Administracinė byla Nr. A-5318-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00083-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 28.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja N. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-438-881 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Klaipėdos skyrius) paskirti pareiškėjai sąžiningą ir kompetentingą advokatą paruošti procesinius dokumentus.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad Tarnyba nepagrįstai nutraukė jai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Ji siekia atkurti nuosavybės teises į žemę ir teigia, kad pareiškime Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuriuo ji tariamai atsisakė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę savo sesers A. J. naudai, yra suklastotas jos parašas. Taip pat pareiškėja siekia, kad būtų atlikta jos parašo ekspertizė. Ji nurodo savo nuomonę dėl išnagrinėtų bylų, liudytojų parodymų, ją atstovavusių advokatų nesąžiningumo. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba rėmėsi šališkais ir nepagrįstais institucijų veiksmais ir sprendimais, nenagrinėjo jos prašymo iš esmės, pažeidė jos teisę į objektyvų ir nešališką skundų išnagrinėjimą.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-438-15999 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė M. S., kuri 2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai būtų neperspektyvus ir paprašė Klaipėdos skyriaus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Klaipėdos skyrius, susipažinęs su paskirtosios advokatės M. S. pranešimu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

5.       Klaipėdos skyrius nustatė, kad Pareiškėja 1994 m. balandžio 25 d. sudarė vienašalį sandorį dėl jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies atsisakymo savo sesers A. J. naudai. Vienašalis pareiškėjos sudarytas sandoris buvo patvirtintas Raseinių rajono Ariogalos apylinkės viršaičio pavaduotojos. Pareiškėjos teigimu, 2005 metais ji sužinojo, kad A. J. visą tėvo ir senelio žemę, įskaitant ir pareiškėjai priklausančią dalį, įregistravo savo vardu. Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos 1994 m. balandžio 25 d. atsisakymą nuo jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-189-06/2006 pareiškėjos ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-772-159/2006 pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-714/2008 pareiškėjos ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog A. J. būtų suklaidinusi pareiškėją, priešingai, sandorio sudarymo metu pati pareiškėja veikė pakankamai aktyviai, neneigė, kad atsisakė savo žemės dalies, perrašydama ją A. J.. Teismas taip pat pažymėjo, kad dar iki nuosavybės teisių atkūrimo A. J., pareiškėja turėjo teisinę galimybę keisti savo valią, tačiau to nepadarė. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

6.       Tarnyba atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi, pareiškėjos teigimu, A. J. teismo posėdžių metu davė melagingus parodymus, o pareiškėją apgavo bei užgrobė jai teisėtai priklausančią žemę, kad jos parašas 1994 m. balandžio 25 d. pareiškime buvo suklastotas. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o 2009 m. spalio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00020-09 buvo nutrauktas nenustačius, kad pareiškėjos parašas buvo suklastotas. Pareiškėjos skundai dėl šių nutarimų panaikinimo nebuvo tenkinti.

7.       Pareiškėjos įgaliotas atstovas susitikimo su advokate M. S. metu nurodė, kad siekia kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi teismai priėmė klaidingus sprendimus, remdamiesi 1994 m. balandžio 25 d. pareiškėjos atsisakymu, kuris yra suklastotas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko šio dokumento ekspertizės.

8.       Tarnyba nurodė, jog nesant nustatytų neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra ir vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Dėl šios priežasties Klaipėdos skyrius padarė išvadą, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai civilinėje byloje dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo būtų neperspektyvus ir ginčijamu Sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

II.

9.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos N. B. skundą atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. vasario 27 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-438-15999 suteikė jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme bei paskyrė advokatę M. S. teikti antrinę teisinę pagalbą.

11.       Teismas nurodė, jog Tarnyba, įvertinusi įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis bei prokuratūros atliktus tyrimus, pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, todėl neperspektyvu kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. tinkamai pagrindė, kodėl atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Taip pat iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba, priimdama sprendimą, įvertino tiek pareiškėjos, tiek advokatės M. S. pateiktą informaciją, dokumentus bei kitą medžiagą, ir, savarankiškai išanalizavusi visus klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai aktualius duomenis, priėmė sprendimą, kad pareiškėjos atstovavimas byloje neperspektyvus, todėl, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.

12.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jį panaikinti. Netenkinęs pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, teismas taip pat atmetė jos skundo dalį dėl išvestinio reikalavimo - įpareigoti Tarnybos Klaipėdos skyrių paskirti jai sąžiningą ir kompetentingą advokatą paruošti procesinius dokumentus.

III.

13.       Pareiškėja N. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

14.       Pareiškėja teigia, jog teismas neišnagrinėjo ir nevertino jos skundo dėl žmogaus teisių pažeidimo atkuriant nuosavybės teisę į žemę, taip pat pažeistas teises, kurias atsisakė ginti. Teismas neįvykdė teisingumo ir vadovavosi tik ankstesnių teismų bei prokuratūros klaidingomis nutartimis bei sprendimais. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas yra naikintinas, nes: jis prieštarauja Konstitucijai, atsisakyti žemės draudžia įstatymas, nebuvo paskirta padirbto parašo ekspertizė, pareiškimas nebuvo patvirtintas notaro.

15.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16.       Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo , kuriuo pareiškėjai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas,  teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybos Klaipėdos skyriui paskirti pareiškėjai sąžiningą ir kompetentingą advokatą paruošti procesiniams dokumentams.

18.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja N. B. pateikė Tarnybos Klaipėdos skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-438-15999 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme bei paskyrė teikti antrinę teisinę pagalbą advokatę M. S.. 2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos skyriuje buvo gautas M. S. pranešimas, reg. Nr. (2.3)NO-1-179, kuriame advokatė nurodė, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai būtų neperspektyvus ir paprašė Klaipėdos skyriaus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnybos Klaipėdos skyrius, susipažinęs su advokatės M. S. pranešimu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ginčijamu Sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

19.       Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Atitinkamai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įvertinus ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvus, aktualios Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, numatančios, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

20.       Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013; 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017 ir kt.).

21.       Atkreiptinas dėmesys, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi realios teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017 ir kt.).

23.       Taigi, šiuo atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius turėjo teisę vertinti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir ar atstovavimas tokioje byloje bus perspektyvus. Tokio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą vėliau atlieka teismai, jei asmuo skundžia Tarnybos sprendimus. Tai atliekama ir šioje byloje.

24.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus ir kitus duomenis, pareiškėjos Tarnybai teiktų prašymų bei paaiškinimų turinį, įvertinusi pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtos advokatės M. S. 2019 m. sausio 3 d. pranešime išsamiai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjimu atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos atstovavimas civilinėje byloje nėra perspektyvus, kadangi nustatytos aplinkybės  jau dabartiniu momentu leidžia teigti, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, t. y. neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Klaipėdos skyriaus Sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai  yra teisėtas ir pagrįstas.

25.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neišnagrinėjo ir nevertino jos teiginių dėl žmogaus teisių pažeidimo atkuriant nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys, jog  pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus dėl žalos, galimai padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo, o ne nuosavybės teisių atkūrimo ar prokuroro nutarimų ikiteisminiame tyrime apskundimo klausimais. Teismui pareiškėja pateikė skundą dėl Sprendimo, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikinimo. Nuosavybės teisių atkūrimo ir ikiteisminio tyrimo kokybės klausimai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nagrinėto ginčo apimtini, laikytini nepagrįstais.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, jog net ir nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, tai neužkerta jai kelio pačiai ar per atstovus savarankiškai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jei ji laiko savo reikalavimą pagrįstu ir perspektyviu. 

27.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė