Civilinė byla Nr. 2-2271/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo žinios“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su asmens dalykinės reputacijos gynimu.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.
Ieškovas UAB „Respublikos leidiniai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Verslo žinios“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir žalos atlyginimo ir prašė: 1) pripažinti, kad 2011 m. birželio 6 d. atsakovas UAB „Verslo žinios“ interneto tinklapyje www.vz.lt paskelbtame straipsnyje „,WikiLeaks“ paviešintuose JAV diplomatų susirašinėjimuose – apie korupciją lietuviškoje žiniasklaidoje“ paskelbti duomenys toje apimtyje, kur yra nurodoma, kad: „Diplomatai kolegoms į Valstijas perdavė ir R. V., kuris vadovauja amerikiečių valdomos bendrovės „Pfizer“ filialui Lietuvoje, žodžius. Slaptoje žinutėje teigiama, kad „prieš kelerius metus „Respublikos“ savininkas siūlė jam už 1 mln. Lt sunaikinti bendrovės konkurentus. Apsispręsti p. Voiška turėjo dvi savaites““ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo UAB „Respublikos leidiniai“ dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti atsakovą UAB „Verslo žinios“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita interneto tinklapyje www.vz.lt tokia pačia apimtimi ir forma, kokia buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys bei ieškovo UAB „Respublikos leidiniai“ dalykinę reputaciją pažeidžiantys duomenys, be komentarų paskelbti paneigimą; 3) iš atsakovo UAB „Verslo žinios“ ieškovo UAB „Respublikos leidiniai“ naudai priteisti 500 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai (500 000 Lt) atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jei tokio turto nėra ar nepakanka – lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, o vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pabrėžė, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti užtikrintas šalių interesų pusiausvyros principas.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo 500 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Verslo žinios“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, nurodė areštuoti atsakovo lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant su areštuotu kitu turtu 500 000 Lt sumos. Teismas leido atsakovui UAB „Verslo žinios“ iš areštuotų lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra sąlyginai didelė – 500 000 Lt, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas bus pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
Atsakovas UAB „Verslo žinios“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, kuriuo prašė minėtą nutartį panaikinti. Nurodė, jog teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos ikiteisminio bylos sprendimo tvarkos: nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą, kad šis nemokamai išspausdintų paneigimą, o atsakovas atsisakė tai padaryti. Iš ieškovo pridėto 2011 m. birželio 9 d. rašto matyti, kad buvo prašyta internetiniame portale www.delfi.lt paneigti paskelbtą informaciją, tačiau atsakovas UAB „Verslo žinios“ su šiuo internetiniu portalu nieko bendra neturi. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodyta, kad interneto tinklalapyje www.vz.lt straipsnis buvo paskelbtas remiantis tinklalapio „WikiLeaks“ 2011 m. birželio 4 d. paskelbta informacija, 2011 m. birželio 5 d. informaciją paskelbė ir Norvegijos dienraštis „Afteposten“. Pabrėžė, kad viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad „WikiLeaks“ ar kitų visuomenės informavimo priemonių informacija būtų paneigta, taip pat įrodymų, patvirtinančių ieškovo dalykinės reputacijos sumažėjimą. Be to, teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, jų taikymas padarė didelę žalą atsakovui, nes tiekėjai, sužinoję apie turto areštą, priskyrė atsakovą rizikingų klientų kategorijai, pareikalavo mokėti nuomos mokestį pusmečiui į priekį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir kad atsakovas ketina savo turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovas vengs įvykdyti ieškinio tenkinimo atveju būsimą teismo sprendimą, sieks paslėpti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimas skolas ir sunkią finansinę padėtį, be to, neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, jos piniginė išraiška nustatoma teismo. Teismas konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ir neduoda pagrindo daryti išvadą, jog jų nepritaikius ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįvykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Respublikos leidiniai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį bei palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismų praktikoje didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši prezumpcija nėra besąlyginė ir gali būti paneigiama tuo atveju, kai ieškinio suma nėra laikytina didele konkrečiam asmeniui – atsakovui. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Tik žinant realias atsakovo finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą ieškovui palankaus sprendimo atveju, galima būtų tinkamai įvertinti ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykį.
2) Ieškovas po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo kreipėsi į antstolį su prašymu surasti ir aprašyti areštuotą atsakovo turtą. Antstolis aprašė tik atsakovo turimus lengvuosius automobilius, kurių pirmoji registracijos data yra nuo 2001 m. iki 2008 m. Jokio kito turto antstolis nerado ir neaprašė. Taigi turint preliminarius duomenis apie atsakovo turimą turtą, pagrįstai galima teigti, kad egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo galimybė, nes atsakovo turimas kilnojamas turtas yra nepakankamas reikalavimams patenkinti bei gali būti paprastai parduodamas, todėl priėmus galutinį teismo sprendimą jo gali apskritai nebūti.
3) Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių lengviau įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje atsakovui yra lengviau surinkti duomenis apie savo aktualią turtinę būklę ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Be to, atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties atsakovas nieko neminėjo apie savo turtinę padėtį, todėl daroma prielaida, jog atsakovo turtinė būklė nėra pakankamai gera, kad ieškinio suma nebūtų laikoma didele jo atžvilgiu.
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams. Nesant jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškovo interesai nėra niekaip apsaugoti, nes antstolio surasto ir aprašyto turto akivaizdžiai nepakaktų ieškinio reikalavimams įvykdyti.
5) Teismas skundžiamą nutartį priėmė preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad reikalavimai pareikšti dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Atlygintinos neturtinės žalos dydis gali būti nustatomas tik priimant galutinį teismo sprendimą, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar kitoje proceso stadijoje, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Todėl skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai pasisakė dėl galimai priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Verslo žinios“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovo atskirasis skundas surašytas taip, tartum ieškovo prašymas priteisti 500 000 Lt žalos atlyginimo yra patenkintas, suma priteista, o šiuo metu ieškoma tik turto, kad būtų padengta žala.
2) Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas 2011 m. birželio 9 d. raštu prašė interneto puslapyje www.delfi.lt paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Interneto portalas www.delfi.lt neturi jokio ryšio su atsakovu, todėl ieškovo reikalavimas paneigti atsakovo interneto puslapyje www.vz.lt skelbtą informaciją interneto portale www.delfi.lt prieštarauja įstatymams ir negalėjo būti įvykdomas. Ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys, kad ieškovas paprašė atsakovo interneto puslapyje www.vz.lt paneigti ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, neatitinka tikrovės.
3) Ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą, nes interneto tinklalapyje www.vz.lt straipsnis buvo paskelbtas remiantis tinklalapio „WikiLeaks“ 2011 m. birželio 4 d. paskelbta informacija, 2011 m. birželio 5 d. informaciją paskelbė ir Norvegijos dienraštis „Afteposten“. Viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Ieškovas prie ieškinio nepateikė įrodymų, kad „WikiLeaks“ ar kitų visuomenės informavimo priemonių informacija būtų paneigta, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti kokią nors žalą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nepagrįstas. Be to, ieškovas pranešė, kad bylinėsis Norvegijos teisme su dienraščiu „Afteposten“. Tik kai Norvegijos teisme bus priimtas atitinkamas sprendimas, bus galima spręsti apie tikrovės neatitinkančių žinių paneigimą ar nepaneigimą.
4) Ieškinio suma nepagrįsta jokiais įrodymais, nėra jokių skaičiavimų, kaip ji susidarė.
5) Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuo pasireiškė jo dalykinės reputacijos sumažėjimas. Objektyvūs duomenys patvirtina, kad nuo 2011 m. birželio 6 d. (paskelbtas straipsnis) ieškovo dalykinė reputacija ne tik nemažėjo, bet didėjo. 2011 m. birželio 6 d. dienraštis „Respublika“ buvo išleistas 21 022 egzempliorių tiražu, 2011 m. birželio 28 d. – 21 823 egzempliorių tiražu, 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 21 538 egzempliorių tiražu. Todėl ieškovui negalėjo būti padaryta ar atsirasti kokia nors žala. Dalykinei reputacijai didesnę žalą padarė ne straipsnio paskelbimas, bet įstatinio kapitalo mažinimas, kas lėmė, kad per metus dienraščio „Respublika“ tiražas sumažėjo 9 000 egzempliorių.
6) Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, pagrįstai šią nutartį panaikino, nes minėta nutartis buvo priimta preliminariai neįvertinus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų bei neįsitikinus, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
7) Ieškovo ieškinys yra pareikštas nesąžiningai, nepagrįstai, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik prieštarauja įstatymams, bet yra ir amoralus, siekiantis sužlugdyti kitas visuomenės informavimo priemones.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės – atsakovu patraukto visuomenės informavimo priemonės skleidėjo turto arešto pagal kito visuomenės informavimo priemonės skleidėjo ieškinį dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia išvada gali būti padaryta preliminariai nustačius ieškinio pagrįstumo perspektyvą pagal išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Taip gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, ieškovas iš atsakovo prašo priteisti ženkliai didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, nei yra priteisinėjama teismų praktikoje.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan. Tačiau, kaip minėta, visų pirma, turi būti preliminariai įvertinta ieškinio pagrįstumo perspektyva pagal pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas (visuomenės informavimo priemonės skleidėjas) pareiškė kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus atsakovui (kitam visuomenės informavimo priemonės skleidėjui). Ieškovas pareiškė reikalavimus: 1) dėl pripažinimo, kad atsakovas interneto tinklapyje www.vz.lt 2011 m. birželio 6 d. paskelbtame straipsnyje „,WikiLeaks“ paviešintuose JAV diplomatų susirašinėjimuose – apie korupciją lietuviškoje žiniasklaidoje“ paskelbė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją; 2) dėl įpareigojimo atsakovą UAB „Verslo žinios“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita interneto tinklapyje www.vz.lt tokia pačia apimtimi ir forma, kokia buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys bei ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiantys duomenys, be komentarų paskelbti paneigimą; 3) dėl 500 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Reikalavimo dėl pripažinimo patenkinimas gali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, jei teismas nuspręstų, kad įpareigojimas paneigti paskleistus duomenis nėra pakankama ieškovo teisinės gynybos priemonė.
Teisėjų kolegija, nevertindama ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimo dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo pagrįstumo, pažymi, kad visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; 2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių (dalykinės reputacijos) gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Taigi, asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai – prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą ir pan. Procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką lemia tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ir pasirinkti asmens teisių gynybos būdai. Tuo atveju, kai duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemones, CK 2.24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta replikos teisė – asmuo turi teisę reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų tokius duomenis. Toks pažeistos teisės gynimo būdas reiškia, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti, t. y. visuomenės informavimo priemonė gali pašalinti asmens teisės pažeidimą ne teismo tvarka. Taigi, procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S. – Ž., UAB „Lietuvos žinios“, kt., bylos Nr. 3K-3-94/2006). Pagal teismų praktiką tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiškia reikalavimą dėl paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).
Bylos duomenys leidžia preliminariai manyti, kad ieškovas laikėsi įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčų dėl dalykinės reputacijos gynimo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CK 2.24 str. 2, 4 d.). Ieškovas 2011 m. birželio 9 d. pateikė atsakovui, kaip visuomenės informavimo priemonei, prašymą paneigti 2011 m. birželio 6 d. per atsakovo internetinį tinklapį paskleistus duomenis, kurie, ieškovo nuomone, pažeidžia jo dalykinę reputaciją (b. l. 18-21). Tačiau ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už galimai pažeistą dalykinę reputaciją, nenurodė aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tokios sumos priteisimo galimybę (CPK 12, 178 str.). Kolegija sutinka su apeliantu, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra sudėtinga tiksliai įvertinti galimai patirtos tokio pobūdžio žalos dydį. Kita vertus, Lietuvos teismų praktikoje toks didelis neturtinės žalos atlyginimas tokio pobūdžio bylose nėra priteisiamas. Be to, Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, jog pažeidimo fakto pripažinimas, kaip asmens pažeistų teisių gynybos būdas, neretai yra pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos žmogaus teisių teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos žmogaus teisių teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-2/2008). Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl pripažinimo, kad atsakovas pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją ir įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškė ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo itin didelės sumos priteisimo, tačiau nepateikė duomenų, kurie pagrįstų tokios sumos priteisimo galimybę, vertinti atsakovo turtinę padėtį ieškinyje prašomos priteisti sumos atžvilgiu nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2008). Todėl kolegija kaip neturinčius teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui atmeta apelianto argumentus, kad teismo nutartį vykdantis antstolis aprašė tik atsakovo turimus lengvuosius automobilius, kurių pirmoji registracijos data yra nuo 2001 m. iki 2008 m., o kito turto nerado ir neaprašė. Spręsti, kad atsakovas negalės įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo dėl mažesnės, nei pareikšta ieškinyje, neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimo, nėra pagrindo.
Kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas, kaip ir ieškovas, yra viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, teikiantis informaciją per visuomenės informavimo priemones. Taikyti areštą tokio subjekto turtui pagal reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo galima būtų nebent tuomet, kai preliminariai įvertintus bylos duomenis, galima manyti, kad ieškovo dalykinė reputacija yra pažeista akivaizdžiai neteisėtais atsakovo veiksmais, atsakovas elgiasi nesąžiningai, o jo turtinė padėtis yra itin sunki. Tokių duomenų nagrinėjamoje byloje šiuo metu nėra. Atvirkščiai, pats ieškovas pripažino, kad atsakovas turi registruotino turto ir pateikė tai patvirtinančius duomenis (b.l. 98-99). Be to, atsakovo vykdoma ūkinė-komercinė veikla nėra sutrikusi, įmonės atžvilgiu nėra pradėtos bankroto procedūros.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti turto areštą, pagrįstai panaikino šią nutartį. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 152 straipsnio trečiąja dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Teisėjai: Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas
Egidijus Žironas