Civilinė byla Nr. e2-1094-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00411-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenGold Timberlands 2“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miškų fondas“, E. A. (teisių perėmėjas – A. A.), R. K., G. P., B. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miškų fondas“ (toliau – ir pareiškėja, ar atsakovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020 pagal ieškovės UAB „GreenGold Timberlands 2“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovams UAB „Miškų fondas“, E. A. (teisių perėmėjas – A. A.), R. K., G. P., B. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Miškų fondas“ ir E. A., R. K., G. P., B. V. 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė Mainų sutartį (toliau – Mainų sutartis), kuria E. A. perdavė UAB „Miškų fondas“ 188/751 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1), o UAB „Miškų fondas“ perdavė E. A. 5/546 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2), R. K. perdavė UAB „Miškų fondas“ 94/751 dalių Žemės sklypo 1, o UAB „Miškų fondas“ perdavė R. K. 5/1092 dalis Žemės sklypo 2, G. P. perdavė UAB „Miškų fondas“ 188/751 dalių Žemės sklypo 1, o UAB „Miškų fondas“ perdavė G. P. 5/546 dalis Žemės sklypo 2, B. V. perdavė UAB „Miškų fondas“ 281/751 dalių Žemės sklypo 1, o UAB „Miškų fondas“ perdavė B. V. 5/364 dalis Žemės sklypo 2. E. A., R. K., G. P., B. V. ir UAB „Miškų fondas” 2018 m. lapkričio 21 d. buvo sudarę pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Pirkimo–pardavimo sutartis), kuria E. A. pardavė UAB „Miškų fondas“ 5/546 dalis Žemės sklypo 2, R. K. pardavė UAB „Miškų fondas“ 5/1092 dalis Žemės sklypo 2, G. P. pardavė UAB „Miškų fondas“ 5/546 dalis Žemės sklypo 2, B. V. pardavė UAB „Miškų fondas“ 5/364 dalis Žemės sklypo 2.
3. Pareiškėja paaiškino, kad UAB „GreenGold Timberlands 2“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis: tarp UAB „Miškų fondas“ ir kitų atsakovų sudarytą Mainų sutartį ir Pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. UAB „GreenGold Timberlands 2“ įrodinėjo, kad Mainų sutartis ir Pirkimo–pardavimo sutartis yra simuliaciniai sandoriai, sudarius apsimestinę Mainų sutartį ir tariamą Pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 41 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos, tuo pačiu pažeistos UAB „GreenGold Timberlands 2“ teisės. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020 UAB „GreenGold Timberlands 2“ ieškinį tenkino visiškai, pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis Mainų sutartį bei Pirkimo–pardavimo sutartį, pritaikė dvišalę restituciją, grąžinant į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-828-781/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.
4. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-648/2022, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas tarp šalių (UAB ,,Miškų fondas“ ir UAB ,,GreenGold Timberlands 1“) suformavo praktiką dėl gretimo miškų ūkio sklypo savininko teisinio suinteresuotumo ginčyti šalia esančio sklypo savininko sudarytą sandorį, kurį sudarant galėjo būti pažeista Miškų įstatymo 41 straipsnyje nustatyta pardavimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ieškovas, manydamas, kad yra pažeistas jo, kaip besiribojančio miškų ūkio žemės sklypo savininko, pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, gretimo sklypo savininkui perleidus tokį sklypą nesilaikant Miškų įstatyme nustatytos tvarkos, savo teises gali ginti tik naudodami specialiu Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytu pažeistų teisių gynybos būdu – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu.
5. Pareiškėjos vertinimu, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-76-648/2022, buvo reiškiami iš esmės tapatūs ieškiniai. Ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tiesiog siekiant nuginčyti sandorius bei atstatyti šalis į pradinę padėtį, neprašant perkelti pirkėjo teisių ir pareigų. Be to, ieškiniai buvo reiškiami neturint ne tik materialinio suinteresuotumo, tačiau iš esmės net neturint reikalavimo teisės (UAB ,,GreenGold Timberlands 1“ turi daugiau kaip 1 500 ha miško ūkio paskirties žemės, tuo tarpu Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas turėti daugiau negu 1 500 ha miško ūkio paskirties žemės). Taigi, paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą iš naujo vertinti ieškovės pareikštų reikalavimų civilinėje byloje (ne)pagrįstumą ir panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą.
6. Pareiškėja nurodė, kad pagal teismų praktikoje suformuotą aiškinimą ir taikymą, kurio nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 straipsnio ir Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatas, neteisingai aiškino ir taikė teismų praktikoje suformuotą precedentą, dėl ko priėmė neteisėtus teismų sprendimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi CK 1.80 straipsniu, prašė pripažinti negaliojančiais mainų ir pirkimo–pardavimo sandorius, teigdama, kad jie yra apsimestiniai sandoriai, siekiant pridengti kitą pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą pažeidžiant Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, ieškovė jos teises prašė apginti iš esmės CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu – atkurti padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo. Toks pasirinktas ieškinio reikalavimas pagal suformuotą teismų praktiką yra netinkamas ir neleistinas. Ieškovė turėdama pareigą įrodyti savo teisių pažeidimą, suinteresuotumą ir, kad ji gali būti pirkėja ji iš esmės šių aplinkybių neįrodinėjo, rėmėsi ginčo teisiniams santykiams neaktualia kasacinio teismo praktika. Bylos nagrinėjimo metu buvo aplinkybės dėl kurių aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje buvo suformuotas teisės precedentas, kuriuo iš esmės nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neteisėtas, ieškovė viso proceso metu reiškė neteisėtus reikalavimus bei neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, atsakovė siekia pašalinti neteisėto teismo sprendimo padarinius, kad būtų įvykdytas teisingumas, apgintas ne tik privačių šalių, bet viešasis interesas; mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindo. Pareiškėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-648/2022, ne tik nėra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė ar naujas įrodymas, bet ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe kaip ją apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. e2-97-431/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nurodė, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis, buvo reiškiami iš esmės tapatūs ieškiniai, dalyvavo iš esmės tos pačios šalys. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tiesiog siekė nuginčyti sandorius bei atstatyti šalis į pradinę padėtį, neprašant perkelti pirkėjo teisių ir pareigų. Apeliantė pažymėjo, kad ieškiniai buvo reiškiami sąmoningai, neturint ne tik materialinio suinteresuotumo, tačiau iš esmės net neturint ir reikalavimo teisės, tai yra ieškinių pareiškimo metu tiek UAB „GreenGold Timberlands 2“, tiek UAB „GreenGold Timberlands 1“ nuosavybės teisė valdė 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės, kai tuo tarpu Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas turėti daugiau negu 1 500 ha miško ūkio paskirties žemės. Taigi, ieškovė neturėjo pagrindo teismui teikti ieškinį, bei ginčyti sandorius, ieškinys teismo neturėjo būti priimtas, o priimtas teismo turi būti atmestas;
9.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai nurodo, tačiau nemotyvuoja dėl kokių priežasčių yra atsisakoma atnaujinti procesą civilinėje byloje. Apeliantės vertinimu, tinkamai nemotyvavus nutarties buvo pažeistas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas;
9.3. Aplinkybė, kad UAB „GreenGold Timberlands 2“ neturi materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinį egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir ji tapo žinoma tik kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-76-648/2022, t. y., po to, kai jau buvo įsiteisėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimai. Kasacinis teismas civilinėje byloje e3K-3-76-648/2022 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalį galėjo būti taikomas tik vienas gynybos būdu – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų žinomas dar nagrinėjant bylą, UAB „GreenGold Timberlands 2“ ieškinys būtų atmestas.
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovės vertinimu, pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi neegzistuoja nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas, nei joks kitas, pagrindas atnaujinti procesą, todėl skundžiama nutartis jau vien dėl šios priežasties yra iš esmės pagrįsta ir negali būti naikinama formaliais pagrindais (net jei tokių būtų);
10.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl susipažinęs su atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniu bei pridėtais dokumentais, neįžvelgia pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui byloje atnaujinti. Apeliantės teiginiai, kad skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Juolab, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą;
10.3. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo;
10.4. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-648/2022 ieškovė nedalyvavo jokiu statusu, todėl, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, jokios minėtoje nutartyje konstatuotos aplinkybės ieškovės atžvilgiu neturi prejudicinės galios. Be to, visas aplinkybes, kurias pareiškėja, kaip atsakovė, pageidavo įrodinėti bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja galėjo įrodinėti ir įrodinėjo, įskaitant ir tai, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Ieškovė pažymėjo, kad tiek sprendimu, tiek ir nutartimi šie pareiškėjos argumentai buvo atmesti, o kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl tariamo ieškovės materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinį nebuvimo nedaro jokios įtakos galimybei atnaujinti procesą šioje byloje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
13. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį absoliučiai negaliojančia, nes pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kurioje tik deklaratyviai nurodė, tačiau nemotyvavo dėl kokių priežasčių atsisakoma atnaujinti procesą civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad skundžiama nutartis nemotyvuota.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2020 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei kasacinio teismo išaiškinimais, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog atsakovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kadangi kasacinio teismo praktika ne tik nėra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė ar naujas įrodymas, bet ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe kaip ją apibrėžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma. Taigi, pirmosios instancijos teismas motyvavo savo procesinį sprendimą, o tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, juolab kad pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną argumentą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir taikymo sąlygų
16. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 16 punktas ir joje nurodyta praktika).
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 17 punktas). Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01).
18. Taigi tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y., dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
22. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020 (prašomoje atnaujinti) ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis Mainų sutartį ir Pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikė dvišalę restituciją (1 t., b. l. 145–151). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-828-781/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistu (1 t., b. l. 189–198). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-259/2021 kasacinį skundą atsisakė priimti (2 t., b. l. 21–22).
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3463-275/2020, išnagrinėjęs UAB „GreenGold Timberlands 1“ ieškinį atsakovams UAB „Miškų fondas“, K. B., R. J., R. J., P. M., R. G., G. M., G. J. ir S. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ieškinį tenkino: 1) pripažino niekine ir negaliojančia UAB „Miškų fondas“ ir K. B. sudarytą 2018 m. rugsėjo 25 d. Mainų sutartį dalyje dėl 251/2766 dalies Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovo UAB „Miškų fondas“ nuosavybėn bei 1/6 dalies Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovo K. B. nuosavybėn, ir susitarimą dėl naudojimosi Žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo bei UAB „Miškų fondas“ ir K. B. sudarytą 2018 m. spalio 24 d. Pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1/6 dalies Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „Miškų fondas“ nuosavybėn nuo jų sudarymo momento; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia UAB „Miškų fondas“ iš vienos pusės, ir R. G., S. G. sudarytą 2018 m. lapkričio 7 d. Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį bei taikė dvišalę restituciją – UAB „Miškų fondas“ grąžino nuosavybės teisę į 26/1383 dalis Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o R. G. ir S. G. grąžino jų sumokėtą kainą už nupirktas Žemės sklypo dalis – 780 Eur; 3) taikė dvišalę restituciją ir grąžino K. B. nuosavybės teisę į 251/2766 dalį Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Miškų fondas“ pripažino nuosavybės teisę į 1/6 dalį Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažino negaliojančia UAB „Miškų fondas“ iš vienos pusės, ir R. J., R. J., P. M., R. G., G. M. ir G. J. iš kitos pusės, sudarytą 2018 m. spalio 19 d. Pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių (iš viso 1132/1383 dalies) perleidimo UAB „Miškų fondas“ nuosavybės teise bei taikė dvišalę restituciją – R. J., R. J., P. M. ir G. J. grąžino nuosavybės teisę į jų perleistas Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, o UAB „Miškų fondas“ grąžino šio sumokėtą kainą už nupirktas Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. P. M. įpareigoti grąžinti 9 990,00 Eur, G. J. – 4 090,00 Eur, R. J. ir R. J. 19 880,00 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3463-275/2020: 1) priteisė UAB „GreenGold Timberlands 1“ iš UAB „Miškų fondas“, K. B., R. J., R. J., P. M., R. G., G. J. ir S. G. solidariai 5 686,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 2) priteisė iš UAB „Miškų fondas“, K. B., R. J., R. J., P. M., R. G., G. J. ir S. G. solidariai 7,07 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 3) grąžino UAB „GreenGold Timberlands 1“ 83,00 Eur permokėto žyminio mokesčio; 4) taikant restituciją, įpareigojo K. B. grąžinti UAB „Miškų fondas“ 4 545,00 Eur, gautus pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. mainų sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-540-585/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-540-450/2021 priteisė UAB „GreenGold Timberlands 1“ iš atsakovės UAB „Miškų fondas“ 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022 Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį ir 2021 m. gegužės 6 d. papildomą nutartį, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė byloje naują sprendimą – UAB „GreenGold Timberlands 1“ ieškinį atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022 suformulavo tokią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę: ieškovas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip besiribojančio miškų ūkio žemės sklypo savininko, pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, gretimo sklypo savininkui perleidus tokį sklypą nesilaikant Miškų įstatyme nustatytos tvarkos, savo teises gali ginti tik naudodamasi specialiu Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytu pažeistų teisių gynybos būdu – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu. Be to, UAB „GreenGold Timberlands 1“ pripažinus, kad turi daugiau kaip 1 500 ha miško ūkio paskirties žemės, sprendė, kad tai sudaro savarankišką pagrindą daryti išvadą, kad ji ginčo sandoriais perleistos miškų ūkio paskirties žemės dalių įsigyti negalėtų. Todėl kasacinės instancijos teismo vertinimu, teismai byloje nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog ginčo sandoriai sudaryti dar iki Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo turėti daugiau nei 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės įsigaliojimo, todėl nepagrįstai nurodė, kad UAB „GreenGold Timberlands 1“ turimas miškų ūkio paskirties žemės plotas nagrinėjamu atveju nebuvo reikšmingas. Byloje nustačius, kad UAB „GreenGold Timberlands 1“ neturi galimybės įgyvendinti pirmumo teisę pirkti ginčo sandoriais perleistas miško ūkio paskirties žemės dalis dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo turėti daugiau nei 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės, kasacinės instancijos teismas sprendė, kad UAB „GreenGold Timberlands 1“ neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo sandorius, kadangi subjektinės teisės pirkti pirmumo teise ginčo sandorius UAB „GreenGold Timberlands 1“ įgyvendinti negali dėl pirmiau minėto Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo.
25. Apeliantė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, savo reikalavimą iš esmės grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-648/2022, pateiktais išaiškinimais. Apeliantės įsitikinimu, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir byloje, kurioje buvo priimta minėta kasacinio teismo nutartis, buvo reiškiami iš esmės tapatūs ieškiniai, byloje dalyvavo iš esmės tos pačios šalys, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė savo teises galėjo ginti tik naudodamasi specialiu Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytu pažeistų teisių gynybos būdu – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu, o ne reikšdama ieškinį dėl sandorių nuginčijimo. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad UAB „GreenGold Timberlands 2“ neturi materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinį jau egzistavo, nes ji patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje e3K-3-76-648/2022, tačiau apeliantei jos tapo žinomos, kai jau buvo įsiteisėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimai. Be to, aplinkybės, jog UAB „GreenGold Timberlands 2“ neturėjo materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinį bei savo neva pažeistas teisės gynė netinkamu būdų, sužinojo tik kasaciniam teismui suformavus teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalį galėjo būti taikomas tik vienas gynybos būdu – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas. Apeliantė minėtus kasacinio teismo išaiškinimus laikė naujomis reikšmingomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą iš naujo vertinti ieškovės pareikštų reikalavimų civilinėje byloje (ne) pagrįstumą ir panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą.
26. Įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus formuojamos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
27. Pirma, kasacinio teismo išaiškinimais teismai gali naudoti sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas, t. y., naujai suformuota teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Taigi vėlesnis kasacinio teismo pateiktas aiškinimas dėl gretimo miškų ūkio sklypo savininko teisinio suinteresuotumo ginčyti šalia esančio sklypo savininko sudarytą sandorį teismų gali naudojamas sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas.
28. Antra, pareiškėja nenurodė jokių naujų faktinių duomenų, kurie buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo išimtinai siejamas su kasacinio teismo išaiškinimu, priimtu kitoje byloje, tačiau teismų praktikos plėtojimas, papildantis naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, nelaikytinas naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu.
29. Trečia, prejudiciniais faktais yra pripažįstamos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė UAB „GreenGold Timberlands 2“ dalyvavo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-648/2022 bei joje būtų konstatuota, kad ji civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020 neturėjo teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantės argumentai, kad kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-76-648/2022 paaiškėjo naujos aplinkybės, kad ieškovė UAB „GreenGold Timberlands 2“ neturėjo materialinio suinteresuotumo, atmestini kaip nepagrįsti, o vien apeliantės subjektyvus situacijos interpretavimas savaime negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
30. Ketvirta, nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-648/2022. Kaip jau minėta, naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju apeliantės nurodoma kasacinio teismo nutartis ir joje pateikti teisės aiškinimai, kuriuos pareiškėja laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvo priimta 2022 m. balandžio 11 d., tuo tarpu procesinis sprendimas siekiamoje atnaujinti civilinėje byloje buvo priimtas 2020 m. vasario 4 d. (įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui minėtą sprendimą palikus nepakeistą). Taigi, aplinkybės, kurias pareiškėja laiko naujai paaiškėjusiomis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-97-431/2020 ir priimant sprendimą neegzistavo, o tai reiškia, kad jos neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko taip pat negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
31. Penkta, apeliantės argumentai, jog ieškovė neturėjo materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinio buvo išdėstyti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tačiau jie buvo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-828-781/2020 14 punktas; 1 t., b. l. 189-198), o kasacinį skundą atsisakyta priimti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su priimtais teismo procesiniais sprendimais, pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės siekia, jog būtų peržiūrėti įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, tačiau proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti.
32. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-76-648/2022 negali būti kvalifikuojamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
34. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 98 straipsnis).
36. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai 895,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą rengimas. Kartu su prašymu ieškovė pateikė 2022 m. spalio 20 d. mokėjimo pavedimą.
37. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
38. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 712,20 Eur (0,4 × 1 780,50 Eur). Kadangi ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą (895,40 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą maksimalų dydį, todėl atitinkamai mažintina jai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą. Ieškovei iš apeliantės priteistinas 712,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“, juridinio asmens kodas 304849452, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenGold Timberlands 2“, juridinio asmens kodas 303461361, naudai 712,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza