LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2019 m. lapkričio 29 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Tiketa“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tiketa“ ir viešajai įstaigai „Baltic music“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu
. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasatorė teigia, kad teismas klaidingai nurodė, jog bilietų pirkimo sandoris buvo sudarytas tik tarp ieškovo (bilieto pirkėjo) ir atsakovės (bilieto platintojos), o tarp kitos atsakovės (renginio organizatorės) ir ieškovo jokie teisiniai santykiai nesusiklostė. Pasak kasatorės, šiuo atveju kasatorė laikytina renginio organizatorės atstove (prekybos agente), o sutartis sudaryta tarp bilieto pirkėjo ir renginio organizatorės, kurį atstovauja bilietų platintoja. Kasatorė argumentuoja, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), nenustatė esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, o kitas faktines aplinkybes aiškino netinkamai, neatskleidė bylos esmės. Išvadą, jog ieškovo ir renginio organizatorės nesiejo jokie teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas padarė vertindamas ne bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį, o sutartį dėl mobiliosios kasos nuomos kitame renginyje; apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertino kaip nereikšmingą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad informacija apie renginio organizatorių nebuvo pateikta ant bilieto, tai neatitinka faktinių aplinkybių. Teigiama, kad priteisdami neturtinės žalos atlyginimą už neįvykusį renginį, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatorės nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Tiketa“, į. k. 300037717, 20 Eur (dvidešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. lapkričio 29 d. Luminor banke, dokumento Nr. 38.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė