Civilinė byla Nr. e2S-993-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05713-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.4; 3.3.2.5

            (S)

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11792-429/2023 pagal pareiškėjų K. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Saugus kreditas“, uždaroji akcinė bndrovė ,,Televisuma ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Statybos technika“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjai K. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami panaikinti bendru sutikimu pareiškėjų santuokos apskaitos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rektorate, santuoka apskaityta Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (pridedama), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti pareiškėjams šias pavardes: K. B. – G., o A. B. – B., bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nenustatyti termino susitaikyti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų K. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

3.       Teismas nustatė, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo 4 mėnesius. Kadangi pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, jie 4 mėnesio netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismas sprendė, kad sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. tokie prašymai nagrinėtini notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjų prašymas negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriuje (bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis).

4.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Pareiškėjai minėtų įrodymų, kad pasinaudojo mediacijos procedūra, teismui nepateikė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad mediacijos procedūra nebuvo realiai vykdoma, nesiekiant teisminės mediacijos instituto esminio tikslo – realios teisinės taikos tarp šalių atkūrimo. Šalių ginčas yra tokio pobūdžio, kad yra reali tikimybė, jog bus išspręstas mediatoriaus pagalba. Pažymėjo, kad šalių ginčas nėra tokio pobūdžio, kad iš karto reikėtų teismo įsikišimo, apeinant privalomąją mediaciją, kurios institutas buvo tam ir įsteigtas, kad būtų suteikta šalims reali galimybė ginčą baigti ikiteisminiu būdu, nedidinant teismo laiko sąnaudų ir savo piniginių išlaidų.

5.       Teismas pažymėjo ir tai, kad kartu su prašymu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjai teismui pateikė Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarės J. M. patvirtintą 2022 m. lapkričio 10 d. povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. lapkričio 10 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kartu su pateiktais dokumentais teismui nebuvo pateikti paaiškinimai kodėl abi sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3.1 punkte nurodoma, kad piniginės lėšos yra grąžintos pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį, tačiau teismui nėra aišku dėl šio sutarties punkto, nėra pateikti jokie papildomi paaiškinimai ir įrodymai.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

 

6.       Atskiruoju skundu pareiškėja K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjų K. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru abiejų sutuoktinių sutarimu priimti teismo žinion. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalį, pareiškėjų teisė į santuokos nutraukimą notarine tvarka atsiranda tik tada, kai yra išpildyta CK 3.51 straipsnio 3 dalies papildoma sąlyga – kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, tik tuomet santuoka sutuoktinių bendru sutikimu yra nutraukiama notarine tvarka. Kitaip tariant, santuokos nutraukimui notarine tvarka galimybė atsiranda tik tada, kai abu pareiškėjai neveda bendro ūkio kartu ir šeimos gyvenimo negyvena ilgiau kaip metus laiko ir taip pat egzistuoja kitos bendrosios santuokos nutraukimo sąlygos (nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei metai, yra sudaryta sutartis, abu sutuoktiniai yra veiksnūs šioje srityje). Tokį teisės aiškinimą taip pat patvirtina nuosaikiai formuojama aukštesniųjų teismų praktika, pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-405-796/2023.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos aukštesnių teismų praktikos, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjų pareiškimas yra neteismingas teismui ir turi būti teikiamas notarui.

6.3.                      Teismas nutartimi nepagrįstai sutapatino pareiškėjų bendro ūkio netvarkymą (faktinį gyvenimą skyriumi) su kita santuokos nutraukimo ypatingosios teisenos tvarka sąlyga (nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip metai), tokiu būdu darydamas neteisingas išvadas apie tokio pareiškimo neteismingumą teismui arba apie galimybę inicijuoti santuokos nutraukimą ginčo teisenos tvarka. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendino tinkamai, visiškai laikydamiesi įstatyme numatytos tvarkos ir sąlygų.

6.4.                      Pareiškėjai siekia nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka taip, kaip tai numato CK 3.51 straipsnio 1-2 dalys, nes pareiškėjų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai), byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjų veiksnumas šioje srityje būtų apribotas, pareiškėjai buvo sudarę ir teismui pateikė procesinį prašymą ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, atitinkančią civiliniame kodekse numatytus reikalavimus, patvirtino, kad nors gyvena skyriumi 4 mėnesius, jų santuoka yra faktiškai iširusi, todėl turėjo teisę pateikti tokį prašymą būtent teismui, o ne notarui.

6.5.                      Šeimos bylose privalomosios mediacijos, kaip privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, institutas yra taikomas ne visiems iš šeimos teisinių santykiams kylantiems procesiniams prašymams teismui, o tik tiems, kurie yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas (Privalomosios mediacijos atvejai) aiškiai nurodo, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjų prašymas nėra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Tarp šalių neegzistuoja joks ginčas dėl santuokos nutraukimo sąlygų.

7.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

 

         Apeliacinės instancijos teismas 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai K. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami panaikinti bendru sutikimu pareiškėjų santuokos apskaitos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rektorate, santuoka apskaityta Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, jie keturis mėnesius netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju santuokos nutraukimas nenagrinėtinas teisme, kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. tokie prašymai priskirtini nagrinėti notaro kompetencijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepateikę įrodymų, jog pasinaudojo privaloma mediacijos procedūra.

11.       Apeliantė K. B., nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad nagrinėjamu atveju bylos šalys neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos specialiosios sąlygos, numatančios, jog sutuoktiniai turi daugiau negu metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo, todėl turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Apeliantė taip pat nurodė, kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu kreipiasi ne ginčo tvarka, todėl jiems taip pat nėra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka – privalomoji mediacija.

12.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

13.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-307-421/2017, 12 punktas).

14.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).

15.       CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, t. y., 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui teikiamame prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti taip pat nurodyta, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

16.       Pagal CK 3.541 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.542 straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodyta, jog pareiškėjai bendro ūkio netvarko jau keturis mėnesius. Pareiškėjai prašyme taip pat yra nurodę, kad jie nebetvarko bendro ūkio mažiau negu vienerius metus, todėl negali kreiptis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo notarine tvarka ir todėl kreipiasi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų pozicija, kad toks pareiškėjų prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Taigi, nesant vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų nutraukti santuoką notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinių gyvenimo negyvenimo daugiau nei metus – pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnis, CPK 538 straipsnio 1 ir 2 dalys). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

18.       Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos dėl CK 3.51 straipsnio 3 dalies taikymo laikomasi ir teismų praktikoje, pvz. žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑217‑368/2023, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-931-921/2023, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑805-480/2023, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-405-796/2023 ir kt.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepateikė įrodymų, jog pasinaudojo privaloma mediacijos procedūra (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

20.       Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje. Vertinant minėtą teisės normą akcentuotina, jog privaloma mediacija yra taikoma tik tuo atveju, kai nagrinėjama byla dėl šeimos teisinių santykių ginčo teisenos tvarka.

21.       Minėta, kad, pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą, santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442-443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjų prašymui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu įstatymų išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka – privaloma mediacija, nėra taikoma.

22.       Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat akcentavo ir tam tikrus prašymo trūkumus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismui sprendžiant prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, kilus abejonėms tiek dėl jo priskirtinumo nagrinėti teismo kompetencijai (pvz., iš prašymo turtinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų negalint nustatyti ar sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgiau nei metus laiko ir kt.), tiek esant tam tikriems jo trūkumams, teismas, visų pirma, turėtų ne atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą tokio prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

23.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apeliantės K. B. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų K. B. ir A. B. prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                Egidijus Tamašauskas