Administracinė byla Nr. ATP-385-317/2011

                                                                              Proceso Nr. 4-17-3-00525-2011-1

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :

M. R. 2011-06-14 apie 12.41 val., (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 94 vairuodama nuosavą automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama juo atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusią transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią Č. P., gim. (duomenys neskelbtini). Padariusi turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais M. R. pažeidė KET 9, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-25 nutarimu M. R. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Išvadą dėl M. R. kaltės teismas padarė įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, todėl įvertino pažeidėjos elgesį kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgęs į padarytos žalos dydį bei tai, kad pažeidėjos veikoje nėra nei jos atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, teismas skyrė jai minimalias straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas.

M. R. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde teigia, kad administracinio teisės pažeidimo ji nepadarė, nes nepajuto, kad apsisukinėdama atsitrenkė į kitą automobilį. Apie tai nieko jai nepasakė jai padėjęs bei lauke stovėjęs ir ženklus, kaip apsukti automobilį, rodęs A. B.. Nubaustoji teigia, kad į tokius jos paaiškinimus teisme nebuvo atsižvelgta, todėl ji kreipėsi į nepriklausomą ekspertą ir 2011-08-04 gavo specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš savo stovėjimo vietos gyvenamo namo Nr. 94 kiemo ir apsisukinėdamas bei manevruodamas, techniniu požiūriu negalėjo kliudyti kitą stovintį automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toje pat aikštelėje, pagal kelių policijos sudarytą įvykio vietos planą, nes žymiai skiriasi nustatytų sugadinimų aukščiai, deformuojančių jėgų judėjimo kryptys bei sugadinimų charakteriai. M. R. mano, kad Č. P., žiūrėdamas per langą, suklydo arba specialiai ją apkalbėjo, o daugiau jo parodymus patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. toje dalyje, kur prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti, tačiau tai daroma ne apeliacinio skundo motyvais.

ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.).

LR ATPK 300 str. 3d. įtvirtinta nuostata, kad posėdžio protokolas turi būti rašomas, kai bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo metu yra apklausiami liudytojai ar nukentėjusysis duoda paaiškinimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio protokolo nėra. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-25 nutarime nurodyta, kad teisėjas, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvaujant pažeidėjai (administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui). Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad M. R. teismo posėdyje davė paaiškinimus, kuriuose kaltę pripažino visiškai, nors iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad savo kaltę pažeidėja kategoriškai neigia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantys įstatymai įsakmiai nustato, jog viešame teismo posėdyje privalo dalyvauti sekretorius ir turi būti rašomas teismo posėdžio protokolas. Nesant teismo posėdžio protokolo, kyla abejonių ar toks teismo posėdis iš viso vyko. 

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad nebūtų daroma įtaka administracinę bylą iš naujo nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-25 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                            Algirdas Jaliniauskas