Civilinė byla Nr. 3K-3-445/2011
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01072-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 92;114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Profilena“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 76 383,52 Lt už naudojimąsi lietaus nuotekų šalinimo sistema nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.
Pagal 2005 m. liepos 1 d. šalių sudarytą Lietaus nuotekų šalinimo sutartį Nr. 169103 ieškovas teikė atsakovui lietaus nuotekų šalinimo paslaugas nuo Plungės miesto bei Kaušėnų ir Macenių kaimų teritoritorijų. Nuo 2008 m. gruodžio 15 d. šalys atnaujino sutartinius santykius tik dėl paslaugų šalinant lietaus nuotekas nuo Plungės miesto teritorijos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas be jo sutikimo nuo 2009 m. sausio 1 d. naudojasi lietaus nuotekų šalinimo sistema, į kurią per valstybei priklausančius melioracijos įrenginius nukreipia lietaus nuotekas bei gruntinius vandenis iš Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų. Atsakovas neatlygintinai naudojasi ieškovo nuosavybe ir paslaugomis, taip daro jam žalą, kurią sudaro lietaus nuotekų šalinimo sistemos amortizacijos ir eksploatacijos išlaidos.
Atsakovas teigia, kad iš Kaušėnų ir Macenių kaimų teritoritorijų per ieškovui priklausančius nuotakynus šalinamos ne lietaus nuotekos, bet gruntiniai vandenys, už kuriuos taršos mokestis nemokamas, todėl ieškovui jokios žalos nepadaryta.
.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2004 m. liepos 20 d. nuosavybės teise valdo lietaus kanalizacijos tinklus, esančius Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (trasos ilgis 2128 m, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – nuotekų valymas). 2009 m. ieškovas sumokėjo 11 650 Lt mokestį už taršą nuo Macenių ir Kaušėnų kaimų laukų. 2009 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis konstatavo, kad atsakovui priskirti melioracijos įrenginiai ir po lietaus nuotekų šalinimo sutarties nutraukimo surenka lietaus kanalizacijos nuotekas bei kitus vandenis iš ginčytinų teritorijų ir nuveda juos į ieškovui priklausančius nuotakynus. Teismas rėmėsi Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis. Šia sutartimi šalys pripažino, kad: 1) ieškovas surenka lietaus nuotekas iš valstybei priklausančių melioracijos griovių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijos; 2) lietaus nuotekų šalinimo kaimo teritorijoje įkainis šalių sutarimu yra 0,35 Lt/m3; 3) atsakovas privalo įgyvendinti priskirtąją jam funkciją – aplinkos gerinimą ir apsaugą bei nuotekų surinkimą ir šalinimą. Teismas sprendė, kad taikos sutartimi atsakovas patvirtino ieškovo reikalavimo teisėtumą; nurodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. atsakovas pareiškė, jog nutraukia 2005 m. liepos 1 d. Lietaus nuotekų šalinimo sutartį Nr. 169103. Tačiau po jos nutraukimo į ieškovo lietaus kanalizacijos tinklus įteka nuotekos nuo Macenių ir Kaušėnų kaimų laukų. Teismas konstatavo, kad atsakovas be ieškovo sutikimo naudojasi jo turtu (lietaus kanalizacijos tinklais), taip daro jam žalą. Atsakovo iniciatyva lietaus nuotekų šalinimo sutartis naujam laikotarpiui nebuvo sudaryta, todėl jam toliau neatlygintinai naudojantis ieškovo turtu tenka prievolė atlyginti ieškovui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. padarytą 73 645, 52 Lt žalą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad po sutarties nutraukimo atsakovo valdomais melioracijos tinklais į ieškovo lietaus nuotekų šalinimo sistemą patenkančios nuotekos nuo Macenių ir Kaušėnų kaimų teritorijų padidina sistemos apkrovas, dėl to didėja jos tvarkymo, naudojimo, valdymo, priežiūros ir kitos išlaidos. Pagal 2005 m. liepos 27 d. taikos sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Atsakovas nesutinka su ieškovo apskaičiuotu žalos dydžiu, teigdamas, kad ji apskaičiuota ne pagal tą metodiką, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas abejoja aplinkybe, kad ieškovas 2009 m. sumokėjo taršos mokestį. Tačiau byloje esantį mokėjimo už taršą 2009 m. pažyma patvirtinta ieškovo bendrovės direktoriaus parašu ir antspaudu. Joje nurodytų faktinių aplinkybių atsakovas nenuginčijo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Tariamą žalą ieškovas apskaičiavo pagal paviršinių nuotekų kiekio metodiką, todėl šioje byloje pirmiausia turėjo būti išsiaiškinta, ar į ieškovui priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus įtekantis vanduo nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų laukų yra paviršinės nuotekos, ar tai yra gruntinis vanduo. Teismai šios aplinkybės neišsiaiškino, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta, kad paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5.13 punkte nustatyta, kad nuotekos – tai žmogaus buityje, ūkinėje veikloje naudotas ir užterštas vanduo, taip pat į teritorijas patenkantis kritulių vanduo, kuris tam skirtais inžineriniais įrenginiais išleidžiamas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančią nuotekų surinkimo sistemą. Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252 patvirtintų Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklių 6.14 punkte nustatyta, kad gruntas – tai viršutinėje žemės plutos dalyje iš diskretiškų dalelių susidariusios nuogulos, sudarančios daugiakomponentę sistemą iš kietų dalelių, vandens ir oro; 6.17 punkte nustatyta, kad gruntinis vanduo – tai požeminis vanduo, slūgstantis ant pirmojo nuo žemės paviršiaus mažai laidaus nuogulų sluoksnio ir turintis laisvą paviršių. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad melioracijos įrenginiais iš žemės surenkamas vanduo bet kokiu atveju nelaikomas lietaus nuotekomis; gruntinis vanduo, patenkantis į melioracijos įrenginius, nelaikomas nei paviršinėmis nuotekomis, nei kitos rūšies nuotekomis.
Nagrinėjamu atveju į ieškovo lietaus kanalizacijos tinklus iš Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų melioracijos įrenginiais patenkantis vanduo yra gruntinis vanduo, o ne paviršinės nuotekos. Už tekantį iš melioracijos įrenginių gruntinį vandenį mokestis už aplinkos teršimą nemokamas, atitinkamai yra nepagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, nes tokios nėra. Teismai nepagrįstai netaikė pirmiau nurodytų teisės aktų, todėl padarė neteisingą išvadą, kad į ieškovo inžinerinius tinklus patenkantis vanduo yra paviršinės nuotekos.
2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai nepagrįstai sureikšmino šalių taikos sutartį. Teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad neatskiriamu šios sutarties priedu laikoma Lietaus nuotekų šalinimo sutartis, kuri nustato tolimesnes šalių teises ir pareigas vykdant paslaugą, sutarties pratesimo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką bei pagrindus. Kasatorius nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukė Lietaus nuotekų šalinimo sutartį, atitinkamai nuo šios dienos šalių elgesio vertinimui nebeturėjo įtakos ir taikos sutartis, nes ji aiškiai susiejo šalių teises ir pareigas su Lietaus nuotekų šalinimo sutarties galiojimu. Dėl to taikos sutarties vertinimas yra teisiškai nereikšmingas nustatant šalių teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kasatoriaus atstovui nebuvo leista užduoti klausimų ieškovui dėl vandens klasifikavimo (gruntinis ar paviršinės nuotekos), taršos mokesčio faktinio mokėjimo ir kt., taigi teismas neleido kasatoriui padėti atskleisti bylos esmę.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jame nurodoma, kad byloje nustatyta, jog į ieškovui priklausančius nuotakynus patenka vanduo, kurį surenka valstybės žinioje esatys melioracijos įrenginiai. Tai reiškia, kad valstybė neturi kitos galimybės šiuos vandenis nukreipti kitur. Teikdamas paslaugą valstybei ir faktiškai įgyvendindamas jos interesus, ieškovas turi teisėtą lūkestį, kad ši paslauga būtų adekvačiai apmokama. Ieškovas, prašydamas atlyginti papildomas nuotakynų amortizacijos ir eksploatacijos išlaidas, elgėsi sąžiningai. Kasatorius, teigdamas, kad melioracijos įrenginiai surenka tik švarų (gruntinį) vandenį, šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, taip pat neįrodė fakto, kad iš melioracijos įrenginių patenkantis vanduo visiškai nedaro jokios įtakos nuotakynų būklei ir jie visiškai nenusidėvi dėl tariamo gruntinio vandens.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių urbanizuotų ir melioruotų teritorijų nuotekas, aiškinimo ir taikymo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalą, padarytą dėl nuotekų nuo kaimų melioruotų teritorijų nukreipimo į jam priklausančią lietaus nuotekų šalinimo sistemą. Padarytą žalą ieškovas apskaičiavo pagal lietaus nuotekų šalinimo nuo urbanizuotos teritorijos metodiką.
Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4 punkte (toliau tekste – Reglamentas) nustatyta, kad paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Urbanizuota teritorija – tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei padidintą taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą. Taigi Reglamento nuostatos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos.
Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta melioracijos sąvoka – tai dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Žemė melioruojama tam, kad ją būtų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimą ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei. Tam naudojami įvairus statiniai: grioviai, drenažo rinktuvai, vandens nuleistuvai ir kt. (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kuriais surenkamas ir iš žemės grunto pašalinamas perteklinis vanduo. Taigi dėl melioruotos žemės paskirties, vandens surinkimo būdo ir jo taršos pobūdžio melioracijos grioviais surenkamos nuotekos negali būti tapatinamos ir laikomos urbanizuotos teritorijos paviršinėmis (kritulių ir kitokio žmonių veiklos poveikio) nuotekomis.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai melioruotų teritorijų nuotekas laikė lietaus nuotekomis ir, apskaičiuodamas jam padarytą žalą dėl vandens nuo melioruotų Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų šalinimo, taikė lietaus nuotekų šalinimo nuo urbanizuotos teritorijos metodiką.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Byloje nustatyta, kad melioruotų teritorijų vandenį atsakovas nukreipia į ieškovui priklausančius įrenginius, t. y. jis naudojasi ieškovo nuosavybe, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė atsakovo argumentų dėl teisės normų, reglamentuojančių paviršinių nuotekų tvarkymą, ir nesprendė, ar ieškovo prašomas priteisti žalos dydis atitinka realiai jo patirtą žalą. Atsakovas privalo visiškai atlyginti ieškovui dėl jo neteisėtų veiksmų padarytą žalą (CK 6.251 straipsnis), tačiau tiek žala, tiek jos dydis nepreziumuojami. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, privalo įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo pateikti tokį žalos (nuostolių) apskaičiavimą, kuris atitiktų teisės normų reikalavimus ir būtų realus, o ne tikėtiną ir sudarantį pagrindą jam nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Šalys nesutaria dėl žalos dydžio, todėl teismas privalo jį nustatyti vertindamas įrodymus pagal pirmiau nurodytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu, nepateikė įrodymų, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų nepatyrė jokių nuostolių (žalos), taip pat apskaičiavimų, kokio dydžio nuostolių galėtų būti (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė motyvuotus argumentus dėl į ieškovo lietaus nuotekų sistemą patenkančių nuo melioruotų kaimų teritorijų nuotekų kilmės ir tai grindė Aplinkos ministerijos išvadomis, todėl šie argumentai turėjo būti teismo nagrinėjami ir sprendžiama dėl jų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tik ieškovo pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio ir nevertindamas atsakovo argumentų dėl į ieškovo lietaus nuotekų sistemą patenkančių iš melioruotų kaimų teritorijų nuotekų kilmės, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), dėl to galėjo būti neteisingai nustatytas žalos dydis ir išspręsta byla. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kad būtų išsiaiškinta ir nustatyta, kokio dydžio žalos realiai patyrė ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo motyvas dėl 2005 m. liepos 27 d. šalių taikos sutarties, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovo šioje byloje apskaičiuotą kainą už nuotekų šalinimą, yra nepakankamas tam, kad būtų nustatytas ieškovo patirtos žalos dydis, nes ši sutartis atsakovo iniciatyva nutraukta, o ieškinys byloje pareikštas ne sutartinės, bet deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Taip pat žalos dydžiui nustatyti yra nepakankamas apeliacinės instancijos teismo motyvas dėl ieškovo mokamo mokesčio už aplinkos taršą, nes vien šio mokesčio mokėjimas neįrodo realaus žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. AS-16-1 ( T. 1, b. l. 183-184) matyti, jog už iš melioracijos įrenginių išleidžiamą gruntinį vandenį mokesčiai už aplinkos teršimą nemokami. Tačiau jeigu ir būtų nustatyta aplinkybė, kad nereikia mokėti aplinkos taršos mokesčių, tai savaime nepanaikina atsakovo pareigos atlyginti ieškovui žalą, patirtą dėl melioruotų teritorijų nuotekų nukreipimo į jo lietaus nuotekų šalinimo sistemą. Tuo atveju, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių (žalos) dydžio, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Kasaciniame teisme patirta 26,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai šių išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Vincas Verseckas
Juozas Šerkšnas