Civilinė byla Nr. e2-16876-1171/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12272-2022-9

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 3.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Ilonai Terminienei, Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,

atsakovui Z. R.,

vertėjams Svetlanai Minakovai, Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ ieškinį atsakovui Z. R. dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statimeda“ per atstovą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. R. prašydama: 1) pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 85 straipsnio 2 dalį teisėtu; 2) pripažinti, kad ieškovė UAB „Statimeda“ išmokėjusi atsakovui priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) netaikyti DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl netesybų skaičiavimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Z. R. ir UAB „Statimeda“ 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 23 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią sutarė, jog atsakovas dirbs UAB „Statimeda“ suvirintoju, sulygo darbo užmokestį – 695 Eur, jį išmokant kartą per mėnesį iki 1-15 d. (Darbo sutarties 1.3 papunktis), nustatyta darbo laiko norma 5 darbo dienos po 8 darbo val. (Darbo sutarties 4 punktas). Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2021 m. vasario 3 d. Jokių kitų apart darbo sutartyje aptartų su darbu susijusių išmokų ieškovė atsakovui nemokėjo. Darbo sutartis atsakovui žodžiu buvo išversta į jam suprantamą rusų kalbą, jis su darbo sutarties sąlygomis sutiko bei ją pasirašė. Atsakovas dirbo įvairiuose statybos objektuose skirtinguose Lietuvos miestuose. Atsakovui už 2021 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota ir išmokėta 234,49 Eur darbo užmokesčio ir 175 Eur dienpinigių, už 2022 m. sausio mėn. 167,90 Eur darbo užmokesčio ir 170 Eur dienpinigių, už 2022 m. vasario mėn. 533,65 Eur darbo užmokesčio ir 365 Eur dienpinigių, už 2022 m. kovo mėn. 725,66 Eur (iš jų 679,04 Eur atostoginiai) ir 270 Eur dienpinigių. Taip pat buvo išmokėta 365 Eur. Atsakovas nuo 2021 m. gruodžio vidurio iki 2022 m. sausio mėn. (nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 3 d.) buvo išleistas neapmokamų atostogų. Jam grįžus iš atostogų, darbo funkcijas tęsė toliau iki 2022 m. kovo 18 d., kuomet atėjęs ir įmonės vadovui pasakė, kad daugiau nedirbs ir išeinąs iš darbo. Atsakovas į darbą neatėjo daugiau nei savaitę, už ką buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, t. y. už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Dėl darbo pareigų pažeidimo jokio paaiškinimo nepateikė, bendrauti su įmonės vadovu atsisakė. Kaip vėliau ieškovė sužinojo, atsakovas įsidarbinęs kitoje įmonėje. Atleidimo su atsakovu dieną, su juo buvo atsiskaityta, tik likusi neišmokėta dalis darbo užmokesčio 365 Eur sumai, dėl kurios sumokėjimo buvo žodžiu sutarta, kad ją darbdavys apmokės iki 2022 m. gegužės 1 d. (apmokėta 2022 m. balandžio 29 d.). Atleidus atsakovą iš darbo, pastarasis 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) pateikė prašymą dėl neišmokėto atlyginimo po darbo sutarties nutraukimo. 2022 m. balandžio 26 d. darbo byloje Nr. APS-131-6045 Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: išieškoti Z. R. naudai iš UAB „Statimeda“ 365,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (be privalomų mokesčių); prašymą dalyje dėl iki darbo bylos nagrinėjimo dienos išmokėtos 942 Eur darbo užmokesčio dalies nutraukti, Z. R. atsisakius reikalavimo komisijos posėdžio metu; išieškoti Z. R. naudai iš UAB „Statimeda“ 840,72 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (suma nurodyta su privalomais mokesčiais); išieškoti Z. R. naudai iš UAB „Statimeda“ 730 Eur netesybas (suma nurodyta su privalomais mokesčiais); vykdyti skubiai, vadovaujantis DK 298 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 punktu, Z. R. naudai iš UAB „Statimeda“ sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo – 730 Eur (suma nurodyta su privalomais mokesčiais).

Ieškovės atstovas advokatas Vaitiekus Novikevičius teismo posėdžio metu atsisakė pirmojo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 85 straipsnio 2 dalį teisėtu. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dirbo įvairiuose statybos objektuose suvirintoju. Konfliktas kilo, kai atsakovas 2021 m. gruodžio mėn. paskambino telefonu ir pasakė, kad išvyksta atostogų į savo tėvynę – (duomenys neskelbtini). Prašymo nepateikė. Grįžo 2022 m. sausio mėn., kelias dienas padirbęs į darbą neatvyko, buvo fiksuotos pravaikštos, dėl ko buvo atleistas iš darbo. Atleidimo dieną buvo atsiskaityta su darbuotoju, dėl 350 Eur susitarta, kad bus atsikaityta gegužės mėn., rašytinio susitarimo nebuvo. Nežiūrint to, atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Šiai dienai ieškovė su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi. Kompensacija už nepanaudotas atostogas nepriklauso, nes atsakovas savavališkai gruodžio mėn. išvyko atostogų. Teigia, jog darbdavys tvirtino, kad atsiskaityta su atsakovu.

Atsakovas Z. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio mėn. nusipirko bilietus į tėvynę atostogų. 2021 m. gruodžio 15 d. nuėjo pas vadovą jam ir jo kraštiečiui A. T. sumokėjo grynais pinigais darbo užmokestį už lapkričio mėn., neprašė jokių parašų, o gruodžio 16 d. jie išvyko į namus. Grįžo 2022 m. sausio 21 d. 2022 m. sausio 22 d. nuvyko į Klaipėdą – dirbo UAB „Dairasta“ iki kovo 17 d. 2022 m. kovo 18 d. parašė (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, šis pareiškimo nepriėmė. Dirbo UAB „Statimeda“ visada iki išėjimo iš darbo. Tai pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atlyginimas 5 Eur už valandą, dirbo po 11-14 val. kasdien, jei reikėdavo. Darbdavys dėl darbo užmokesčio pilnai atsiskaitė po kreipimosi į Darbo ginčų komisiją. Darbdavys sakė, kad prašymo atostogoms rašyti nereikia. Už tai atostoginių negavo.

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, jog tarp ieškovės UAB „Statimeda“ (darbdavys) ir atsakovo Z. R. (darbuotojo) 2020 m. gruodžio 21 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 23, pagal kurią atsakovas nuo 2021 m. vasario 3 d. įdarbintas ieškovės įmonėje suvirintoju. Šalys sutarė, kad bus mokamas 695 Eur pareigybinis atlyginimas, jį išmokant 1 kartą per mėnesį iki 1-15 d. Taip pat nustatyta, kad gali būti mokamas priedas prie atlyginimo, nustatytas atskiru įmonės vadovo įsakymu. Darbo santykiai tęsėsi iki 2022 m. kovo 18 d., kuomet UAB „Statimeda“ direktoriaus įsakymu darbuotojas Z. R. atleistas iš darbo 2022 m. kovo 18 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalį už pravaikštas. 2022 m. kovo 30 d. atsakovas pateikė prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio po atleidimo Darbo ginčų komisijai, kuriame prašė įpareigoti UAB „Statimeda“ išmokėti neišmokėto 1307 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-6045 iš dalies tenkino prašymą. Nusprendė išieškoti Z. R. naudai iš atsakovės UAB „Statimeda“ 365 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (be mokesčių); prašymą dalyje dėl iki darbo bylos nagrinėjimo dienos išmokėtos 942 Eur darbo užmokesčio dalies nutraukti, Z. R. atsisakius reikalavimo posėdžio metu; išieškoti 840,72 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (suma su privalomais mokesčiais); išieškoti 730 Eur netesybas (su privalomais mokesčiais); sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo 730 (su privalomais mokesčiais) vykdyti skubiai.

Kaip minėta, ieškovė UAB „Statimeda“ ieškiniu prašo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 85 straipsnio 2 dalį teisėtu; pripažinti, kad ieškovė UAB „Statimeda“ išmokėjusi atsakovui priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei prašo netaikyti DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl netesybų skaičiavimo.

Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo atsisakymo

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 85 straipsnio 2 dalį teisėtu, kadangi ginčo dėl to nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovė atsisako dalies ieškinio, dėl kurio ginčo nėra, t. y. išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje ginčas buvo nagrinėjimas pagal atsakovo Z. R. prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, tačiau atleidimo iš darbo pagrindo jis neginčijo. Šis atsisakymas priimamas ir civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 85 straipsnio 2 dalį teisėtu nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Šalims išaiškinamos CPK 294 straipsnyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, ieškovui grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 94 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis) ir 3 Eur, kurie sumokėti daugiau nei numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. iš viso grąžinama 97 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavedama atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju

 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo specifika darbo bylose reglamentuojama DK 214 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Tai reiškia, kad šios kategorijos bylose ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju faktą. Įrodymų vertinimo aspektu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje pirmiausia ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad pasibaigus šalių darbo santykiams, ji visiškai atsiskaitė su atsakovu, išmokėdama jam priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas.

 Ieškovė neginčija, kad atleidžiant atsakovą iš darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, t. y. liko neišmokėta 365 Eur darbo užmokestis, tačiau tvirtina, jog dėl šios sumos buvo sutarta, kad darbdavys ją apmokės iki 2022 m. gegužės 1 d. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą jokių įrodymų nepateikė, teigia, kad rašytinis susitarimas dėl vėlesnio darbo užmokesčio išmokėjimo su atsakovu nebuvo pasirašytas. 

Atsakovas, kaip minėta, iš darbo atleistas 2022 m. kovo 18 d. CPK 146 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju atsiskaityti vėliau nei jo atleidimo dieną, t. y. ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų ir esant šalių susitarimui.  Šiuo gi atveju, ieškovė ne tik, kad nepateikė jokių įrodymų, kad su atleidžiamu iš darbo asmeniu buvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, tačiau, net ir jei būtų toks susitarimas buvęs, yra ženkliai praleistas CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas tokiam susitarimui įvykdyti. Su atsakovu buvo atsiskaitoma jau po jo atleidimo 2022 m. kovo 18 d.: 320,53 Eur mokėjimas atliktas 2022 m. balandžio 5 d., 270 Eur ir 365 Eur mokėjimai atlikti 2022 m. balandžio 25 d. Galutinė likusi neišmokėta 365 Eur darbo užmokesčio dalis atsakovui buvo išmokėta 2022 m. balandžio 29 d., t. y. tik po to, kai ieškovė tai buvo įpareigota padaryti Darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-6045. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė atleidimo iš darbo dieną tinkamai neįvykdė savo pareigos su darbuotoju atsiskaityti, ir atleidimo dieną buvo likusi didesnė, nei ieškinyje teigia ieškovė, neišmokėta darbo užmokesčio dalis – 1320,53 Eur, o ne 365 Eur. Šiai dienai su atsakovu yra pilnai atsiskaityta ir dėl to ginčo nėra.

Spręsdamas klausimą dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju, teismas vertina ir kitas reikšmingas su ginčo dalyku susijusias faktines aplinkybes bei įstatymo saugomas darbuotojo garantijas. UAB „Statimeda“ direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Z. R. iš darbo atleistas 2022 m. kovo 18 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalį už pravaikštas. Pažymėtina, jog byloje yra pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. kovo mėn., kuriuose nėra užfiksuota jokių duomenų apie atsakovo pravaikštas. Be to, 2022 m. kovo 21 d. aktu yra fiksuota, jog 2022 m. kovo 21 d. darbuotojai A. T. ir Z. R. neatvyko į darbą, t. y. minėtų darbuotojų neatvykimas į darbą yra fiksuotas jau po jų atleidimo iš darbo. Be to, 2022 m. kovo 18 d., kai A. T. ir Z. R., pateikė prašymą atleisti iš darbo taip pat fiksuota pravaikšta, nors tą pačią dieną atsakovas buvo atleistas iš darbo. Taigi, minėti ieškovo pateikti duomenys apie atsakovo atleidimo iš darbo pagrindą verčia abejoti šių duomenų patikimumu ir rodo ieškovo pozicijos nenuoseklumą. Kadangi ginčo dėl to atsakovas nekėlė, teismas šiuos duomenis vertina tiek, kiek jie yra aktualūs kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiuoti.

Atsakovas UAB „Statimeda“ dirbo nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 18 d., t. y. 13,5 mėnesio. Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų atostogos (t. y. 1,66 d.d. atostogų per mėnesį). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. sausio 21 d. atsakovas buvo nemokamose atostogose. Pagal šiuos bylos duomenis kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas priklauso už 20,41 d. d. Iš UAB „Statimeda“ pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovo vienos darbo dienos kaina yra 38,42 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl nutraukus darbo sutartį atsakovui priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas yra 784,15 Eur (neatskaičius mokesčių) (20,41 d. d. x 38,42 Eur). Duomenų, jog ieškovė būtų atsiskaičiusi su atsakovu sumokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nėra pateikta, t. y. ieškovė šios aplinkybės neįrodė, todėl ji priteistina iš ieškovės.

 Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog ieškovė šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pasibaigus šalių darbo santykiams, ieškovė su atsakovui pilnai atsiskaitė. Priešingai – byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, jog su atsakovu buvo atsiskaitoma jau po jo atleidimo, o paskutinė dalis neišmokėto darbo užmokesčio atsakovui pervesta tik Darbo ginčų komisijai priėmus skubiai vykdytiną sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Darbo ginčo komisija pagrįstai nusprendė išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl ieškovės ieškinys atmestinas ir pripažintina, kad ieškovė UAB „Statimeda“ nebuvo tinkamai įvykdžiusi prievolės išmokėjusi atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Dėl netesyb

Ieškovė taip pat nesutinka mokėti netesybas. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

Byloje esantys duomenys ir virš nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina neatsiskaitymo su darbuotoju faktą. Akivaizdu, kad dėl to nėra darbuotojo kaltės - darbdavys neatsiskaitė su juo darbo sutarties nutraukimo dieną, todėl jam taikytina minėtoje teisės normoje įtvirtinta sankcija.

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų netinkamai mokant darbuotojui su darbo santykiais susijusias sumas pobūdį, t. y. į aplinkybę, jog darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo sumokėti atleidimo momentu, yra pagrindas išieškoti darbuotojo naudai jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką – 730 Eur (su mokesčiais). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio

 Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė, ieškinį atmetus, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šioje byloje buvo patirtos 8,96 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ (įmonės kodas 305560504) prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagal DK 85 straipsnio 2 dalį pripažinimo teisėtu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovo Z. R. (g. (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ (įmonės kodas 305560504) 784,15 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus penkiolika euro centų) (suma su mokesčiais) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 730,00 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) netesybų (suma su mokesčiais).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ (įmonės kodas 305560504) 8,96 Eur (aštuonis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas netenka galios.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statimeda“ (įmonės kodas 305560504) , 97 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 27 d. per Paysera LT, UAB (mokėjimo nurodymas Nr. 556694555). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė