Teisėjas Gintautas Kaulakis Baudž. byla Nr. 1A-81-60/10
Pranešėja Emilija Akelienė (Proceso Nr. 63-1-00720-07)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.3.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro D. V. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (780 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam E. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
V. M. pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007-09-29, apie 19.40 val., kelio Kaišiadorys - Stabintiškės -- kilometre, Kaišiadorių r., būdamas blaivus, vairuodamas S. N. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo reikalavimų ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų želdinių, 172 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkdamas greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų bet kada sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 180.4 p., nurodantį, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl ko, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį traktorių, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu motoroleriu, tuo padarė nukentėjusiajam E. B. blužnies plyšimą, kairės blauzdos apatinio trečdalio fragmentinį lūžį su poslinkiu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis V. M. savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, paskiriant byloje autotechninę ekspertizę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka su nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu. Apeliantas skunde dėsto įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis savo automobiliu BMW lenkė ta pačia eismo juosta lėtai važiavusį traktorių, o tuo tarpu iš priekio dideliu greičiu važiavo motoroleris, vairuojamas E. B.. Siekdamas išvengti susidūrimo, apeliantas stabdydamas automobilį prisispaudė kiek įmanoma arčiau dešinio kelkraščio, ko pasėkoje traktorius nuvažiavo į griovį, o motoroleris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį sparną. Apelianto teigimu, dėl autoįvykio buvo kaltas ir neblaivus motorolerio vairuotojas E. B., tačiau jo prašymai skirti autotechninę ekspertizę buvo atmesti, dėl to nebuvo objektyviai nustatytas autotransporto priemonių susidūrimo mechanizmas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Teismas be pagrindo rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo E. B. parodymais ir neteisingai nustatė transporto priemonių susidūrimo vietą, neįvertino E. B. girtumo įtakos dėl kilusio eismo įvykio. Nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis motorolerį vairavo neblaivus (1,49 promilių), o skundžiamame nuosprendyje esančiais E. B. parodymais, nustatyta, kad jį apakino automobilio šviesos. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad apakintas vairuotojas privalo pasukti į dešinę ir sustoti, tačiau E. B. su savo motoroleriu ir toliau važiavo kelio viduriu, taip neišvengdamas susidūrimo. Tame kelio ruože, nėra „įkalnės“ žyminčių kelio ženklų, o važiojamoji kelio dalis yrą plati ir matomumas geras, taip pat ir važiuojant įsijungus žibintus sutemus. Apeliantas nurodo, kad liudytojas T. Š. teigė, jog lenkimo manevrą nuteistasis darė važiuodamas į įkalnę, tai rodo, kad jis negalėjo apakinti E. B., nes, autotransporto priemonei važiuojant į įkalnę, žibintų šviesos šviečia į viršų. Be to, dėl savo girtumo E. B. susidariusioje situacijoje prarado budrumą, jo reakcija buvo sulėtėjusi, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo ir tai, nuteistojo manymu, turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykiui. Pats nuteistasis teigia atlikęs visus įmanomus veiksmus, kad būtų išvengta eismo įvykio. Nustačius abipusę vairuotojų kaltę, bylos eiga būtų pakrypusi kita linkme ir byla nebūtų pasiekusi teismo.
Pripažindamas jį kaltu, pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kurio vienas pagrindinių elementų yra reikalavimas visas abejones vertinti įtariamojo arba kaltinamojo naudai.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 6 MGL (780 Lt) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; paskirti V. M. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą: atsiprašyti nukentėjusio asmens, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vairuoti transporto priemonę trejų metų laikotarpiui, kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad apylinkės teismas paskyrė V. M. neteisingą bausmę. V. M. savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesiėmė priemonių žalai atlyginti, kas rodo jo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir neigiamą socialinę orientaciją. Nuteistasis V. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe šešis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (autoįvykių sukėlimą, nustatyto greičio viršijimą, kitus pažeidimus). V. M. daromi sistemingi KET pažeidimai rodo jo neigiamą požiūrį į saugų eismą, pavojingą vairavimo būdą, dėl ko jam naudojantis teise vairuoti transporto priemones keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams.
Prokuroras skunde nurodo, kad net ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą) 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų, nors šis administracinės teisės pažeidimas savo pavojingumu labai skiriasi nuo nusikaltimo (šiuo atveju sukeltos sunkios pasekmės, nukentėjusysis liko darbingas tik 40 procentų ir gavo II grupės neįgalumą). Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė tik vieną įpareigojimą, tačiau neįpareigoja jo imtis priemonių ir veikti taip, kad bent iš dalies būtų pašalinta žala neįgaliu tapusiam nukentėjusiajam. Todėl apylinkės teismui paskyrus V. M. mažesnę nei įstatymo numatytos sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidėjus 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui ir nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), nebus pasiekti bausmės tikslai ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti, o prokurorė prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.
Dėl V. M. apeliacinio skundo
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas. Nors apeliantas skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (matomai, pirmosios instancijos teismui), iš skunde dėstomų argumentų galima daryti išvadą, jog nuteistasis siekia ne naujo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kas procesiškai įmanoma tik Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais atvejais, tai yra, kai bylą išnagrinėja šališkas teismas arba kai byla išnagrinėta, pažeidžiant teismingumo taisykles, bet neigia savo kaltę ir kritikuoja pirmosios instancijos teismo padarytą bylos įrodymų vertinimą.
Sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė bylos duomenis, jų pakako padaryti pagrįstai išvadai dėl nuteistojo V. M. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Iš byloje ištirtų duomenų matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis BMW, su E. B. vairuojamu motoroleriu susidūrė tuomet, kai V. M. vairuojamas automobilis lenkė ta pačia kryptimi važiavusį traktorių ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur ir įvyko susidūrimas su motoroleriu. Tai patvirtina nukentėjusiojo E. B., liudytojų T. Š., S. N., P. P. parodymai. Išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, siekdamas aplenkti jo vairuojamo automobilio kryptimi važiuojantį traktorių, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, V. M. pažeidė Kelių eismo taisykles (jų 53, 172, 180.4 punktus), ko pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (specialisto išvada Nr. 5943/07 (01)).
V. M. skundo motyvas, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė nukentėjusysis, vairuodamas motorolerį kelio viduriu, dėl ko ir įvyko susidūrimas, yra atmestinas, nes tai paneigia duomenys, užfiksuoti bylos medžiagoje. Iš liudytojo T. Š. teisme duotų parodymų matyti, kad motoroleris įjungtomis šviesomis važiavo ne kelio viduriu, o savo eismo juostoje, nutolęs apie 1 - 1,5 metro atstumu nuo kelio ir griovio krašto. Tuo tarpu V. M., lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, savo automobiliu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria važiavo nukentėjusysis. Apie tokią V. M. vairuojamo automobilio padėtį susidūrimo su motoroleriu metu, patvirtino ir liudytoja S. N.. Pats V. M. taip pat patvirtino, kad susidūrimas su motoroleriu įvyko jo automobiliui darant traktoriaus lenkimo manevrą. Be to, liudytojas T. Š. nurodė, kad tuo metu, kai V. M. vairuojamas automobilis lenkė jo vairuojamą traktorių ir susidūrė su motoroleriu, jo eismo juostoje traktoriaus dešinieji ratai buvo apie 1 metro atstumu nuo kelio ir griovio krašto. Iš liudytojų T. Š. ir P. P. parodymų matyti, kad po autoįvykio apžiūrėjus kelią, jie matė likusius motorolerio padangų pėdsakus, buvusius motorolerio judėjimo eismo juostoje. T. Š. teigimu, jie buvo 1,5 m, o P. P. teigimu -1,5 - 2 m atstumu nuo kelio krašto. Įvykio vietos kelio plotis - 7,9 m, taigi, vienos eismo juostos plotis yra 3,95 m. Liudytojų T. Š. P. P. bei nukentėjusiojo E. B. parodymai patvirtina, kad prieš susidūrimą motoroleris buvo savo eismo juostoje, o iš liudytojo T. Š. parodymų matyti ir tai, kad įvykio metu traktoriaus dešinės pusės ratai buvo nutolę apie 1 metrą nuo kelio krašto. Traktoriaus plotis yra 2 metrai, automobilio BMW plotis yra 1,8 m, taigi, kelkraštis ir abi transporto priemonės jų susilyginimo lenkiant metu užėmė 4,8 m, t.y., gerokai daugiau nei nurodytas vienos kelio pusės plotis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. M. vairuojamas automobilis susidūrė su motoroleriu tuomet, kai šis automobilis traktoriaus lenkimo metu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, t. y., į motorolerio važiavimo krypties eismo juostą.
Tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, įrodymų tyrimo metu apklaustas traktoriaus vairuotojas liudytojas T. Š., kuris visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, patvirtino, kad motoroleris įjungtomis šviesomis važiavo savo eismo juostoje, arčiau kelio krašto, o V. M. savo automobiliu traktorių pradėjo lenkti važiuodamas į įkalnę ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. V. M. važiuodamas įkalne ir atlikdamas lenkimo manevrą, negalėjo matyti prieš save esančio kelio ruožo ir jame buvusios kliūties, ko pasėkoje, nespėjęs grįžti į savo krypties eismo juostą, sukėlė eismo įvykį. Tokius parodymus T. Š. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Netikėti šio liudytojo parodymais neturėjo pagrindo nei pirmosios instancijos teismas, neturi ir apeliacinės instancijos teismas.
Nukentėjusiojo E. B. parodymai, kad autoįvykis kilo tuo metu, kai V. M. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kuria važiavo nukentėjusysis apie 40 km/h greičiu, teismui abejonių nekelia. E. B. parodymus patvirtina nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys liudytojų T. Š., P. P., S. N. parodymai, kita bylos medžiaga. Tuo tarpu V. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo metu jis skirtingai aiškino kai kurias aplinkybes, be to, jo parodymai paneigti kitais byloje esančiais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis yra priežastiniame ryšyje su nuteistojo Kelių eismo taisyklių pažeidimais įkalnėje lenkiant kitą transporto priemonę ir išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, neįsitikinus atliekamo manevro saugumu, o ne dėl V. B. vairuojamo motorolerio didelio greičio, kuris ne tik neužfiksuotas jokiais įrodymais, bet ir neįmanomas pasiekti žvyrkelyje motoroleriu.
Byloje iš tikrųjų nebuvo paskirta autotechninė ekspertizė, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog bylos aplinkybės nebuvo ištirtos ir išnagrinėtos visapusiškai. Sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 208 straipsniu, ekspertizė (tame tarpe ir autotechninė) yra skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, aplinkybės specialaus tyrimo nereikalauja. Bylos medžiagoje užfiksuota pakankamai duomenų, iš kurių galima daryti išvadas apie įvykio aplinkybes, įvertinęs įstatymo tvarka surinktus duomenis, teismas gali daryti jų juridinį vertinimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis E. B. įvykio metu kelių transporto priemonę – motorolerį vairavo būdamas neblaivus (1,49 promilės), tačiau ši aplinkybė eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo- E. B. vairavo motorolerį savo eismo juostoje, transporto priemonių susidūrimas kilo dėl V. M. vairuojamo automobilio išvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą, lenkiant ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, tarp eismo įvykio ir E. B. būklės nėra priežastinio ryšio.
Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. M. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį yra teisingos.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
Neginčydamas paskirtos bausmės rūšies ir bausmės vykdymo atidėjimo pagrindo, apeliaciniu skundu prokuroras prašo ilginti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo laiką, skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonės rūšį bei skirti papildomus įpareigojimus- atsiprašyti nukentėjusiojo bei teikti jam pagalbą, kol šis gydosi.
Prašymas ilginti laisvės atėmimo bausmės laiką ir bausmės vykdymo atidėjimo laiką atmestinas. Skirdamas bausmę V. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, padarė neatsargų nusikaltimą, bet dėl nusikaltimo padarymo neprisipažino, nesigaili, neatsiprašė nukentėjusiojo, nesiekė atlyginti padarytos žalos, be to, jis baustas administracine tvarka. Teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymą. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki penkerių metų, šios bausmės vidurkis yra 2, 5 metų. Paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis kiek mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, teismas esminiai nepažeidė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų, todėl negalima daryti išvados, jog paskirtoji bausmė yra neteisinga. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą laikotarpiui nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. M. parinko bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkį, toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali būti laikomas neteisingu.
Taip pat atmestinas prašymas skirti nuteistajam ir kitus įpareigojimus, numatytus Baudžiamojoj kodekso 75 straipsnio 2 dalyje. Nors įstatymas tiesiogiai neįpareigoja teismo skirti nuteistajam tokius įpareigojimus, kad jis veiktų taip, kad būtų pašalinta nukentėjusiajam padaryta žala, tokie bausmės vykdymo atidėjimą lydintys įpareigojimai būtų pageidautini, tačiau skiriant įpareigojimus, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nėra tiksliai nustatytas nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydis, pripažįstant nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka ir šioje dalyje nuosprendis neapskųstas. Taip pat nėra nustatyta, kokia yra numatoma nukentėjusiojo gydymo trukmė, apimtis, gydymo prognozės. Esant tokiai situacijai, įpareigojimas teikti nukentėjusiajam pagalbą, kol šis gydosi, būtų nekonkretus, dviprasmiškas, tokio įpareigojimo vykdymas būtų sunkiai kontroliuojamas. Nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, nukentėjusiojo atsiprašymas pagal teismo įpareigojimą šiuo atveju būtų priverstinis aktas, neturintis savyje atsiprašymo turinio. Įstatymas nedraudžia nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, skirti vieną iš įpareigojimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje, toks įpareigojimas nuteistajam skirtas, įpareigojimų skyrimo dalyje nuosprendis nekeistinas.
Tačiau, skirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą- Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnio 3 dalį- ir neteisingai parinko baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir atidėjus nuteistam asmeniui paskirtos bausmės vykdymą, jam gali būti skiriama tik viena iš Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, o būtent, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. sausio 26 d. nutartis Nr. 2K-P-6/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. yra eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe šešis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (autoįvykių sukėlimą, nustatyto greičio viršijimą, kitus pažeidimus). Nusikaltimą, už kurį nuteistas, V. M. padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už nustatyto greičio viršijimą, po nusikaltimo padarymo jis vėl padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe viršijo nustatytą greitį. Toks nuteistojo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas, rodo nuteistojo negatyvų požiūrį į saugų eismą, pavojingu vairavimu nuteistasis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokio požiūrio rezultatas yra ir ši nusikalstama veika , kuri sukėlė sunkias pasekmes kito žmogaus sveikatai. Nusikaltimą V. M. įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų 3 metų šios teisės atėmimo terminą.
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies) taikymo, nepritaikius Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsnio (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (780 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Emilija Akelienė
Teisėjai : Egidijus Jonas Grigaravičius
Romualdas Lincevičius