ATP byla Nr.
II-881-171/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00558-2010-5
Procesinio sprendimo
kategorija 45.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 17
d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio
teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. Ž.,
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. Ž. skundą
dėl 2010-03-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių
policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV
KPR) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E854265 pakeitimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė
2010-03-26 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas
pareigūnas M. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo
protokolą (b. l. 3; 9) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto
LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1242
str. 1 d., kadangi jis, vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į kelią iš
stovėjimo aikštelės, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui, dėl ko jo
vairuotojas turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tai yra, buvo
sukelta pavojinga situacija kelyje. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo
taisyklių (toliau – KET) 107 p. reikalavimus.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas 2010-03-31 nutarimu
administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E854265 (b. l. 4, 10) M. Ž. už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 1242 str. 1
d., padarymą skyrė 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu
3 mėnesiams.
Skunde (b. l. 1 - 2) administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo nurodė, kad su priimtu nutarimu sutinka iš dalies. Paaiškino, jog vairuojant automobilį ir įvažiuojant į kelią iš stovėjimo
aikštelės, buvo pakankamai saugus atstumas tarp jo ir keliu važiavusio
automobilio, kuris nekeitė važiavimo krypties ir jam nereikėjo staigiai
stabdyti, norint išvengti avarinės situacijos. Nurodė, kad yra pakankamai
patyręs vairuotojas, turintis 8-erių metų vairavimo patirtį, todėl sugeba
objektyviai įvertinti aplinkybes ir nesukelti pavojingos situacijos kelyje.
Pažymėjo, kad šiuo metu dirba
UAB „Rivona“ vadybininku ir jo atliekamos pareigos tiesiogiai susijusios su
teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, todėl neturint vairuotojo
pažymėjimo, nebus galimybės atlikti šioje bendrovėje darbo sutartyje numatytų
pareigų. Paaiškino, kad netekus vairuotojo pažymėjimo yra didelė tikimybė
netekti darbo, o susirasti kitą būtų labai sudėtinga, nes turimai vadybininko
kvalifikacijai vienas iš svarbiausių reikalavimų yra turėti vairuotojo
pažymėjimą.
Administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad jo tėvas jau keli metai gyvena vienas
Švenčionyse, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe jis negali atlikti visų
darbų buityje, todėl pareiškėjas, kaip vienintelis sūnus, važinėja
savaitgaliais jį lankyti, padeda buityje, kai iškyla būtinybė veža pas
gydytojus.
Iki šio administracinio teisės
pažeidimo padarymo nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių. Dėl skirtos piniginės
baudos sutinka, prašo pakeisti Vilniaus apskr. VPK KPV KPR nutarimą paskiriant
švelnesnę bausmę, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonę trims
mėnesiams.
Teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, akcentavo
tai, kad vairavimo teisės labai reikalingos darbe, pripažino padaręs pažeidimą
(b. l. 21 ).
Skundas tenkintinas iš dalies.
LR ATPK 1242 str. 1 d. nustatyta, kad Kelių
eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs
kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių
veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams
nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patraukto M.
Ž. veiksmai pagal LR ATPK 1242 str. 1 d. kvalifikuoti dėl to,
kad jis pažeidė KET 107 p., kuriame nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš
esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms
transporto priemonėms.
Administracinėn atsakomybėn
patrauktas M. Ž. padaryto pažeidimo neginčija (b. l. 1 -2
), administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtina ir byloje esantys
įrodymai, protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pareiškėjo paaiškinimas
ir prašymas (b. l. 9; 12; 13; 14; 15 - 16), todėl teismas daro išvadą, kad pažeidimas
yra padarytas ir kvalifikuotas tinkamai.
LR ATPK 30 str. yra nustatytos
nuobaudų skyrimo taisyklės: nuobauda už administracinį teisės pažeidimą
skiriama norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą,
nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl
administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto
teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes.
Teismas
nustatė, kad skiriant nuobaudą M. Ž., buvo įvertinta
atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo (LR ATPK
31 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ši aplinkybė skiriant administracinę nuobaudą buvo
įvertinta, teismas jos antrą kartą nebevertintina. M. Ž. atsakomybę
sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas
nustatė, kad M. Ž. buvo paskirtas LR ATPK 1242
str. 1 d. nustatytos baudos minimumas.
LR ATPK 301
str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis
administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į sunkinančias ir lengvinančias
bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei
sankcijoje nustatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei nustatyta
sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama
administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant
auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų,
gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas,
tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi
administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu
būdu įstatymas aukščiau iškelia
visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą,
užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio
teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių,
nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu
vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe,
turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (administracinių teisės
pažeidimų bylos Nr. N3-34/2007,
N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant
administracinės atsakomybės švelninimą. Rūpinimasis tik iš dalies darbingu tėvu
taip pat nėra išimtinė aplinkybė ir nesudaro pagrindo taikyti LR
ATPK 301 str. nuostatas.
Teismas
atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai gali būti
pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudą, negu LR ATPK nustatytas minimumas ir
skirti M. Ž. 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui ir penkiolikai dienų (LR ATPK 302
str. 1 d.).
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos
įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128–129 str., teismas
n u t a r i a
M. Ž. skundą
tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2010-03-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E854265, kuriuo M. Ž. buvo paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti
transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir skirti M. Ž. 400
Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui ir
penkiolikai dienų.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali
būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį
teismą.
Teisėja
Irena Paulauskienė