Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-14][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-728-1101-2022].docx
Bylos nr.: e2-728-1101/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Golita" 304721285 atsakovas
UAB "Lenerus" 304555625 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
dėl pastatų, statinių ar įrenginių nuomos
CIVILINIS PROCESAS
Bylos dėl nuomos
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e2-728-1101/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06188-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.11.1; 3.2.6.1.

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovės vadovei N. S. ir įgaliotai atstovei advokatei Laurai Martinaitytei,

atsakovės vadovei I. K. ir atsakovės įgaliotam atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lenerus“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Golita“ dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

nustatė:

1.                      Ieškovė UAB ,,Lenerus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Golita“ 2 000 Eur skolą, 6 000 Eur negautų pajamų, 348 Eur nesumokėtų delspinigių, 281,89 Eur skolos už nesumokėtas komunalines paslaugas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2018 m. sausio 25 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė (nuomininkė) įsipareigojo mokėti 2 000 Lt nuomos mokestį. Sutartis galiojo iki 2022 m. vasario 1 d. Papildomu susitarimu šalys susitarė, jog nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki karantino pabaigos, atsakovei taikomas lengvatinis 1 000 Eur nuomos mokestis. Atsakovė daugiau nei 2,5 metų sėkmingai vykdė verslą nuomojamose patalpose, tačiau 2020 m. vasarą nustojo mokėti nuomos mokestį, informavo, jog nuomos mokestis nemokamas dėl finansinių sunkumų. Ieškovė (nuomotoja) 2020 m. spalio 1 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Ta pačią dieną atsakovė atsiuntė pranešimą, kuriame nemotyvuotai nurodė, jog nutraukia terminuotą nuomos sutartį. Ieškovė su tokiu pranešimu nesutiko, priminė, kad atsakovė yra skolinga už paslaugas. Kadangi atsakovė toliau nemokėjo už paslaugas, ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu informavo atsakovę apie tai, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės nuo 2020 m. gruodžio 14 d. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. atsiuntė raštą su išgalvotomis aplinkybėmis apie patalpų pablogėjimą, kartu pripažindama, kad turi 8 180 Eur įsiskolinimą ieškovei. Tuo pačiu raštu atsakovė nurodė, kad nutraukia sutartį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. ir pakvietė atvykti 2020 m. lapkričio 23 d. pasirašyti patalpų grąžinimo akto. Kadangi sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 14 d., patalpų perdavimo aktas pasirašytas 2020 m. gruodžio 15 d.

3.                      Kadangi terminuota nuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau termino dėl atsakovės kaltės (nemokėjo nuomos mokesčio ilgiau nei 2 mėn. iš eilės), o nuomos mokesčio nuolaida taikoma 2 mėn., vadovaujantis papildomo susitarimo 8b punktu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 000 Eur nuomos mokesčio kompensaciją. Antra, atsakovė nesumokėjo visų delspinigių už pradelstas apmokėti 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitas faktūras; nesumokėtų delspinigių suma sudaro 348 Eur. Trečia, kadangi nuomos sutartis buvo terminuota, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti nuomos mokestį iki 2022 m. vasario 1 d. Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė prašo priteisti 6 000 Eur negautas pajamas (apskaičiuotas kaip nuomos mokestis už 3 mėn.). Ketvirta, atsakovė nesumokėjo 281,89 Eur sumos už komunalines paslaugas, teiktas 2020 m. lapkričio mėn.

4.                      Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuomojamose patalpose buvo vykdoma vaikų neformalaus ugdymo veikla. Ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad patalpos atitiks priešgaisrinės, sanitarinės-epideminės stoties ir kitų institucijų keliamus reikalavimus; nuomos sutartyje patvirtino, kad patalpos atitinka visus keliamus reikalavimus. Atsakovei vykdant veiklą nuomos patalpose pradėjo didėti drėgmės koncentracija, buvo gautos vaikų, kurie lankė neformalaus ugdymo užsiėmimus, tėvų pastabos dėl patalpų drėgmės koncentracijos. Atsakovė darė prielaidas, kad patalpose įrengus kondicionierių, drėgmės koncentracijos klausimas bus išspręstas; kondicionavimo sistemos įrengimo klausimu 2020 metų vasarą pradėjo kontaktuoti su ieškove. Su potencialiais kondicionavimo sistemos įrengimo paslaugų tiekėjais suderino preliminarią sąmatą ir 2020 m. liepos 20 d. elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei, tačiau jokios realios reakcijos iš ieškovės nesulaukė. Nesprendžiant drėgmės koncentracijos patalpose problemos vis labiau ryškėjo drėgmės dėmės patalpų vidaus sienose.Atsakovės darbuotojai apie nenormalias darbo sąlygas pranešė Darbo inspekcijai, gavo vieno vaiko mamos 2020 m. lapkričio 19 d. laiško atitinkamoms kontroliuojančioms institucijoms kopiją. Ieškovei nevykdant jai kaip nuomotojai tenkančios pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį pagal sutarties 7.2 punktą. Atsakovė kvietė ieškovę perimti patalpas 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau ieškovė neatvyko ir patalpų neperėmė. Atsakovė nuo 2020 m. lapkričio 23 d. patalpomis nesinaudojo, o iki 2020 m. lapkričio 23 d. yra visiškai atsiskaičiusi. Netinkamą patalpų būklę patvirtina 2020 m. lapkričio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, statybos techninės priežiūros inspektoriaus J. Ž. parengtas pastato neeilinės apžiūros aktas.

5.                      Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad per visą nuomos laikotarpį jokių pretenzijų dėl drėgmės, pelėsio ar kitų nusiskundimų nebuvo. Ši aplinkybė atsirado tik tuomet, kai tarp šalių prasidėjo ginčas dėl atsakovės nemokamo nuomos mokesčio. Visi atsakovės dokumentai, kuriais ji grindžia netinkamą patalpų būklę, atsirado po 2020 m. spalio 1 d. Dar 2020 m. rugpjūčio 14 d. el. laiške atsakovė nurodė labai besidžiaugianti šalių bendradarbiavimu. 2020 m. liepos 20 d. el. laiške nurodyta sąmata yra visiškai nesusijusi su netinkama patalpų būkle ar juo labiau pelėsiu. Sąmata buvo skirta potencialiems darbams dėl lauko laiptų, balkono, stogelio remonto. Kadangi pastato išorės remontas turi būti suderintas, be to, stogelis yra kito namo dalis (ne ieškovės nuosavybė), dėl šių darbų nebuvo iki galo susitarta. Be to, laiptai, stogas buvo tokie patys nuo sutarties sudarymo. Pati atsakovė skubėjo pradėti veiklą, todėl įsikraustė į nuomojamas patalpas dar ne visiškai išdžiūvus dažams.

6.                      Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei perimant patalpas pagal nuomos sutartį, jos buvo išdažytos ir išoriškai išreikštų trūkumų nebuvo. Ieškovės nurodomame atsakovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniame laiške ieškovei yra mandagumo frazės ir patikinimas, kad nuomos mokestis tikrai bus sumokėtas.Nuomos mokesčio mokėjimo atžvilgiu situacija buvo tokia – atsakovė, matydama, kad ieškovė nereaguoja į jos iniciatyvą sutvarkyti nuomos patalpų trūkumus, t. y. nėra grįžtamojo ryšio į 2020 m. liepos 20 d. elektroninį laišką, kuriuo buvo siųsta remonto darbų sąmata, nebūdama profesionali teisininkė, nutarė sulaikyti nuomos mokesčio mokėjimą. Ieškovei niekaip nereaguojant į atsakovės pateiktą sąmatą dėl patalpų remonto, atsakovė nutarė pasinaudoti savo teise nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko. Ieškovė žinojo, kad atsakovė nutraukia patalpų nuomos sutartį dėl patalpų techninio stovio ir kviečia ieškovę patalpas perimti 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau tai ignoravo ir modeliavo savo versiją, kad nuomos sutartis nutraukiama dėl nuomininkės, t.y. atsakovės, kaltės.

7.                      Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

8.                      Nustatyta, kad pagal terminuotą 2018 m. sausio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė (nuomotoja) išnuomojo atsakovei (nuomininkei) negyvenamąsias patalpas, esančias Vytauto g. 32-5, Vilniuje (sutarties 1.1 punktas); patalpų nuomos trukmė – nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. (sutarties 1.2 punktas), nuomos mėnesio mokestis – 2 000 Eur (sutarties 4.1 punktas). 2019 m. birželio 5 d. pakeitimu nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2022 m. vasario 1 d. 2020 m. kovo 30 d. papildomu susitarimu šalys, atsižvelgdamos į šalyje įvestą karantino režimą, susitarė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki karantino pabaigos nuomos mokesčiui taikoma 50 proc. nuolaida (papildomo susitarimo 3, 4 punktai). Šiuo metu nuomos sutartis yra nutraukta; patalpos ieškovei perduotos 2020 m. gruodžio 15 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo perdavimo aktu.

9.                      Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl kurios iš šalių kaltės vienašališkai nutraukta terminuota 2018 m. sausio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (su pakeitimais). Ieškovės teigimu, nuomos sutartis buvo nutraukta 2020 lapkričio 13 d. pranešimu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovei ilgiau kaip du mėnesius nemokant nuomos mokesčio (nuomos sutarties 7.2, 73 punktai). Atsakovės teigimu, nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. lapkričio 23 d. dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovei nevykdant sutartinės ir įstatyminės pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę. Nuo šios aplinkybės (nuo kada ir dėl kurios šalies kaltės buvo nutraukta nuomos sutartis) priklauso ieškinio reikalavimų pagrįstumas.

10.                      Nuomos sutarties 7.3 ir 7.4 punktuose šalys įtvirtino atvejus, kuomet nesikreipdamos į teismą gali prieš terminą nutraukti terminuotą 2018 m. sausio 25 d. nuomos sutartį, prieš tai įspėjus kitą šalį prieš vieną mėnesį (nuomos sutarties 7.2 punktas).

11.                      Vienas iš sutartinių pagrindų, kuriais remiantis ieškovė, kaip nuomotoja, turi teisę nesikreipdama į teismą nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, yra toks atvejis, kai nuomininkas, gavęs raštišką nuomotojo įspėjimą apie už du mėnesius nesumokėtą nuomos mokestį, per vieną mėnesį nepadengia šio įsiskolinimo (nuomos sutarties 7.3 punktas). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pradėjo nemokėti nuomos mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. spalio 1 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovė už paskutinius du mėnesius (t. y. 2020 m. rugpjūtį – rugsėjį) yra neapmokėjusi 4 000 Eur nuomos mokesčio. Pakartotinai ieškovės įspėjimas dėl 4 000 Eur skolos už nuomą atsakovei buvo išsiųstas ir 2020 m. spalio 12 d. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovė per vieną mėnesį nuo įspėjimo nepadengė susidariusio 4 000 Eur įsiskolinimo. Pati atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. pranešime pripažino turinti 8 180 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą. Pagal bylos duomenis pirmas mokėjimas po minėtų ieškovės įspėjimų apie susidariusią nuomos mokesčio skolą buvo 2020 m. lapkričio 20 d., kuomet atsakovė sumokėjo 4 180 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir delspinigiai už pradelstas dienas“. Kita vertus, pati atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimu padengė vėlesnes sąskaitas – 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaitas faktūras, vadinasi, pagal pačios atsakovės poziciją nuomos mokestis pagal 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. sąskaitas buvo padengtas nutraukus nuomos sutartį iš atsakovės sumokėto 4 000 Eur depozito (sutarties 4.5 punktas). Taigi ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimo metu atsakovė buvo pradelsusi apmokėti nuomos mokestį už du mėnesius, todėl ieškovė turėjo pagrindą 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu nutraukti terminuotą nuomos sutartį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (nuomos sutarties 7.2, 7.3 punktai).

12.                      Tuo tarpu atsakovės teigimu, nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai atsakovės nuo 2020 m. lapkričio 23 d. dėl netinkamo ieškovės, kaip nuomotojos, pareigų vykdymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. spalio 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai gavo ieškovės įspėjimą dėl nemokamo nuomos mokesčio, atsakovė informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi nuomos sutarties 7.2 punktu, nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Jokių priežasčių, dėl kurių atsakovė nutraukia nuomos sutartį, atsakovė minėtame pranešime nenurodė. Sutarties 7.2 punktas leidžia nuomininkui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei egzistuoja sutarties 7.4 punkte esančios aplinkybės, tačiau jokių aplinkybių atsakovė minėtame pranešime nenurodė. Ieškovei 2020 m. spalio 13 d. pranešimu nurodžius, kad atsakovė neturi sutartinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį, atsakovė 2020 m. spalio 19 d. pranešimu nurodė nutraukianti sutartį nuo 2021 m. sausio 19 d., vadovaudamasi CK 6.480 straipsnio, reglamentuojančio neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas (nepaisant to, kad šiuo atveju sudaryta terminuota nuomos sutartis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per vieną mėnesį nuo įspėjimo nesumokėjo nuomos mokesčio už du mėnesius, ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu informavo atsakovę, kad vadovaudamasi sutarties 7.2, 7.3 punktais, nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. dėl nuomininko kaltės. Šį pranešimą atsakovės vadovė gavo 2020 m. lapkričio 13 d. Jau po to – 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimu – atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. dėl nuomotojo kaltės, t. y. dėl patalpose esančio pelėsio ir ieškovei nešalinant šio nuomojamų patalpų trūkumo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nuomos sutartis buvo teisėtai vienašališkai nutraukta atsakovės pranešimu nuo 2020 m. lapkričio 23 d.

13.                      Visų pirma, sutartyje nustatyta, kad įspėti apie sutarties nutraukimą būtina prieš mėnesį, todėl atsakovė neturi pagrindo 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimu vienašališkai nutraukti sutartį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. Kita vertus, esminė aplinkybė, teismo vertinimu, yra ta, kad atsakovė neįrodė egzistavus bent vienai sutarties 7.4 punkte įtvirtintų sąlygų, kurioms esant nuomininkė (atsakovė) gali vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį nesikreipdama į teismą.

14.                      Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimo, kuriuo, atsakovės teigimu, ji nutraukė nuomos sutartį nuo 2020 m. lapkričio 23 d., joje nurodytas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – ieškovė, kaip nuomotoja, neužtikrino tinkamos nuomojamų patalpų būklės, t. y., pasak atsakovės, nuomojamose patalpose plėtojasi pelėsis, dėl ko atsakovė išsinuomotose patalpose negali vykdyti neformalaus vaikų ugdymo veiklos. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovė papildomai paaiškino, kad sutartis buvo vienašališkai atsakovės nutraukta dėl netinkamos nuomojamų patalpų būklės – nuomojamose patalpose besikaupiančios drėgmės, kondicionavimo sistemos nebuvimo, pastato laiptų ir stogelio netinkamos būklės.

15.                      Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių vadovių paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog atsakovės pozicija apie sutarties nutraukimą dėl netinkamos patalpų būklės yra neįtikinama. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pretenzijos dėl netinkamos patalpų būklės atsirado tik tuomet, kai ieškovė pradėjo siųsti įspėjimus dėl nemokamo nuomos mokesčio. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovė patvirtino, kad iki tol jokių atsakovės pretenzijų dėl netinkamos patalpų būklės nebuvo. Atsakovės vadovės teigimu, netinkama patalpų būklė paaiškėjo dar 2018 m. pavasarį, atsakovės atstovai žodžiu kreipėsi į ieškovės vadovę dėl trūkumų šalinimo, tačiau ieškovė nereagavo. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija yra neįtikima ir nelogiška. Visų pirma, 2018 m. sausio 25 d. nuomos sutarties terminas 2019 m. birželio 5 d. šalių susitarimu buvo pratęstas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. Antra, atsakovės projektų vadovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. el. laišku, parašytu ir atsakovės vadovės vardu, adresuotu ieškovės vadovei, atsakovės atstovė nurodė labai besidžiaugianti bendradarbiavimu su ieškove, paaiškino, jog dėl finansinių sunkumų vėluoja mokėjimai. Toks atsakovės elgesys būtų neįtikimas tuo atveju, jei ieškovė nevykdytų savo kaip nuomotojos pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę, kuri pagal atsakovės poziciją buvo žinoma dar 2018 m. Atsakovės teiginys, kad ji ne kartą kreipėsi į ieškovės vadovę žodžiu, prašydama pašalinti patalpų trūkumus, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovei šią aplinkybę neigiant, pareiga ją įrodyti pagal bendrą įrodinėjimo naštos taisyklę tenka atsakovei (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju atsakovė tokios pareigos neįvykdė. Priešingai, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovė pretenzijų dėl netinkamos patalpų būklės iki tarp šalių kilusio ginčo dėl pradelsto nuomos mokesčio mokėjimo neturėjo; 2020 m. rugpjūčio mėn. patvirtino labai besidžiaugianti šalių bendradarbiavimu, siekė jį tęsti. Aplinkybę, jog patalpos buvo tinkamos būklės patvirtina ir buvusios atsakovės darbuotojos S. M. (dirbusios UAB ,,Golita“ iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji patvirtino, kad dėl ginčo patalpų nusiskundimų nei atsakovės darbuotojai, nei vaikų tėvai neturėjo; patalpose jokio pelėsio ar pelėsio kvapo nebuvo. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovė patvirtino, kad tarp jos ir šios buvusios darbuotojos (S. M.) konfliktinių santykių nėra, todėl teismas neturi pagrindo šiais rašytiniais paaiškinimais nesivadovauti.

16.                      Kaip minėta, 2020 m. lapkričio 20 d. pranešime nurodydama, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. lapkričio 23 d., atsakovė kaip nutraukimo priežastį nurodė patalpose susidariusį pelėsį. Įrodinėdama, kad informavo ieškovę apie patalpose susidariusį pelėsį, atsakovė remiasi 2020 m. liepos 20 d. el. laišku, kurį atsakovės atstovė išsiuntė ieškovės vadovei. Minėtame laiške nurodyta, kad atsakovės vadovės vardu siunčiama patalpų remonto sąmata ir laukiama grįžtamojo ryšio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės vadovė į šį laišką atsakė tą pačią dieną (2020 m. liepos 20 d.). Kita vertus, minėtas atsakovės el. laiškas nepatvirtina, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl patalpose atsiradusio pelėsio, kuriuo grindžiamas atsakovės 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovės teigimu, ši sąmata buvo dėl visai kitokių remonto darbų, kurie nesusiję su netinkama patalpų būkle ar pelėsiu, - ši sąmata buvo darbams dėl lauko laiptų, balkono, stogelio remonto. Atsakovė neįrodė, kad 2020 m. liepos 20 d. į ieškovę kreipėsi dėl patalpų pelėsio. Tokią aplinkybę galėtų patvirtinti/paneigti su šiuo el. laišku siunčiama sąmata, tačiau atsakovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos pateikti negali, kadangi ji neišlikusi. Be kita ko, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad pelėsio ginčo patalpose nėra, tačiau patalpose yra susikaupusi drėgmė.

17.                      Atsakovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia netinkamą nuomojamų patalpų būklę, - 2020 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2020 m. gruodžio 1 d. pastato neeilinės apžiūros aktas, T. J. 2020 m. lapkričio 19 d. pretenzija, adresuota Vilniaus miesto savivaldybės nacionalinės visuomenės sveikatos centrui, yra sudaryti po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės laiku nemokamo nuomos mokesčio ir ieškovė informavo atsakovę apie nutraukiamą nuomos sutartį dėl atsakovės kaltės (nemokamo nuomos mokesčio). Be to, esminiai įrodymai, kuriais atsakovė grindžia netinkamą patalpų būklę (2020 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2020 m. gruodžio 1 d. pastato neeilinės apžiūros aktas) sudaryti ir po pačios atsakovės pranešimo apie vienašališkai nutraukiamą nuomos sutartį.

