Bylos Nr. e2A-65-656/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06062-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija : 2.5.1.3.6.; 2.5.8.8.; 2.5.8.9.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S
2017 m. balandžio 7 d. Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovams UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimtų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, nustatė
- Ginčo esmė
- Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“, kurio 100 procentų akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ieškiniu prašo teismo iškeldinti atsakovus iš savavališkai užimtų ieškovui nuosavybės teise priklausančių dalies pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais patalpų, pastato – stoginės – lauko kavinės, priegrindos, kiemo aikštelių ir takų esančių (duomenys neskelbtini).
- Nurodė, kad 1999-05-06 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 802V „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos“ tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Giransa“ buvo sudaryta 1999-12-27 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartis Nr. 99-12-27 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui UAB „Giransa“ nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį 1 148,27 Lt per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, iš jų 175,11 Lt - PVM. Terminas buvo nustatytas iki 2098-12-27, bet ne ilgiau kaip iki gyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Vėliau 2000-04-28 tarp ieškovo ir atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ buvo sudaryta trišalė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutartis.
- Atsakovas UAB „Disona“ faktiškai naudojasi didesniu ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio bendras plotas sudaro 2462,36 m². Už 2207,19 kv. m. dydžio ploto nuomą atsakovas UAB „Giransa“ ir atsakovas UAB „Disona“ nuomos mokesčio nemoka.
- Ieškovai teigė, kad atsakovai be teisinio pagrindo naudojasi patalpomis nuo 2004 vasario iki šios dienos. Atsakovai ant ieškovui priklausančios nuosavybės yra įrengę lauko kavinę, veikia atrakcionai, o savininkas jokio mokesčio už naudojimąsi jo turtu negauna. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 konstatavo, kad patalpomis atsakovai naudojasi be jokio teisinio pagrindo.
- Atsakovai UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal statybinius terminus priegrindos, kaip daikto, užvaldyti negalima. Aikštelėse, takais laisvai vaikšto žmonės, statosi automobilius. Atrakcionai veikė su savivaldybės išduotais leidimais.
- Nuomojamos patalpos buvo nuniokotos, o savivaldybė paskelbė konkursą patalpų nuomai su sąlyga jas atstatyti, buvo sutarta dėl privatizavimo sąlygų. Nuomos konkursas buvo paskelbtas ne patalpų daliai, o pastatui. Konkursą laimėjo UAB „Disona“, kuri investavo savo pinigus į pastato rekonstrukciją, kurios metu padidėjo išnuomotos patalpos plotas, savo lėšomis sutvarkė aplinką.
- Atsakovų investavo 418717, 45 eurų suma į pastato ir jo aplinkos rekonstrukciją, o ieškovas lyg niekus nieko prašo išsikelti iš išsinuomotų 99 metams patalpos. Atsakovai nurodo, kad šalys susitarė, jog nuomos mokestis yra konkretus (fiksuotas) – 1148,27 Lt per mėnesį, nuomos mokesčio mokėjimo pradžios terminas yra patalpų pridavimo eksploatacijai momentas, nuomos mokestis yra mokamas už pastatus ir patalpas. Sutartyse nėra nurodytas nuomos mokestis už 1 kv. m, t. y. nuomos mokesčio dydis nėra saistomas su patalpų plotu. Sutartyse taip pat nenumatyta, kad nuomos mokestis perskaičiuojamas padidėjus nuomojamam patalpų plotui.
- Šalys subnuomos sutartimi susitarė, kad Vilniaus miesto savivaldybei pritarus, po rekonstrukcijos padidintas plotas bus perleistas subnuomininko nuosavybei, kas reiškia, jog UAB „Disona“ ir ieškovas, sudarant subnuomos sutartį, nesitarė, jog už padidintą po rekonstrukcijos plotą bus papildomai skaičiuojamas nuomos mokestis. Ieškovas siekia nusavinti atsakovų turtą, iškeldinti iš objektų, kuriais niekada nesinaudojo. Atsakovai nurodo, kad pagal daiktinę teisę nuosavybė į daiktą atsiranda jį sukuriant, pastatant. Lauko kavinė yra priklausinys, ji nefunkcionuos be pastato kavinės veiklos. Sutvarkytos viešosios erdvės nėra užėmę – kas nori, tas ir vaikšto, stato automobilius.
- Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį tenkinti, nes patalpų adresu yra įregistruoti penki papildomi statiniai, kuriais naudojasi atsakovai, nesudarę nuomos sutarties. Minėta aplinkybė rodo, kad pažeidžiami savivaldybės interesai: neatlygintinai naudojamas savivaldybės turtas, be jokios ekonominės naudos savivaldybei. Nurodė, kad pažeidžiamas Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis. Nurodo, kad 2000-04-28 trišalėje sutartyje 5 punkte numatytas papildomai padidinto rekonstrukcijos metu ploto rekonstruojamo pastato ploto perdavimas subnuomininkui nuosavybės teise. Tačiau suderinimo su Vilniaus miesto savivaldybe nebuvo ir negalėjo būti, nes tai prieštarautų imperatyviom įstatymo normoms – draudimui atlikti tokius veiksmus. Atsakovai yra užvaldę savivaldybės turtą ir jį naudoja komercinei naudai gauti, nemokant savininkui.
II.Teismo sprendimo esmė
- Teismas nusprendė ieškinį tenkinti ir iškeldinti UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų (patalpų ir statinių), esančių (duomenys neskelbtini):
- dalies pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31;
- 555,40 kv. m. pastato – stoginės – lauko kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
- 53,00 kv. m. priegrindos, pažymėta plane c12, c13, c14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
- 922,00 kv. m. kiemo aikštelės, pažymėtos plane a1, a2, a3, a4, c1, c3, c4, c6, c7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
- 506,00 kv. m. pėsčiųjų tako, pažymėto plane c2, c5, c8, c11, c9, c10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
- Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės, vienintelio ieškovo UAB ,,Vilniaus parkai“ akcininko valdybos 1999-05-06 sprendimu Nr. 802V, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1999-01-15 sprendimu Nr. 322 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo taisyklių patvirtinimo“ nusprendė leisti ieškovui UAB ,,Vilniaus parkai“ išnuomoti 255,17 kv. m. negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) atviro konkurso tvarka, nustatant pradinę 9 Lt kainą už 1 kv. m. per mėnesį (e.b.l.11-14, It.). UAB ,,Vilniaus parkai“ (Nuomotojas“) su UAB ,,Giransa“ (Nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 99-12-27 (Nuomos sutartis), kurios 1 punkte nurodyta, kad Nuomotojas, vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1999-05-06 sprendimu Nr. 802V, perduoda Nuomininkui nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas kavinei atstatyti bei įrengti mokant nuomos mokestį (po patalpų atstatymo) 1148,27 Lt per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, iš jų 175,11 Lt PVM; 3 punkte numatyta, kad nuomos sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2098-12-27; 5.2 punktu šalys susitarė, kad ,,rekonstravus pastatus ir pritaikius 1 punkte nurodytai paskirčiai, nuomininkas turi teisę subnuomoti patalpas tretiesiems asmenims be atskiro raštiško nuomotojo sutikimo patalpų nuomojamam laikotarpiui“.
- 2000-04-03 UAB ,,Vilniaus parkai“ ir UAB ,,Giransa“ pasirašė Nuomos sutarties papildymą, kuriuo susitarė pakeisti Nuomos sutarties 5.2 punktą, išdėstant jį taip: pastatų rekonstrukciją pradėti iki 2000-05-01, prieš tai pateikiant Nuomotojui raštišką patvirtinimą apie turimas rekonstrukcijai nuosavas arba investitoriaus lėšas ir pastato subnuomos trišalę sutartį, pasirašant ją Nuomotojui, Nuomininkui ir Subnuomininkui, su Subnuomininko finansiniais įsipareigojimais atlikti rekonstrukciją Subnuomininko lėšomis ir su teise po rekonstrukcijos pastatą tiesiogiai nuomoti iš Nuomotojo.
- 2000-04-28 UAB ,,Vilniaus parkai”, UAB "Giransa“ ir UAB ,,Disona“ (Subnuomininkas) sudarė trišalę Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 00-04-28, kurios 1 punkte numatyta, kad pagal generalinę nuomos sutartį Nr. 99-12-27, pasirašytą 1999-12-27 tarp UAB ,,Vilniaus parkai“ ir UAB ,,Giransa“, ir sutarties papildymą, pasirašytą 2000-04-03, Nuomotojas, vadovaudamasis 1999-05-06 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 802V, subnuomoja Subnuomininkui negyvenamus pastatus ir patalpas, mokant nuomos mokestį, pradėjus patalpų eksploataciją, kuris sudaro po 1 148,27 Lt su PVM už mėnesį, Subnuomos sutarties 5 punkte numatant, kad Subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina Subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad nuosavybės teisė į patalpas, kiemo aikštelę, pėsčiųjų takus adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui UAB ,,Vilniaus parkai“, o atsakovai UAB „Giransa“ ir UAB ,,Disona“ yra nuomininkai.
- Ieškovas nurodė, kad turi nuosavybės teisę į 2462,36 kv.m. plotą, nuomos ir subnuomos sutartimi atsakovams yra išnuomotas 255,17 kv.m. ploto patalpos, tačiau faktiškai naudojasi ne 255,17 kv.m. ploto patalpomis, o 2462,36 kv.m. ploto patalpomis, tai yra 2207,19 kv.m. daugiau, o mokesčius moka už 255,17 kv.m. ploto patalpas.
- Ieškovas, vadovaudamasis CK 4.37 str., 4.98 str., prašo iškeldinti atsakovą iš savavališkai užimtų patalpų. Ieškovo teigimu, bylose dėl tų pačių šalių teismo nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią ir prašo vadovautis 2015 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-676-611/2015. Kasacinėje byloje pasisakyta, kad 2000 m. balandžio 28 d. rašytine forma sudarytos trišalės Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutarties šalys laisva valia susitarė dėl konkrečių nuomojamų patalpų, konkretaus nuomos mokesčio (nesiejant jo su nuomojamų patalpų ploto vienetu) ir kitų nuomos sąlygų. Šioje sutartyje nurodytas nuomojamų patalpų plotas – 255,17 kv. m, nors faktiškai pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes atsakovas UAB „Disona“ naudojasi 2462,36 kv. m ploto patalpomis. Teismai nustatė, kad UAB „Disona“ naudojosi sutartyje nenurodytomis ieškovui priklausančiomis patalpomis, bet nenustatė, kad sutarties šalys sudarė papildomą nuomos sutartį (raštu ar žodžiu) dėl šių patalpų ir atsakovas už naudojimąsi jomis privalėjo mokėti mokestį. Ieškovas žinojo, kokiomis patalpomis atsakovas naudojasi visą nuomos sutarties terminą, tačiau per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė prieštaravimų ir pretenzijų dėl šių naudojamų papildomų, sutartyje nenurodytų patalpų. Ieškovas visą laiką pateikdavo atsakovei UAB „Disona“ PVM sąskaitas faktūras dėl šalių sudarytoje sutartyje nurodyto dydžio nuomos mokesčio. Kasacinio teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias atsakovas naujai sukūrė po atliktos ieškovui priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už šias patalpas mokėjimo. Nėra pagrindo reikalauti nuomotojui nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis, dėl kurių nuomos ir nuomos mokesčio mokėjimo šalys nėra susitarusios.
- Teismas nusprendė, kad atsakovai išsinuomojo 255,17 kv.m. patalpas negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) atviro konkurso tvarka. Sutarčių pagrindu įvyko statinio rekonstrukcija ir nuosavybė į naujai sukurtus statinius įregistruota ieškovo vardu. Atsakovai 2016-01-07 įspėti dėl išsikėlimo iš savavališkai užimtų patalpų.
- Tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis su sąlyga atstatyti kavinę. Atsakovas investavo pinigines lėšas į kavinės atstatymą, nes buvo tokia šalių sutartinė prievolė. Statybos leidimas, projektas, statinio pridavimas statybos inspekcijai buvo daroma ieškovo vardu. Ieškovas investicijas įskaitė į nuomos mokestį. Visas sukurtas turtas nuosavybės teise registruotas ieškovo vardu ir tai atitinka CK 4.40 str. 1 d. numatytą teisę į statinius ir statinio priklausinius ant žemės sklypo. Nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja. Šalių teisės ir pareigos kyla iš prievolinės teisės ir įstatymo leidėjo priimtų imperatyvių normų numatytų Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Daiktinė teisė šalių nuosavybės teisiniams santykiams taikoma tik tiek, kiek ginamos savininko teisės atsakovui neteisėtai užvaldžius daiktus ir vykdant verslą naudojant savivaldybės turtą. Lauko kavinė, takai gali funkcionuoti be išnuomotos kavinės patalpų. Ant ieškovui priklausančio grindinio įrengti atrakcionus, neišsinuomojus atrakcionui reikalingos teritorijos, atsakovai neturi teisės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
- Atsakovai UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
- Apeliantai nurodė, kad teisė į statinį buvo apspręsta prievolinės teisės, nes ieškovė yra ne savivaldybės įmonė, bet yra akcinė bendrovė, kuri turi turtą nuosavybės teise. Ieškovė išoriniuose santykiuose dalyvauja kaip privatus juridinis asmuo.
- Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nuomos sutartį. Ieškovė perdavė atsakovui UAB „Giransa“ nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti – su teise daryti investicijas. Kavinė buvo atstatyta ir įrengta, tačiau teismas nesiaiškino, kokios patalpos buvo perduotos nuomos ir subnuomos sutartimis, kokios atsirado po investicijų taikymo - naujai pastačius priestatą. Ieškovė perdavė atsakovėms visų pirma pirmą aukštą. Naujai įrengtos pastogės patalpos yra laikomos antraeiliais daiktais, todėl buvo išnuomotos ir subnuomtotos kartu su pagrindiniu daiktu. Nei vienoje iš nuomos sutarčių nėra nuorodų, kad neišnuomojami antraeiliai daiktai.
- Teismas turėjo taikyti LR Investicijų įstatymą, pagal kurio 5-7 straipsnių nuostatas savivaldybė negalėjo neatlygintinai perimti atsakovų sukurto naujo daikto (investicijos).
- Pagal CK 4.47 str. nuosavybė gali būti įgyjama sukuriant naują daiktą, tik nuosavybės įforminimas įvyksta dėl neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo.
- Atsakovės niekada nesinaudojo išimtinai savo poreikių tenkinimui kiemo aikštelės ir pėsčiųjų tako, nes šie daiktai buvo viešo naudojimo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės yra užėmusios nurodytus daiktus. Priegrinda įrengta lietaus nutekėjimui. Atrakcionų veiklos gavus savivaldybės leidimą vykdymas leidime nurodytu laiku ir vietose negali būti laikoma savavališku užėmimu.
- Subnuomos sutarties 5 p. nustatyta, kad subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui, įforminant jam nuosavybės teisę. Nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas viešajame registre nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-676-611/16, neturi prejudicinės galios, nes nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas iškeldinti atsakovą, o ieškovė reikalavo priteisti nuomos mokestį už nuoos sutartyje nenurodytas patalpas.
- Iškeldinimas lems, kad atsakovas nebegalės vykdyti maitinimo veiklos vasaros metu, nes neteks lauko kavinės.
- Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog šalių teisės ir pareigos kyla iš prievolinės teisės ir įstatymo leidėjo priimtų imperatyvių normų nustatytų Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. UAB „Vilniaus parkai" savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, jai priklauso UAB „Vilniaus parkai“ 100 proc. akcijų. Taigi visus svarbiausius sprendimus dėl UAB „Vilniaus parkai" turto priima būtent Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vienintelė ieškovo akcininke ir naudos gavėja.
- 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2167 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo, uždaro ir ne konkurso būdu nuostatų nustatyta tvarka (toliau - Nuostatai). Nuostatų 2 punktas įtvirtina, jog savivaldybės kontroliuojamos įmonės, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios savo balanse ilgalaikio materialiojo turto arba savivaldybės patikėjimo teise (ar kitokiu pagrindu) valdomo ilgalaikio materialiojo turto ir norėdamos jį išnuomoti, teikia jo sąrašus Komisijai, siūlydamos nuomos kainą (pradinę nuomos kainą), nuomos būdą, naudojimo paskirtį bei kitas sąlygas.
- Teismas tinkamai ir teisingai aiškino minėtų sutarčių nuostatas bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl šių pačių sutarčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015, nagrinėjant ginčą tarp tų pačių šalių bei tiriant šioje byloje minimas Nuomos sutartį ir Subnuomos sutartį, nustatyti faktai ir aplinkybės laikytini prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 d.). Ginčo patalpas, priklausančias ieškovui nuosavybės teise, iš kurių buvo prašoma iškeldinti, šiuo metu atsakovai valdo be jokio teisinio pagrindo, už jas daugelį metų nemoka jokio mokesčio, todėl dėl minėtų patalpų nuomos šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, tai konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015. Po rekonstrukcijos atsiradęs plotas į šių sutarčių nurodytą plotą nepatenka (papildomo ploto sutartys neapima), dėl jų nuomos šiomis sutartimis šalys nesusitarė.
- Nepagrįstai teigiama jog pirmos instancijos teismas neva turėjo taikyti Investicijų įstatymą. Visas sukurtas ginčo turtas registruotas ieškovo vardu ir tai atitinka CK 4.40 str. 1 d. numatytą teisę į statinius ir statinio priklausinius ant žemės sklypo. Nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja. Atsakovai neįgijo jokių nuosavybės teisių į ginčo statinius, tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, tokios valios ieškovas neišreiškė.
- Visa UAB „Disonos" investuota suma yra užskaitoma kaip nuomos mokestis už 255,17 kv. m. patalpų nuomą ir tokiu būdu pagal šalių susitarimą grąžinama atsakovei, todėl pripažinus, jog UAB „Disona" ir UAB „Giransa" turi teisę naudotis visu (Nuomos ir Subnuomos sutartyse nenurodytu plotu), už tokį naudojimąsi faktiškai neatlygindamos ir gaudamos naudą, būtų akivaizdžiai pažeidžiami savininko ir viešasis interesai. Tuo tarpu atsakovėms paliekamų patalpų dalis užtikrina visišką atsakovų vykdomos veiklos - kavinės funkcionavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovams paliekamas atskiras, pagrindinis įėjimas, salė, virtuvė, sandėliavimo patalpos, kabinetai, plovykla, sanitariniai mazgai, koridoriai.
- Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovui (UAB „Vilniaus parkai“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė) nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti naudojamas, valdomas ir disponuojamas tik įstatymų nustatyta tvarka, jog būtų tenkinami viešieji interesai.
- Patalpos gali būti išnuomojamos tik minėtų Nuostatų nustatyta tvarka. Nuostatų 2 punktas įtvirtina, jog savivaldybės kontroliuojamos įmonės, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios savo balanse ilgalaikio materialiojo turto arba savivaldybės patikėjimo teise (ar kitokiu pagrindu) valdomo ilgalaikio materialiojo turto ir norėdamos jį išnuomoti, teikia jo sąrašus Komisijai, siūlydamos nuomos kainą (pradinę nuomos kainą), nuomos būdą, naudojimo paskirtį bei kitas sąlygas. Statinius išnuomojus teisės aktų nustatyta tvarka būtų užtikrinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtinti savivaldybių turto naudojimo principai. Ieškovo teisės negali būti apgintos kitais būdais.
- Nuomos ir subnuomos sutarčių sudarymo metu kavinė nebuvo įrengta, todėl atsakovams nebuvo perduotos konkrečios patalpos, be to, pagal teismo sprendimą atsakovams paliktos 258,43 kv. m. patalpos, kurios yra netgi didesnės už išnuomotas. Atsakovams paliekamų Patalpų dalis užtikrina visišką atsakovų vykdomos veiklos – kavinės funkcionavimą. Atsakovams paliekamas atskiras, pagrindinis įėjimas, salė, virtuvė, sandėliavimo patalpos, kabinetai, plovykla, sanitariniai mazgai, koridoriai. Atsakovai ginčo patalpas, priklausančias Ieškovui nuosavybės teise, valdo be jokio teisinio pagrindo, už jas daugelį metų nemoka jokio mokesčio, o Nuomos ir Subnuomos sutarčių sudarymo metu nei viena iš minėtų Patalpų (statinių) nebuvo pastatyta, t. y. nebuvo sukurta, todėl dėl minėtų patalpų nuomos šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, tai konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015. Atsakovai ginčo patalpas (statinius) valdo ir naudoja be jokio teisinio pagrindo, patalpos (statiniai) užimtos savavališkai, atsakovui naujai sukurtos patalpos nebuvo perduotos. Šalys, kaip ir konstatavo kasacinis teismas, nėra susitarę dėl naujai sukurtų Patalpų nuomos, iš to seka, jog ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai byloje yra pagrįsti, atsakovai turi būti iškeldinti iš savavališkai užimtų ginčo statinių.
- Nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja. Šalių teisiniais santykiai, teisė į statinį buvo apspręsti prievoline teise, o tai reiškia, kad šalių teisės ir pareigos kyla iš prievolinės teisės ir įstatymo leidėjo priimamų imperatyvių normų numatytų Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Daiktinė teisė šalių nuosavybės teisiniams santykiams taikoma tik tiek, kiek ginamos savininko teisės atsakovui neteisėtai užvaldžius daiktus ir vykdant verslą naudojant savivaldybės turtą. Lauko kavinė, takai, gali funkcionuoti be išnuomotos kavinės patalpų.
- Atsakovų aptariamus argumentus taip pat paneigia byloje esantys įrodymai 2014 m. birželio 16 d. UAB „Apus turtas“ konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto nuomos kainos nustatyta, kad teritorijoje, kurios ne va tai nenaudoja Atsakovai, įrengti atrakcionai, lauko pavėsinės, skulptūros iš to seka, kad Atsakovas įrengė atrakcionus, skulptūras, lauko pavėsines, prie šių objektų galima prieiti pėsčiųjų taku, kurio neva tai nesinaudoja atsakovas, kai kurie atrakcionai įrengti ant pėsčiųjų tako. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai, byloje yra pačių atsakovų pateikti duomenys, jog teritorijoje nuo 2006 m. iki 2015 m. veikusius atsakovų atrakcionus, prie kurių prieiti bei kuriuos įrengti buvo būtini pėsčiųjų takai, kiemo aikštelė, pateikiame teritorijos planus, kurioje pažymėti atrakcionai ant pėsčiųjų tako, kiemo aikštelės. Prie atrakcionų numatytas priėmimas pėsčiųjų taku, šiuos atrakcionus nurodė atsakovai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
- Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl priegrindos, kiemo aikštelės, pažymėtos plane, ir pėsčiųjų tako
- Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad inžineriniai statiniai priegrinda, kiemo aikštelės ir pėsčiųjų takas yra atsakovių naudojamos išimtinai savo poreikių tenkinimui ir atsakovai yra užėmę nurodytus daiktus, nes šie daiktai buvo viešo naudojimo. Inžineriniai statiniai yra žemės sklype, kuris pagal registro duomenis nesuformuotas ir niekaip neprisikirtas atsakovams. Priegrinda yra ne pastatas, o šalia pastato esantis inžinerinis įrenginys užtikrina pastato funkcionavimą (dalis lietaus surinkimo sistemos). Priegrinda įrengta lietaus nutekėjimui ir yra antraeilis daiktas – pastato priklausinys (CK 4.14 str. ir 4.19 str.), kurią ištinka pagrindinio daikto kavinės pastato likimas. Duomenų, kad priegrinda yra užimta atskirai nuo pastato, nėra.
- Nors byloje yra duomenys, kad atskirais laikotarpiais takuose ir kiemo aikštelėse buvo atsakovų įrengti įrenginiai – atrakcionai, tačiau atrakcionų veiklos gavus savivaldybės leidimą vykdymas leidime nurodytu laiku ir vietose negali būti laikoma savavališku užėmimu. Byloje yra įrodymai, kad už atrakcionų įrengimą buvo mokamos rinkliavos ir atrakcionai buvo įrengti teisės aktų nustatyta tvarka esant savivaldybės leidimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu (t.3 b.l.167-172).
- Teismas netyrė pateikto rašytinio įrodymo - antstolio D. S. 2016-05-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.32-16-434, kuriame konstatuota, kad jau bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu priegrinda, pėsčiųjų takai ir kiemo aiktelės yra neužimtos ir į jas laisvai gali patekti visi asmenys esantys aplinkinėje teritorijoje, o ne tik atsakovų kavinės lankytojai ir darbuotojai (t.3 b.l.20-30).
- Įvertinusi rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys nurodytoje dalyje patenkintas nepagrįstai, nes atsakovai niekaip nepažeidė ieškovo daiktinių teisių valdyti ir naudoti inžinerinius kiemo įrenginius. Teisėjų kolegija keičia sprendimą dalyje, kurioje patenkintas ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš inžinerinių statinių priegrindos, kiemo aikštelės bei pėsčiųjų tako ir ieškinį šioje dalyje atmeta.
Dėl statinių nuosavybės teisės
- Apeliantų argumentai dėl LR Investicijų įstatymo ir investuotojų teisių pažeidimo yra deklaratyvūs, nes Investicijų įstatyme yra išdėstyti tik bendriausi investuotojų teisių apsaugos principai. Investuotojas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti investavimo objektu Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (LR Investicijų įstatymo 5 str. 2 dalis).
- Byloje nustatyta kad atsakovai investavo pinigines lėšas į kavinės atstatymą, nes buvo tokia šalių sutartinė prievolė. Pagal Nuomos sutarties 1.4 punktą užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė, įvertinta pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, buvo įtraukta į UAB „Vilniaus parkai“ balansą kaip UAB „Disona“ investicija, yra užskaitoma atsakovei mėnesiniu nuomos mokesčiu, todėl per sutartyje numatytą terminą ji bus visiškai atsakovei kompensuota. Statybos leidimas išduotas, projektas, statinio pridavimas statybos inspekcijai buvo daromas ieškovės vardu. į UAB „Vilniaus parkai“ atsakovės investicijas įskaitė į nuomos mokestį.
- Visas sukurtas turtas nuosavybės teise registruotas ieškovės vardu ir tai atitinka CK 4.40 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į statinius ir statinio priklausinius ant žemės sklypo. Nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja.
- Ieškovo UAB „Vilniaus parkai" savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, jai priklauso UAB „Vilniaus parkai“ 100 proc. akcijų. Visus svarbiausius sprendimus dėl UAB „Vilniaus parkai" turto priima Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vienintelė ieškovo akcininke. Taip pat atitinkamai iš UAB „Vilniaus parkai" veiklos, turto naudojimo, gaunama nauda per akcijas tenka būtent Vilniaus miesto savivaldybei, todėl egzistuoja viešas interesas, kad ieškovas turtą naudotų efektyviausiu būdu, racionaliai ir tinkamai.
- Todėl iš esmės teisinga pirmos instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju valdant UAB „Vilniaus parkai" turtą turi būti vadovaujamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, jame įtvirtintais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo principais - visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės (įstatymo 9 str.). Taip pat paminėtina, jog patalpos gali būti išnuomojamos tik 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2167 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo, uždaro ir ne konkurso būdu nuostatų nustatyta tvarka (toliau - Nuostatai). Nuostatų 2 punktas įtvirtina, jog savivaldybės kontroliuojamos įmonės, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios savo balanse ilgalaikio materialiojo turto arba savivaldybės patikėjimo teise (ar kitokiu pagrindu) valdomo ilgalaikio materialiojo turto ir norėdamos jį išnuomoti, teikia jo sąrašus Komisijai, siūlydamos nuomos kainą (pradinę nuomos kainą), nuomos būdą, naudojimo paskirtį bei kitas sąlygas. Todėl akivaizdu, jog ginčo statiniai gali būti išnuomoti tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintuose Nuostatuose nustatyta tvarka, konkurso būdu, kas užtikrintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintų savivaldybių turto naudojimo principų laikymąsi.
- Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog šalių teisės ir pareigos kyla iš prievolinės teisės ir įstatymo leidėjo priimtų imperatyvių normų nustatytų Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
- Byloje kilo ginčas dėl 1999 m. gruodžio 27 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 99- 12-27 (Nuomos sutartis) ir 2000 m. balandžio 28 d. sudarytą Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalę sutartį Nr. 00-04-28 (Subnuomos sutartis) aiškinimo.
- Nagrinėjamoje byloje teismas yra saistomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje Nr.3K-3-676-611/2015 nutartyje išdėstytais išaiškinimais, jog nuosavybės teisės į atsakovės naujai sukurtas patalpas priklauso ieškovei. Duomenų, kad po šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo patalpų teisinis statusas (patalpų savininkas) pasikeitė byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015, nagrinėjant ginčą tarp tų pačių šalių bei tiriant šioje byloje minimas Nuomos sutartį ir Subnuomos sutartį, nustatyti faktai ir aplinkybės laikytini prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 d.).
- Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės, jog tarp ieškovo ir atsakovų nėra sudarytos nuomos ir subnuomos sutartys dėl 2207,19 kv. m patalpų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nors šiuo ginčo plotu atsakovai faktiškai naudojasi, t. y. kasacinis teismas išaiškino, jog Nuomos ir Subnuomos sutartimis atsakovėms buvo išnuomotas 225,17 kv. m plotas ginčo patalpų, o po rekonstrukcijos atsiradęs plotas į šių sutarčių nurodytą plotą nepatenka (papildomo ploto sutartys neapima), dėl jų nuomos šiomis sutartimis šalys nesusitarė.
- Apeliacinio skundo motyvai, jog Nuomos ir Subnuomos sutartimis ieškovė perdavė atsakovėms visą pirmą kavinės pastato aukštą, taip pat į Nuomos ir Subnuomos sutarčių apimtį įeina pastogės patalpos ar kokios nors kitos patalpos, prieštarauja minėtiems nustatytiems prejudiciniams faktams.
- Ginčo statinių savininkas yra ieškovas, kurio nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre pagal tarp šalių buvusius susitarimus. Atsakovai neginčijo ieškovo UAB „Vilniaus parkai" nuosavybės teisės registracijos ir kt. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys yra laikomi teisingais ir pagrįstais, kol nėra teisės aktų tvarka nuginčyti ir panaikinti.
- Sprendime teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog visas sukurtas ginčo turtas registruotas ieškovo vardu ir tai atitinka CK 4.40 str. 1 d. numatytą teisę į statinius ir statinio priklausinius ant žemės sklypo. Nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja. Atsakovai neįgijo jokių nuosavybės teisių į ginčo statinius, tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, tokios valios ieškovas neišreiškė, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir turi būti paliktas galioti nepakeistas.
- UAB „Disona" rekonstravus ginčo statinius nuosavybė į naujai pastatytus statinius bendru šalių sutarimu perėjo UAB „Vilniaus parkai". Juridinis rekonstrukcijos atlikimo faktas nėra pagrindas perleisti ginčo statinius UAB „Disona" nuosavybėn.
- Byloje nustatyta, kad UAB „Disona" atlikta investicija, šalių susitarimu, visą laiką įskaitoma į nuomos mokestį už 255,17 kv. m. patalpų plotą. Subnuomos sutarties 9 punkte įtvirtinta, jog lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui įskaitomos į nuomos mokestį. Sutiktina, kad pagal minėtos sutarties nuostatas ieškovas nebuvo įsipareigojęs perleisti nuosavybės teise priklausančio turto, šalys susitarusios, kad atsakovo UAB „Disona" visos investuotos lėšos bus įskaitomos į nuomos mokestį ir taip atsakovei palaipsniui gražintos, tuo tarpu atsakovės išnuomotomis patalpomis galės naudotis (komercinei veiklai) iki 2098 metu ir gauti iš jų naudą. Dėl to UAB „Disona" realiai neperveda UAB „Vilniaus parkai" nuomos mokesčio, o šio mokesčio suma yra sumažinama UAB „Disona" atlikta investicija.
- 2000 m. balandžio 28 d. tarp UAB „Vilniaus parkai", UAB „Giransa" ir UAB „Disona" sudaryta Subnuomos su investicija į remontą trišalė sutartis numato, jog UAB „Vilniaus parkai" subnuomoja iki 2098 metų, bet ne ilgiau kaip įtraukimo į privatizavimo programą (sutarties 3 p.), UAB „Disona" 255,17 kv. m. pastatus ir patalpas kavinei atstatyti ir įrengti. Kadangi pastatų ir statinių rekonstrukcija buvo atlikta UAB „Disona" lėšomis, pagal Subnuomos sutarties 4 p., užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė, įvertinta pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, buvo įtraukta į UAB „Vilniaus parkai" balansą kaip UAB „Disona" investicija. Kadangi UAB „Disona" investicija, remiantis sutarties 1 p. ir 9 p., yra užskaitoma mėnesiniu nuomos mokesčiu, todėl per sutartyje numatytą terminą ji bus pilnai kompensuota. Visos UAB „Disona" naudojamos patapos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus parkai". Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti, atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo įgyti ginčo statinių, ginčo statiniai nuosavybės teise teisėtai priklauso ieškovui, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.?
- Nuomos ir Subnuomos sutartys sudarytos iki 2098-12-27, visa UAB „Disonos" investuota suma yra užskaitoma ir tokiu būdu pagal šalių susitarimą grąžinama atsakovei, todėl pripažinus, jog UAB „Disona" ir UAB „Giransa" turi teisę naudotis visu (Nuomos ir Subnuomos sutartyse nenurodytu plotu), už tokį naudojimąsi faktiškai neatlygindamos ir gaudamos naudą, būtų akivaizdžiai pažeidžiami savininko ir viešasis interesai.
- Nepaneigta, kad atsakovams paliekamų patalpų dalis užtikrina atsakovų vykdomos veiklos - kavinės funkcionavimą. Bylos medžiaga (pastato kadastrinių matavimų byla) patvirtina, kad atsakovams paliekamas atskiras pagrindinis įėjimas, salė, virtuvė, sandėliavimo patalpos, kabinetai, plovykla, sanitariniai mazgai, koridoriai.
- Ginčo patalpas, priklausančias ieškovui nuosavybės teise, iš kurių buvo prašoma iškeldinti, šiuo metu atsakovai valdo be jokio teisinio pagrindo, už jas daugelį metų nemoka jokio mokesčio, todėl dėl minėtų patalpų nuomos šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovai minėtas patalpas (statinius) valdo ir naudoja be jokio teisinio pagrindo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinį kvalifikavo kaip negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti.
- Apeliantai apeliacinės instancijos teismui 2017-05-24 pateikė rašytinius paaiškinimus. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės UAB „Disona“ rašytinių paaiškinimų nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš priegrindos, kiemo aikštelės, pažymėtos plane, ir pėsčiųjų tako, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
- Pagal Registrų centro patiktus Nekilnojamojo turto registro 2016-02-19 duomenis priegrindos, kiemo aikštelės, pažymėtos plane, ir pėsčiųjų tako vidutinė rinkos vertė yra 55893 Eur, o kavinės ir lauko kavinės-stoginės vidutinė rinkos vertė yra 422382 Eur, tokiu būdu ieškinys atmetamas dalyje dėl iškeldinimo iš statinių, kurių rinkos vertės dalis sudaro 12 procentų viso komplekso vidutinės rinkos vertės.
- Ieškovas patyrė 2102,64 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos), o atsakovas UAB „Disona“ 1810 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovui UAB „Disona“ priteisiama 217,20 Eur (12 proc.) jo paties atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų, o ieškovui 1850,64 Eur (88 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus ieškovui iš atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ priteisiama 1633,44 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų lygiomis dalimis po 816,72 Eur.
- Apeliacinės instancijos teisme apeliantas atsakovas UAB“Disona“ patyrė 842 Eur žyminio mokesčio ir advokato išlaidų, o ieškovas 1051,37 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui UAB“Disona“ priteisiama 101,04 Eur (12 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, o ieškovui 924,88 Eur (88 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus ieškovui iš atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ priteisiama 823,84 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų lygiomis dalimis po 411,92 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti dalies.
Iškeldinti UAB „Giransa“, j.a.k.124480733, ir UAB „Disona“ iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų (patalpų ir statinių), esančių (duomenys neskelbtini):
- dalies pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31;
- 555,40 kv. m. pastato – stoginės – lauko kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ lygiomis dalimis UAB „Vilniaus parkai“ naudai po 816,72 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.“
Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus parkai“ iš atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ 823,84 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų lygiomis dalimis po 411,92 Eur.
Teisėjai Andrius Ignotas
Alma Urbanavičienė
Jūra Marija Strumskienė