Civilinė byla Nr. e2-3195-614/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08354-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
sekretoriaujant Renatai Anderson,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. A., atsakovo atstovui advokatui S. P., trečiajam asmeniui H. Z.,
nesant ieškovui M. B. bei tretiesiems asmenims J. V. notarei L. Š. ir UAB "Verslo kreditai",
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei UAB EDS INVEST dėl senaties taikymo ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje - J. V., UAB „Verslo kreditai“, H. Z., notarė L. Š..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas M. B. 2017-07-19 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriuo prašė Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbiami) įregistruotą hipoteką nekilnojamajam turtui - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 1.10 ha, (duomenys neskelbiami), pripažinti pasibaigusia. Vėliau ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad reikalavimams kylantiems iš 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) yra suėjęs ieškinio senaties terminas; 2) Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbiami) įregistruotą hipoteką nekilnojamajam turtui - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 1.10 ha, (duomenys neskelbiami), pripažinti pasibaigusia.
Pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2007-11-05 pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), paskolos suma – 450 000.00 Lt būsto remontui ir aplinkos tvarkymo darbams (130 329.01 Eur). Paskolos sutartis buvo užtikrinta sutartine hipoteka, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbiami), hipotekos objektas – ieškovo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Hipotekos lakštą pasirašė ne ieškovas, o J. V. pagal įgaliojimą. Po paskolos sutarties pasirašymo ieškovas M. B. 2007-11-12 pateikė pareiškimą Kredito unijai, jog pagal paskolos sutartį pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Pareikšimą kartu pasirašė J. V. ir H. Z.. Tokiu pareiškimu ieškovas atsisakė paskolos ir dėl to, kad Kredito unija jam paskolos neišmokės jis jokių pretenzijų neturi. Nepaisant to, kad ieškovas paskolos atsisakė, laikotarpiu nuo 2007-11-13 iki 2007-12-13 Kredito unija nesant tam pagrindo trečiajam asmeniui J. V. grynais pinigais išmokėjo 356 400,00 Lt (103 220,57 Eur), šią aplinkybę konstatavo Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-02-20 sprendime civilinėje byloje Nr.e2-188-723/2017. Dėl tokių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d. Reikalavimo perleidimo 2009-02-06 sutartimi Kredito unija perleido H. Z. reikalavimo teisę į neva ieškovo 388 044,95 Lt įsiskolinimą pagal 2007-11-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) už 388 045,00 Lt. Reikalavimo perleidimo 2013-12-31 sutartimi jau H. Z. perleido naujajam kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ savo reikalavimo teisę į ieškovo neva 450 000,00 Lt skolą, priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas pagal minėtą paskolos sutartį. Tokiu būdu H. Z. perleido pirminiam kreditoriui jau didesnę reikalavimo teisę į skolininką ir šioje sutartyje numatė įskaitymą 388 000,00 Lt sumai. Dokumentų patvirtinančių H. Z. galutinį atsiskaitymą Kredito unija atsakovas ieškovui nėra pateikęs. Ieškovas gavo UAB „Verslo kreditai“ 2016-06-14 ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama priteisti iš ieškovo 17 382,62 Eur neva suteiktą paskolą pagal 2007-11-05 paskolos sutartį, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-188-723/2017 ieškinį atmetė. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kita paskolos sutartis (duomenys neskelbiami) taip pat užtikrinta sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbiami). Ieškovas kreipėsi į atsakovą 2017-03-21 raštu su prašymu pateikti visą su 2007-12-05 paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbiami) susijusią informaciją. Kredito unija 2017-04-12 raštu dokumentų ieškovui nepateikė, tačiau hipoteką pagal 2017-12-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) išregistravo. Nors ieškovas 2017-04-13 pakartotinai kreipėsi į uniją dėl informacijos suteikimo, ji nebuvo suteikta. 2017-04-25 pranešimu Kredito unijai ieškovas nutraukė 2007-11-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) nuo 2007-05-25 ir prašė išregistruoti hipoteką identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbiami), tačiau Kredito unija 2017-05-25 raštu nurodė, kad nesutinka su ieškovo pranešimu. Todėl ieškovas reiškia šį ieškinį teisme. Paskolos 2007-11-05 sutartyje paskolos gavėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos grąžinimo terminas – 2008-06-05. Ieškovas nurodo, kad po paskolos pasirašymo suabejojęs paskolos reikalingumu ir tikslingumu, 2007-11-12 jis pateikė Kredito unijai pareiškimą, kuriuo atsisako paskolos. Civilinėje byloje Nr. e2-188-723/2017 pareiškimą kartu pasirašęs H. Z. patvirtino, kad ieškovas (M. B.) buvo suabejojęs paskolos reikalingumu ir norėjo paskolos atsisakyti. Ieškovas nurodo, kad paskolos jis niekad negavo. Jokiam trečiajam asmeniui įgaliojimo gauti iš Kredito unijos pinigus ieškovas nebuvo davęs. Kredito unija niekuomet nebuvo informavusi ieškovo, kad pinigus jam išmokėjo, nei žodžiu, nei raštu neragino paskolą grąžinti ar kitaip vykdyti neva prisiimtus įsipareigojimus. Paskolos davėjui neįvykdžius paskolos sutartyje 4.1 p. prisiimto įsipareigojimo suteikti paskolą paskolos gavėjui sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, paskolos sutartis buvo nutraukta, todėl pasibaigė ir išvestinė prievolė – sutartinė hipoteka. Kredito unijos rašte nurodyta aplinkybė, kad į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) paskolos suma buvo pervesta, nėra esminė, nes paskolos sutartyje nurodyta ieškovo sąskaita yra kita ir į šią sąskaitą paskolos suma niekuomet nebuvo pervesta. Kadangi ieškovas 2007-11-12 pareiškimu atsisakė paskolos ir pinigų negavo, vėliau jis neturėjo jokio teisinio intereso ginčyti paskolos sutartį. Iš atsakovo nurodytos sąskaitos didžioji paskolos sumos dalis nesant tam pagrindo buvo pervesta trečiajam asmeniui J. V.. Ieškovo manymu svarbi aplinkybė yra ta, kad pinigai trečiajam asmeniui buvo išmokėta ne iš sąskaitos nurodytos paskolos sutartyje, o iš visiškai kitos sąskaitos (išskyrus vieną mokėjimą 2007-11-15), mokėjimo aprašyme nėra nurodyta, kad pinigai išmokami pagal įgaliojimą, apie pinigų išmokėjimą ieškovas nebuvo informuotas, be to, pinigų išmokėjimo kvituose nurodyta, kad J. V. išmokama „žemdirbio paskola“. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nurodyti mokėjimai galimai buvo atliekami visiškai kitu pagrindu. Apie pinigų išmokėjimą ieškovas sužinojo tik gavęs ieškinį civilinėje byloje Nr.e2-188-723/2017, tačiau Kredito unija nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų grynųjų pinigų išmokėjimo teisėtumą J. V., o taip pat jokių duomenų apie ieškovo informavimą ar kad ieškovas būtų disponavęs paskolos pinigais, nepateikė duomenų ir apie tai, kad lėšos iš banko sąskaitos būtų nurašomos ieškovo nurodymu ar leidimu. Ieškovas pažymėjo, kad visas finansines operacijas kredito įstaiga vykdė be ieškovo leidimo ir jo neinformuojant, tokiais veiksmais ji patvirtino, kad ieškovas nėra 2007-11-05 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) šalis. M. B. ir L. B. 2007-08-10 įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami) įgaliojo J. V. savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti (parduoti, įkeisti užtikrinant prievolių įvykdymą, išnuomoti apdrausti, perduoti neatlygintinai naudotis, mainyti, laiduoti bei garantuoti už prievolių įvykdymą ir kt) jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), tačiau nurodytas įgaliojimas buvo anuliuotas M. ir L. B. 2016-01-19 pareiškimu, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami). Minimu įgaliojimu ieškovas nebuvo įgaliojęs J. V. imti/gauti pinigų iš Kredito unijos, o taip pat nebuvo įgaliojęs spręsti jokių piniginių klausimų, įskaitant lėšų išsimokėjimo iš Kredito unijos, tai akivaizdžiai patvirtina įgaliojimo turinys. Įgaliojimas J. V. buvo išduotas tikslu pakeisti žemės sklypo paskirtį ir padalinti sklypą į mažesnius sklypus, tačiau šių darbų trečiasis asmuo neatliko. Nors minėtoje civilinėje byloje įgaliojime matyti ranka padarytas įrašas „gauti pinigus, Ištaisymu tikėti/parašas/“, tačiau tokio įgaliojimo tikrumą paneigia minimoje byloje notarės pateikta įgaliojimo kopija, kurioje nurodytų prierašų ranka nėra. Dėl šių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kitos aplinkybės. Ieškovui daugiau kaip vieną mėnesį nevykdant sutarties Kredito unija nesinaudojo paskolos sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį (5.6.1. p.). 2009-02-06 reikalavimo perleidimo sutartimi Kredito unija perleido reikalavimo teisę tračiajam asmeniui H. Z., pastarasis pateikė įrodymus, kad pagal šią sutartį 2009-03-16 įmokėjo unijai 28 045,00 Lt grynaisiais ir 2009-03-25 pervedė 365 800,00 Lt mokėjimo nurodymu, tačiau perėmęs reikalavimą trečiasis asmuo į ieškovą dėl paskolos grąžinimo taip pat nesikreipė, o 2013-12-31 sutartimi perleido naujajam kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ savo reikalavimo teisę į ieškovo 450 000,00 Lt skolą, paskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas. Perėmusi reikalavimą Kredito unija iki šios dienos į ieškovą dėl paskolos grąžinimo nesikreipė. Apie reikalavimo perleidimo sutartis jas sudarę asmenys ieškovo taip pat neinformavo, nors tokią pareigą turėjo pagal įstatymus, taip pat nereikalavo vykdyti prievolės. Šios aplinkybės ir neveikimas pagrindžia aplinkybę, kad minimi asmenys niekada nelaikė ieškovo tikruoju paskolos gavėju pagal paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas paskolos sumos negavo, o įgaliojimas formaliai suteikė teisę įkeisti žemės sklypą ir trečiasis asmuo jį įkeitė, tačiau tikrasis įgaliojimo tikslas, kaip jau nurodyta, buvo paruošti sklypo detaliuosius planus ir atlikti sklype statybos darbus, kurių J. V. neatliko, todėl ir hipoteka minėtam sklypui nustatyta nepagrįstai. Atsisakęs paskolos ieškovas Kredito unijai privalėjo pateikti prašymą dėl hipotekos minėtam sklypui išregistravimo, tačiau to nepadarė. Kadangi hipoteka kaip ir kilnojamojo turto įkeitimas yra išvestinė prievolė (CK 4.200 str. 2 d.), ja užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės ir ji baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinės prievolė užtikrinimui, todėl įkeitimo teisė (hipoteka ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK 6 knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. CK 4.197 str. nuostatos taikomos sistemiškai su minėto skyriaus nuostatomis dėl prievolės pabaigos. Ieškovui 2007-04-25 pranešimu atsakovui Kredito unijai nurodžius, kad vienašališkai nutraukus paskolos sutartį hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia (CK 4.197 str. 2 d.), todėl unija turėtų pateikti prašymą dėl hipotekos išregistravimo iš hipotekos registro. Ieškovas taip pat nutraukė paskolos sutartį nuo 2017-05-25 ir, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis (pagrindinė prievolė) pasibaigė, Kredito unija turėjo išregistruoti hipoteką. Kredito unijai atsisakius išregistruoti hipoteką, ieškovas teismo prašo pripažinti hipoteką pasibaigusia.
Atsakovė B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo kreditai“, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paskolos suteikimo namo remontui ir aplinkos tvarkymo darbams, 2007-11-05 ieškovas ir atsakovė pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami). Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia. Ieškovas klaidingai nurodo, kad 2007-11-12 pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako paskolos sutarties, kadangi iš pareiškimo turinio toks ieškovo siekis neseka. Paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka, tam turi egzistuoti atitinkami juridinę reikšmę turintys faktai. Ieškovas atsakovei yra pateikęs savo ranka rašytą prašymą nutraukti sutartį bei jos dengimui užskaityti atsakovui įmokėtą papildomą pajų. Prašymu ieškovas pripažįsta savo pareigą atsiskaityti pagal paskolos sutartį, tokiu būdu pripažįsta, kad atsakovė įvykdė savo pareigą išmokėti ieškovui pinigus, sulygtus paskolos sutartimi. Ieškovas ieškinį grindžia argumentais, jog paskolos sutartis kaip pagrindinė prievolė nebuvo sudaryta ir dėl to hipoteka, būdama šalutine prievole, turi būti laikoma pasibaigusia, tačiau ieškiniu įrodinėjamos aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, pinigų sumos išmokėjimo yra kitos civilinės bylos dalyku – Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-188-723/2017 2017-02-20 priimti sprendimu nustatinėjamos tokios pat aplinkybės, minimas sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui ir procesinis sprendimas minimoje byloje turės prejudicinę galią šiai bylai. Paskolos sutartį ieškovas pasirašė savo ranka, ieškovui priklausančios paskolinės sąskaitos išrašai patvirtina, kad paskolos suma buvo pervesta į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo šio momento laikytina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta (CK 6.870 str. 2 d.), nuo paskolos lėšų pervedimo momento ieškovas tapo šių lėšų savininku ir įgijo teisę lėšomis disponuoti. Iš ieškovo einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškovas sumokėjo paskolos administravimo mokestį, tai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma, jog paskolos sutartis yra faktiškai sudaryta. Nei remiantis paskolos sutarties sąlygomis, nei pagal teisės aktus atsakovas neturėjo pareigos informuoti ieškovo apie jam paskolos sutarties pagrindu išmokėtas lėšas. Pasirašius paskolos sutartį atsakovui kilo pareiga išmokėti sutartimi sulygtą paskolos sumą, o ieškovui kilo pareiga šią sumą priimti. Pasirašęs sutartį, ieškovas privalėjo rūpintis savo prisiimtomis pareigomis ir įgautomis teisėmis. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį pagal CK 6.875 str. 1 d., jei paskolos sumos jis negavo ar gavo mažiau nei nurodyta sutartyje. Šią aplinkybę turi įrodyti paskolos gavėjas, tokių aplinkybių ieškovas neįrodo. Dėl ieškovo argumentų, kad paskolos suma iš ieškovo sąskaitos buvo pervesta ne į tą sąskaitą, kuri nurodyta paskolos sutartyje ir kad grynųjų pinigų išmokėjimo kvituose nurodyta, jog pinigai išmokami „žemdirbio paskolos“ pagrindu atsakovė nurodė, jog sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta paskolos sutarties priede Nr.1 (duomenys neskelbiami)paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas“) kuris buvo atspausdintas ir pasirašytas sutarties pasirašymo dieną. Darytina išvada, kad paskolos sutarties specialiojoje dalyje įrašant sąskaitos numerį buvo padaryta techninė klaida. Paskolos sutarties pervedimas į kitą sąskaitą nei nurodyta paskolos sutarties specialiojoje dalyje neįrodo ir nereiškia, kad paskola ieškovui nebuvo išmokėta, kaip ir tai, kad grynųjų pinigų išmokėjimo kvituose yra įrašas, jog pinigai išmokami „žemdirbio paskolos“ pagrindu. Grynųjų pinigų išmokėjimo kvituose nurodomas tas pats sąskaitos numeris kaip ir paskolos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbiami), tai įrodo, kad pinigai buvo išmokėti būtent paskolos sutarties pagrindu. Kiti ieškovo argumentai taip pat nepagrįsti, kadangi įmokų užskaitymas, administravimo mokesčio nurašymas yra sulygtas ir nustatytas paskolos sutartimi, sutartyje nėra numatyta, kad atsakovė turi informuoti ar gauti ieškovo patvirtinimą darydama užskaitymus paskolos sutarties pagrindu (Paskolos sutarties 16 p., 2.14 p.). Sutarties administravimo mokestis buvo sumokėtas iš ieškovo einamosios sąskaitos (2007-11-05 operacijos Nr.), joje esančiomis lėšomis disponavo pats ieškovas. Su reikalavimo į ieškovą, kilusio paskolos sutarties pagrindu, perleidimu susijusios aplinkybės niekaip nepatvirtina ir nepaneigia pradinio sandorio sudarymo aplinkybių. Pagal CK 6.101 str. 1 d. kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusiję su kreditoriaus asmeniu. Atsakovas nėra įpareigotas informuoti ieškovą apie perleidimą. Aplinkybė, kad kreditorius ir reikalavimo teisę perėmęs kreditorius nesikreipė į ieškovą dėl paskolos grąžinimo taip pat sutarties sudarymo fakto nepaneigia, kaip ir tai, kad atsakovė nepasinaudojo sutartyje numatyta teise nutraukti paskolos, tai nepatvirtina ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė sutarties šalimi laikė kitą asmenį, o ne ieškovą. Ieškovo išduotame įgaliojime J. V. yra aiškia apibrėžtos įgaliotinio teisės, pasirašydamas įgaliojimą ieškovas turėjo aiškų ketinimą įgalioti J. V. atlikti įgaliojime nurodytus konkrečius veiksmus, ieškovas niekaip nepaaiškina, kodėl tuo atveju, jei jis neturėjo ketinimo įgalioti J. V. įkeisti turtą, pasirašė būtent tokį įgaliojimą. Nei geodezinių matavimų atlikimas, nei detaliųjų planų rengimas, nei statybos darbai nėra tiesiogiai susiję su įkeitimo atlikimu, todėl įgaliojimas rodo aiškiai išreikštą ieškovo valią suteikti įgaliotiniui J. V. teisę įkeisti turtą. Notaro patvirtintas įgaliojimas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Vieno asmens sudarytas sandoris kito asmens vardu atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Hipotekos lakšte aiškia nurodyta, kad J. V. lakštą pasirašo įgaliojimo pagrindu, todėl šis sandoris sukuria teises ir pareigas ieškovui. Ieškovas neginčijo įgaliojimo, neprašė pripažinti jo negaliojančiu, tai taip pat nurodo ieškovo turėtą valią pasirašyti įgaliojimą ir įgaliotiniui suteikti jame nurodytas teises ir pareigas. Nurodyti argumentai ir motyvai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad paskolos sutarties tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta, todėl esant galiojančiai pagrindinei prievolei laikytina, kad hipoteka kaip šalutinė teisė, atsiradusi iš paskolos sutarties, negali būti laikoma pasibaigusia, hipoteka turtui pagal įgaliojimą nustatyta pagrįstai. Atsakovė taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2A-1664-XX/2017 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-02538-2016-9).
Ieškovo atstovas dėl bylos sustabdymo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-52-3-02538-2016-9.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi, pasikeitus teismo sudėčiai, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, kadangi minima byla buvo išnagrinėta.
Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovas byloje pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo. Pareiktu pareiškimu, kaip jau buvo minėta, ieškovas M. B. prašo: 1) pripažinti, kad reikalavimams kylantiems iš 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbiami)yra suėjęs ieškinio senaties terminas; 2) Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbiami) įregistruotą hipoteką nekilnojamajam turtui - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 1.10 ha, (duomenys neskelbiami), pripažinti pasibaigusia.
Pareiškime ieškovas pakartotinai nurodė pirminiame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, o taip pat apibūdino teismų priimtus procesinius sprendimus byloje, dėl kurios nagrinėjimo ši byla buvo sustabdyta ir, įvertinęs išdėstytą, nurodė reiškiantis reikalavimą dėl senaties termino reikalavimams iš 2007-11-05 paskolos sutarties taikymo. Ieškovas nurodė, kad paskolos sutartyje numatytas paskolos galutinis grąžinimo terminas 2008-06-05 (2.2. p.), paskolos sutarties Priede Nr.1 nurodytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis patvirtina, kad palūkanos turėjo būti mokamos už laikotarpį nuo 2007-12-05 iki 2008-06-05, o visa paskolos suma – iki 2008-06-05. Jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 1 ir 2 d.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis reikalauja. Kadangi paskolos sutarties 5.6 p. nuostatos buvo pažeistos, paskola iki sutartyje nustatyto termino grąžinta nebuvo, Unija reikalavimo teisę (teisę pareikšti ieškinį) įgijo vėliausiai 2008-06-05, tačiau nei karto dėl paskolos grąžinimo į ieškovą nesikreipė, Unijai reikalavimui prisiteisti skolą ir netesybas ieškinio senaties terminas suėjo 2018-06-05, todėl ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovo reikalavimams, kylantiems iš paskolos sutarties yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Kadangi hipoteka nėra išregistruota, šia padėtimi yra pažeidžiamos ieškovo teisės disponuoti turtu ir tokia situacija negali tęstis neribotai. CK 4.197 str. 1 d. 2 p., 4 d. nustatyta, kad hipotekos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, hipoteka pasibaigia kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose numatytais pagrindais. Pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.) nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs (CK 1.135 str.). Įvertinus tai, kad pagrindinė prievolė ieškovui grąžinti paskolą (kurios jis nėra gavęs) atsakovui, teismui pripažinus senatį laikytina pasibaigusia, kartu su ja pasibaigė ir hipoteka bei jos galiojimas, todėl teismas turėtų hipoteką nekilnojamajam turtui pripažinti pasibaigusia. Ieškovas dar kartą nurodė, kad paskolos niekada negavo, pakartojo pradiniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir savo argumentus bei tai, jog paskolos sutartį jis 2017-04-25 vienašališkai nutraukė nuo 2017-05-25, todėl hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigė ir hipoteka turi būti išregistruota.
Atsiliepimu į pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo atsakovė B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės J. K., su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nurodyta, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškovo gautos paskolos negrąžinimas pagal paskolos sutartį yra tęstinio pobūdžio, t. y. pažeidimas tęsiasi kiekvieną dieną. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasideda iš naujo kiekvieną dieną, kurią ieškovas vėluoja grąžinti skolą pagal paskolos sutartį, todėl ieškovo pozicija, jog atsakovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams pagal paskolos sutartį yra nepagrįsta. Be to, CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal patikslintą ieškinį reikalauja pripažinti, kad reikalavimams, kylantiems iš paskolos sutarties yra suėjęs ieškinio senaties terminas, tačiau šis ieškovo reikalavimas negali būti tenkintas, kadangi ieškinio senaites institutas nėra pagrindas spręsti, ar galioja (negalioja) konkreti subjektinė teisė. Ieškinio senaties terminas tiesiog nustato laikotarpį, per kurį subjektinę teisę turintis subjektas gali tikėtis savo teisę įgyvendinti priverstinai, valstybės prievartos pagalba, todėl ieškovo reikalavimai pripažinti, kad jo įsipareigojimai pagal sutartį yra pasibaigę, yra nepagrįsti. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje teigia, jog netrukus po paskolos sutarties sudarymo, ieškovas šios paskolos sutarties atsisakė ir jokios paskolos (piniginių lėšų) iš atsakovo negavo, atsižvelgiant į tai, paskolos sutarties tinkamo įvykdymo užtikrinimui nustatyta žemės sklypo hipoteka turi būti pripažinta pasibaigusia. Atsakovė nesutinka su tokiu ieškovo vertinimu. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1262-967/2019, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiama dėl iš paskolos sutarties kylančių teisinių santykių, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas [M. B.] sudarytos paskolos sutarties neatsisakė, nes pats kredito unijai pateiktame pareiškime aiškiai nurodė, jog pretenzijų pagal paskolos sutartį neturi bei ateityje neturės. Atsakovas pasirašė ant paskolos sutarties, paskolos grąžinimo grafiko ir kitų dokumentų, tačiau 2007 m. lapkričio 6 d. sudarytą hipotekos lakštą, kuriuo buvo užtikrinta paskolos sutartis, atsakovo vardu pasirašė įgaliotas asmuo. Nėra pagrindo nesutikti su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad kredito unija, siekdama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti pretenzijų ir (ar) ginčų dėl paskolos sutarties bei suteiktų užtikrinimo priemonių, pareikalavo papildomos garantijos, t. y. kad atsakovas pateiktų pareiškimą. Šios papildomos garantijos (pareiškimo) poreikis kredito unijai atsirado dėl to, kad paskolos sutartį bei hipotekos lakštą pasirašė skirtingi asmenys. Vertinant pareiškimo formuluotę, negalima sutikti su atsakovo pozicija, jog šis pareiškimas įrodo jo siekį atsisakyti (nutraukti) paskolos sutartį, priešingai, ši formuluotė patvirtina, kad sutinkama su paskolos sutarties sąlygomis ir pretenzijų dėl jos nėra ir (ar) nebus ateityje. Įsipareigojimų egzistavimą patvirtina iki šiol galiojanti paskolos sutartis, užtikrinta hipoteka. Atsakovo motyvus vertinant vidutiniškai rūpestingo žmogaus atžvilgiu, akivaizdu, jog asmuo beveik per 10 metų laikotarpį imtųsi tam tikrų veiksmų dėl hipotekos, taikytos jam priklausančiam turtui, išregistravimo, jeigu tokia hipoteka egzistuotų nepagrįstai. Šiuo atveju atsakovas dėl hipotekos išregistravimo nesiėmė jokių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pateiktu pareiškimu paskolos sutarties neatsisakė. Taigi, civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2A-1262-967/2019), kurioje buvo analizuotos paskolos sutarties sudarymo ir galiojimo aplinkybės, buvo nustatyta ir konstatuota, jog ieškovas paskolos sutarties nėra atsisakęs ir paskolos sutartis yra galiojanti. Todėl ieškovo pateikti argumentai, jog ieškovas paskolos sutarties yra atsisakęs ir tuo pagrindu turi būti pripažinta, kad hipoteka yra pasibaigusi, yra nepagrįsti ir ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovės ir UAB EDS INVEST sudaryta 2018 m. vasario 8 d. reikalavimų perleidimo sutartimi Atsakovė perleido naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises pagal paskolos sutartį, naujasis kreditorius perėmė visas atsakovo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartį ir su ja susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus (2.1 p., 1.1 p.). Todėl ieškinio reikalavimai turėtų būti pareikšti ne atsakovui, bet naujajam kreditoriui, kaip atsakovui.
Ieškovas dubliku nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, nurodė, kad reikalavimo teisę į paskolos sumą (teisę pareikšti ieškinį) atsakovė įgijo vėliausiai 2008-06-05, tačiau Unija, įskaitant ir kitus kreditorius, kuriems buvo/yra perleista reikalavimo teisė, į ieškovą dėl paskolos grąžinimo nei karto nesikreipė, todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas suėjo 2018-06-05. Ieškovas pakartojo savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, dėl prejudicinių faktų nustatytų civilinėje byloje Nr. e2A-1262-967/2019 nurodė, jog teismas padarė klaidą konstatuodamas, kad paskolą ieškovas turi grąžinti, nurodė, kad paskolos negavo. Atsižvelgdamas į tai, kad 2018-02-08 buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, ieškovas prašė pakeisti atsakovę B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naująja kreditore - atsakove UAB EDS INVEST.
Atsakovė tripliku ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad ieškinio senaties institutas nėra skirtas apspręsti ar galioja (negalioja) konkreti subjektinė teisė, todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas ir negalimas. Prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, pagal procesinę padėtį toks asmuo paprastai yra atsakovas, nes ginčo materialinio teisinio santykio šalis ir proceso dalyvis dažniausiai sutampa. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą inicijavo ieškovas, šioje byloje atsakovas ieškovui nėra pareiškęs jokio reikalavimo, taip pat jokio reikalavimo pagal paskolos sutartį, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad reikalavimai kylantys iš paskolos sutarties yra pasibaigę, yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo gautos paskolos negrąžinimas pagal paskolos sutartį yra tęstinio pobūdžio, t. y. tęsiasi kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo kiekvieną dieną, todėl ieškovo pozicija nepagrįsta. Net ir tuo atveju, jei yra suėjęs ieškinio senaties terminas, asmens prašymu jis gali būti atnaujintas. Nagrinėjamu atveju, ieškinys buvo pareikštas dar 2017-07-10, kuomet, remiantis ieškovo pateikiamu ieškinio senaties skaičiavimu, senaties terminas reikalavimas, kylantiems iš paskolos sutarties, dar nebuvo pasibaigęs. Pagal pirminį ieškinį ieškovas reikalavo paskolos sutarties tinkamo įvykdymo užtikrinimui nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), hipoteką pripažinti pasibaigusia, reikalavimą grindė tuo, kad po paskolos sutarties, ieškovas jos neva atsisakė, paskolos pagal sutartį negavo. Analogiškais argumentais ieškovas vadovavosi ir prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-52-3-02538-2016-9), atsižvelgiant į tai, nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta. 2017-02-20 d. Vilnius regiono apylinės teismas buvo priėmęs sprendimą, pagal kurį, be kita ko, buvo konstatuota, kad ieškovas paskolos pinigų pagal paskolos sutartį negavo, tačiau galutinis teismo sprendimas šioje byloje įsitesėjo tik 2019-10-15 d. Vykstant teisminiam procesui, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl paskolos teisinių santykių pagal paskolos sutartį egzistavimo, bei esant priimtam neįsiteisėjusiam teismo sprendimui, pagal kurį buvo konstatuota, kad ieškovas pagal paskolos negavo, esant teisiniam neapibrėžtumui buvo nuspręsta proceso dėl skolos išieškojimo laikinai neinicijuoti. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo teisės pagal paskolos sutartį turėtojui šiuo atveju pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį egzistuotų pagrindas senaties terminą atnaujinti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir taikyti senatį reikalavimams, kylantiems iš paskolos sutarties bei pripažinti hipoteką pasibaigusia. Šiuo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad ieškovas paskolos sutarties nėra atsisakęs, paskolos sutartis yra galiojanti, todėl ieškovo argumentai atmestini.
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje tenkino ieškovo prašymą ir pakeitė atsakovą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriam atstovauja nemokumo administratorė J. K., į atsakovę UAB EDS INVEST, skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje.
Tretieji asmenys J. V., UAB „Verslo kreditai“, H. Z., notarė L. Š. atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atvyko H. Z., kiti tretieji asmenys neatvyko. Šalių bei teismo procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims buvo įteikti CPK nustatyta tvarka (trečiajam asmeniui J. V. viešo paskelbimo būdu), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta, todėl teismas nagrinėja bylą jiems nesant.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Trečiasis asmuo H. Z. ieškinį prašė atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Bylos šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad ieškovas M. B. ir Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2007 m. lapkričio 5 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), kuria susitarė, jog ir Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (Unija) suteiks nariui M. B. (paskolos gavėjui) 450 000.00 Lt paskolos sumą, kurios naudojimo tikslas - būsto remontui ir aplinkos tvarkymo darbams (toliau - Paskolos sutartis). Paskolos galutinis grąžinimo terminas sutartyje nurodytas 2008 m. birželio 5 d.
Sutartyje susitarta dėl palūkanų tipo ir normos, delspinigių dydžio, sutarties administravimo mokesčio, nurodyta, kad paskolos gavėjas grąžina paskolą ir moka palūkanas Unijai pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį, paskolos grąžinimas užtikrinamas fizinio asmens laidavimu; žemės sklypo įkeitimu (Sutarties 2.12. p.). Pagal sutarties 2.20. p. sutarties priedu yra Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis. Ginčo šalys neneigia, kad minima sutartimi Unija įsipareigojo suteikti paskolos gavėjui (ieškovui) paskolą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o paskolos gavėjas įsipareigojo paskolos grąžinimą užtikrinti sutarties 2.12 p. nurodytu būdu, t.y. laidavimu, žemės sklypo įkeitimu, gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį, iki paskolos suteikimo išpirkti nustatyto dydžio papildomą pajų, iki paskolos suteikimo sumokėti Unijai nustatyto dydžio sutarties administravimo mokestį, grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas Unijai Sutartyje ir Tvarkaraštyje nustatytais terminais, už paskolos suteikimą mokėti Unijai sutartyje nustatytas palūkanas. Paskola suteikiama įkeičiant nekilnojamąjį daiktą (Sutarties 15.1. p.).
Ieškovas neneigia, kad paskolos sutartį pasirašė pats asmeniškai, ieškovas taip pat pasirašė sutarties priedą - Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį. Ieškovas taip pat nurodo, kad paskolos sutartis 2007 m. lapkričio 6 d. buvo užtikrinta sutartine hipoteka, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbiami), hipotekos objektas – ieškovui M. B. ir jo sutuoktinei L. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pažymi, kad Hipotekos lakštą pasirašė ne jis pats, o J. V. pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. išduotą įgaliojimą.
Ieškovas nurodo, kad pasirašęs paskolos sutartį jis suabejojo paskolos reikalingumu ir 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškimu Unijai paskolos atsisakė. Ieškovas teigė, kad paskolos sumos jis negavo. Paskolos suma nesant tam pagrindo ir be jo sutikimo buvo išmokėta trečiajam asmeniui J. V., apie paskolos sumos išmokėjimą jis sužinojo tik gavęs ieškinį civilinėje byloje Nr.e2-188-723/2017. Apie tai sužinojęs ieškovas nurodo 2017 m. balandžio 25 d. pranešimu Unijai vienašališkai nutraukęs paskolos sutartį nuo 2017 m. gegužės 25 d. ir, kadangi pagrindinė prievolė jam nutraukus paskolos sutartį neegzistuoja, turi būti išregistruota hipoteka. Minėta, kad vėliau ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą pripažinti, kad reikalavimams, kylantiems iš minimos paskolos sutarties, suėjo senaties terminas. Tiek Kredito unija, tiek naujoji atsakovė EDS INVEST su ieškovo argumentais ir reikalavimais nesutiko.
Ieškovas taip pat nurodė, kad 2009 m. vasario 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminė kreditorė Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido reikalavimo teises į skolos išieškojimą pagal minėtą 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį naujajam kreditoriui H. Z..
Šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla, kurios vieningas proceso numeris 2-52-3-02538-2016-9, pagal ieškovės UAB „Verslo kreditai“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo pagal su Kredito unija sudarytą 2007 m. lapkričio 5 d. Paskolos sutartį. Ieškovė UAB „Verslo kreditai“ minimoje byloje nurodė, kad tarp M. B. ir Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), M. B. įkeitė jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), unikalus numeris (duomenys neskelbiami). Atsiradus finansinių sunkumų išmokėti paskolą ir mokėti jos periodines įmokas, susidarė įsiskolinimas, dėl kurio į H. Z. kreipėsi M. B. įgaliotas asmuo J. V. dėl išmokų dengimo, kad Unija nepradėtų priverstinio skolos išieškojimo iš M. B. įkeisto žemės sklypo. H. Z. sutiko padengti M. B. einamuosius įsiskolinimus pagal paskolos sutartį kreditoriui Kredito unijai ir atliko nurodomo dydžio įmokas už M. B. pagal paskolos sutartį. 2015 m. liepos 20 d. H. Z. ir ieškovas UAB “Verslo kreditai” sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, kuria H. Z. perleido savo reikalavimo teises į atsakovą M. B., t. y. perleido jam 16 505,35 Eur skolą. Minimoje civilinėje byloje (Nr. e2-188-723/2017) priimtas 2017 m. vasario 20 d. teismo sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Verslo kreditai“ ieškinys buvo atmestas, panaikintas Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-65-431/2018) ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismui iš naujo nagrinėjant civilinę bylą (bylai suteiktas Nr. e2-4506-647/2018) minimoje civilinėje byloje M. B. pareiškė priešinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. rugpjūčio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2 sudarytą tarp H. Z. ir ieškovo UAB „Verslo kreditai“ pripažinti negaliojančia. Byla išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, priteisiant iš atsakovo M. B. ieškovės naudai 16 505,35 Eur skolos, 877,27 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 43,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 15 d., Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus apelianto M. B. apeliacinį skundą ir jį atmetus (civilinė byla Nr. e2A-1262-967/2019).
Šalys neginčija, kad minima civilinė byla nagrinėjamam šalių ginčui spręsti šioje byloje turi prejudicinę galią ((duomenys neskelbtini) str. 2 p.). Minimoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad M. B. ir L. B. 2007 m. rugpjūčio 10 d. įgaliojimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami)), patvirtintu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G., įgaliojo J. V. savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti (parduoti, įkeisti užtikrinant jų prievolių įvykdymą, išnuomoti, apdrausti, perduoti neatlygintinai naudotis, mainyti, laiduoti bei garantuoti už jų prievolių įvykdymą ir kt.) jiems nuosavybės teise priklausančiu 1,1000 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), esančiu (duomenys neskelbiami), su jame esančiais pastatais ir statiniais, atstovauti juos visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose sudarant bet kurias sutartis, susijusias su minėto turto disponavimu, eksploatacija, naudojimu ir aptarnavimu, savo nuožiūra derinti minėtų sutarčių esmines ir neesmines sąlygas, mokėti mokesčius ir kitus mokėjimus, šiuo tikslu gauti bet kurias pažymas, išrašus ar kitus dokumentus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus nurodytam turtui naudoti pagal paskirtį, apsaugoti at tinkamai jį išlaikyti; taip pat atlikti nurodyto žemės sklypo geodezinius matavimus, savo nuožiūra paruošti minėtų sklypų detaliuosius planus, gauti minėtų planų proceso ir procedūros nagrinėjimo sąlygas, pasirašyti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, pasirašyti planus, įregistruoti pakeitimus, gauti nuosavybės dokumentus, pažymėjimus apie Nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti statybos darbus nurodytame žemės sklype, sudaryti statinių rangos, statybos sutartis, rengti ir derinti projektinę dokumentaciją, gauti reikiamus dokumentus bei leidimus, suderinti projektus, pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, priduoti eksploatacijai, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlikti inventorizaciją ir teisinę registraciją, gauti techninės apskaitos bylą, pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; taip pat nurodytais tikslai atstovauti jų interesus Valstybės įmonėje Registrų centre, Žemėtvarkos tarnyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, notarų biuruose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti pažymėjimus, pažymas apie Nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, gauti ir pateikti jų vardu reikalingus dokumentus, pareiškimus ir prašymus, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimo galiojimas numatytas iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. Nurodytas įgaliojimas buvo anuliuotas 2016 m. sausio 19 d. pareiškimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami)). Į bylą pateiktame įgaliojime matyti padarytas įrašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti. /parašas/“. Parašas panašus į L. Š. atstovės L. G. padarytą antrajame įgaliojimo lape, taip pat uždėtas notarės L. Š. antspaudas. Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro teismo pareikalavimu pateiktoje 2007-08-20 patvirtintoje įgaliojimo, reg. Nr. (duomenys neskelbiami), kopijoje nurodytų prierašų ranka nėra. Bylos duomenimis L. G. šiuo metu gyvena užsienyje.
Byloje pateikta atsakovo ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2007 m. lapkričio 5 d. sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), kuria atsakovui suteikta 450 000 Lt paskola, šią sutartį pasirašė pats atsakovas M. B.. Vykdant įsipareigojimus pagal sutartį buvo įkeistas atsakovui priklausantis nurodytas žemės sklypas. Teismas nustatė, kad 2007 m. lapkričio 12 d. M. B. unijai surašė pareiškimą, jog pagal paskolos sutartį pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Pareiškimą po atsakovo parašo ir datos pasirašė J. V. ir H. Z.. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas M. B. nurodė, kad kredito sutarties atsisakė, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia nurodytą atsakovo versiją, kuri laikytina gynybine. Atsakovas M. B. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, abejonių kelia ir tai, kad hipoteka atsakovo žemės sklypui liko ir jam neva atsisakius kredito sutarties. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas M. B. sudarytos kredito sutarties atsisakė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jis pats nurodė, jog pretenzijų pagal paskolos sutartį neturi ir ateityje neturės, o tai teismo vertinimu reiškia, kad atsakovas sutiko su sudarytos sutarties sąlygomis ir galiausiai apsisprendė jos nenutraukti. Teismas byloje nenustatė atsakovo valios nutraukti sudarytą kredito sutartį, šiuo atveju valia nutraukti sudarytą sutartį turėjo būti aiški, išreikšta tinkama forma (raštu), sutarties nutraukimas tinkamai dokumentuotas, o hipoteka panaikinta. Teismas sprendime be kita ko pažymėjo, kad pagal CK 2.133 str. 9 d., jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas sprendė, kad kredito unija turėjo pagrindą manyti, kad sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atstovu. Iš byloje esančių duomenų teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo H. Z. į atsakovo sąskaitą unijoje 2008 m. gegužės 12 d. pervedė 19 872,66 Lt (paskirtis – „Pagal 2008/05/12 Paskolos sutartį“), 2008 m. birželio 19 d. pervedė 12 150,00 Lt (paskirtis – depozitas), 2008 m. lapkričio 4 d. pervedė 18 000,00 Lt (paskirtis – sąskaitos papildymas), 2008 d. gruodžio 8 d. pervedė 6 967 Lt (paskirtis – paskola), iš viso trečiasis asmuo į M. B. sąskaitą unijoje pervedė 56 989,66 Lt (16 505,35 Eur). 2008 m. lapkričio 7 d. į atsakovo M. B. sąskaitą unijoje 14 000,00 Lt pervedė ir L. J. (paskirtis – paskola). Teismo vertinimu, šis faktas rodo, kad trečiąjį asmenį H. Z. ir atsakovą M. B. siejo susitarimas (sutartiniai teisiniai santykiai). Kita vertus net ir tuo atveju jeigu atsakovo ir trečiojo asmens nesietų susitarimas turėtų būti taikomos 6.237 str. nuostatos, kurio 1 d. numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. 2015 m. liepos 20 d. H. Z. ir ieškovas UAB „Verslo kreditai“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, kuria H. Z. perleido ieškovui savo reikalavimo teises į atsakovo M. B. 16 505,35 Eur skolą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Atmesdamas priešieškinį teismas pažymėjo, kad priešieškinis nėra įrodytas. Atsakovas M. B. bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus, nurodė, kad neprisimena daugelio aplinkybių, jo versija, kad apie paskolos sutartį nieko nežinojo, ją nutraukė yra nepagrįsta ir gynybinė, todėl teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti priešieškiniui nėra.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegija išnagrinėjusi apelianto M. B. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-1262-967/2019 minimą bylą 2019 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, jog byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad H. Z. į atsakovo sąskaitą sumokėjo 16 505,35 Eur sumą, kurią vėliau kredito unija nuskaičiavo atsakovo įsipareigojimams vykdyti, todėl byloje įrodyta, kad atsakovui M. B. buvo perduoti pinigai, be to, byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo H. Z. buvo šiuos pinigus atidavęs ar padovanojęs atsakovui, dėl ko nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tarp pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens H. Z. ir atsakovo M. B. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas privalo grąžinti gautą pinigų sumą ieškovei, perėmusiai šį reikalavimą iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z.. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neįrodytas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos, tai pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia. Palikdama pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padare? teisinga? išvada?, jog atsakovas M. B. sudarytos paskolos sutarties neatsisakė?, nes pats kredito unijai pateiktame pareiškime aiškiai nurodė?, jog pretenzijų? pagal paskolos sutarti? neturi bei ateityje neturės. Atsakovas pasirašė? ant paskolos sutarties, paskolos gražinimo grafiko ir kitu? dokumentu?, tačiau 2007 m. lapkričio 6 d. sudaryta? hipotekos lakštą?, kuriuo buvo užtikrinta paskolos sutartis, atsakovo vardu pasirašė? įgaliotas asmuo. Nėra pagrindo nesutikti su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad kredito unija, siekdama apsisaugoti nuo ateityje galinčių? kilti pretenzijų? ir (ar) ginčų? dėl paskolos sutarties bei suteiktu? užtikrinimo priemonių?, pareikalavo papildomos garantijos, t. y. kad atsakovas pateiktu? pareiškimą?. Šios papildomos garantijos (pareiškimo) poreikis kredito unijai atsirado dėl to, kad paskolos sutarti? bei hipotekos lakštą? pasirašė? skirtingi asmenys. Vertinant pareiškimo formuluotę, negalima sutikti su atsakovo M. B. pozicija, jog šis pareiškimas išrodo jo sieki? atsisakyti (nutraukti) paskolos sutartį, priešingai, ši formuluote? patvirtina, kad sutinkama su paskolos sutarties sąlygomis ir pretenzijų? dėl jos nėra ir (ar) nebus ateityje. Įsipareigojimu? egzistavimą? patvirtina iki šiol galiojanti paskolos sutartis, užtikrinta hipoteka. Atsakovo motyvus vertinant vidutiniškai rūpestingo žmogaus atžvilgiu, akivaizdu, jog asmuo beveik per 10 metu? laikotarpi? imtųsi tam tikru? veiksmu? dėl hipotekos, taikytos jam priklausančiam turtui, išregistravimo, jeigu tokia hipoteka egzistuotu? nepagristai. Šiuo atveju atsakovas M. B. dėl hipotekos išregistravimo nesiėmė jokių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagristai konstatavo, jog atsakovas M. B. pateiktu pareiškimu paskolos sutarties neatsisakė?. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamam klausimui, susijusiam su reikalavimo perleidimo pagrįstumu, išspręsti, nėra svarbi aplinkybė dėl to, kas išgrynino pagal paskolos sutartį į atsakovo M. B. sąskaitą pervestus pinigus.
Spręsdamas šalių ginčą nagrinėjamoje byloje, įvertinęs prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes bei nagrinėjamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei jų visetą, šalių argumentus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas M. B. 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškimu atsisakė 2007 m. lapkričio 5 d. su Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytos paskolos sutarties.
Viena vertus ieškovas teigia, kad paskolos sumos jis negavo, kita vertus pripažįsta, kad paskolos suma buvo pervesta į jo vardu Unijoje atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu paskolos suma turėjo būti pervesta į kitą jo sąskaitą, kuri nurodyta Paskolos sutarties specialiojoje dalyje - čia nurodyta, kad paskolos gavėjo banko sąskaitos Nr. yra (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu iš Paskolos sutarties turinio neišplaukia išvada, kad Unija paskolos sumą įsipareigojo pervesti būtent į šią ieškovo nurodomą sąskaitą. Ieškovo minima sąskaita yra nurodyta paskolos Specialiosios dalies įvadinėje dalyje, kurioje ieškovas nurodytas kaip sutarties šalis bei nurodyti jį identifikuojantys asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefono numeris, turimos sąskaitos numeris), tačiau teismas pažymi, kad Paskolos sutarties 2.10. p., kuriame galėjo būti atliktas įrašas apie šalių susitartą paskolos išmokėjimo būdą, joks įrašas nėra įrašytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskolos suma turėjo būti pervesta būtent į šią ieškovo sąskaitą. Ieškovas byloje nepaneigė aplinkybės, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią paskolos suma buvo pervesta, priklauso ne jam.
Kaip svarbią aplinkybę teismas pažymi ir tai, jog rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 15 d. net 100 000,00 Lt sumos mokėjimas (išėmimas, operacija 34755) atliktas būtent iš ieškovo M. B. nurodomos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta ginčo Paskolos sutarties specialiojoje dalyje. Ši aplinkybė teismo vertinimu paneigia ieškovo nurodomus argumentus, kad apie paskolos sumos ar jos dalies išmokėjimą ieškovas sužinojo tik gavęs ieškinį 2016 m. Tuo labiau, kad iš minimos sąskaitos buvo sumokėtas sutarties administravimo mokestis tiek sutarties sudarymo dieną, tiek 2017 m. gruodžio 5 d. (operacijos numeris 37136), sumokėta už hipotekos lakšto įregistravimą (operacijos numeris 37281), į minimą sąskaitą buvo pervedamos H. Z. mokamos sumos 2008 m. gegužės – gruodžio mėnesiais, o taip pat iš šios sąskaitos buvo nurašomos sumos paskolos grąžinimui bei palūkanoms dengti. Teismo neįtikina argumentas, kad atidus ir rūpestingas asmuo, sutartimi prisiėmęs paskolinių materialinių teisinių santykių teises ir pareigas, galėtų nežinoti apie 100 000,00 Lt sumos gavimą ar negavimą savo sąskaitoje ar minėtų finansinių operacijų vykdymą. Ieškovas nurodo, kad įgaliojimas, kurio pagrindu J. V. buvo išmokėtos paskolos sumos, buvo suklastotos, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės buvimas ar nebuvimas nagrinėjamu atveju esamų įrodymų kontekste neturi įtakos paskos suteikimo (pinigų išmokėjimo į ieškovo sąskaitas) faktui paneigti. Ieškovas nurodo, kad hipotekos lakštą pasirašė ne jis pats. Tačiau teismo nuomone, pagrįsta vidiniu įsitikinimu, kurį formuoja bylos įrodymai ir šalių atstovų bei trečiojo asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu, ieškovas negalėjo nežinoti apie jam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įkeitimą iki pat 2017 m. Ieškovas byloje nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta turint tikslą jo ir sutuoktinės žemės sklypą išskaidyti dalimis, statyti namus, parduoti. Tuo tikslu buvo išduotas minimas notarinis įgaliojimas J. V.. Ieškovas nurodė, kad įgaliojimas panaikintas (atšauktas), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tai buvo padaryta tik 2016 m. Šios aplinkybės leidžia numanyti, kad ieškovas turėjo atitinkamų susitarimų dėl paskolos sutarties sudarymo, sklypo įkeitimo ir jo išvystymo su J. V.. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė trečiojo asmens H. Z. nurodytos aplinkybės, kad ieškovas ilgą laiką viename name gyveno su J. V.. Jei galimai buvęs verslo planas nepavyko ar, kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu - J. V. jokių žadėtų darbų neatliko, nepaaiškinamas ieškovo nesirūpinimas daikto (žemės sklypo) išlaisvinimu nuo hipotekos nuo 2007 m. iki pat 2017 m., kada buvo pareikštas šis ieškovo ieškinys teisme (2017 m. liepos 19 d.). Teismo vertinimu aplinkybės ar J. V. kaip įgaliotinis viršijo įgaliotojo (ieškovo ir jo sutuoktinės) duotus nurodymus vykdydamas pavedimo (atstovavimo) sutartį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymi, kad minėtoje prejudicinę reikšmę turinčioje byloje teismai taip pat konstatavo paskolos ieškovui suteikimo faktą.
Teismo vertinimu taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas jog Paskolos sutartis yra laikytina nutraukta vienašaliu ieškovo 2017 m. balandžio 25 d. pareiškimu nuo 2017 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.189 str. 1 d. nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti paskolos sutartis turi jos šalims įstatymo galią. CK 6.217 str. 5 d. nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, tačiau tokių atvejų buvimo ieškovas byloje neįrodo. Kitais šiame Kodekso straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, tačiau tokių aplinkybių buvimo ieškovas byloje taip pat neįrodinėja, Paskolos sutarties ieškovas teisme neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad paskolos suma pirminei kreditorei ar reikalavimo perleidimo sutartimis į materialinį teisinį santykį įstojusiems naujiems kreditoriams buvo grąžinta (ieškovas ieškinyje nurodo, kad reikalavimas pagal ginčo paskolos sutartį buvo perleistas H. Z., o vėliau - 2013 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi H. Z. vėl perleido reikalavimą į ieškovą kreditorei KU „Vilniaus taupomoji kasa“; bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikti duomenys, jog B KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kurios pagrindu perleido reikalavimą atsakovei UAB EDS INVEST). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad pagrindinė prievolė, kylanti iš ginčo 2007 m. lapkričio 5 d. Paskolos sutarties yra įvykdyta ar kitaip pasibaigusi.
Ieškovas prašo pripažinti, kad prievolė iš ginčo Paskolos sutarties yra pasibaigusi suėjus dešimties metų senaties terminui, prašo teismo šią aplinkybę pripažinti bei hipoteką taip pat dėl to pripažinti pasibaigusia. Tačiau teismo vertinimu toks ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas. Teismas pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškovas teisingai nurodo, kad ieškinio senaties terminą teismas gali taikyti tik tada, kai to reikalauja skolininkas (CK 1.126 str. 2 d.) ir ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), o pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs (CK 1.135 str.). Pažymėtina, kad ieškovas, kaip nurodo - savo pažeistų teisių gynimą faktiškai įgyvendino pareikšdama šioje byloje nagrinėjamą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė atsakovės reikalavimus ateityje priverstinai išieškotinų skolos sumas pagal Paskolos sutartį laikyti pasibaigusiais (pagrindinę prievolę laikyti pasibaigusia) taikant ieškinio senatį. Teismas sutinka, kad ieškovas turi teisę pareikšti atsakovui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo reikalavimams dėl sumų pagal Paskolos sutartį išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – išieškojimas galimas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal hipotekos sutartį) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-138-684/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad dešimties metų senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. birželio 5 d., kadangi paskolos grąžinimo galutinis terminas pagal sutartį suėjo 2008 m. birželio 5 d. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Minėta, kad iš ieškovo sąskaitos kredito unija nusirašė atitinkamas sumas paskolos dengimui iki 2008 m. gruodžio mėnesio (Paskolos sutartyje tokia unijos teisė buvo numatyta), taigi, prievolės pagal Paskolos sutartį, nors ir pažeidžiant sutartyje numatytą paskolos ir delspinigių grąžinimo tvarkaraštį, buvo vykdomos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos ir kitų priklausančių mokėti sumų mokėjimas vėliau nebuvo vykdomas, ieškinio senaties eiga teismo vertinimu prasidėjo 2009 m. sausio 1 d., o ieškovo prievolės vykdymo pažeidimui esant tęstiniam, atsinaujino kiekvieną prievolės nevykdymo dieną. Net jei ir laikytis kitos nuomonės, dešimties metų senaties terminas būtų suėjęs 2019 m. sausio 1 d. Minėta, kad ieškinį ieškovas šioje byloje pareiškė 2017 m. liepos 19 d., atsakovė (pirminė kreditorė) į ieškinį atsikirto 2017 m. rugsėjo 8 d. nurodydama, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, tokios pat pozicijos pozicijos kreditorė laikėsi, ginčydama ieškovo M. B. minėtoje prejudicinę reikšmę turinčioje byloje išdėstytus argumentus ir priešinį ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kreditorė laikėsi vieningos pozicijos, jog ieškovo prievolė turi būti vykdoma. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu priverstinis išieškojimas iš ieškovo hipotekos sandorio pagrindu nebuvo pradėtas, atsakovės paaiškinama tuo, jog sąžiningai ir rūpestingai elgdamasi kreditorė sąmoningai neatliko šių veiksmų ir nenukreipė išieškojimo į įkeistą ieškovo turtą ginčui esant nagrinėjamam teismuose. Šios aplinkybės, o taip pat atsakovės Kredito unijos raštas pateiktas ieškovui 2017 m. apie tai, kad ji nesutinka su ieškovo pareiškimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo, teismo vertinimu nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1. 130 str.). Net jei būtų laikomasi priešingos pozicijos, teismo vertinimu šios aplinkybės sudarytų pagrįstą pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, tuo labiau, kad reikalavimą dėl senaties instituto taikymo ieškovas byloje pateikė tik 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškimu dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo. Taigi, tenkinti ieškinio šiuo pagrindu prielaidų teismo vertinimu nėra.
Pagal šiuo metu galiojančias CK nuostatas hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis); hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Taigi, iš tiesų įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. Tačiau, teismo vertinimu, tokių pagrindų buvimo ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė (CPK 178 str.). CK 4.197 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos pabaigos pagrindus, 2 d. 1 p. nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Byloje nesant įrodytam nei vienam iš hipotekos pasibaigimo pagrindų, ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovės ar trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Eglė Surgailienė