Civilinė byla Nr. e2S-1628-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04063-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.16; 3.3.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.6

  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. O. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-517-570/2020 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bakenas“ ieškinį atsakovui V. O., dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. S.. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojamas dėl bankroto UAB „Bakenas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. O. 38 646,93 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 38 521,00 Eur neperduotų automobilių vertė ir 125,93 Eur negrąžintas avansas.

2.       Atsakovas V. O. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas pripažinti N. S. de facto likviduojamas dėl bankroto UAB „Bakenas“ vadovu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. O. priešieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.

3.       Atsakovas V. O. pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, prašydamas panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. O. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas nurodė, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis).

6.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, jog atsakovas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę pateikti atskirą ieškinį, o ne priešieškinį nagrinėjamoje byloje. Dėl to teismas vertino, kad, atsisakius priimti priešieškinį, atsakovo teisė kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos nėra paneigta. Ją ieškovas gali realizuoti įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. šiuo konkrečiu atveju pareikšdamas atskirą ieškinį.

7.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsisakymas priimti priešieškinį atskirąja nutartimi yra neskundžiamas, t. y. pateiktas skundas dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu atsakovas V. O. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –tenkinti prašymą dėl priešieškinio priėmimo arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, pažeidė CPK 334 straipsnio 1-2 dalies reikalavimus. Teismas galėjo pats pasinaikinti atskiruoju skundu ginčijamą nutartį arba bylą persiųsti apeliacinės instancijos teismui, tačiau jokiu būdu negalėjo atsisakyti jį priimti. Tokią teisę turi tik apeliacinės instancijos teismas (CPK 336 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalis). Tokį teisinį santyki sąlygoja taisyklė „Nemo index in propria causa“ (niekas negali būti teisėju savo byloje). Teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, jo pagrįstumo klausimą išsprendė pats.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti priešieškinį, yra neskundžiama, netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, o taip pat antrą kartą šioje byloje sprendžiant atsakovo atstovų prašymus, nutartis priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl turi būti naikinama. Skundžiama nutartimi buvo užkirsta atsakovo galimybė tolimesnei bylos eigai, o taip pat tokia nutartis sąlygoja ateityje kitus procesus tarp civilinės bylos dalyvių.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą nutartį, ko pasėkoje, atsisakius priimti atsakovo priešieškinį, buvo neteisėtai priimta ir šiuo metu skundžiama nutartis. Teismas, formaliai vertinant, negalėjo priimti kitokios skundžiamos nutarties, tačiau su tuo būtų galima sutikti tik tuo atveju, jei teismas būtų teisingai nustatęs faktines aplinkybes. Teismas ne formaliai turi taikyti procesines teisės normas, o turi rūpintis siekiu išspręsti ginčą tarp šalių. Teismas turėjo pastebėti, kad tarp šalių yra gilus ginčas, šalys taikiai nesusitars.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, kaip pateiktą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjamas ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Bakenas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus A. B., ieškinys dėl 38 646,93 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo V. O.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas V. O. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti N. S. de facto likviduojamas dėl bankroto UAB „Bakenas“ vadovu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. O. priešieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, atsakovas V. O. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, nurodydamas, kad ši nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas.

12.       Atsakovas (toliau ir – apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti atskirąjį skundą, nes tokiu būdu buvo išspręstas jo pagrįstumo klausimas, be to, priimta nutartimi yra užkertamas tolimesnis bylos nagrinėjimas, sudaromos galimybės ateityje kilti naujiems ginčams tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje pateiktų motyvų.

13.       CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, priešieškinis gali būti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos: (1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; (2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; (3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Jei nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, teismas atsisako priimti priešieškinį (CPK 143 straipsnio 4 dalis).

14.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) kai ši teisė yra tiesiogiai numatyta CPK; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ne visas pirmosios instancijos teismo nutartis galima skųsti aukštesnės instancijos teismui atskiruoju skundu. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

15.       Nagrinėjamu atveju CPK 143 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, taigi CPK nenumato galimybės tokio pobūdžio nutartis skųsti apeliacine tvarka. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, kuria atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, taip pat nurodė, kad ši nutartis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama būtent dėl to, kad taip neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, šiuo atveju nėra užkertamas kelias tolimesnei bylos eigai, o taip pat tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiama ir jo teisė kreiptis į teismą. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad atsisakius priimti šalies teismui pateiktą procesinį dokumentą (šiuo atveju atskirąjį skundą), teismas nesprendžia klausimo iš esmės, t. y. nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad atsisakius priimti jo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, teismas pasisakė dėl pačios skundo esmės – atskirojo skundo pagrįstumo ir priešieškinio priėmimo klausimo. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo išspręstas pateikto priešieškinio priėmimo klausimas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako plačiau dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais iš esmės yra kvestionuojama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis. Šiuo atveju aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

17.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, kaip pagrįstai tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo V. O. atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas