2014 m. vasario 3 d.

(S)

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus,

              kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Marytės Švažienės,

              sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

              dalyvaujant pareiškėjai D. S.-Bunevičienei,

              dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui G. G.,

              dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui V. B.,

              dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui S. S.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. S.-Bunevičienės prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos D. S.-Bunevičienės prašymas dėl praleisto termino paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo.

Pareiškėja D. S.-Bunevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad visi duomenys išdėstyti jos pareiškime. Jie visi yra antros santuokos vaikai. Jų tėvas S. S. vedė 1937 m. S. S. (vienintelė dukra) ir jos tėvas Satkauskis užrašė visą esamą turtą žentui sutartimi. Iki tol gyvenimas buvo labai sudėtingas, gimė 3 vaikai, jų motina karo metu nuo džiovos mirė, uošvis mirė praėjus 2 m. po sutarties, apie 1939 m. Bažnyčia yra sudegusi, šis dokumentas neišliko. O testamentas ir kiti dokumentai, išskyrus tuos, kuriuos jie surado ir kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba pripažino tinkamais ir pakankamais, neišliko. Buvo tremties laikas, tėvas turėjo pabėgti iš ūkio. Jų šeima gyveno kitame Telšių r. pakraštyje. Pasikeitė laikai, mama tvarkė dokumentus pati, nes buvo pakankamai stipri. Ji pati tuo metu rašė mokslinį darbą, gynėsi disertaciją, paskui gimė jos vaikas ir tuo laikotarpiu ji buvo labai retas svečias namuose. Mama sunkiai susirgo, 2011 m. pradžioje mirė. Ji pasakė broliui tuos dalykus, nes jiedu gyveno Telšiuose. Po mamos mirties brolis reikalus ruošėsi tvarkyti pats, tačiau jis susirgo Parkinsono liga, sunkiai juda, turi didelių atminties sutrikimų, mąstymo sutrikimų ir šito klausimo jam išspręsti nepavyko. 2013 m. ji pateikė dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai. Jų šeima laikė garbės reikalu sutvarkyti šeimos klausimus. Jie surado visus mirusius, sutvarkė kapus, norėjo klausimą išspręsti iki galo. Buvo posėdis rudenį, dokumentai buvo pripažinti pakankamais. Prašo patenkinti jos pareiškimą, atnaujinti praleistus terminus todėl, kad, jų manymu, terminai buvo praleisti dėl pateisinamų priežasčių. Negali pasakyti, kodėl mama nesutvarkė reikalų iki galo, nes tuo metu ji pati gynėsi disertaciją, paskui gimė jos pačios vaikas. Ji visą laiką gyveno Vilniuje, smulkmenų nežinojo. Mama buvo pakankamai išsilavinusi moteris, buvo medicinos sesuo, labai savarankiška, labai valdingas žmogus ir manė, kad viską sutvarkys pati. Galbūt tai yra pagrindinis dalykas, dėl ko viskas taip užsitęsė. Kiek tik motina prašė gauti iš archyvo dokumentų, juos visus ji bandė gauti ir motinai pristatyti. Mama manė, kad yra pagrindinis žmogus, kuris yra laisvas. Jos brolis tuo laiku buvo lakūnas, tarnavo pasienyje. Ji pati gyveno Vilniuje. Ji laikė garbės reikalu šį šeimos klausimą sutvarkyti, o kas nesisekė, negali pasakyti, nes buvo pakankamai užsiėmusi (b.l. 87-89).

Pareiškėjos atstovas advokatas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo to momento, kai prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimas į iki 1940-07-22 buvusių savininkų valdytą žemę Lietuvoje, praėjo labai didelis laiko tarpas. Ta aplinkybė kelia abejonių dėl to, kodėl žmonės iki šiol nesugebėjo tinkamai užbaigti proceso, atlikti veiksmų, kad realizuotų savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Mano, kad teismas susipažinęs su byla padarys išvadas, kad tai nėra eilinė situacija, ir jos nevertins paviršutiniškai. Mano, kad neverta analizuoti situacijos, susijusios su pačiu žemės valdymo faktu ir giminystės ryšį patvirtinančiais veiksmais. Nacionalinei žemės tarnybai pavesta spręsti žemės atkūrimo klausimus pagal piliečių pateiktus prašymus. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrius yra įvertinęs turimus dokumentus ir pateikęs išvadą, kad savininkas pareiškėjos tėvas S. S. iš tiesų valdė 67 ha žemės, buvusios Vilko Miško kaime Varnių valsčiuje. Pareiškime išdėstytas reikalavimas išskirtas į 2 punktus – atnaujinti terminus pateikti pareiškėjai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikti žemės valdymą patvirtinančius dokumentus bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Įvertinti, kad pareiškėjos mamos E. S. prašymas buvo pateiktas Agrarinės reformos skyriui dar 1991 m. ir iki pat šiol nėra išspręstas. Klausimas – ar pareiškėja buvo pakankamai aktyvi, kad realizuotų savo teisę. Pirminė pareiškėja buvo D. S.-Bunevičienė, o jos mama E. S., kuri mirė 2011-04-06, ji buvo atsakinga už dokumentų pateikimą žemėtvarkos skyriui. Ji buvo šitą naštą prisiėmusi ir vaikams paaiškinusi, kad šiuos klausimus spręs savarankiškai. Kai kada mama kreipdavosi į ją dėl dokumentų paieškos archyvuose ir panašiai. Ji buvo ėmusis iniciatyvos spręsti šį klausimą iki galo. Kodėl ji to nepadarė, galima tik spėlioti. Mano, kad vienas iš galimų atsakymų gali būti ir toks, kad nuo pat pradžių E. S. pradėjus atkūrimo procesą atsirado tam tikri asmenys, kurie darė tam tikras kliūtis realizuoti savo teises. Dabartinė Nacionalinė žemės tarnyba buvo reformuota labai daug kartų, nebuvo kompiuterizuotų duomenų bazių. Sunku atsakyti, kodėl per tą laikotarpį tiek nedaug buvo nuveikta toje byloje, ar tie dokumentai nusimetė. Jo įsitikinimu, pareiškėja D. S.-Bunevičienė neturėjo galimybės aktyviau veikti ir įtakoti šitos situacijos, nes mama buvo pasakiusi, jog tai jos reikalas užbaigti šį procesą iki galo. Pareiškėja siekė karjeros, užsiėmė moksline veikla, rašė disertaciją, jos brolis visą gyvenimą tarnavo lakūnu, irgi buvo užimtas žmogus. Prašo pareiškėjos prašymą tenkinti. Terminai jau buvo praleisti tuo metu, kai mirė E. S.. Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo kur kas aktyviau talkinti žmonėms, kurie siekia užbaigti procesus. Nacionalinė žemės tarnyba dėjo pastangas, kad pareiškėjai pagelbėtų tuo klausimu. Prašo pareiškimą tenkinti (b.l. 87-89).

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos mama Stasytienė pateikusi prašymą buvo dar 1991 m., deja, reikalingų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui ji nepateikė iki pat savo mirties. Komisijos posėdžiui vykstant, o jame dalyvavo pati pareiškėja, jai detaliai aiškino, kad jų ūkis buvo pakankamai stiprus – 67 ha, buvo iš uošvio gavę daug pastatų, stambų ūkį. Po 1944 m., kai stambieji ūkininkai buvo išvežti arba patys traukėsi, 1944–1945 m. į jų ūkį atsikėlė ir apsigyveno eigulys Rekašius su šeima. Kai Stasytienė ten apsilankiusi bandė išsiaiškinti visas aplinkybes kaip buvusi savininko žmona, buvo susiklosčiusi tokia Rekašių nuomonė, kad tarybų valdžios jiems suteiktas ūkis ir visi pastatai jų, ne kitų. Įsivaizduoja pretendentės moralinę būseną ir nusistatymą, kada žmonės, kurie naudojosi svetimu turtu, jai pasakė: „tu nevark, nieko neįrodysi“. Mano, kad dėl tokių paskatų ji labai aktyviai daugiau nebeužsiėmė įrodinėjimo procesu. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrių 2013-07-15 su prašymu atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemę iki nacionalizacijos Vilko Miško kaime Varnių valsčiuje, prašė vertinti pridedamus iš valstybės archyvų gautus dokumentus ir dėl jų tinkamumo pareikšti nuomonę. Gavus šį prašymą, pareiškėja buvo informuota apie tai, kad dokumentus vertins sudaryta komisija ir pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką komisijos posėdyje turi dalyvauti pareiškėja. Posėdis įvyko 2013-08-26 14.00 val. Posėdis buvo įformintas protokolu. Pareiškėja posėdžio metu pateikė išsamią informaciją, kurią turėjo, ir informaciją apie dokumentus, apie tėvo šeimos istoriją iki 1944 m. Komisija pasisakė dėl kiekvieno pateikto dokumento, dėl pareiškėjos parodymų. Remiantis šiuo protokolu, kaip numato žemės ūkio ministro patvirtinta tvarka dėl dokumentų, kurie buvo priimti 1944-1948 m. ir vėliau, komisija išklausiusi pretendentą, rengia pasiūlymą institucijai, kuri rengia sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos Telšių sk. vedėjui. Pasiūlymo esmė – konstatuoti faktą, ar nagrinėjamų dokumentų pakanka dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Po posėdžio komisija parengė pasiūlymą ir jame buvo nurodyta, kad pateiktų dokumentų pakanka dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjai 2013-10-07 rašte buvo nurodyta, kad dokumentų pripažinimas tinkamais nuosavybės teisių atkūrimui jai kol kas nesukelia jokių pasekmių vien dėl to, kad pareiškėja buvo praleidusi terminą prašymui pateikti, kuris baigėsi 2001-12-31, praleidusi terminą nuosavybės teisėms į valdytą žemę atkurti bei giminystės ryšį su buvusiu savininku dokumentų pateikimui. Atsakyme po komisijos posėdžio pareiškėjai patarė dėl įstatymais nustatytų terminų atnaujinimo kreiptis į apygardos administracinį teismą su prašymu. Po pareiškėjos pirmojo prašymo gavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dėl dokumentų įvertinimo turima medžiaga buvo perduota kadastro vietovės matininkei, kuri dalyvaujant pareiškėjai ir 2 liudytojams apėjo buvusio savininko S. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas ir plotą. Iki 1940 m. išlikusi kartografavimo medžiaga ir aplinkui kitiems buvusiems savininkams atkūrus nuosavybės teises ir parengus planus leido daryti išvadą, kad likęs laisvas plotas, kuris ir pagal išsidėstymą yra 67 ha, yra būtent tas Vilko Miško kaime esantis plotas, kurį iki nacionalizacijos valdė buvęs savininkas S. S.. Pareiškėjos brolis, kol nebuvo paūmėjusi liga, irgi buvo pradėjęs domėtis nuosavybės teisėmis į tėvo žemę. 2011-11-15 Lietuvos centrinis archyvas jam buvo atsiuntęs pažymą apie nuosavybę. Ši pažyma patvirtina tuos duomenis, kurie yra pareiškėjos pateiktuose dokumentuose. Jie sutapo su pareiškėjos parodymais komisijos posėdyje. Žemėtvarkos skyriai tiek iki apskrities viršininko administracijos likvidavimo 2010-07-01, tiek po šios datos dažnai atsisako iš viso nagrinėti pateiktus dokumentus ir juos grąžina pareiškėjams motyvuodami tuo, kad tokie terminai yra praleisti. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ne vienoje nutartyje, kad bendros kompetencijos ir apygardų administraciniai teismai neturi priimti pareiškimo ar ieškinių ir nagrinėti, jeigu Nacionalinės žemėtvarkos skyrius nėra pasisakęs dėl dokumentų pakankamumo. Vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika jie įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus. Komisijos išvada dėl pakankamumo dar nesukelia pasekmių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu nebus atkurti įstatymo nustatyti praleisti terminai. Pareiškėja domėjosi ir kai kuriuos veiksmus atlikti buvo pradėjusi jos motina, kuri iki mirties jų iki galo neatliko. Negali komentuoti pareiškėjos ir jos motinos santykių. Brolis galbūt neadekvačiai vertino situaciją, tai lėmė liga, nes būdamas sveikas ir gyvendamas Telšiuose galėjo prašymą pateikti laiku ir talkinti motinai dėl dokumentų surinkimo. Ko gero tam turėjo įtakos liga. Dėl pareiškėjos paaiškintų aplinkybių dėl praleistų terminų, tai jų pozicija tokia, kad šito klausimo sprendimą dėl praleistų terminų atnaujinimo jie palieka spręsti teismo nuožiūra. Jei būtų atnaujintas terminas, būtų galimybė atkurti nuosavybės teises į istorinę žemę, kadangi niekam nėra atkurta (b.l. 87-89).

Trečiasis suinteresuotasis asmuo S. S. savo rašytinio atsiliepimo teismui nepateikė, į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l. 86).

