Civilinė byla Nr. e2A-2061-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02444-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4; 3.3.1.19.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) savininkų įgaliotinės pagal jungtinės veiklos sutartį, S. J., V. B., O. G..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu atsakovei UAB „Paskirtis“ prašė priteisti 1644,85 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 267,68 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ir draudėjas V. D. (toliau – draudėjas), sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu 2021 m. birželio 24 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas. Užliejimas įvyko dėl pastato nesandarumų. Ieškovė 2021 m. birželio 24 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1644,85 Eur (583 Eur + 1061,85 Eur (1121,85 Eur – 60 Eur išskaita)) dydžio draudimo išmoką. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Paskirtis“, todėl ji privalėjo prižiūrėti jo administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Būdamas atsakingu už pastatų, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė, jam kaip administratoriui priskiriamų pareigų. Taip pasireiškė neteisėti UAB „Paskirtis“ veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašė priteisti 1644,85 Eur žalos atlyginimo.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ji byloje nėra tinkama atsakovė, nes daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau - JVS), t. y. bylai aktualiame objekte butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui yra pasirinkę jungtinės veiklos sutarties formą. Nuo 2017 m. vasario 20 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. AD-2017/02/20/1 (toliau – Administravimo ir priežiūros sutartis) pagrindu daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) atsakovė teikia sutartyje numatytas paslaugas užsakovams – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie sutartyje įvardijami kaip pastato valdytojai. Sutarties 2.3 p. taip pat nurodyta, kad „Įgyvendinant Sutartį Vykdytojas atlieka šioje Sutartyje aptartas Paslaugas, tačiau Vykdytojui nėra perduodami valdyti Pastato bendrojo naudojimo objektai ir jam jokiu būdu nėra perduodamos Daugiabučio namo savininkų nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo teisės ir pareigos“. Taigi nei sutartimi, nei kitais pagrindais UAB „Paskirtis“ nėra paskirtas daugiabučio namo administratoriumi CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, jis nėra daugiabučio namo valdytojas, jam netaikytinos teisės aktuose nustatytos daugiabučio namo administratoriaus, valdytojo pareigos ir atsakomybė. Namo valdytoju liko JVS įgaliotas asmuo/butų ir kitų patalpų savininkai, kurie ir yra atsakingi už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, įskaitant tinkamą priežiūrą, remontą ir tvarkymą. Pažymėjo, jog vykdydama sutartį, įmonė teikė ir šiuo metu tinkamai teikia visas sutartyje numatytas paslaugas. Per visą sutarties galiojimo laiką UAB „Paskirtis“ iš butų ir kitų patalpų savininkus atstovaujančių įgaliotų asmenų nėra gavusi pretenzijų dėl netinkamo paslaugų teikimo. Duomenų, kad UAB „Paskirtis“ būtų pažeidusi sutartį, būtų neįvykdžiusi kokių nors prievolių, ar juo labiau atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus deliktinės atsakomybės prasme nėra. Vertino, kad atsakovė nėra tinkama šalis nagrinėjamoje byloje, tačiau tuo atveju, jeigu būtų priešingai, atsakovės vertinimu sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti atsižvelgtina į tai, kad objekte UAB „Paskirtis“ veikia ne kaip administratorius, o kaip paslaugų teikėjas sutarties pagrindu, byloje nepateikta įrodymų, kad UAB „Paskirtis“ būtų pažeidusi sutartį ar nesilaikiusi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę įmonės atžvilgiu nesant civilinės atsakomybės sąlygų, yra aiškiai nepagrįstas. Net ir ieškinį tenkinus, ieškiniu prašomos kompensacinės palūkanos neturėtų būti priteisiamos.

3.       Ieškovė dublike nurodė, jog remiantis Administravimo ir priežiūros sutartimi, „Paslaugos reiškia pagal šią sutartį užsakovui vykdytojo teikiamas pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atliekamus darbus bei teikiamas kitas paslaugas apibrėžtas Sutarties Priede Nr. 1”. Sutarties priede Nr. 1 išvardintos atsakovės teikiamos paslaugos, tarp kurių yra įvardijama techninė priežiūra. Atsakovės techninės priežiūros vykdymo faktą patvirtina mokamasis pranešimas, kuriame yra nurodyta, jog buvo suteiktos paslaugos už nuolatinę techninę priežiūrą. Administravimo ir priežiūros sutarties 3.1.6 punkte parašyta, kad pastato vietose skelbiama informacija apie Administratorių. Gyventojams skirtame pranešime, pakabintame laiptinėse, taip pat nurodyta, kad administratorius (atsakovė) vykdo techninę priežiūrą. Atsakovė ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriumi tapo sudarytos sutarties su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais pagrindu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Taip pat, atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorius, kuriam gali kilti atsakomybė už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros.

4.       Atsakovė triplike nurodė, kad tai, jog ji pagal sutartį teikia techninės priežiūros paslaugas, ar kad sutartyje vartojama sąvoka „administravimas“, savaime nereiškia, kad UAB „Paskirtis“ laikytinas administratoriumi. Pagal sutartį jai nebuvo perduotos daugiabučio namo savininkų nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo teisės ir pareigos. Nors ieškovė remiasi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais ir jose įtvirtintomis administratoriaus funkcijomis bei pareigomis, tačiau Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 1 punkte numatyta, kad „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį“. Faktiškai UAB „Paskirtis“ veikiant iš esmės kitais pagrindais nei nurodyta Nuostatų 1 punkte, šis teisės aktas UAB „Paskirtis“ veiklai, santykiams su daugiabučiu namu, įgaliotais asmenimis, butų ir kitų patalpų savininkais nėra taikomas. Bendrojo naudojimo objektų valdytojais šioje situacijoje yra butų ir kitų patalpų savininkai, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, kurie ir yra atsakingi už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, įskaitant tinkamą priežiūrą, remontą ir tvarkymą, ir kuriems tenka atsakomybė už tinkamą šių pareigų vykdymą.

5.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdį įteikti tinkamai.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1644,85 Eur žalos atlyginimą, 267,14 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1911,99 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2024 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 490,70 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė valstybei iš atsakovės 79,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 24 d. buvo užlietas aptariamas butas, 2021 m. birželio 25 d. ieškovei pranešta apie įvykį, 2021 m. birželio 30 d. Turto apžiūros akte nurodyta, kad liūties metu per vamzdynų šachtą į butą prabėgo vanduo ir nurodyti šie nuostoliai: patalpose (duomenys neskelbtini) įtempiamų viskozinių lubų pakitusi spalva, po grindų laminato danga drėgna, deformuota, patalpoje (duomenys neskelbtini) lubos tinkuotos, dažytos – pažeista dažų danga. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1644,85 Eur draudimo išmoką, šiam dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuoklę ir draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą. Draudimo išmoka 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. pervesta draudėjui V. D., 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei UAB „Paskirtis“ buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Stogo šlaitas“ atliko bituminės stogo dangos dengimo darbus, 2020 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) savininkų balsavimo paštu metu pritarta bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ilgalaikiam planui 2020-2024 metais ir kaupiamosios įmokos tarifui; 2021 m. spalio 27 d. el. paštu draudėjas informavo atsakovę apie virš 81 buto esantį kiaurą stogą, nurodyta, kad dėl į butą bėgančio vandens buvo kreiptasi dar birželio mėnesį, tačiau iki šiol stogas nesutvarkytas. UAB „Paskirtis“ 2021 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte nurodoma, kad atlikti stogo dangos smulkių defektų pašalinimo darbai, pritvirtinta skarda ties stogo užlipimo prie lifto šachtos, patepta stogo hermetiku po skardomis.

7.       Teismas, remdamasis Civilinio kodekso (toliau - CK) CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, 6.1015 straipsniu ir CK 6.266 straipsnio 1 dalimi pažymėjo, jog kadangi atsakovė daugiabučio namo administratore paskirta Administravimo ir priežiūros sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai atsakovės atsakomybės klausimui nagrinėjamu atveju išspręsti būtina šios sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė. Pagal 2017 m. vasario 20 d. sutarties 1 dalies ir priedo Nr. 1 nuostatas atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, įsipareigojo teikti užsakovui – daugiabučio namo savininkams – šalių aptartas paslaugas pagal nurodytus šalių tarifus, priedo Nr. 1 1 ir 2 punktais UAB „Paskirtis“ įsipareigojo teikti namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, tad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore atsakovė tapo minėtos sutarties pagrindu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Konstatuota, jog atsakovei veikiant pagal minėtą sutartį, taikytinos CK 4.84 straipsnio nuostatos, pagal kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (5 dalis), ir reglamentuojančios administratoriaus civilinės atsakomybės draudimą (6 dalis). Taigi atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, privalėjo įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra pagal sutartį.

8.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė atsikirtinėjo argumentais, kad sprendimo galią dėl namo sprendinių turėjo tik iki tam tikros sumos, dėl namo didesnių sprendinių visuomet turėjusi gauti daugiabučio namo savininkų pritarimą, tačiau pati atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad stogo priežiūra buvo atsakovės atsakomybė, butų savininkai ant stogo patekti ir savarankiškai informuoti apie galimus stogo pažeidimus negali ir tik atsakovė atlieka stogo apžiūrą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčo namo savininkams siūliusi kokius nors sprendinius dėl stogo ir butų savininkai būtų nesutikę jų įgyvendinti. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendro naudojimo objektus, į kurio turinį patenka ir administratoriaus pareiga užtikrinti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal nurodytų nuostatų 4.3 punktą, namo administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį, organizuoja namo techninę priežiūrą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, 7.1 punktas numato, kad namo administratorius nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais.

9.       Remdamasis Statybos techninės priežiūros reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojusi žalos atsiradimo metu, t. y. nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – STR 1.07.03:2017) III skyriaus „Pagrindinės sąvokos“ 10.3 papunkčiu, IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punktu bei VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84–85 punktais, teismas konstatavo, kad atsakovė privalėjo užtikrinti gyvenamojo namo stogo priežiūrą taip, kad būtų išvengta dėl stogo konstrukcijų ar stogo dangos defektų įvykstančių avarijų, taip vykdydama nurodytų tiek teisės aktų, tiek šalių sudarytos sutarties reikalavimus. Atsakovė daugiabučio namo administratore tapo 2017 m. vasario 20 d. Administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu, tad ieškovė pagal CK 6.6 straipsnį įgijo teisę rinktis asmenį, kuriam reikšti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, ir šią teisę įgyvendino reikalavimus pareikšdama ne trečiajam asmeniui – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkams, o daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorei UAB „Paskirtis“. Būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimą, atliko sutartimi atliktus darbus, įvertinusi situaciją, kurie užtikrintų saugų pastato naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. gegužės 2 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. rugsėjo 28 d. statinio apžiūros aktus, techninės priežiūros atliktų darbų aktą už spalio mėnesį, UAB „Stogo šlaitas“ atliktų darbų fotofiksaciją ir darbų priėmimo perdavimo aktą, teigdama, kad atsakovė savo sutartines pareigas vykdė tinkamai, reguliariai atliko statinio apžiūras. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus duomenis padarė išvadą, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogas turėjo defektų dar 2020 metais, dėl ko tais metais buvo atlikti tam tikri remonto darbai. Atsakovės pateikti prieš draudiminį įvykį ir pora mėnesių po draudiminio įvykio atlikti statinio apžiūros aktai savaime neįrodė, kad atsakovė savo sutartines prievoles vykdė tinkamai, nes jau 2021 m. spalio mėnesį stogui vėl buvo atlikti remonto darbai siekiant užtikrinti vandens pralaidumo stabdymą. Tiek 2020 metais atlikti stogo remonto darbai, tiek draudiminis įvykis, kuris įvyko dėl buto apliejimo per stogą, tiek 2021 metų rudenį pakartotinai vykę stogo remonto darbai parodė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, t. y. stogo konstrukcijų techninę priežiūrą ir dėl to įvyko draudiminis įvykis. Nors atsakovė byloje ir ginčijo, kad esant didelei liūčiai vanduo galėjo patekti ir per kitur, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, priešingai, byloje liudytoju apklaustas E. B., atlikęs buto apžiūrą po draudiminio įvykio, patvirtino, kad vanduo pateko per stogą, pažeidimų pobūdis (nedidelis kiekis vandens susikaupęs ant pakabinamų lubų lokalioje vietoje) atitinka jo darbo praktikoje matytų apliejimų per stogą pobūdį.

10.       Spręsdamas dėl palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne deliktinės, o sutartinės atsakomybės klausimas ir vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistos 267,14 Eur palūkanos už laikotarpį nuo reikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2024 m. gegužės 28 d. Teismas paaiškino, jog mažesnis palūkanų dydis priteistas todėl, kad ieškiniu palūkanos paskaičiuotos iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. gegužės 31 d., tačiau ieškinys teisme gautas 2 dienom anksčiau, t. y. 2024 m. gegužės 28 d. Tai pat priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.       Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei iš atsakovės priteisė 43 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur atstovavimo išlaidas, taip pat iš atsakovės valstybei priteistos 79,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Paskirtis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas byloje teisingai nustatė, kad name yra sudaryta JVS, kad UAB „Paskirtis“ nebuvo paskirta administratoriumi CK 4.84 straipsnio pagrindu, o bylai aktualiu laikotarpiu veikė paslaugų sutarties pagrindu, tačiau nurodydamas taikytiną teisinį reglamentavimą teismas rėmėsi ir teisės normomis, kurios taikytinos išimtinai administratoriams, paskirtiems savivaldybės administraciniu aktu, arba valdytojams ir nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose. Remdamasi kasacinio teismo praktika pažymi, jog daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Tačiau šiuo atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, remdamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, sudarė JVS, todėl atsakovė veikia ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o pagal Administravimo ir priežiūros sutartį, todėl būtent šiuo dokumentu vadovaujamasi sprendžiant, ar UAB „Paskirtis“ yra atsakinga už draudėjo patirtą žalą, kurią atlygino ieškovė. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis bei sprendime minėtos teisės normos apibrėžia apeliantės atsakomybės apimtį. Pažymi, jog Administravimo ir priežiūros sutartyje daugiabučio namo savininkai yra pastato valdytojai, t. y. sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad „Įgyvendinant Sutartį Vykdytojas atlieka šioje Sutartyje aptartas Paslaugas, tačiau Vykdytojui nėra perduodami valdyti Pastato bendrojo naudojimo objektai ir jam jokiu būdu nėra perduodamos Daugiabučio namo savininkų nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo teisės ir pareigos“. Vadinasi pareiga prižiūrėti gyvenamąjį namą, rūpintis jo būkle ir kt. pirmiausia tenka valdytojui, o ne paslaugų sutarties pagrindu veikiančiam subjektui, o šiuo atveju - valdytojais buvo ir yra butų ir kitų patalpų savininkai. Remdamasi CK 6.266 straipsnio 2 dalimi apeliantė paaiškina, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) ir šiuo atveju iš registro matyti, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), duomenų apie tai, kad būtų registruota kokia nors kita valdymo forma, administravimo faktas, nėra. Aplinkybę, kad UAB „Paskirtis“ pareigų pagal sutartį apimtis buvo reikšmingai siauresnė nei būtų buvusi, jei įmonę administratoriaus pareigoms būtų paskyrusi savivaldybė administraciniu aktu, patvirtina ne tik pats sutarties turinys, jame numatyti nedideli paslaugų įkainiai, bet ir byloje paaiškinimus davę tretieji asmenys – JVS įgalioti asmenys, kurie patvirtino, kad pareigas pagal sutartį UAB „Paskirtis“ vykdė ir vykdo tinkamai. Apeliantė paaiškina, jog liukas užlipimui ant stogo yra užrakintas vadovaujantis teisiniu reglamentavimu dėl saugumo, taip pat siekiant, kad stogo danga nebūtų gadinama, pažeidžiama, tačiau su UAB „Paskirtis“ gyventojai gali susisiekti, jei dėl kokių nors priežasčių iškyla poreikis patekti ant stogo, jį apžiūrėti, įsitikinti jo būkle ar pan., ir toks patekimas yra užtikrinamas. Tai yra įprasta praktika visuose daugiabučiuose namuose. Be to, butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą informuoti apie atsiradusius, pastebėtus defektus, vandens prasiskverbimus, taip pat spręsti dėl bendrųjų konstrukcijų remonto darbų poreikio ir apie priimtus sprendimus informuoti UAB „Paskirtis“. Pažymi, jog ginčui aktualiu laikotarpiui iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų buvo gautas tik vienas rašytinis nusiskundimas – 2021 m. spalio 27 d. V. D. el. laiškas, į kurį nedelsiant reaguota, atlikta stogo apžiūra, nustatyti ir pašalinti smulkūs defektai (techninės priežiūros paslaugų apimtyje), kas rodo, kad UAB „Paskirtis“ reakcija į butų ir kitų patalpų savininkų pastebėjimus, nusiskundimus buvo operatyvi, savalaikė, t. y. įmonė ginčui aktualiu laikotarpiu tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Akcentuoja, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros akte nebuvo fiksuota stogo pralaidumo, tik stogo deformacija, įdubimas, dėl kurio laikėsi lietaus vanduo, ir kuris operatyviai buvo pašalintas. Draudėjo pranešime buvo teigiama, kad UAB „Paskirtis“ apie vandens prasiskverbimą 2021 m. birželio mėn. buvo pranešta, tačiau nei kokiu būdu, nei kam konkrečiai, kokia forma pranešta, duomenų pateikta nebuvo, to draudėjas negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžio metu, dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Be draudėjo į bylą pateiktų duomenų nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad vandens prasiskverbimas įvyko būtent per stogą ir jo nesandarumus ir kad už tai atsakinga apeliantė. Dėl didesnių išlaidų reikalaujančių defektų šalinimo, reikalingų atlikti darbų prioritetiškumo ir kt. sprendimus priima (duomenys neskelbtini) namo gyventojai savo nuožiūra, pavyzdžiui, kaip buvo padaryta dėl siūlių remonto. Tai, kad JVS gyventojų buvo pasirašyta būtent dėl to, kad jie patys galėtų priimti sprendimus dėl savo namo, jį valdyti, o UAB „Paskirtis“ vykdytų tik smulkius einamuosius darbus, padėtų organizaciniais klausimais, kad su UAB „Paskirtis“ nuolat vyksta sklandi komunikacija, kad UAB „Paskirtis“ tinkamai vykdė ir vykdo sutartimi sulygtus darbus ir paslaugas patvirtino ir tretieji asmenys tačiau jų paaiškinimus pirmosios instancijos teismas ignoravo. Papildomai paaiškina, jog nei 2021 m. birželio mėn. nei iki ar po to nebuvo fiksuoti stogo nesandarumai, jokie darbai nebuvo atlikti, tačiau vandens prasiskverbimas nepasikartojo, kas rodo, kad vandens prasiskverbimas įvyko būtent stichinio lietaus metu, t. y. esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, už kurias apeliantė negali būti laikoma atsakinga. Apeliantei daug klausimų kėlė grindlenčių keitimo ir su tuo susijusių baldų išmontavimo kaštai, kurie sudaro apie 2/3 prašytos priteisti žalos sumos (~1 105,50 Eur), nes pateikta tik viena nuotrauka, kurioje fiksuotas grindų elementas, atliktas vienas drėgmės matavimas, duomenų, kur tiksliai fotografuota ir matuota nėra, taip pat nėra jokių įrodymų, kad grindys sudrėko to paties įvykio metu, o ne tiesiog draudėjui išpylus kokį nors skystį, nes, minėta E. B. nurodė, kad jam atliekant apžiūra vanduo jau buvo išdžiūvęs, nustatyti, kada būta vandens, nebuvo įmanoma, todėl jis pasikliovė draudėjo pateikta informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių nubėgimų per buto sienas nebuvo nustatyta, todėl duomenų, kaip grindys sušlapo tiek, kad atsirado poreikis jas visas pakeisti, neaišku.

13.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Administravimo ir priežiūros sutartimi atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, įsipareigojo teikti užsakovui – namo savininkams – šalių aptartas paslaugas, be kita ko, teikti namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas ir minėtos sutarties pagrindu tapo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Pagal Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. AD-2017/02/20/1, „paslaugos reiškia pagal šią Sutartį Užsakovui Vykdytojo teikiamas Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksplotavimo ir komunalines paslaugas, atliekamus darbus bei teikiamas kitas paslaugas apibrėžtas Sutarties Priede Nr. 1”; Sutarties priede Nr. 1 išvardintos atsakovės teikiamos paslaugos, tarp kurių yra įvardijama administravimas bei techninė priežiūra (1-2 punktai). Ieškovė pateikė apeliantės techninės priežiūros vykdymo faktą gyvenamajame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinantį mokamąjį pranešimą, kuriame nurodyta, jog buvo suteiktos paslaugos už nuolatinę techninę priežiūrą. Be to, Administravimo ir priežiūros sutarties 3.1.6 punkte parašyta, kad pastato vietose skelbiama informacija apie Administratorių. Byloje yra pateikta nuotrauka, kuri patvirtina, kad pastate (duomenys neskelbtini), paskelbta informacija apie namo Administratorių, taip pat iš nuotraukos matyti, kad Administratorius (apeliantė) vykdo techninę priežiūrą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė administratore tapo ne pagal paskyrimą (savivaldybės įsakymą), bet sudarytos sutarties su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais pagrindu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Tad teisingai konstatuota, kad apeliantė administruodama turtą įgijo pareigą atlikti veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad pati apeliantės atstovė patvirtino posėdžio metu, kad stogo priežiūra buvo apeliantės atsakomybė, butų savininkai ant stogo patekti ir savarankiškai informuoti apie galimus stogo pažeidimus negali ir tik apeliantė atlieka stogo apžiūrą. Be to, stogo dangos defektai, buvo pastebėti dar 2020 m. rugpjūčio 26 d., apliejimai pro stogą vyksta periodiškai, tai patvirtina liudytojo V. D. prašymas ir posėdžio metu duoti paaiškinimai, kurių metu nurodyta, kad 2 metus iki įvykio, buvo daug kartų skambinta apeliantei, taip pat buvo net nuvažiavęs bei informavęs apie esamą problemą t. y. jog laša, drėksta sienos laiptinėje ir bute, apeliantė apie prastą stogo būklę buvo informuota ir per visuotinius susirinkimus. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojos O. G. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Apeliantė klaidingai teigia, kad teismas sprendimą grindė normomis, kurios neturėjo būti taikomas. Kaip matyti, apeliantei statinys buvo perduotas savarankiškai valdyti. Ginčo name apeliantė vykdė administravimą, techninę priežiūrą, buvo suteikta teisė vykdyti avarijų likvidavimą bei kitos funkcijos. Akivaizdu, jog apeliantės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė ir negali būti atsakingą už padarytą žalą yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodo apeliantė, apie 2021 m. birželio 24 d. vandens prabėgimą ji buvo informuota, tai patvirtina draudėjo pranešimas, taip pat apeliantės darbuotojai buvo atvykę tvarkyti pastato nesandarumų. Ieškovės įsitikinimu, apeliantė viso proceso metu teikia nenuoseklius parodymus, siekdama suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės. Ieškovės vertinimu, apeliantė neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių, nes bylos duomenys patvirtina, kad apliejimai dėl pastato/stogo nesandarumų yra pasikartojantys, taip pat nepalankios gamtinės sąlygos visada gali būti laikomos force majeure aplinkybėmis, tačiau svarbu įrodyti, kad tam tikros oro sąlygos yra neįprastos Lietuvos klimatui, o šiuo atveju taip nebuvo. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės prašoma priteisti žalos suma buvo tinkamai įvertinta ir apskaičiuota, pateikti skaičiavimus pagrindžiantys įrodymai, kuriuos teismas vertino ir dėl jų pasisakė. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

14.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą patikrindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos subrogacijos tvarka draudimo bendrovei atlyginimo.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 20 d. UAB „Paskirtis“ ir daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami įgaliotinių pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. AD-2017/02/20/1 (e. bylos t. I, b. l. 86-89), pagal kurią atsakovė teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atliekamus darbus ir kitas paslaugas, apibrėžtas sutarties Priede Nr. 1 (e. bylos t. I, b. l. 96). Jame numatyta, kad atsakovė be paminėtų paslaugų taip pat teikia šias paslaugas: administravimo, techninės priežiūros, privalomojo kaupimo įmokų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, bendro naudojimo patalpų valymo, teritorijos priežiūros, avarijų likvidavimo (papildomi ir/ ar privalomieji darbai), buitinių, statybinių atliekų išvežimo.

18.       Taip pat nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir draudėjas V. D. 2021 m. gegužės 5 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. apdraustas draudėjui priklausantis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. I, b. l. 9-11). Draudėjui nuosavybės teise priklausantis butas 2021 m. birželio 24 d. buvo užlietas, 2021 m. birželio 25 d. ieškovei pranešta apie įvykį (e. bylos t. I, b. l. 12). Turto apžiūros akte, surašytame 2021 m. birželio 30 d., aprašyti patirti nuostoliai – per vamzdynų šachtą į butą pradėjo skverbtis vanduo, įtempiamų viskozinių lubų pakitusi spalva, po grindų laminato danga drėgna, deformuota, patalpoje (duomenys neskelbtini) lubos tinkuotos, dažytos – pažeista dažų danga. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. bei 2021 m. rugpjūčio 10 d. bankiniais pavedimais išmokėjo draudėjui 1644,85 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškė pretenziją atsakovei dėl 1644,85 Eur sumos. Ieškovė, remdamasi Administravimo ir priežiūros sutartimi iš atsakovės, kaip iš bendro naudojimo objektų administratoriaus, reikalavo žalos atlyginimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1644,85 Eur žalos atlyginimą, 267,14 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1911,99 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2024 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 490,70 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė valstybei iš atsakovės 79,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Dėl ginčo esmės

20.       Nagrinėjamoje byloje draudikė (ieškovė), išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kuri anot ieškovės, Administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu veikia kaip daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), administratorė, ir yra atsakinga už padarytą žalą. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą pažymi, jog teismas netinkamai identifikavo ir kvalifikavo teisinius santykius ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovė Administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu buvo paskirta bendrojo naudojimo objektų administratore. Apeliantės įsitikinimu, pagal Administravimo ir priežiūros sutartį apeliantė tik teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas, tačiau jai nėra perduoti valdyti pastato bendrojo naudojimo objektai, apeliantei neperduotos pastato buto savininkų nuosavybės valdymo, naudojimo teisės ir pareigos, ir sprendimus, susijusius su ginčo daugiabučiu namu, priima ne apeliantė, bet daugiabučio namo gyventojai, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu. 

21.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Pažymėtina, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

22.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors apeliantė teikė paslaugas Administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu, visgi apeliantė prižiūri ginčo pastato stogą, butų savininkai savarankiškai patekti ant stogo ir informuoti apie galimus stogo pažeidimus neturi galimybių, todėl būtent apeliantė yra atsakinga už stogo priežiūrą, o duomenų, kad apeliantė siūlė butų gyventojams sprendimus dėl stogo ir šie nesutiko - nėra.

23.        Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

24.       Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

25.       Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi, visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad daugiabučio namo bendrija ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys dalyviai yra sudarę bendro naudojimo objektų priežiūros sutartį su atitinkamu subjektu, neeliminuoja daugiabučio namo savininkų (bendraturčių) pareigos priimti sprendimus dėl namo bendro naudojimo konstrukcijų.

26.       Apeliantė UAB „Paskirtis“ ginčo laikotarpiu buvo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, tad draudžiamojo įvykio kilimo metu būtent apeliantė buvo atsakinga už nurodyto pastato bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir pagrindinių konstrukcijų (stogo), techninę priežiūrą.

27.       Pažymėtina, jog daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju ginčo pastato butų savininkai 2017 m. vasario 20 d. sudarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (e. bylos t. I, b. l. 138-139), kuria paskyrė įgaliotus asmenis, šios sutarties 4.4 punktu nutarė pastatą administruojančia bendrove paskirti apeliantę ir 4.5.1 punktu apeliantei pavesta administruoti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąją nuosavybę bei būti namo, šildymo ir karšto vandens sistemų techniniu prižiūrėtoju. Taip pat įgalioti asmenys sudarė jau minėtą Administravimo ir priežiūros sutartį su atsakove. Tad apeliantė, kaip ginčo namo administratorė, paskirta ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Administravimo ir priežiūros sutarties, sudarytos tarp JVS dalyvių ir atsakovės, pagrindu. Taigi siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl trečiojo asmens patirtos žalos užliejant jo turtą vandeniu per stogą, kurią šiam atlygino ieškovė, yra atsakingas atsakovas, būtina aiškintis Administravimo ir priežiūros sutarties turinį.

28.       Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

29.       Ginčo Administravimo ir priežiūros sutartimi šalys susitarė, jog apeliantė teiks bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atliekamus darbus ir kitas paslaugas, apibrėžtas sutarties Priede Nr. 1, tarp jų ir pastato techninės priežiūros paslaugas. Sutartimi nustatyta, kad paslaugos apima visus (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir stogą. Viena pagrindinių apeliantės kaip sutarties vykdytojos pareigų (be sutartų paslaugų teikimo) – teikti užsakovui (JVS dalyviams) informaciją apie suteiktas Paslaugas ir apie Pastato bendrojo naudojimo objektų būklę (Administravimo ir priežiūros sutarties 3.1.3. punktas). Pagal bendrąją taisyklę - administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Šiame kontekste pažymėtina, kad administratorė ne savo iniciatyva atlikusi remonto darbus, kurie nėra skirti statinio privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, be kita ko, yra ir itin didelės materialinės vertės, netektų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir vėliau išsireikalauti iš namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių dėl to patirtas išlaidas.

30.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.5] [9.1] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.5], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

31.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, teikė rekomendacijas, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan.

32.       Apeliantė pirmosios instancijos teismui 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė papildomus įrodymus (DOK-72516). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog apeliantė, vykdydama Administravimo ir priežiūros sutartį, 2020 m. rugpjūčio 26 d. surašė statinio apžiūros aktą Nr. 20-08-26/4 (e. bylos t. II, b. l. 3-4), kuriame nustatytas stogo konstrukcijos defektas, jog po lietaus ant stogo dangos laikosi vanduo ties 3 laiptine ir pateikta rekomendacija suformuoti nuolydį, kad nestovėtų lietaus vanduo ant stogo. Pateikta 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita-faktūra bei tos pačios dienos atliktų darbų pridavimo-perdavimo aktas (e. bylos t. II, b. l. 8-9) patvirtina, jog atsakovė įsigijo paslaugas iš UAB „Stogo Šlaitas“, kuri atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogo nuolydžio formavimą smėliu, esamų pūslių išpjaustymą stogo dangoje bei prilydomosios bituminės ritininės stogo dangos Mida Balrt S4b dengimo darbus. Apeliantė 2021 m. gegužės 2 d. atliko sezoninę pavasarinę daugiabučio pastato apžiūrą ir surašė statinio apžiūros aktą, kuriame matyti, jog stogo defektų ir deformacijų nepastebėta, 2021 m. rugsėjo 28 d. atliktos sezoninės rudeninės daugiabučio namo apžiūros metu stogo defektų ir deformacijų taip pat nenustatyta. Į bylą pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas, pradėtas vesti nuo 2018 m. sausio 5 d. patvirtina, jog apeliantė reguliariai atlieka statinio būklės nuolatinius stebėjimus apytiksliai 2 mėn. intervalu ir visą informaciją dokumentuoja minėtame žurnale. Pridėtas ginčo daugiabučio namo pakartotinis balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ilgalaikio plano projektas 2020-2024 metams patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. vyko posėdis ir balsavimas raštu dėl plano projekto patvirtinimo ir patvirtintas plano projektas Variantas B. Taigi, šios faktinės aplinkybės rodo, jog apeliantė, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuosekliai atlikinėjo ginčo pastato bendro naudojimo objektų tikrinimą, atitiktį privalomiesiems reikalavimas, teikė rekomendacijas gyventojams ir ėmėsi veiksmų atsiradusiems defektams šalinti, taip pat pateikė rekomendacijas gyventojams, kurie balsavo ir priėmė galutinį sprendimą dėl bendro naudojimo objektų.

33.       Atskirai pažymėtina, jog tiek apeliantė, tiek JVS pagrindu veikiantys asmenys turi pareigą informuoti vieni kitus apie pastebėtus defektus, siekiant operatyviai juos pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tinkamai vykdė Administravimo ir priežiūros sutartį, teikė rekomendacijas dėl remonto, nuosekliai atlieka periodinius ginčo pastato bendro naudojimo objektų stebėjimus. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo ir trečiasis asmuo V. D. pirmosios instancijos teismui nurodė, jog ne kartą kreipėsi į apeliantę dėl 3 laiptinės viršutiniame aukšte esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančios drėgmės, tačiau nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė ar trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens kreipimąsi į apeliantę ją informuojant apie esančią drėgmę, kuriai galimai turi įtakos stogo konstrukcija. Į bylą pateiktas vienintelis trečiojo asmens 2021 m. spalio 27 d. rašytas el. laiškas apeliantei informuojant apeliantę apie virš (duomenys neskelbtini) buto esantį kiaurą stogą. Nors prašyme trečiasis asmuo nurodo, kad į apeliantę buvo kreiptasi dar 2021 m. birželio mėn., visgi į bylą nepateikti jokie šią aplinkybę patvirtinantys duomenys – kuriuo laiku ir kokiomis priemonės trečiasis asmuo kreipėsi į bendrovę. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog techninės priežiūros atliktų darbų aktas už 2021 m. spalio mėn. Nr. TPM 21-10, surašytas 2021 m. spalio 31 d. patvirtina, jog atliktas stogo dangos smulkių defektų pašalinimas, pritvirtinta skarda ties stogo užlipimo prie lifto šachtos, patepta stogo hermetiku po skardomis. Šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina išvadą, kad apeliantė, reaguodama į apdraustojo turto savininko pranešimą, ėmėsi veiksmų atsiradusiems defektams pašalinti ir apie tai pranešė daugiabučio namo butų savininkams.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apeliantės atsakomybės pagrįstumo Administravimo ir priežiūros sutarties apimtyje, aktualūs ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 pateikti išaiškinimai, bet ir 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 išaiškinimai dėl pastato administratoriaus, paskirto sutarties pagrindu, pareigų apimties. Pastarojoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

35.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl per vamzdynų šachtą į butą pradėjusio skverbtis vandens, dėl kurio draudėjui (trečiajam asmeniui) buvo padaryti nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė privalėjo užtikrinti namo priežiūrą taip, kad būtų išvengta dėl stogo konstrukcijų ar stogo dangos defektų įvykstančių avarijų ir dėl to atsakovė yra atsakinga dėl padarytos žalos draudėjo turtui, netinkamai vykdydama Administravimo ir priežiūros sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartą reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, jog apeliantė Administravimo ir priežiūros sutartį vykdė tinkamai, kadangi byloje neįrodyta, jog apeliantė ignoravo trečiojo asmens kreipimąsi dėl stogo remonto ir nesiėmė aktyvių veiksmų defektams pašalinti. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek 2020 metais atlikti stogo remonto darbai, tiek draudiminis įvykis, kuris įvyko dėl buto apliejimo per stogą, tiek 2021 metų rudenį pakartotinai vykę stogo remonto darbai rodo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas. Priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė nuosekliai vykdė pastato apžiūras, pildė informaciją statinio techninės priežiūros žurnale, teikė rekomendacijas namo butų savininkams, buvo atliekami stogo tvarkymo darbai ir buvo reaguota į trečiojo asmens pranešimą dėl stogo defektų, atliekant papildomus tvarkymo darbus. Apeliantė turėjo pareigą apie stogo ir kitų bendro naudojimo objektų remonto darbų poreikį informuoti butų savininkus, kas ir buvo padaryta atliekant periodinius patikrinimus, organizuojant namų gyventojų susirinkimą/balsavimą ir pasamdant atitinkamą kvalifikaciją turinčią įmonę stogo tvarkymo darbams atlikti.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, jog jos pareigų ir galimų atlikti veiksmų, susijusių su ginčo daugiabučiu namu, apimtis ribojama Administravimo ir paslaugų sutarties, o galutinius sprendimus, susijusius su pastato bendro naudojimo objektų tvarkymu, priima daugiabučio namo patalpų bendraturčiai. Nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad atsakovė atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, jog daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai būtų informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius. Taigi byloje neįrodyta, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė Administravimo ir priežiūros sutartį. Kadangi atsakovė sutarties nepažeidė, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė, kaip namo administratorius pagal sutartį, yra atsakinga už draudėjui padarytą žalą, nagrinėjamu atveju per daug išplėtė Administravimo ir priežiūros sutarties turinį. Pažymėtina, jog administratorius pagal sutartį gali būti atsakingas už bendraturčiui padarytą žalą dėl netinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

37.       Nagrinėjamos bylos kontekste atskirai pasisakytina dėl Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo remiasi ieškovė savo procesiniuose dokumentuose. Šiuo nutarimu konstatuota, jog kad butų ir kitų patalpų, tiek esančių daugiabučiuose namuose, kuriuose administratorius veikia sutarties su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais pagrindu, tiek esančių daugiabučiuose namuose, kuriuose administratorius yra paskirtas savivaldybės vykdomosios institucijos, savininkai turi galimybę pasirinkti administratorių įstatymų leidėjo nustatytomis sąlygomis, kurios dėl objektyvių priežasčių yra skirtingos, ir toks skirtingų administratoriaus pasirinkimo sąlygų nustatymas negali būti vertinamas kaip vertimas priklausyti bendrijai ir dėl to nėra prieštaravimo Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai. Taip pat teisinis reguliavimas, kuriuo ribojama butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, kuriuose neįsteigta savininkų bendrija (arba ji likviduota) arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis (arba ji nutraukta), savininkų galimybė pasirinkti administratorių, negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomas Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamai bylai įtakos nedaro, kadangi minėtas nutarimas priimtas vadovaujantis kitais pagrindais ir kitų faktinių aplinkybių kontekste.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos procesinės baigties

38.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste – nepagrįstai sprendė, jog atsakovė atsakinga už žalą, kilusią bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

41.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 490,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis ir 447,70 Eur advokato suteiktos teisinės paslaugos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1320 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš atsakovės valstybei taip pat priteista 79,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

42.       Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkinamas visa apimtimi ir ieškinys atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteistina 1320 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Valstybei iš ieškovės taip pat priteistina 79,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

43.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė. Tad atsakovei iš ieškovės priteistinas 43 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovei iš ieškovės bendrai priteistina 1363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskirtis“, juridinio asmens kodas 144971960, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 1363 Eur (tūkstantį tris šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, valstybei 79,30 (septyniasdešimt devynių eurų 30 centų), procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įmoką sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                 Andrius Verikas