Administracinė byla Nr. A-2001-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00243-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. B. 2014 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2014 m gegužės 15 d. įsakymą Nr. 50-TE-291 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam tarnybinė nuobauda buvo skirta už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 18 d., neturėdamas teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais, tikrino Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke asmenų duomenis bei kiekvienu atveju neišsamiai ir netiksliai nurodė patikrinimo pagrindus, papildomus duomenis. Ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, buvo priimtas vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada. Joje nurodyta, kad pareiškėjas tai padarė kaltais tyčiniais veiksmais ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 16.1, 16.5 ir 15.4 punktus. Pareiškėjas nurodė, kad jis, kaip „(duomenys neskelbtini)“, eidamas savo pareigas, turėjo teisę dirbti su registrais ir informacinėmis sistemomis, naudotis jų duomenimis. Nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvada, kad duomenys buvo tikrinti ne tarnybos tikslais be teisėto pagrindo. Nurodė, kad visi duomenys buvo tikrinti tik tarnybos tikslais, esant teisėtam pagrindui. Pareiškėjo manymu, įvesti paieškos duomenys buvo pakankami, kitaip paieškos sistema techniškai nebūtų veikusi. Be to informacinės sistemos sukūrimo tikslas buvo operatyviai gauti rezultatą, o ne suvesti kuo daugiau duomenų. Tai, kad nebuvo nurodytas pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numeris, data, atsižvelgiant į pareiškėjo darbo specifiką, didelį darbo krūvį, gali būti vertinama tik kaip formalus pažeidimas, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Todėl tarnybinė nuobauda, paskirta dėl formalaus pažeidimo, neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo ir kaltės laipsnio. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, išsamaus paaiškinimo pateikti negalėjo, nes tuo metu jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos, negalėjo pasitikrinti vykdytų užklausų duomenų, neturėjo prieigos prie ikiteisminio tyrimo medžiagų, kuriose buvo duomenys tikrinami tik tarnybos tikslais. Į pareiškėjo duotus paaiškinimus nebuvo atsižvelgta, nebuvo imtasi priemonių, jog būtų visapusiškai ir neabejotinai nustatytas duomenų paieškos tikslas. Patikrinimo išvada surašyta vadovaujantis vien tik pareigūno R. D. 2014 m. balandžio 25 d. tarnybiniu pranešimu, kad tikrinimo metu nenustatyta, jog minėtame tarnybiniame pranešime išvardyti asmenys būtų apklausti ar nurodyti tarnybiniuose pranešimuose atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose ar tikslinant aplinkybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmenų rašytinės apklausos nebuvimas nepaneigia minėtos aplinkybės, kai kuriais atvejais patikrinus asmens duomenis, buvo sprendžiama, ar jį tikslinga kviesti apklausai.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime į pareiškėjo skundą ( I t. b. l. 27-30 ) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad J. B. pareigos buvo „(duomenys neskelbtini)“. Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 50-TE-172 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 50-TE-291 pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.1 papunktyje įtvirtinto draudimo naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais nesilaikymą, 16.5 papunkčio reikalavimo registrų duomenis tvarkyti tik esant teisėtam pagrindui, 15.4 papunkčio reikalavimo registrų naudotojui tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų, o šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 15 straipsnis taikomas be išlygų. Nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2014 m. kovo 24 d. Panevėžio AVPK buvo atliekamas patikrinimas dėl pareigūnų J. B. bei V. R. veiksmų, kuris baigtas 2014 m. kovo 24 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-28, kurios 7 punktu pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl J. B. atliktų asmens duomenų užklausų teisėtumo įvertinimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 18 d. Šios išvados pagrindu 2014 m. kovo 25 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, 2014 m. gegužės 12 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.50-IS-38 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas J. B. savo kaltais tyčiniais veiksmais pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Taisyklių 16.1 punktą, 16.5 punktą, 15.4 punktą. Iš Vidaus reikalų informacinės sistemos audito duomenų dėl J. B. vykdytų užklausų nustatyta, kad J. B. V. reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke tikrino: 2013 m. rugsėjo 3 d. 13.32 val. R. J. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Ikiteisminis tyrimas“, kaip papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. rugsėjo 3 d. 13.34 D. S., J. S. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Ikiteisminis tyrimas“, kaip papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. rugsėjo 13 d. 15.09-15.11 val. V. J. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Ikiteisminis tyrimas“, o papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. spalio 14 d. 9.30-9.31 val. J. Š. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. spalio 16 d. 19.24-19.25 val. tikrino A. S. ir M. S. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. spalio 30 d. 9.19-9.21 tikrino K. T. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. lapkričio 22 d. 10.37-10.39 val. E. M. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Tarnybinis patikrinimas“, o papildomus duomenis nurodė „50-76-338“; 2013 m. lapkričio 25 d. 11.24-11-25 val. R. A. asmens duomenis, kaip duomenų pagrindą nurodė „kitas tarnybinis naudojimas“, o papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. gruodžio 10 d. 12.56 val. P. Š., B. J. asmens duomenis, kaip duomenų pagrindą nurodė „kitas tarnybinis naudojimas“, kaip papildomus duomenis nurodė „76“; 2013 m. gruodžio 11 d. 9.04-9.05 val. M. U., R. S., J. A. S. asmens duomenis, duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Ikiteisminis tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „800“; 2014 m. sausio 24 d. 9.38-940 val. E. P., R. S. ir M. P. asmens duomenis, kaip duomenų tikrinimo pagrindą nurodė „Ikiteisminis tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „00048-14“. Paprašytas pateikti paaiškinimą, pareiškėjas nurodė tikėtinas tikrinimo versijas, taip pat nurodė, jog visi asmenys buvo tikrinti tarnybos tikslais. Panevėžio AVPK Panevėžio r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas R. D. 2013 m. balandžio 16 d. informavo, kad papildomo tyrimo metu nenustatyta, jog nurodyti asmenys būtų apklausti, nurodyti tarnybiniuose pranešimuose atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose ar tikslinant įvykio aplinkybes medžiagose. Atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė asmenų duomenų tikrinimo teisėtumo, nesurašė tarnybinių pranešimų, kad duomenis tikrino tarnybos tikslais. Pažymėjo, kad pareiškėjas ir teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu nagrinėjamoje byloje pateiktose apžiūrai baudžiamosiose bylose, o taip pat kitose bylose jis tikrino asmenų duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. IV-68 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punktą, VRIS CDB vartotojui sudaryta galimybė naudotis duomenų paieškos taikomosiomis programomis tik tuomet, kai jis nurodo duomenų paieškos pagrindą ir su šiuo pagrindu susijusius papildomus duomenis (dokumento ar bylos numerį, registracijos datą ir kt.). Pareiškėjas sistemingai be teisėto pagrindo, ne tarnybos tikslais tikrino daugelio asmenų duomenis, išsamiai nenurodė duomenų tikrinimo tikslo bei pagrindo. Todėl mano, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, proporcinga padarytam nusižengimui.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių nuostatomis. Nurodė, kad pagal Taisyklių 15.4 punktą, Registrų naudotojas privalo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą. Taisyklių 16 punktas Registrų naudotojui draudžia naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais (16.1 p.), be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis (16.5 p.). Audito duomenimis nustatyta, kad J. B., tikrindamas asmenų duomenis VRIS CDB, tiksliai ir išsamiai nenurodė duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerio ir datos, daugeliu atvejų apsiribojo duomenų tikrinimo pagrindo nurodymu „kitas tarnybinis naudojimas“ ar „ikiteisminis tyrimas“, o papildomų duomenų - „76“(šis skaičius rodo tik Panevėžio rajono policijos komisariato kodą), kas negali būti laikoma tinkamu, tiksliu ir išsamiu patikrinimo tikslo ir pagrindo, papildomų duomenų nurodymu. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad J. B. pažeidė Taisyklių 15.4 punkto reikalavimus.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu jam pateiktose apžiūrai baudžiamosiose bylose, o taip pat kitose bylose jis tikrino asmenų duomenis. Paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio ir praėjusio laiko šių aplinkybių prisiminti neturi galimybės. Pareiškėjas tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo aiškinimą, jog asmenų duomenys buvo peržiūrėti tarnybos tikslais ir teisėtu pagrindu, kai tuo tarpu tokį jo paaiškinimą paneigia byloje esantys įrodymai: Audito duomenys, Panevėžio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko R. D. 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 25 d., 2015 m. kovo 17 d. tarnybiniai pranešimai, vyriausiosios tyrėjos J. Š. 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. birželio 5 d. tarnybiniai pranešimai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštas, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 1-75-581/2014 SD-5085, duomenys baudžiamosiose bylose Nr. 76-1-00658-13, Nr. 76-1-00048-14, Nr. 76-1-00788-13, Nr. 76-1-00793-13. Tai, kad asmenų duomenis J. B. tvarkė (tikrino) neteisėtai ir ne tarnybos tikslais, teismo vertinimu, patvirtina ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. birželio 16 d. sprendimas Nr.3R-273(2.13-1.), kuriuo konstatuota, kad J. B. asmenų duomenis tvarkė nesusijusiais su Nuostatų 3.4 punkte nustatytais tikslais, nesant nei vieno Įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, ir tuo jis pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (I t. b. l. 106-109). Byloje surinkti įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas, tikrindamas asmenų duomenis, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 15.4, 16.1, 16.5 punktus, jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Teismas vertino, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga konstatuotam tarnybiniam nusižengimui.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas mano, kad teismas nesilaikė LVAT 2015 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. A-1156-662/2015, kuria apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pateiktų nurodymų. Tvirtina, kad pareiškėjui nuobauda paskirta apsiribojant bendro pobūdžio nuoroda į tariamai pažeistus teisės aktus. Byloje esančiuose dokumentuose, kuriais rėmėsi teismas yra įvardyti skirtingi asmenys, kurių duomenis neva neteisėtai tikrino pareiškėjas, skirtingas laikotarpis, kuriuo buvo atliekamas duomenų tikrinimo auditas ir skirtingi duomenų tikrinimo pagrindai. Teismas klausimą dėl neteisėto asmens duomenų tikrinimo analizavo tik tuo aspektu, ar šie asmenys nėra proceso dalyviai ir, ar jie nėra minimi tarnybiniuose pranešimuose, tačiau Vidaus reikalų sistemos centrinio duomenų banko duomenų priežiūros kontrolės taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 priede yra nurodyta 16 skirtingų tikrinimo pagrindų, iš kurių vienas – „kitas tarnybinis naudojimas“. Laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad asmens duomenys buvo tikrinti neturint teisėto pagrindo. Remiasi J. Š. 2015 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu ir R. D. 2014 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu. Tvirtina, kad prielaidomis paremta pareiškėjo kaltė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, todėl neturėjo jokios galimybės prisiminti kiekvieno tikrinto asmens. Pažymi teigiamą savo tarnybinės veiklos vertinimą. Mano, kad tarnybinė nuobauda nėra adekvati nustatytiems pažeidimams. Be to, nurodo, kad pretenzijos pareiškėjui dėl nepagrįstai atlikto asmens duomenų tikrinimo buvo pareikštos jau atleidus pareiškėją iš tarnybos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, detalizuota tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas konstatavo, kad patikrinimo metu buvo kilę abejonių dėl kitų asmenų duomenų tikrinimo teisėtumo, tačiau šių asmenų duomenys nebuvo įrašyti į pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, todėl nebuvo svarstomas šių asmenų duomenų tikrinimo teisėtumas. Remiasi 2014 m. spalio 6 d. R. V. paaiškinimu. Pažymi, kad pareiškėjas negali nurodyti duomenų tikrinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo esmė

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 50-TE-291 pareiškėjui J. B., ėjusiam „(duomenys neskelbtini)“ pareigas (atleistas iš vidaus tarnybos 2014 m. kovo 25 d. Panevėžio apskritės vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 50-TE-172), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gegužės 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-38, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 punkto reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 16.1 papunktyje įtvirtinto draudimo naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, šių Taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimo registrų duomenis tvarkyti tik esant teisėtam pagrindui, šių Taisyklių 15.4 papunkčio reikalavimo registrų naudotojui tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą reikalavimų pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo prašė patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė LVAT 2015 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. A-1156-662/2015, kuria apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pateiktų nurodymų, neatliko išsamios ir visapusiškas įrodymų analizės byloje, todėl teismo išvados neobjektyvios ir nepagrįstos. Mano, kad nuobauda paskirta neįvertinus pareiškėjo asmenybės, nėra adekvati padarytiems pažeidimams. Be to, pretenzijos pareiškėjui dėl netinkamai atliekamo asmens duomenų tikrinimo buvo pareikštos po jo atleidimo iš tarnybos.

Dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pagrįstumo

Atlikus tarnybinį patikrinimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gegužės 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-38 „Dėl buvusio „(duomenys neskelbtini)“ J. B. ir to paties skyriaus tyrėjos V. R. veiksmų“ buvo konstatuota, kad J. B., neturėdamas teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. patikrino 18 asmenų duomenis (Vidaus reikalų sistemos centrinio duomenų banko duomenų priežiūros kontrolės taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 priede yra nurodyta 16 skirtingų tikrinimo pagrindų, iš kurių vienas – „kitas tarnybinis naudojimas“ (du asmenys buvo tikrinami tarnybos tikslais, tačiau netiksliai ir neišsamiai nurodant patikrinimo pagrindus ir papildomus duomenis)), savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris nustato, kad  valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių Taisyklių 16.1 punkte įtvirtintą draudimą naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, 16.5 punkto reikalavimą registrų duomenis tvarkyti tik esant teisėtam pagrindui, taisyklių 15.4 punkto reikalavimą registrų naudotojui tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos atsakovui 2014 m. kovo 28 d. pateikti audito duomenys patvirtina, kad J. B. I. nurodytu laiku tikrino joje nurodytų asmenų duomenis Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banke, nurodė Išvadoje įvardintą duomenų paieškos pagrindą bei papildomus duomenis. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad visi asmens duomenys buvo tikrinti tarnybos tikslais, o bylą nagrinėjęs teismas netyrė galimų teisėto duomenų naudojimo pagrindų, pažymėjo, kad Vidaus reikalų sistemos centrinio duomenų banko duomenų priežiūros kontrolės taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68, priede yra nurodyta 16 skirtingų tikrinimo pagrindų, iš kurių vienas – „kitas tarnybinis naudojimas“.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė aplinkybes, kurios galėtų būti susiję su tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-38 nurodomais pareiškėjo atliktais asmens duomenų patikrinimais, ir nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų asmens duomenų tikrinimo teisėtus pagrindus ir su pareigūno tarnyba susijusius tikslus. Minėta, kad dviem atvejais patikrinimo duomenys bei pagrindai buvo nurodyti nepakankamai išsamiai, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui pagrįstumo, nes jei šiuos atvejus ir galima būti vertinti kaip formalaus pobūdžio duomenų patikrinimo trūkumus, visais kitais atvejais padaryti pažeidimai yra akivaizdaus pobūdžio. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui nenurodė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad konkrečių asmenų duomenys buvo tikrinami teisėtais, su jo tarnyba susijusiais pagrindais bei atitinkamais tikslais. Jo teiginiai, kad šiuo metu negali įvardyti patikrinimo priežasčių, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas po jo atleidimo iš tarnybos, duomenų nenurodė dėl didelio darbo krūvio, kad nurodytų duomenų, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintomis taisyklėmis bei Vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-68 priede nurodomais tikrinimo pagrindais, pakanka, yra nepagrįsti ir atmestini. Vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-68 priede nurodyta ne tik 16 skirtingų tikrinimo pagrindų, iš kurių vienas – „kitas tarnybinis naudojimas“, bet ir su paieškos pagrindu susiję papildomi duomenys (dokumento ar bylos Nr., registracijos data), kurie turi būti nurodomi; Duomenų peržiūros kontrolės žurnale, jei pasirenkamas pagrindas „kitas tarnybinis naudojimas“, turi būti įrašomas tekstas, tiksliausiai apibūdinantis duomenų paieškos pagrindą ir jo teisėtumą (žr. IV „Žurnalo pildymo tvarka“). Kai tokie duomenys nėra nurodyti, nėra galimybės patvirtinti asmens duomenų tikrinimo teisėtumo. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kurios padarytos tinkamai įvykdžius apeliacinės instancijos teismo nutartį bei papildomai surinkus įrodymus byloje, patikrinus pareiškėjo nurodytas ikiteisminio tyrimo medžiagas, ir nustačius, kad pareiškėjas asmenų duomenų tikrinimus atliko neteisėtai ir ne tarnybos tikslais, nes tikrinti asmenys nebuvo susiję su minėtomis ikiteisminio tyrimo medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria atliktam įrodymų vertinimui byloje ir surinktų duomenų iš naujo nenagrinėja, pripažįsta, kad tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais tikrino asmenų duomenis, šiais veiksmais pažeidė Taisyklių 16.1, 16.5 punktus reikalavimus, be to, tiksliai ir išsamiai nenurodydamas duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerio, datos, pažeidė Taisyklių 15.4 p. reikalavimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad padarytas pažeidimas yra susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo  3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, 2 punkte – kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, turinčiu teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais, nes asmens duomenų peržiūrai keliami griežti reikalavimai yra neatsiejami nuo šių duomenų apsaugos, jų nesilaikymo toleravimas reikštų neleistiną asmens duomenų apsaugai taikomų standartų sumažinimą. Subjektų, turinčių teisę naudoti asmenų duomenis, veiksmuose negali būti jokių neapibrėžtų, negalimų patikrinti situacijų, nes tai sukurtų prielaidas netinkamam asmens duomenų naudojimui, neatitiktų asmens duomenų apsaugos principinių nuostatų, įtvirtintų teisės aktuose. Pažymėtina, kad tokie vertinimai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje kitose panašaus pobūdžio administracinėse bylose (Nr. A-492-418/2014, Nr. A-756-529/2014, Nr. A-438-694/2014).

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo po atleidimo iš tarnybos bei kitų aplinkybių

Tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiek Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas ir tokiais atvejais, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas nuostatas, pažymi, kad tarnybos santykių pasibaigimas nėra kliūtis taikyti atsakomybę už tarnybos metu padarytus pažeidimus.

Panevėžio AVPK nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2014 m. kovo 24 d. atlikto tarnybinio patikrinimo dėl „(duomenys neskelbtini)“ J. B. ir to paties skyriaus tyrėjos V. R. veiksmų, susijusių su cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis gabenimu, išvados Nr. 50-IS-28 pagrindu, pareiškėjas Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 50-TE-172 buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Be to, 2014 m. kovo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje 50-IS-28 nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su  Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos audito duomenimis apie J. B. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 18 d. Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke atliktas asmenų duomenų užklausas. Siekiant įvertinti užklausų teisėtumą, Panevėžio AVPK viršininkas 2014 m. kovo 25 d. rezoliucija Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkui R. V. pavedė dėl nurodytų aplinkybių atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad duomenys apie pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui taikoma tarnybinė atsakomybė, buvo gauti jo tarnybos santykiams nepasibaigus, tarnybinis patikrinimas atliktas ir nuobauda paskirta nepažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų terminų, todėl aplinkybė, kad atsakomybė už tarnybos metu padarytus pažeidimus buvo taikoma pasibaigus tarnybos santykiams, neturi reikšmės ginčijamo įsakymo teisėtumui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuobaudos proporcingumo tarnybiniam nusižengimui, vertino Vidaus tarnybos statuto 261 straipsnio 1 bei 2 dalyje nurodytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą konstatavo, kad paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą. Apeliantas nurodo, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, turi gerą kasmetinį darbinės veiklos vertinimą, į tai turėjo būti atsižvelgta skiriant nuobaudą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 5.2. punkte nurodyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-38 yra aptartos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės – pareiškėjo kaltės forma (tyčia), pažeidimo pobūdis – duomenų bazių naudojimas, kuris yra griežtai reglamentuojamas, nurodyta, kad charakterizuojamas teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi, per visą tarnybos laiką buvo skatintas 4 kartus, nuobaudomis baustas 5 kartus, tai reiškia, kad parenkant nuobaudos rūšį, buvo įvertinta ne tik pareigūno charakteristika, bet visos reikšmingos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ištyrus visas ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikius pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.