(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, civilinėje byloje Nr. e2-327-252-2021 pagal ieškovių A. V. ir M. R. ieškinį atsakovui A. J. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės A. V. ir M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovo po 31 258 Eur kiekvienai žalos atlyginimo, po 497,50 Eur palūkanų iki ieškinio padavimo dienos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. J. 64 000 Eur vertės turto areštą.

3.       Atsakovas A. J. 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. J. atskirąjį skundą.

5.       Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemonės per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) atsakovui buvo išsiųsta 2021 m. spalio 21 d. Nustatė, kad atsakovas yra EPP vartotojas, todėl sprendė, kad nutartis įteikta kitą dieną nuo jos išsiuntimo dienos – 2021 m. spalio 22 d. Terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2021 m. spalio 29 d. Teismo vertinimu tai, kad atsakovas tik dabar sudarė susitarimą su advokatu ir laiku nepateikė skundo, nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, be to, atstovas pateiktame skunde net neprašė atnaujinti praleisto termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą.

6.       2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas civilinėje byloje skyrė parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. lapkričio 25 d., 9.30 val.

7.       Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti 2021 m. spalio 21 d., nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Kadangi atsakovas yra prisijungęs prie EPP sistemos, sprendė, kad procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. spalio 22 d. ir terminas atsiliepimui pateikti suėjo 2021 m. lapkričio 8 d.

8.       Susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad negali priimti sprendimo už akių, nes būtina išsiaiškinti aplinkybes dėl įgaliojimo apimties, būtina spręsti klausimą dėl liudytojų apklausos, kurie patvirtintų Z. J. valią, jo santykius su atsakovu. Be to, teismo vertinimu, yra galimybė baigti bylą taikos sutartimi.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovas A. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti; panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį skirti parengiamąjį teismo posėdį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą

9.1.                      Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintu Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), fiziniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Tai, kad asmuo, vieną kartą buvo sukūręs paskyrą, nereiškia, kad jis duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose ir kad teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą.

9.2.                      Teismas netinkamai nustatė procesinių dokumentų apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus įteikimo datą. Atsakovui procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus buvo išsiųsti 2021 m. spalio 21 d. per EPP, o registruotu laišku 2021 m. lapkričio 8 d. ir įteikti 2021 m. lapkričio 10 d. Nepaisant to, teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus buvo įteikti pagal pirminį siuntimą, t. y. 2021 m. spalio 22 d. per EPP. Neneigia, kad turi sukūręs EPP paskyrą ir ji yra aktyvi, tačiau šia paskyra pastaruosius metus visiškai nesinaudoja. Atsakovui yra 75 metai, jau daugiau kaip pusę metų yra labai prastos sveikatos, dėl diagnozuotų ligų atsakovui taikoma chemoterapija. Atsakovas nesinaudoja kompiuteriu, savo elektroniniu paštu ir tuo labiau EPP sistemos paskyra. Teismas, išsiuntęs atsakovui procesinius dokumentus apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus per EPP sistemą, turėjo matyti, kad atsakovas prie EPP sistemos prisijungęs nebuvo, o tai reiškia, kad dokumentų faktiškai negavo ir su jais nesusipažino. Teismas 2021 m. lapkričio 8 d. pakartotinai procesinius dokumentus apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus išsiuntė atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, kurie buvo įteikti. Būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojami procesiniai terminai procesiniams dokumentams pateikti.

Dėl nutarties skirti parengiamąjį teismo posėdį

9.3.                      Pagal teismų praktiką gali būti skundžiamos tokios nutartys, kurios nurodomos kaip neskundžiamos, jeigu tai užtikrina bendrųjų teisės ir civilinio proceso principų įgyvendinimą. Teismo priimta nutartis šiurkščiai pažeidė teisingumo, teisės į teisingą teismą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Be to, tokia nutartis yra priimta pažeidžiant patį civilinį procesą. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui, todėl netinkamai nustatė atsakovui procesinių dokumentų apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus įteikimo datą. Atsakovui ieškovių ieškinys su teismo pranešimu buvo įteiktas 2021 m. lapkričio 10 d., o tai reiškia, kad paskutinė diena atsiliepimui į ieškinį pateikti yra 2021 m. lapkričio 24 d. Klaidingas datos apie dokumentų įteikimą atsakovui nustatymas lėmė neteisėtos nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimą. Teismas parengiamąjį posėdį paskyrė pažeisdamas CPK 225 straipsnio 7 punktą, negavus atsakovo atsiliepimo į ieškovių pareikštą ieškinį ir nepasibaigus jo pateikimo terminui.

9.4.                      Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 25 d. gautas atsakovo A. J. prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, o 2021 m. lapkričio 26 d. gautas prašymas pripažinti su atskiruoju skundu (atskirojo skundo priedas Nr. 1) pateiktus duomenis apie atsakovo A. J. sveikatos būklę nevieša bylos medžiaga.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl nutarties skirti parengiamąjį teismo posėdį

11.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

12.       CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį skirti byloje parengiamąjį teismo posėdį. Pažymėtina, kad CPK nenustato galimybės skųsti nutarčių, kuriomis teismas civilinę bylą nutaria nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes bylos procesas dėl šios nutarties priėmimo nesibaigia ar nėra sustabdomas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skirti byloje parengiamąjį teismo posėdį negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas pagal apelianto (atsakovo) A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje skirti parengiamąjį teismo posėdį nutrauktinas.

Dėl teismo nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, praleidus skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovo A. J.. turo areštą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad paminėta nutartis atsakovui tą pačią dieną (2021 m. spalio 21 d.) buvo išsiųsta per EPP. Atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties atsakovas teismui pateikė tik 2021 m. lapkričio 17 d. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. J. atskirąjį skundą, konstatavęs, kad buvo praleistas CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas septynių dienų terminas.

16.       Apeliantas (atsakovas) A. J., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė procesinių dokumentų apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus įteikimo datą. Nurodo, kad procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą ir priimtus procesinius sprendimus jam buvo išsiųsti 2021 m. spalio 21 d. per EPP, o registruotu laišku 2021 m. lapkričio 8 d. ir įteikti 2021 m. lapkričio 10 d. Apeliantas neneigia, kad turi sukūręs EPP paskyrą ir ji yra aktyvi, tačiau nurodo, kad šia paskyra pastaruosius metus visiškai nesinaudoja ir teismas turėjo matyti, kad jis prie EPP prisijungęs nebuvo, todėl, atsakovo manymu, skundžiamos nutarties įteikimo datą teismas turėjo laikyti ne 2021 m. spalio 22 d., o 2021 m. lapkričio 10 d.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, bylos duomenis, nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti A. J. atskirąjį skundą, neteisingai nustatė procesinių dokumentų įteikimo datą.

18.       Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Atskirųjų skundų padavimo terminai ir tvarka reglamentuoti CPK 335 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

19.       CPK 1751 straipsnio 9 dalis nustato, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

20.       Pažymėtina, kad naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, jog susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal Taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat, paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

21.       Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovas A. J. buvo EPP vartotojas. Tą jis iš esmės patvirtino ir atskirajame skunde, nurodęs, kad yra susikūręs EPP paskirą ir ji yra aktyvi. Nustatęs, kad atsakovas yra EPP vartotojas, paskyra yra aktyvi, sutikimas gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą nebuvo atšauktas, paskyros deaktyvavimo procesai nebuvo pradėti, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nutartį ir kitus atsakovui skirtus procesinius dokumentus siųsti ir įteikti per EPP.

22.       Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui A. J. 2021 m. spalio 21 d. per EPP išsiųsta nutartis laikytina jam tinkamai įteikta 2021 m. spalio 22 d., todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2021 m. spalio 29 d.

23.       Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui; procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, turi nurodyti šias priežastis, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 4 dalys).

24.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties atsakovas teismui pateikė tik 2021 m. lapkričio 17 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nepateikė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai atsisakė priimti atsakovo A. J. atskirąjį skundą.

25.       Apelianto skundo argumentai, kad jis pastaruoju metu nesinaudojo elektroniniu paštu ir EPP paskyra ir kad teismas turėjo matyti, jog prie EPP sistemos jis nebuvo prisijungęs, neturi reikšmės situacijos vertinimui kitaip. Šiuo atveju aktualu tik tai, kad atsakovas buvo davęs sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą, paskyra buvo aktyvi ir sutikimas gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą, kaip minėta, nebuvo atšauktas.

26.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti atsakovo atskirąjį skundą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir terminų skaičiavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl kitų apelianto prašymų

27.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 25 d. gautas atsakovo prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki šešiasdešimties dienų, t. y. iki 2022 m. sausio 10 d., o 2021 m. lapkričio 26 d. gautas prašymas pripažinti su atskiruoju skundu (atskirojo skundo priedas Nr. 1) pateiktus duomenis apie atsakovo A. J. sveikatos būklę nevieša bylos medžiaga.

28.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, tikrina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neatlieka jokių kitų procesinių veiksmų, nesprendžia procesinių klausimų, kuriuos savo iniciatyva ar šalių prašymu turi atlikti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nagrinėjamu atveju prašymus dėl terminų tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (nagrinėjamu atveju – atsiliepimui į ieškinį pateikti) pratęsimo, taip pat prašymus atnaujinti praleistus terminus, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, atsakovas A. J. turi teisę teikti, o tokius prašymus turi spręsti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

29.       Vertindamas atsakovo prašymą pripažinti su atskiruoju skundu (atskirojo skundo priedas Nr. 1) pateiktus duomenis apie A. J. sveikatos būkle nevieša bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paminėtus duomenis atsakovas pateikė ne su atskiruoju skundu, o kartu su prašymu pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

30.       Konstatavus, kad visus procesinio pobūdžio klausimus, įskaitant ir atsakovo prašymą dėl termino pratęsimo, turi spręsti pirmosios instancijos teismas, taip pat įvertinus tai, kad duomenys apie atsakovo sveikatos būklę, kaip minėta, buvo teikti ne su atskiruoju skundu, o su prašymu, kurį turi nagrinėti ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teismas, išaiškintina, kad tiek jau minėtą klausimą dėl termino pratęsimo, tiek ir prašymą dėl tam tikrų duomenų, pateiktų kartu su prašymu dėl termino pratęsimo, pripažinimo nevieša bylos medžiaga turi spręsti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje skirti parengiamąjį teismo posėdį.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. J. atskirąjį skundą, palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė