Administracinė byla Nr. eA-2403-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07400-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. (R. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. (R. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. D. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 23S91833 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, netinkamai pritaikytos materialiosios bei proceso teisės normos, nukrypta nuo aktualios teismų praktikos.
2.2. Pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje neišduotas tuo pagrindu, jog, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą pareiškėjas nurodė, kad 2015–2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skubos tvarka užpildė anketą be akinių, todėl į klausimą atsakė į jį neįsigilinęs. Pareiškėjas nepalaiko karo Ukrainoje ir per klaidą pažymėjo, jog dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ten dirbo bandomuoju laikotarpiu, o prieš tai neturėjo jokių ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis.
2.3. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o jo laikinas darbas (duomenys neskelbtini) lėmė tokio sprendimo priėmimą, nors pareiškėjas savo gyvenimą ir ateitį sieja su Lietuvos Respublika.
2.4. Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją dėl jo sąžiningai nurodytų darbdavių sąrašo bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas išsamiai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino byloje esančių duomenų, neteisingai pritaikė ginčui taikytinas teisės normas bei priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikinamas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą vadovavosi kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis bei šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
4.2. Sprendimas priimtas atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, t. y. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus ir VSD išvadoje pateiktą informaciją dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, individualios, su pareiškėju susijusios aplinkybės, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.
4.3. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindė šiais argumentais:
6.1. Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis valstybės nacionalinio saugumo interesus.
6.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentui pateikė išvadą, patvirtinančią, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2015-2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybinėse institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
6.3. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šios šalies ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
6.4. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
6.5. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
6.6. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai negali būti aukščiau valstybės saugumo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. D. skundą.
8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog Lietuvos bendrovėje ketina dirbti mechanikos inžinieriumi.
8.2. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. birželio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. dirbo akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) gamykla gamybos skyriaus inžinieriumi, cecho viršininko pavaduotoju; 2013-2014 m. dirbo unitarinėje komunalinėje įmonėje UNIKOM padalinio meistru; 2014-2015 m. dirbo akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) DNEPR gamybos skyriaus inžinieriumi; 2015-2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio valdyboje, vyriausiuoju specialistu; 2016-2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini) valstybiniame profesiniame technikos kotedže mechaniku; nuo 2017 m. iki dabar yra verslininkas. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.
8.3. Pareiškėjas kartu su skundu į bylą pateikė Darbo knygelės išrašą, su įrašais, kurių eilės numeris nuo 9 iki 19. Darbo knygelės išrašo duomenimis, pareiškėjas dirbo: (duomenys neskelbtini).
8.4. Pareiškėjas į bylą pateikė Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gomelio srities vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos 2023 m. kovo 9 d. išrašą iš vieningojo valstybinio duomenų apie teisės pažeidimus banko, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teistumo neturi; pateikė Lenkijos išduotą D tipo vizą, galiojančią nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2024 m. kovo 17 d.; pateikė Diplomo A Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kad 2004 m. įstojo į (duomenys neskelbtini) nacionalinį technikos universitetą ir 2012 m. baigė Gomelio valstybinio P. O. S. technikos universiteto mobiliųjų ir technologinių mašinų hidraulinių/pneumatinių sistemų specialybės visą kursą, pareiškėjui suteikta inžinieriaus – mechaniko kvaifikacija.
8.5. VSD 2023 m. birželio 6 d. rašte Nr. 18-6246 pažymėta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2015-2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
8.6. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl darbo (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklūs, pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo techninį darbą ir neturėjo ryšių su politine, karine veikla, tačiau tai savaime nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas, dirbdamas minėtame komitete vyriausiuoju specialistu – inžinieriumi, ir atlikdamas technines funkcijas, turėjo teisę / galimybę susipažinti su informacija, su kuria susipažinti turi teisę tik asmenys, kurie yra lojalūs Baltarusijai, palaiko jos valdžią. Teismas sprendė, jog vien tai, kad pareiškėjas dirbdamas (duomenys neskelbtini) nepriiminėjo valdymo, politinių sprendimų, nereiškia, kad toks asmuo, įsidarbindamas ir dirbdamas minėtame komitete, nebuvo ir neturėjo būti lojalus Baltarusijos valdžiai, valdančiajam režimui. Teismas nenustatė aplinkybių, liudijančių pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos valdžios politikai.
10. Teismas išaiškinęs, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, konstatavo, jog pareiškėjo atlikti veiksmai VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas pažymėjo, kad nors skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas VSD išvada, tačiau iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas atliko ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą.
III.
11. Pareiškėjas R. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjas skubos tvarka pildė Migracijos departamento pateiktą klausimyną neįsigilinęs į klausimą, kad reikėjo nurodyti savo tikslias pareigas, nors dirbo tik techninį darbą, nesusijusį su valdymu ar sprendimų priėmimu. Pareiškėjas nepalaiko karo Ukrainoje ir per klaidą pažymėjo, jog dirbo (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei ar karinei organizacijai.
12.2. Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas, kaip ir nepagrįsti ir neįrodyti Sprendime išdėstyti argumentai, susiję su tariama pareiškėjo grėsme valstybės saugumui. Pareiškėjas nepažeidė Įstatyme įtvirtintų reikalavimų leidimui gauti, todėl jam nesuprantama, kokiu pagrindu neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
12.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė ginčui aktualią teismų praktiką, nurodydamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose skirtingai vertina tuos pačius argumentus dėl to paties pagrindo.
12.4. VSD išvadoje remiamasi vienintele aplinkybe, t. y. kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną nurodė, kad 2015-2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau savo savarankiško vertinimo VSD, kaip kompetentinga institucija, neatliko, nesiaiškinta, ar pareiškėjas minimu laikotarpiu iš tikrųjų dirbo minėtame komitete, kokias pareigas ėjo bei funkcijas atliko.
12.5. Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją dėl jo darbo buvusioje darbovietėje bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Migracijos departamentas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino byloje surinktų duomenų, neteisingai pritaikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, todėl toks Sprendimas turėtų būti panaikintas.
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjas informaciją apie jo darbą (duomenys neskelbtini) įrašė pats, todėl jo rega neturėjo įtakos minėtos informaacijos įrašymui anketoje. Pareiškėjas, pasirašydamas anketą patvirtino, kad pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, jam gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi.
14.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), neužėmė aukštų pareigų, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino, kad pareiškėjas vizų ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra turėjęs, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas niekada nedirbo Lietuvoje.
14.3. VSD išvada yra paremta ne tik aplinkybe, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), bet ir VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija, kuri leidžia daryti išvadą, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.
14.4. Skundžiamas Migracijos departamento sprendimas priimtas atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublikos ir kitos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėju, todėl atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.
14.5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą ir pagrįstai suteikė prioritetą nacionaliniam saugumui.
16.2. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėjo argumentas, kad byloje nebuvo nustatyta jo keliama grėsmė valstybės saugumui, yra nepagrįstas, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjas minėtų pareigų neeina, nereiškia, jog ryšiai yra nutrūkę ir nebegali kelti grėsmės. Taigi, teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali ir akivaizdi.
16.3. Pareiškėjas be teisėto pagrindo teigia, kad vien faktas, jog jis (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pareiškėjo keliamai grėsmei patvirtinti. VSD išvadoje nurodyti duomenys nėra bendro pobūdžio informacija, ji yra paremta nustatytais faktais apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.
16.4. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas jam pateiktą privalomą atsakovo klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo Sprendimą neteisėtu.
16.5. Atsakovas atliko inidividualų pareiškėjo situacijos vertinimą, įvertino šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjas niekada nedirbo Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 23S91833, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir patenkinti skundą, nurodo, kad VSD išvada grindžiama vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas 2015-2016 metais (duomenys neskelbtini), tačiau individualus pareiškėjo situacijos vertinimas nagrinėjamoje byloje nebuvo atliktas, nes nebuvo aiškinamasi, ar pareiškėjas minimu laikotarpiu iš tikrųjų dirbo minėtame komitete, kokias pareigas ėjo bei funkcijas atliko. Netinkamai pareiškėjo individualią situaciją įvertino ir Migracijos departamentas, tinkamai neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota iš esmės atsižvelgiant į VSD išvadą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, 2015-2016 metais dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, todėl jam išdavus leidimą gyventi pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, ir ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
22. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
23. Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimo priėmimo metu) 4 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023), kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
25. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023 ir kt.).
26. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad VSD, teikdama išvadą ir Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, ar kad šių institucijų motyvai yra nepakankami.
28. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
29. Baltarusijos autoritarinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
30. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi VSD išvada. Šioje išvadoje, įvertinus paties pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis 2015-2016 metais (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
31. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
32. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (duomenys neskelbtini) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Aplinkybės, kad pareiškėjas pakankamai seniai dirbo minėtame komitete, dirbo techninį, su sprendimų priėmimu ir valdymu, nesusijusį darbą, nepalaiko karo Ukrainoje ir nepriklauso jokiai politinei ar karinei organizacijai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su (duomenys neskelbtini) ar kitomis valdžios institucijomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos valdžios institucijomis, kurie nebuvo paneigti.
33. Nors skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas didžiąja dalimi yra grindžiamas VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šio Sprendimo turinio taip pat matyti, kad atsakovas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl pareiškėjo argumentas, kad Migracijos departamentas priėmė nemotyvuotą Sprendimą, yra nepagrįstas.
32. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas patvirtino šio Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. D. (R. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys