (2009-03-25, ,,Vakaro žinios“), ,,Šiaulių teisme- landa įtariamiesiems“ (2009-01-30, ,,Šiaulių kraštas“), ,,Temidės tarnai dalija indulgencijas“ (2009-01-28, ,,Respublika“), ,,Auka“ nutarė išmelžti valstybę“ (2009-01-30, ,,Respublika“), ,,Kritika- geriausia ,,reklama“ karjerai“ (2009-01-31, ,,Respublika“) iš esmės, nes dėl faktų, išdėstytų publikacijose, vyksta teisminiai nagrinėjimai (b.l.93-94, 98-108).

Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“ skundą, 2009-12-23 sprendimu Nr. SPR-86 nustatė:

1. Vertindama publikacijose „V. Ž. anonsas" („Vakaro žinios", 2006-08-26 Nr. 193/1967) ir „D. šeimynėlės bizniukas: kuo „Gubernija" mažiau uždirba, tuo D. daugiau ištaško" („ Vakaro žinios", 2006-08-28 Nr. 194/1968) paskelbtą informaciją, Inspektorė konstatavo, kad ginčo objektu teiginiuose: „Įdomu, jog nuostolingai dirbanti „Gubernija" lengva ranka dalija milijonus sportui ir įvairiausioms šventėms. Netrukus vyks šventė „Šiaulių dienos", kurių didysis rėmėjas yra „Gubernija". Tačiau ir gamyklos vadovai, ir šventės rengėjai slepia, kiek pinigų skyrė „Gubernija". Pasak ekspertų, toks finansinių problemų turinčios bendrovės vadovų elgesys daugiau negu keistas ir yra panašus į nešvarius finansinius žaidimus" pateiktas AB „Gubernija" vadovų D. elgesio prilyginimas nešvariems finansiniams žaidimams yra laikytinas pareiškėjus diskredituojančia informacija. „Šiaulių dienos" yra Šiaulių miesto šventė, organizuojama Šiaulių savivaldybės administracijos. Fakto, jog Šiaulių apskrityje veikianti įmonė parėmė savivaldybės administracijos rengiamą miesto šventę, prilyginimas nešvariems finansiniams žaidimams yra laikytinas neadekvačiu minėto fakto vertinimu. Viešosios informacijos rengėjas nepateikė jokių duomenų, kurie objektyviai leistų daryti išvadas apie galimus pareiškėjų „nešvarius finansinius žaidimus", susijusius su Šiaulių miesto šventės rėmimu. Todėl pareiškėjų elgesio prilyginimas nešvariems finansiniams žaidimas yra pripažintinas kaip neturintis faktinio pagrindo vertinimas, kurio negalima laikyti sąžiningai viešosios informacijos rengėjo perteikiama nuomone, o viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs objektyviais faktais nepagrįstą, šališką ir neadekvatų pareiškėjų elgesio vertinimą pažeidė VIĮ 3 str. 3 dalies reikalavimą informaciją visuomenės informavimo priemonėje pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

2. Vertindama publikacijoje „D. šeimynėlė priėjo liepto galą. Atšaukus susikompromitavusią valdybą „Gubernijoje" įtampa slūgsta." („Vakaro žinios", 2007-04-07 Nr. 80/2151) paskelbtą informaciją, Inspektorė nenustatė, kad UAB ,,Naujasis aitvaras” pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi R. D. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, kad tretieji suinteresuoti asmenys jokių priemokų prie atlyginimo nėra gavę, jiems buvo išmokėtos tik išeitinės kompensacijos, kurios susidarė dėl per 11 metų nepanaudotų kasmetinių atostogų.

3. Vertindama publikacijoje „Temidės tarnai dalija indulgencijas" (,, Vakaro žinios", 2009-01-29) paskelbtą informaciją, Inspektorė nustatė, kad joje paskelbus šališką ir su nekaltumo prezumpcijos principu nesuderinamą informaciją, susijusią -UAB „Gubernija" įrengimų galimo iššvaistymo tyrimu, buvo pažeisti VIĮ 3 str. 2 ir 3 dalies reikalavimai. Tokią išvadą Inspektorius padarė atsižvelgęs į tai, kad 2007-06-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-341-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 184 str. 2 dalį dėl AB „Gubernija" turto iššvaistymo. Šiaulių apygardos teismo 2008-09-22 nutartimi, nustačius nepagrįstai ilgo ikiteisminio tyrimo šioje byloje faktą, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl R. D. patraukimo atsakomybėn buvo nutrauktas. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2008-12-01 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 dalį, 183 str. 2 dalį, 246 str. 2 dalį, 300 str. 1 dalį. 2009-01-19 tyrimą pavesta atlikti FNTT Vilniaus apskrities skyriui, 2009-02-18 buvo surašytas pranešimas apie įtarimą R. D. dėl veikos, numatytos BK 183 str. 2 dalyje, o 2009-06-26 R. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 246 str. 2 dalyje, 222 str. 1 dalyje ir 228 str. 1 dalyje. 2009-08-28 buvo surašytas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-341-07 ir R. D. pateikti kaltinimai pagal BK 246 str. 2 dalį, 222 str. 1 dalį ir 228 str. 1 dalį. Publikacijos paantraštėje paskelbti konstatuojamojo pobūdžio teiginiai- „Nusikaltimas padarytas. Žala- pusė milijono. Įtariamieji vagiūkščiai yra"- kurias perteikiama žinia, jog nusikaltimas neabejotinai įvykdytas, bei teiginiai: „įtariamuosius išgelbėjo teisėjas V. K.", „Atleido nuo atsakomybės įtariamuosius dėl didelės turto vagystės teisėjas V. K.". „Tyrėjams didelių abejonių dėl įtariamųjų kaltės nekilo", kuriais nurodoma, jog teisėjo priimta nutartis yra vienintelė priežastis, kodėl R. D. išvengė atsakomybės, nėra korektiški nekaltumo prezumpcijos principo atžvilgiu. Taip pat publikacijoje skelbiama informacija ir komentarai, išimtinai kritikuojantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktą R. D. atžvilgiu ir tuo klausimu priimtą Šiaulių apygardos teismo 2008-09-22  nutartį, tačiau nepateikti jokie toje nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis ikiteisminis tyrimas buvo pripažintas per ilgai trunkančiu ir nutrauktas. Taip pat publikacijoje buvo paskelbti teiginiai, susiję su nutartį priėmusio teisėjo asmenybe („poetiškos sielos teisėjas", „neoficialiai jo paskelbtą nutartį pareigūnai vadina teisiniu „bespredielu"), bet ne su teisėjo nutartyje išdėstytų argumentų kritika.

4. Vertindama publikacijoje ,,Nuvytęs teisingumas Šiauliuose" („Vakaro žinios", 2009-01-31, Nr. 25/2691) paskelbtą informaciją, Inspektorė konstatavo, kad teiginiais minėtoje publikacijoje nebuvo pažeminta pareiškėjų garbė ir orumas.

5. Vertindama publikacijoje „Dėl pinigų plovimo per „Respublikos" leidinių grupę" („ Vakaro žinios ", 2009-03-25 Nr. 68/2 734) paskelbtą informaciją, Inspektorė nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad teiginiu „Tam karštligiškai priešinasi bendraturčiai- D. šeimyna, kuriai yra iškelta baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo stambiu mastu ir nesąžiningos buhalterijos tvarkymo" minėtoje publikacijoje buvo pažeista pareiškėjų garbė ir orumas.

Be to, Inspektorės sprendime konstatuota, kad ištirtose publikacijose informacija pateikiama vienašališkai, deramai jos nepatikrinus bei neužtikrinant nuomonių įvairovės principo, skelbiami išimtinai negatyvūs pareiškėjų vertinimai, kuriuos sustiprina vartojami neigiami epitetai. Be to, publikacijose: „V. Ž. anonsas" („Vakaro žinios", 2006-08-26, Nr. 193/1967), „D. šeimynėlės bizniukas": kuo „Gubernija" mažiau uždirba, tuo D. daugiau ištaško" („Vakaro žinios", 2006-08-28, Nr. 194/1968), „D. šeimynėlė priėjo liepto galą. Atšaukus susikompromitavusią valdybą „Gubernijoje" įtampa slūgsta." („Vakaro žinios", 2007-04-07, Nr. 80/2151), „Temidės tarnai dalija indulgencijas" („Vakaro žinios", 2009-01-29), „Nuvytęs teisingumas Šiauliuose" („Vakaro žinios", 2009-01-31, Nr. 25/2691) skelbiant išimtinai kritišką informaciją pareiškėjų atžvilgiu, yra nutylima, jog AB „Gubernija" akcininku taip pat buvo „Respublikos" žiniasklaidos grupės kuriai priklauso ir „Vakaro žinios", pagrindinis akcininkas V. T., tarp kurio ir pareiškėjų vyko konfliktai dėl AB „Gubernija" įmonės valdymo, o tokios informacijos nepaskelbimas užkerta kelią skaitytojams susidaryti objektyvų vaizdą dėl galimo pateikiamos informacijos šališkumo. Atsižvelgdamas į tai, Inspektorius konstatavo, jog buvo pažeisti VIĮ 3 str. 3 dalyje, 22 str. 8 d. 1 ir 2 punktuose bei 41 str. 2 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai ir nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją - UAB „Naujasis aitvaras" dėl VIĮ 3 str. 2 ir 3 dalių, 22 str. 8 d. 1 ir 2 punktų, 41 str. 2 d. 1 punkto pažeidimo (1 punktas) (b.l.98-108).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl argumento, kad skundas neturėjo būti nagrinėjamas  iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad, nors Inspektoriaus veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nėra nustatyta konkreti skundų nagrinėjimo tvarka ir procedūra, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, tokia procedūra negali būti atliekama tuomet, kai analogiški ginčai yra sprendžiami teismuose, prokuratūrose, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir kitose institucijose. Aptariamu atveju teismuose vyko teisiniai ginčai, turėję, anot pareiškėjos, įtakos skundo išnagrinėjimui, skundo dalį nagrinėjo Komisija, be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų galimai padarytų finansinių pažeidimų.

VIĮ 49 str. 1 dalimi (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija) nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos. VIĮ 50 str. 1 dalyje (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija) nustatyta, kad Inspektorius inter alia atlieka šias funkcijas: nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1p.); nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2p.); vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (5p.).

VIĮ 50 str. 9 dalyje (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija) nustatyta, kad Inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu: 1) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso inspektoriaus kompetencijai. <...> Kai kompetentinga asmens skundą (pareiškimą) nagrinėti institucija yra teismas, skundas (pareiškimas) grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) ir pateikiama reikalinga informacija; 2) pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. <...) Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus inspektorių raštu; 3) teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo (pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. <...> 4) neįmanoma pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo) tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti; 5) dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą; 6) asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo (pareiškimo) ir apie tai praneša inspektoriui raštu. VIĮ 50 str. 12 dalyje (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija) nustatyta, kad skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.

Nagrinėjant bylą nustatyta, to neneigia ir pati pareiškėja, kad skundo pas Inspektorę gavimo bei tyrimo metu teismuose nebuvo nagrinėjama civilinių bylų pagal analogiškus D. ir UAB „Linos namai“  skundus (pareiškimus) dėl pareiškėjos informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo ar bylų pagal jų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ar kitokių bylų, tiesiogiai susijusių su skundo Inspektoriui turiniu bei apimtimi. Kitokio pobūdžio bylų (civilinių, administracinių, baudžiamųjų) bylų, kurių ieškinio (skundo), ikiteisminio tyrimo dalykas bei teisiniai pagrindai yra kiti, nei to skundo, kurį nagrinėjo Inspektorė, nagrinėjimas teismuose ar kitose  institucijose (pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje) nėra kliūtis, laikantis nekaltumo prezumpcijos, Žurnalistų etikos inspektoriui išnagrinėti skundą. Minėta, kad Inspektorė skundą toje dalyje, kuri įstatymu yra priskirta Komisijai, nenagrinėjo ir skundą dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų persiuntė jai nagrinėti.

Tad teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių Inspektorė privalėjo atsisakyti nagrinėti skundą ar jo nagrinėjimą nutraukti.   

Dėl Inspektoriaus ir Komisijos kompetencijos atribojimo.

VIĮ 49 str. 2 dalyje (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija) nustatyta, kad Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu, o 13 dalyje (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija) nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas, struktūrą, darbo organizavimą ir finansavimą nustato Seimo patvirtinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai.

Minėta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija yra nustatyta VIĮ 50 straipsnyje.  

Pagal VIĮ 46 str. 1 dalį (2008-07-14 įstatymo Nr. X-1696 redakcija) Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija.  VIĮ 46 str. 4 dalyje nustatyta, kad  Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; 3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų; 4) prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą. VIĮ 46 str. 6 dalyje nustatyta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi inter alia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą (VIĮ 46 str. 7 d., 2008-07-14 įstatymo Nr. X-1696 redakcija).

Iš to, kas pasakyta apie abiejų institucijų kompetenciją, inter alia nagrinėjamų skundų bei taikomų poveikio priemonių  pobūdį, darytina išvada, jog jų statusas yra skirtingas, jie nagrinėja skirtingo pobūdžio suinteresuotų asmenų skundus, priima skirtingo pobūdžio sprendimus dėl jų. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (LVAT išnagrinėtos  adm. bylos  Nr. A²-1088/2007, Nr. A⁵²⁵-688-08, Nr. A-261-1293/2009).

Kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog tokiu būdu (t.y. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ir Komisijoje) išnagrinėjus skundą, buvo, viena vertus, vienu  klausimu priimti du administraciniai sprendimai, antra, jie yra priešingi, dėl ko susidaro neaiški teisinė situacija.     

Pirma, dėl aukščiau nurodytų motyvų dėl D. bei UAB „Linos namai“ skundo buvo priimtas tik vienas administracinis sprendimas, nes Komisija iš viso neturi teisės priimti ir nepriima administracinių sprendimų. Antai administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-688-08 LVAT padarė išvadą, kad visuomenės informavimo srityje Lietuvos Respublikoje yra derinami valstybinio valdymo (valstybės vykdomo teisinio reguliavimo, valstybinės veiklos priežiūros ir kontrolės) bei savireguliacijos, savikontrolės metodai. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 2 str. 1 dalį (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X?1174 redakcija), viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Taigi, viešasis administravimas visų pirma yra siejamas ne su savireguliacinio pobūdžio aktų, o su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Savitvarkos, savikontrolės institucijų veikla paprastai neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas, kaip taisyklė, valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Šių institucijų pirminė paskirtis ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę tokioje visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 10 24 nutartis). Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas savitvarkos institucijos (Komisijos) sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas Etikos kodekso, kuris yra visuomenės informavimo srities savireguliacinio pobūdžio aktas, įtvirtinantis veiklos šioje srityje principus, nuostatas. Tad kilusio ginčo negalima laikyti ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, nes Komisija, priimdama sprendimą, iš esmės vykdė ne valstybės valdžios, jos subjektų priimtų teisės aktų įgyvendinimo, o savitvarkos ir savikontrolės, grindžiamos savireguliacinio pobūdžio aktu, funkcijas.

Cituotoje LVAT administracinėje byloje Nr. A²-1088/2007 ir buvo sprendžiama dėl dviejų  atsakovo, t.y. Žurnalistų etikos inspektoriaus dėl viename ir tame pačiame straipsnyje leidinyje „Anykšta“ paskleistos informacijos priimtų sprendimų, tokia pati situacija buvo ir LVAT išnagrinėtose  administracinėse bylose Nr. A²¹-87/2008 bei Nr. A¹⁴⁶-343/2008, tad šios bylos nėra analogiškos nagrinėjamai ir remtis jose priimtais sprendimais šis teismas neturi pagrindo.

  Dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams.

  2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 2 str. 9 dalimi nustatyta, kad individualus administracinis aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. VAĮ 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

   Kolegija, išanalizavusi skundžiamą sprendimą, priėjo išvados, kad jis priimtas detaliai išanalizavus kiekvienos iš skunde nurodytų publikacijų turinį, surinkus bei ištyrus  pakankamai informacijos.  Nepasitvirtino skundo argumentas, kad Inspektorė nevertino fakto, jog ji buvo informuota apie vykstančius ikiteisminius tyrimus ir iškeltas civilines bei baudžiamąsias bylas, susijusias su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundu, tačiau į tai neatsižvelgė- neatsisakė nagrinėti skundą ar nenutraukė tyrimo. Inspektorė išties sprendė apie skundo pagrįstumą išimtinai savo kompetencijos ribose- VIĮ laikymosi požiūriu vertino viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo veiksmus viešai paskelbiant informaciją, taip pat ir tai, kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas laikėsi šio įstatymo reikalavimų, informuodamas visuomenę apie vykstančius teisėsaugos institucijų tyrimus ir teisminius ginčus. Pačių teisėsaugos institucijų atliekami tyrimai ir jų rezultatai nebuvo Inspektorės vertinimo objektas. Tačiau Inspektorė, prižiūrėdama, kaip  laikomasi VIĮ įtvirtinto draudimo skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui, sprendime nurodė, jog tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir „Respublikos" žiniasklaidos grupės, kuriai priklauso ir UAB „Naujasis aitvaras" leidžiamos „Vakaro žinios", pagrindinio akcininko V. T. vyko ginčai, taip pat, kad tai publikacijose nutyli būtent viešosios informacijos skleidėjas.  

Dėl skundo išnagrinėjimo terminų bei senaties.

   VIĮ 49 str. 10 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2009-07-28) nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą ar pareiškimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 30 dienų. Kai kuriais atvejais, esant būtinybei išsamiau patikrinti duomenis, skundo ar pareiškimo nagrinėjimas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos. VIĮ 50 str. 13 dalyje (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-348 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009-07-28) nustatyta, kad Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos. Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2341 patvirtinto Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento (toliau-Reglamentas) 10 punkte nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą išnagrinėja ne vėliau kaip per trisdešimt dienų. Atskirais atvejais, esant būtinybei išsamiau patikrinti faktus, skundo nagrinėjimas gali būti pratęstas trisdešimčiai dienų. Minėta, kad Inspektorė 2009-06-30 sprendimu, vadovaujantis VIĮ 49 str. 10 dalimi, pratęsė skundų dėl laikraščiuose ,,Respublika“, ,,Vakaro žinios“ ir ,,Šiaulių kraštas“ paskelbtos informacijos nagrinėjimą iki 3 mėnesių nuo skundo patikslinimo gavimo dienos.

   Kolegijos nuomone, vien skundo išnagrinėjimo termino praleidimas negali būti vada sprendimui panaikinti, išskyrus atvejus, kai būtent termino praleidimas sąlygojo neteisingo, neteisėto sprendimo priėmimą. LVAT 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-261-1293/2009 išaiškino, kad dėl šio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai ir šiuo procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas. Be to, kolegijos nuomone, skundo išnagrinėjimo termino praleidimas pažeidžia skundėjo (šiuo atveju- trečiųjų suinteresuotų asmenų) teises, o ne atvirkščiai.

Cituoti Inspektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai, priešingai nei reglamentuojantys Komisijos veiklą, nenumato senaties terminų skundams dėl publikacijų informavimo priemonėse nagrinėti, tad šiuo atveju atsakovas neturėjo prievolės nenagrinėti skundo dėl publikacijų, nuo kurių išspaudinimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Be to, pagal  CK normas ieškinio pareiškimams dėl garbės ir orumo gynimo senatis netaikoma.

Įvertinus išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ bei VIĮ tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus ir kad teisinių pagrindų jam panaikinti nenustatyta.           

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija   

n u s p r e n d ė :

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

      Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                                                                 Arūnas Kaminskas

 

                                                                                                                                                                                                  Rosita Patackienė                                                                                                         

                                                                                                                                                                                                  Nijolė Šidagienė