18.                      Byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko, įskaitant ir tris atsakovės pranešimus apie nuomos sutarties nutraukimą įvairiais pagrindais (šio sprendimo 12 punktas) leidžia labiau tikėti, kad atsakovės pranešimas apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą dėl netinkamos patalpų būklės yra jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti nuomos sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės pastarajai ilgiau nei du mėnesius pradelsus apmokėti nuomos mokestį ir iš to kilsiančių finansinių pasekmių (CPK 185 straipsnis).

19.                      Kaip minėta, bet kuri iš nuomos sutarties šalių turi teisę nutraukti nuomos sutartį nesikreipdama į teismą egzistuojant sutarties 7.3 -7.4 pagrindams pranešus apie tai prieš vieną mėnesį. Todėl net jei būtų egzistavęs pagrindas atsakovei 2020 m. lapkričio 20 d. pranešimu nutraukti nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės, ji galėtų būti nutraukta tik praėjus mėnesiui nuo šio pranešimo, o ne nuo 2020 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji faktiškai nesinaudojo ginčo patalpomis nuo 2020 m. lapkričio 23 d., nereiškia, kad ji neturi pareigos apmokėti nuomos mokesčio bei komunalinių išlaidų už visą 2020 m. lapkričio mėn.

20.                      Kaip minėta, vienas iš ieškinio reikalavimų, priteisti ieškovei iš atsakovės jai suteiktą 2 000 Eur nuomos mokesčio kompensaciją. Pirmiau šiame sprendime konstatavus, kad nuomos sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, tokią teisę ieškovei suteikia 2020 m. kovo 30 d. papildomo susitarimo 8 (b) punktas. Ieškovė nurodė, kad minėtame susitarime nurodyta nuolaida atsakovei buvo taikoma 2 mėn., o kompensacijos suma – 2 000 Eur; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 2 000 Eur nuolaidos mokesčio kompensaciją.

21.                      Antra, ieškovė patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 281,89 Eur skolą už nesumokėtas komunalines paslaugas, teiktas nuomojamoms patalpos 2020 m. lapkričio mėn. pagal ieškovės atsakovei 2020 m. gruodžio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Nuomos sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad kartu su nuomos mokesčiu nuomininkas pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą atsiskaito ir už komunalinius mokesčius. Šiuo atveju atsakovė neginčijo, kad 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros nėra apmokėjusi. Esminis atsakovės nesutikimas su šiuo reikalavimu grindžiamas tuo, kad atsakovė faktiškai 2020 m. lapkričio 23 d. atlaisvino patalpas, todėl tiek nuomos mokestis, tiek komunalinės paslaugos turi būti apmokamos iki šios datos. Kadangi atsakovė nuomos mokestį sumokėjo už visą 2020 m. lapkričio mėn., susidariusi permoka padengia komunalines paslaugas už 2020 m. lapkričio 1-23 d. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti nuomos sutarties. Nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta ieškovės nuo 2020 m. gruodžio 14 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę tiek į nuomos mokestį, tiek į komunalines paslaugas už visą 2020 m. lapkričio mėn. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 281,89 Eur skolą už nesumokėtas komunalines paslaugas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

22.                      Trečia, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 348 Eur nesumokėtų delspinigių už pradelstas apmokėti 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitas, kurių bendra suma sudaro 4 000 Eur (2 mėn. nuomos mokestis). Byloje nėra ginčo, kad šių sąskaitų atsakovė laiku neapmokėjo, ką papildomai patvirtina ir atsakovės vadovės 2020 m. lapkričio 20 d. raštas, kuriame nurodyta, kad šio laiško (rašto) datai sulaikyto nuomos mokesčio suma sudaro 8 180 Eur. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. apmokėjo ieškovei 4 180 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir delspinigiai už pradelstas dienas“. Kaip nurodė atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, sąskaita (duomenys neskelbtini) yra išrašyta 2020 m. spalio 1 d., jos apmokėjimo terminas 2020 m. spalio 11 d., o sąskaita (duomenys neskelbtini) išrašyta 2020 m. lapkričio 3 d., jos apmokėjimo terminas – 2020 m. lapkričio 13 d. Šias aplinkybes patvirtina prie patikslinto ieškinio pridėtos nurodytos sąskaitos. Atsakovės teigimu, kadangi minėtos sąskaitos (2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d.) apmokėtos 2020 m. lapkričio 20 d., todėl delspinigių suma priskaičiuotina tik 184 Eur.

23.                      Kaip minėta, ieškovė delspinigius apskaičiavo ne už laiku neapmokėtas 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. sąskaitas, o už laiku nepamokėtas 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitas. Iš tiesų, 2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimo pavedime atsakovė nurodė, jog apmoka (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir delspinigius už pradelstas dienas, t. y. ne vėliausias neapmokėtas sąskaitas (2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d.), o sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šios sąskaitos išrašytos 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d.). Skolininkas turi teisę mokėdamas pareikšti, kokią skolą jis grąžina (CK 6.55 straipsnis), tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovė anksčiau nei 2020 m. lapkričio 20 d. (iki šio termino ieškovė paskaičiavo delspinigius) neapmokėjo 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. sąskaitų. Atsakovės, kaip nuomininkės, pareigą mokėti 0,2 proc. delspinigius laiku nesumokėjus nuomos mokesčio įtvirtina sutarties 5.2 punktas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisi 348 Eur dydžio delspinigius už laiku nepamokėtas 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitas, paskaičiuotus nuo nesumokėto nuomos mokesčio dydžio už laikotarpį iki 2020 m. lapkričio 20 d. (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 2 dalis, nuomos sutarties 5.2 punktas).

24.                      Ketvirta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 000 Eur negautas pajamas, kurios apskaičiuotos kaip 3 mėn. nuomos mokestis. Kaip minėta, tarp šalių buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, nuomos terminas – 2022 m. vasario 1 d. Terminuota nuomos sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 14 d. dėl atsakovės kaltės. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė, atsakovei tinkamai vykdant nuomos sutartį, pagrįstai galėjo tikėtis gauti nuomos mokestį iki 2020 m. vasario 1 d. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti nuomos mokestis kaip negautos pajamos atitinka kasacinio teismo tokiems nuostoliams įtvirtintus kriterijus: buvo numatytos gauti iš anksto, ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai, šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovės vadovė, be kita ko, paaiškino, kad ginčo patalpas įsigijo ir suremontavo tikslu jas nuomoti, po sutarties nutraukimo patalpų nepavyko išnuomoti, patalpos 2021 m. birželio mėn. buvo parduotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, jog ieškovės prašymas priteisti 6 000 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas kaip 3 mėn. nuomos mokesčio dydis, laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas. Tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi nuomos sutartį, šias pajamas ieškovė būtų gavusi, taigi egzistuota atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.256 straipsnis, 6.247 – 6.249 straipsniai).

25.                      Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 2 000 Eur nuomos mokesčio kompensacija, 281,89 Eur skola už komunalines paslaugas, 348 Eur nesumokėti delspinigiai ir 6 000 Eur negautos pajamos; iš viso – 8 629,89 Eur.

26.                      Ieškinį tenkinus, ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (8 629,89 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 2 dalis).

27.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 194 Eur žyminis mokestis ir 1 440 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 634 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Golita“, juridinio asmens kodas 304721285, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lenerus“, juridinio asmens kodas 304555625, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) kompensaciją, 281,89 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 89 ct) įsiskolinimą už komunalines paslaugas, 348 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) delspinigius, 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) negautas pajamas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 629,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 634 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                     Laura Matusevičiūtė        

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK6 6.55 str. Įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas