Nr. 1S-1313-114/2012

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                2.5.19.

   KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                            N U T A R T I S

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2012 m. liepos 17 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Smolsko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-01 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-21 nuosprendis pakeistas ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 7 (septyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 19 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog R. M. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės pagrindo nėra. 

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Skunde nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į neatliktos bausmės dydį ir nusikaltimo sunkumą, nors to įstatymas nenumato. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu būdamas laisvėje jis slaugė nukentėjusįjį, pirko vaistus, maistą, mokėsi vakarinėje mokykloje, baigė darbo biržos kursus autošaltkalvio specialybei įgyti, nepadarė jokio teisės pažeidimo, nekėlė grėsmės visuomenei. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykdytas nusikaltimas nebuvo suplanuotas, nulemtas susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir jaunatviško lengvabūdiškumo. Teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo, jį baudžia antrą kartą už tą patį nusikaltimą, nes dėl padaryto nusikaltimo sunkumo jam jau buvo skirta labai griežta bausmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įkalinimo įstaigoje jis baigė mokyklą, mokėsi profesinio mokymosi centre, padengė beveik visą civilinį ieškinį. Jo manymu, teismas nenori pripažinti, kad lygtinis paleidimas tėra specifinė bausmės tolesnio atlikimo forma, ir taip buvo pažeisti esamo teisinio bausmių vykdymo reglamentavimo suformuoti jo teisėti lūkesčiai, nes atlikdamas bausmę jis elgiasi taip, kaip reikalauja teisės aktai, ir atitinka visas nustatytas sąlygas, kurios leidžia jį paleisti lygtinai.

Prokuroras posėdyje skundo prašė netenkinti.

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, teismas turi įsitikinti, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Sprendžiant, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą. Apylinkės teismas, spręsdamas R. M. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į jo charakteristiką, paskatinimus ir nuobaudas, psichologų tarnybos išvadą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas netikslingas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija tarpininkauja dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo. R. M. yra atlikęs 1/2 dalį paskirtos bausmės laiko, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, įsipareigojo pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Pataisos įstaigos administracija nuteistąjį charakterizuoja tik patenkinamai, nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, nors skatintas penkis kartus, bet vieną kartą baustas drausmine tvarka, išieškota tik dalis nuosprendžiu nuteistajam priteisto atlyginti civilinio ieškinio. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, išlieka svarbūs aplinkos veiksniai ir socialiniai faktoriai.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad R. M. šiuo metu atlieka bausmę už padarytą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, kurio pasekmės yra negrįžtamos, todėl atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. R. M. asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra didelė. Pažymėtina, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo metu teismui nepakanka duomenų daryti išvadą, jog R. M. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant užtikrinti bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos pataisos įstaigos teikimo atmetimo priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo R. M. skunde nurodytais argumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                                 Algimantas Smolskas

             Teisėjai:                                                                                        Jūratė Jakubonienė

                                                                                                     Nerijus Meilutis