Pareiškėjos D. S.-Bunevičienės prašymas dėl praleisto termino paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo yra tenkintinas ir terminas tokiems dokumentams pateikti atnaujintinas.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal paminėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kolegijos nuomone, svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).

LVAT jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, kompetentingai institucijai turi būti būtinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą (2011 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-429/2011; 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs. Šiuo atveju, atsisakius atstatyti praleistą terminą, jam būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę. Galima teigti, kad išdėstytos priežastys patvirtina, kad praleistas terminas tokiomis aplinkybėmis gali būti atnaujintas. Taip pat, remiantis EŽTT pozicija, galima manyti, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimus panašiais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į tą faktą, kad šie klausimai yra labai aktualūs didelei visuomenės daliai (asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises) ir vis tik netaikyti per griežtų standartų vertinant termino praleidimo priežastis (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.

Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Sprendžiant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Kolegijos nuomone, pareiškėja D. S.-Bunevičienė nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos motina E. S. prašymą atkurti nuosavybės teises į jos vyro S. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę pateikė laiku ir tai padarė dar 1991 m. spalio 14 d. (b. l. 9). E. S. vaikų padedama pati tvarkė bei rinko dokumentus, pati norėjo užbaigti nuosavybės į žemę atkūrimo procesą, nes buvo pakankamai valinga ir stipri asmenybė. E. S. visų reikalingų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui nepateikė iki pat savo mirties – 2011 m. balandžio 6 d. (b. l. 11). Pareiškėja tuo metu buvo labai užsiėmusi – rašė mokslinį darbą, gynėsi disertaciją, laukėsi ir gimdė. Po mamos mirties visus žemės nuosavybės atkūrimo reikalus ruošėsi tvarkyti pareiškėjos brolis, bet jis netrukus susirgo Parkinsono liga, šiuo metu sunkiai juda, turi didelių atminties bei mąstymo sutrikimų ir to jam išspręsti nepavyko. Pareiškėja D. S.-Bunevičienė pati ėmėsi iniciatyvos dėl nuosavybės atkūrimo ir 2013 m. liepos 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b. l. 47). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio protokolu Nr. 37PRT-207 nutarė pretendentės D. S.-Bunevičienės pateiktus S. S. iki nacionalizacijos Vilko Miško kaime 67,00 ha žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius papildomus dokumentus pripažinti pakankamais nuosavybės teisių atkūrimui. Nuosavybės teisių į S. S. iki nacionalizacijos Vilko Miško kaime nuosavybės teisėmis valdytą 67,00 ha žemę atkūrimo klausimą spręsti gavus iš pretendentės D. S.-Bunevičienės teismo sprendimą, kuriuo būtų atnaujinti praleisti terminai prašymo pateikimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų pateikimui (b. l. 49-54, 55-56). Apie šiuos Komisijos sprendimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius informavo raštu pareiškėją D. S.-Bunevičienę 2013 m. spalio 7 d. (b. l. 44-46). 2013 m. spalio 28 d. pareiškėja per savo atstovą advokatą G. G. kreipėsi Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl praleisto termino paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo (b. l. 2-5). Teismo nuomone, pareiškėja, esant tokioms aplinkybėms bei faktiniams duomenims, elgėsi pakankamai rūpestingai ir kruopščiai, stengdamasi realizuoti savo galimybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į protėvių turėtą nekilnojamąjį turtą. Šitos aplinkybės ir pateikti dokumentai leidžia tenkinti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų sąmoningai ar dėl kitų priežasčių vilkinusi nuosavybės atkūrimo procesą. Pareiškėjos anksčiau nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą, pripažintinos svarbiomis.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas yra tenkintinas ir terminas pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus yra atnaujintinas.

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 4 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos D. S.-Bunevičienės prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo atnaujinimo, taip pat dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo termino atnaujinimo patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. S.-Bunevičienei terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo S. S., gim. 1901 m., iki 1940-07-22 nuosavybės teisėmis valdytą 67,00 ha ploto žemę, buvusią Vilko Miško k., Varnių vals., Telšių apskr.

Atnaujinti pareiškėjai D. S.-Bunevičienei terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu savininku S. S., gim. 1901 m., bei dokumentus, patvirtinančius 67,00 ha ploto žemės Vilko Miško k., Varnių vals., Telšių apskr. valdymą nuosavybės teise.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai                                                                                                                 Virginijus Stankevičius

                                                                                                                              Laisvutė Kartanaitė

Marytė Švažienė