Administracinė byla Nr. eI2-2292-331/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04236-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės Henriko Sadauskas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė :
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (15/5-3) 50U-05140 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05140.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas dirba UAB „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, kadangi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Bendrovės vadovas nubaustas 1 000 Eur bauda už nelegalų darbą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Sprendimu, nes leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą jis negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi.
2.2. Teigia, kad Bendrovės vadovas neskundė prieš tai minėto nutarimo, nes nežinojo, kad UAB „Norlida“ bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikytos sankcijos, t. y. leidimų laikinai gyventi panaikinimas. Bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. TT-002 su UAB „Megadarbas LT“, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinti reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenims įdarbinti Lietuvoje, įskaitant ir darbo vizos gavimą. UAB „Megadarbas LT“ atitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto teisės normas, reglamentuojančias tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimus. Todėl Bendrovė, neturėdama patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. Pažymi, kad UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas, todėl jai reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai.
2.3. Pažymi, kad Bendrovė su UAB „Megadarbas LT“ susisiekdavo elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ir pan. Pirmiausia Bendrovė iš paslaugos teikėjo gaudavo konkretaus darbuotojo pasiūlymą ir pradinius duomenis apie vairuotojo-ekspeditoriaus kvalifikaciją bei patirtį. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo“, ir Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“, nurodoma, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriamas prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl Bendrovė buvo priversta vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių.
2.4. Atkreipia dėmesį, kad net Lietuvos Respublikos Vyriausybei šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną Bendrovėje vis tiek buvo dedamos pastangos siekiant išvengti prastovų ir mokėti darbuotojams atlyginimus. Taip pat pažymi, kad nekilo pagrindo abejoti UAB „Megadarbas LT“ pateikta informacija dėl visų reikalingų leidimų, todėl Bendrovė buvo įsitikinusi, kad visi užsieniečiai įmonėje įdarbinti teisėtai ir apie jų įdarbinimą pranešta visoms atitinkamoms institucijoms. Taigi, nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai aplaidžių paslaugų teikėjo veiksmų pareiškėjas negali būti atsakingas. Be to, šiuo atveju jokios žalos valstybei ar jos ekonomikai bei viešiesiems finansams padaryta nebuvo.
2.5. Mano, kad vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje, t. y. UAB „Norlida“, neturėjimas dėl paslaugos teikėjo kaltės negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Tokiu būdu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog galės dirbti ir gyventi Lietuvoje. Nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjo darbdavys yra Bendrovė, o ne jos vadovas, tad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui negalėjo būti panaikintas. Šioje byloje buvo pažeistas ir proporcingumo principas, nes Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš jų 53 – užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų šalių. Panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje UAB „Norlida“ nebegalės vykdyti veiklos ir finansinių įsipareigojimų.
3. Atsakovas Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Norlida“, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šį prašymą Departamentas patenkino ir 2019 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. LT7479866, galiojantis iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., pareiškėjui buvo išduotas 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tačiau Departamentui nustačius, kad Bendrovės direktorius, kaip darbdavio atstovas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už nelegalų darbą ir jam paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnyje 1 dalyje nustatytais pagrindais, o 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.
3.1. Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir (ar) išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, neatsižvelgiant į tai, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir kartu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
3.2. Pažymi, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pats pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad jam negalėjo kilti teisinių pasekmių pagal Įstatymą. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas. Šiuo atveju Bendrovės vadovo kaltė dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020. Priimdamas Sprendimą atsakovas rėmėsi Administracinių nusižengimų registro duomenimis apie Bendrovės vadovo administracinį nusižengimą, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.
3.3. Departamentas nesutinka su teiginiais, kad darbdavio įvykdytas teisės pažeidimas yra formalus, įvykdytas dėl neatsargumo, todėl kylančios teisinės pasekmės priėmus ginčijamą sprendimą yra neproporcingos, nes pagal Įstatymą, tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Todėl, tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir dėl jų nesilaikymo kylančias teisines pasekmes. Šiuo atveju UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą, sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.
3.4. Mano, kad minima aplinkybė, jog administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo. Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, kadangi didžioji dalis įmonės darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus leidimus laikinai gyventi jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir įmonė nebegalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui, o teisės aktų, kuriuose būtų tokia pareiga nustatyta Departamentui, nenurodė ir pareiškėjas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Norlida“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad ketina dirbti UAB „Norlida“.
6.1. Departamentas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7479866, leidimą išdavė 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir jis turėjo galioti iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
6.2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ direktorius D. V. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už pažeidimus, nustatytus UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. už nelegalų darbą, ir jam paskirta 1 000 Eur bauda. Bylos duomenimis, įmonės direktorius baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.
6.3. Departamentas nustatęs, kad UAB „Norlida“ direktorius baustas už nelegalų darbą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (15/5-3) 50U-05140 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
6.4. Bylos duomenimis, pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo (2020 m. spalio 21 d.) dirbo UAB „Norlida“ tolimųjų reisų vairuotoju.
7. Pareiškėjo teigimu, nei bendrovė „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai aplaidžių paslaugų teikėjo veiksmų pareiškėjas negali būti atsakingas, be to, jo darbdavys yra bendrovė, o ne jos buvęs vadovas D. V., kuris baustas už nelegalų darbą, pati bendrovė nėra bausta už nelegalų darbą, tad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, jis pats nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų.
8. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, prašo skundą atmesti, argumentuodamas, kad bendrovės direktorius, kaip darbdavio atstovas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už nelegalų darbą ir jam paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda, todėl atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalyje nustatytais pagrindais, o 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.
9. Ginčo klausimą reglamentuoja Įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), UĮ, ANK.
9.1. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
9.2. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. UĮ 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad UĮ įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (UĮ 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ direktorius D. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, t. y. jis nubaustas už nelegalų darbą. Šis bendrosios kompetencijos teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, paskirta bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 10 d.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal UĮ 56 straipsnio nuostatas LVAT administracinėse bylose Nr. eA-5394-1062/2019; Nr. eA-5343-624/2019; ir kt.).
12. Taigi, iš minėtos teismų praktikos akivaizdu, kad tam, kad būtų galima taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, be kita ko, užtenka nustatyti, jog darbdavio atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skirta bauda. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė neginčijamai nustatyta, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ tuometiniam direktoriui D. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
13. Be to, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Siekiant taikyti minėtą Įstatymo normą nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, kad jis pats nepadarė jokio pažeidimo, todėl jie niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjo išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui. Būtent tokios praktikos laikosi ir LVAT nagrinėdamas panašius teisinius santykius (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).
14. Be to, pareiškėjo nurodomos įvairios aplinkybės, susijusios su UAB „Norlida“ buvusiam vadovui paskirta nuobauda, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, tad teismas plačiau jų nenagrinėja.
15. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nepagrįstai priėmė Sprendimą, nes jis gavo leidimą laikinai gyventi dar iki nubaudžiant bendrovės direktorių, todėl negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi. Todėl jo atžvilgiu priimtas Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, taip pat proporcingumo principui, kadangi jis, atvykdamas į Lietuvą ir gavęs leidimą joje gyventi, pagrįstai tikėjosi visą laikotarpį teisėtai dirbti.
15.1. Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais, nes jie yra deklaratyvūs, niekaip nepagrįsti. Pareiškėjas iš esmės remiasi tik savo subjektyvia nuomone, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų minėtų ginčui aktualių Įstatymo normų sisteminį vertinimą, atitinkantį suformuotą nuoseklią teismų praktiką (LVAT administracinėse bylose Nr. eA-5379-662/2019; Nr. eA-5556-756/2019 ir kt.). Taip pat, LVAT yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019 ir kt.). Todėl aplinkybė, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jie turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jiems išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikinti iki jų galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).
15.2. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo darbdavys nubaustas už nelegalų darbą, nors šis faktas nustatytas (atsirado) jau po leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovas turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jo galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybių, kurioms esant toks leidimas būtų neišduotas. Tad nagrinėjamu atveju kalbėti apie pareiškėjo nurodomų principų pažeidimą nėra jokio pagrindo. LVAT yra aiškiai konstatavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų, aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių šių reikalavimų netaikymo išimčių, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).
16. Pareiškėjo manymu, panaikinus jam (ir kitiems darbuotojams) leidimą laikinai gyventi bendrovei kyla veiklos sutrikdymo rizika ir finansinių įsipareigojimų apsunkintas vykdymas. Teismas sprendžia, kad šie argumentai iš esmės nėra susiję su pačiu pareiškėju, visa atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių (galimo įmonės bankroto, sutrikusios veiklos ir kt.) tenka pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui, kurio vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šios aplinkybės niekaip nedaro įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas plačiau nepasisakys dėl šių argumentų. Teismo vertinimu, žalos valstybei atsiradimas ar neatsiradimas taip pat nedaro jokios įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad Departamentas, nustatęs pareiškėjo darbdavės bendrovės „Norlida“ nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė vadovo nubaudimu pagal ANT 95 straipsnio 1 dalį, bei tai, kad nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai, turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
18. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusios VAĮ 10 straipsnio nuostatas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos ir laikėsi pagrindinių procedūrų.
19. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išdėstytais argumentais.
20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Henrikas Sadauskas
Gediminas Užubalis