Civilinė byla Nr. 2S-2132-1187/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00716-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) D. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės D. O. ieškinys atsakovui V. T. (V. T.) dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. O. pareikštu ieškiniu prašė teismo: 1) bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje; 2) nustatyti atsakovo V. T. tėvystę jo nepilnamečiam vaikui D. O.; 3) priteisti iš atsakovo V. T. išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui D. O. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 d. sumokant vaiko motinai D. O., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 4) priteisti iš atsakovo V. T. įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko D. O. išlaikymą 7 200,00 Eur, pinigus sumokant vaiko motinai D. O., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 5) išreikalauti iš atsakovo duomenis apie darbovietę, gaunamas pajamas, turtą; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2.       Atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateiktas. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant kartu su atsakovu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 28 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.

4.       Teismas nustatė, kad į teismo posėdį atvyko tik išvadą teikiančios institucijos įgaliotasis asmuo. Nei ieškovė, nei jos atstovas, nei atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Bylos šalys buvo tinkamai informuotos apie parengiamąjį teismo posėdį, t. y. šaukimą įteikiant ieškovės atstovui elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 1751 straipsnio 9 dalis), atsakovui įteikiant šaukimą asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Teismo šaukimuose šalims buvo išaiškintos neatvykimo pasekmės. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą proceso dalyviui nedalyvaujant negauta.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neatima ir nepanaikina ieškovės teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (CPK 246 straipsnio 4 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 297 straipsnio 2 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio      28 d. nutartį. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi paskyrė uždarą parengiamąjį teismo posėdį, kuris turėjo vykti 2022 m. birželio        21 d. 15 val. Su ieškove buvo sutarta, kad teismo posėdyje dalyvaus tik jos atstovas, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko dėl kelyje įvykusio transporto priemonės gedimo. Ieškovės atstovas per skubėjimą namuose paliko ryšio priemonę, todėl neturėjo galimybės pranešti teismui apie objektyvias priežastis, dėl kurių negalėjo nei atvykti į posėdį, nei žodžiu paprašyti jį atidėti. 

7.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašoma jį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad nors tikėtina, kad ieškovės atstovas neturėjo galimybės žodžiu pranešti apie minėtą transporto priemonės gedimą, jis turėjo galimybę iki priimant skundžiamą nutartį pateikti į bylą rašytinį paaiškinimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė
(CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, kai nei viena iš šalių neatvyksta į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (ne)pagrįstumo

10.       Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, veikti, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).

11.       Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). CPK 246 straipsnyje įtvirtintos šalių
ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Viena jų – ieškinio palikimas nenagrinėtu, kurią taikant būtina laikytis minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtintų taisyklių: 1) ieškovui, o jeigu jis bylą vedą per atstovą – jo atstovui, turi būti tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 2) ieškovas (atstovas) iki teismo posėdžio pradžios nepateikia prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei neatvykimą pateisinančių dokumentų; 3) atsakovas neprašo priimti byloje sprendimo už akių.

12.       Minėta, kad CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu
jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis).

13.       Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo
ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

14.       CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas institutas skirtas šalių nesąžiningam elgesiui užkardyti, kad jos nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ši norma skatina šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-939-464/2018, 12 punktas).

15.       Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad  bylos šalys buvo tinkamai informuotos apie parengiamąjį teismo posėdį, t. y. šaukimą įteikiant ieškovės atstovui elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 1751 straipsnio 9 dalis), atsakovui įteikiant šaukimą asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teigia, kad jos atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl įvykusio automobilio gedimo kelyje: važiuojant buvo pradurtos dvi padangos į metalinį daiktą, kuris buvo paliktas ant kelio važiuojamosios dalies, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki posėdžio teisme nebuvo gauta ieškovės ar jos atstovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pagrindžiančių ieškovės ar jos atstovo neatvykimą į posėdį. Atsakovas į teismo posėdį taip pat neatvyko.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK  230 straipsnio 3 dalis, 246 straipsnio 1 dalis), tačiau, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas.

17.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 55 punktą ir jame nurodytą praktiką).

18.       Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri paprastai taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto parengiamojo posėdžio ieškovė ar jos atstovas jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis šios bylos proceso eigoje būtų naudojęsi netinkamai ar jomis piktnaudžiavę, kliudę greitam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui (CPK 7 straipsnis).

19.       Nors įrodymų apie automobilio gedimą ieškovės atstovas su atskiruoju skundu nepateikė, tačiau ir priešingų įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę ar leidžiančių pagrįstai abejoti apeliantės atstovo žodiniais paaiškinimais apie neatvykimo priežastis, nesama. Akivaizdu, kad galimos įvairios nenumatytos situacijos, kai pateikti rašytinį procesinį dokumentą iki teismo posėdžio pradžios nėra galimybės. Būdamas kelyje, turėdamas pasirūpinti automobilio gedimo pašalinimu, bei neturėdamas su savimi ryšio priemonės, ieškovės atstovas, objektyviai negalėjo susiekti su teismu bei pateikti informaciją apie situaciją, trukdančią jam tinkamai įgyvendinti savo procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje. Kartu pažymėtina, kad vienkartinis neatvykimas dėl objektyvių priežasčių savaime nelaikytinas piktnaudžiavimu.

20.       Visos civilinį procesą reglamentuojančios normos, įskaitant ir CPK 246 straipsnio 1 dalį, numatančią ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties padarinius, turi būti aiškinamos ne formaliai, bet ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtu nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nes ieškovė, siekdama apginti savo ir nepilnamečio vaiko pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, geriausių vaiko interesų prioriteto, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo bei teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis,
CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).

21.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams tolimesniam nagrinėjimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies  2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti ieškovės D. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą toliau nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė