Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-366/2019

                                                                Proceso Nr. 1-01-1-18784-19-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                         1.2.26.2; 1.2.5.4; 2.4.6.4.1.

                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Evaldo Vanago, Valdo Ciesiūno,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,

gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

nuteistajam S. K. (S. K.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-09-26 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal  BK 145 straipsnio 1 dalį skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 284 straipsnį skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 286 straipsnį skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 145 straipsnio 1 ir 284 straipsnį paskirta subendrinta bausmė bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir  286 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. K. paskirta galutinė subendrinta  2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       S. K. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

1.1.       grasino nužudyti žmogų, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. apie 19.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), M. M. akivaizdoje, išsitraukęs iš striukės kišenės sulankstomą peilį, išskleidė jį ir mojuodamas peiliu puolė nukentėjusįjį K. K., norėdamas jį sužaloti, bei mojuodamas peiliu sakė „užmušiu tave, papjausiu“, dėl ko nukentėjusiajam K. K. buvo pakankamas pagrindas matyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje;

1.2.       sutrikdė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent tuo, kad nukentėjusiojo M. M. akivaizdoje, mojuodamas peiliu puolė nukentėjusįjį K. K., norėdamas jį sužaloti, bei mojuodamas peiliu sakė „užmušiu tave, papjausiu“, dėl to tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

1.3.       smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2019 m. gegužės 6 d., apie 19 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės, buitinio konflikto metu statybiniu plaktuku sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas sutuoktinei I. M., pataikydamas nukentėjusiai į kairę krūtinės ląstos pusę, kairį dilbį, dešinę plaštaką, viršugalvį, tokiu būdu nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje; 

1.4.       2019 m. gegužės 26 d. apie 20.20 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, grasino nukentėjusiajai M. M. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sakydamas „tu kvieti policijos pareigūnus aš tave nužudysiu“, „aš tau akį išdursiu“, po ko su savimi turėtu nedideliu kanceliariniu peiliuku bandė durti nukentėjusiajai M. M. į kairę akį bei pilvą, tačiau sužaloti nukentėjusiosios nepavyko, nes ji užsidengė nuo jo rankomis, tęsdamas savo veiką, prie tos pačios parduotuvės, apie 20.55 val., iš asmeninių paskatų, grasino nukentėjusiajai M. M. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sakydamas „tu negyvensi“, po ko priėjęs prie jos tuo pačiu peiliuku, ant kurio galo buvo uždėtas kamštelis, bandė durti juo nukentėjusiajai į pilvą, tačiau ji nuo jo pasitraukė. Nukentėjusioji M. M. dėl tokių jo veiksmų turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje;

1.5.       pasipriešino ir panaudojo fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją, t. y. 2019 m. gegužės 26 d. apie 21.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniesiems patruliams M. S. ir V. P. norint jį sulaikyti dėl tik ką padarytos nusikalstamos veikos, pasipriešino policijos pareigūnui M. S., o būtent pastūmė M. S., bandė jį pargriauti ant žemės, tokio susistumdymo metu S. K. ir nukentėjusiajam M. S. kartu nugriuvus ant žemės, M. S. nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, dėl ko juto fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu S. K. su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-09-26 nuosprendžiu nesutinka ir prašo bylą išnagrinėti iš naujo. Jo manymu, teismas vienašališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, vertindamas tik nukentėjusiųjų parodymus. 

3.  Apeliantas nesutinka su jo veiksmų teisiniu įvertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnį ir 145 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis mano, jog jo veiksmai K. K. atžvilgiu neturėjo būti kvalifikuojami pagal du straipsnius, nes 284 straipsnis apima BK 145 straipsnio 1 dalį.  Taip pat neigia pažeidęs viešąją tvarką, nes ginčo su K. K. metu nematė šalia jokio asmens, kuris būtų stebėjęs iš šono. Prie nukentėjusiojo nekibo ir jokiais būdais nesistengė paveikti – nei fiziškai, nei morališkai. M. M. pasakė, kad jį (S. K.) sudrausmino ir jis atsitraukė. Todėl neaišku kaip M. M. galėjo nuo jo nukentėti. Šioje dalyje prašo nuosprendį naikinti, nes nėra nusikaltimo sudėties. Skunde pažymima, kad nusikalstamas veikas padarė abstinencijos būsenoje, apsvaigęs nuo narkotikų, todėl nelabai orientavosi ir nesuvokė savo veiksmų. Ketina gydytis nuo narkotinių medžiagų priklausomybės ir prašo švelninti apylinkės teismo skirtą bausmę.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas apeliacinio bylos proceso metu bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.       Skundžiamu nuosprendžiu S. K. nuteistas už penkias nusikalstamas veikas, dvi iš jų pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos kaip padarytos idealiąja sutaptimi – tai veikos, kvalifikuotos pagal  BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje, M. M. akivaizdoje, išsitraukęs iš striukės kišenės sulankstomą peilį, išskleidė jį ir mojuodamas puolė nukentėjusįjį K. K., norėdamas jį sužaloti, bei mojuodamas peiliu sakė „užmušiu tave, papjausiu“, dėl ko nukentėjusiajam K. K. buvo pakankamas pagrindas matyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais S. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Skunde prašoma išteisinti iš šio epizodo ir motyvuojama tuo, kad grasinimas nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis), padarytas pažeidžiant viešąją tvarką (BK 284 straipsnis), atskirai neinkriminuojamas, nes grasinimą apima viešosios tvarkos pažeidimas. Nuteistasis skunde teigia, kad viešosios tvarkos taip pat nepažeidė, nes ginčo su K. K. metu nematė šalia jokio asmens, kuris būtų stebėjęs iš šalies. 

8.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliacinio skundo argumentais, pritaria teismo išvadai, kad S. K. veiksmai įrodyti byloje esančiais įrodymais. Teismo vidinis įsitikinimas, kad S. K. grasino nužudyti K. K. viešoje vietoje mojuojant peiliu ir tokiu būdu sutrikdė viešąją tvarką, yra pagrįstas paties nuteistojo viso proceso metu duotais parodymais, kuriais iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (nepripažino tik kad mojavo peiliu, tvirtindamas kad tai buvo šukos), nukentėjusiųjų K. K., M. M. ir I. M. parodymais, duomenimis, esančiais rašytinėje bylos medžiagoje: daiktų apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole ir kt. S. K. tvirtinimas, kad mojavo ne peiliu, o šukomis nuosprendyje motyvuotai paneigtas nuosekliais ir sutampančiais nukentėjusiųjų K. K. ir M. M. parodymais bei K. K. striukės apžiūros protokolu. Su apylinkės teismo motyvais kolegija sutinka, todėl nebekartoja. Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo S. K. veiksmų teisiniu įvertinimu aptariamame epizode. Kaip jau minėta, šiame epizode S. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Grasinimai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pasireiškia pavojingu tyčiniu poveikiu kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-131-1073/2018). Iš BK 284 straipsnio dispozicijos matyti, kad grasinimai viešojoje vietoje yra vienas iš alternatyvių veiksmų, kuriais gali būti sutrikdoma viešoji tvarka. Todėl šiuo atveju grasinimas nužudyti pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neturėjo būti inkriminuotas, nes tai apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Šiame epizode S. K. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl jo veiksmai, kvalifikuoti  pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį perkvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, o nuosprendis keičiamas dėl neteisingai taikyto įstatymo (BK 328 straipsnio 1 punktas).

9.       S. K. skunde kelia klausimą ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tvirtindamas, kad ginčo su K. K. metu nematė šalia jokio asmens, kuris būtų stebėjęs iš šono, todėl viešoji tvarka taip pat nebuvo pažeista. Su skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai viešoje vietoje, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas vyko daugiabučio gyvenamojo namo kieme, t.y. viešojoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties. Konfliktas kėlė pakankamai didelį triukšmą, nes į jį atkreipė dėmesį nukentėjusysis M. M. būdamas apie 25 m atstumu nuo K. K. bei S. K.. Būdamas apie 5 m atstumu nuo jų, matė, kad S. K. rankoje laikė peilį, girdėjo S. K. sakant K. K., kad jį užmuš. S. K. teigė, kad norėjo su K. K. tik pasiaiškinti dėl jo santykių su žmona, tačiau, akivaizdu, kad buvo peržengtos privataus konflikto ribos ir tai parodo  nukentėjusiojo M. M. reakcija į konfliktą, kai jis, įvertinęs S. K. veiksmų pavojingumą, nutarė padėti draugui, pasiėmęs iš bagažinės plaktuką. Minėtų aplinkybių kontekste pritartina apylinkės teismo išvadai, kad viešoji tvarka sutrikdyta buvo. Nuteistasis neabejotinai privalėjo suvokti ir suvokė, kad viešoje vietoje elgiasi itin įžūliai ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, t. y.  veikė tiesiogine tyčia ir jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį.

10.       Perkvalifikavus nuteistojo S. K. veiksmus iš BK 145 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio į BK 284 straipsnį, skiriama nauja bausmė.

11.       Viešosios tvarkos pažeidimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau šiuo atveju padarytas gan brutaliai ir įžūliai, galėjo rimtai išgąsdinti ne vieną praeivį kai grasinama užmušti mojuojant peiliu. S. K. du kartus baustas administracine tvarka taip pat už viešosios tvarkos pažeidimus. Praeityje jo atžvilgiu yra priimti šeši nuosprendžiai ir skirtos gan griežtos bausmės, tame tarpe ir terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei nepadarė, S. K. ir toliau daro priešingas teisei veikas. Šios aplinkybės rodo, kad švelnesne ir su laisvės atėmimu nesusijusia bausme bausmių tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebūtų pasiekti, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas apeliantas padarė neišnykus teistumui už tyčines veikas, t. y. būdamas recidyvistu ir tai, vadovaujantis BK 60 straipsnio 13 punktu, turėjo būti pripažinta kaip visų S. K. padarytų nusikalstamų veikų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios apylinkės teismas nenustatė. Nesant nukentėjusiojo ar prokuroro skundo, šios klaidos aukštesnysis teismas ištaisyti negali, nes toks ištaisymas pasunkintų nuteistojo padėtį. Taigi, atsižvelgus į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir įvertinus kitas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat į baudžiamojo įstatymo nustatytą draudimą sunkinti apelianto padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis), S. K. pagal BK 284 straipsnį skirtina mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrinama su kitomis skundžiamame nuosprendyje paskirtomis bausmėmis apylinkės teismo parinktu daliniu bendrinimo būdu.

12.       S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ketina gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir prašo švelninti apylinkės teismo skirtą bausmę. Nuteistasis teismui pateikė Vilniaus miesto visuomeninės organizacijos kovai su narkomanija ir alkoholizmu „PERGALĖ“ raštą, kuriuo patvirtinama, kad S. K. priėmė sprendimą dalyvauti vienerius metus trunkančioje adaptacijos programoje. Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi S. K. polinkį daryti nusikalstamas veikas, praeityje skirtų bausmių nepasiektus tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios neviršija sankcijose nustatyto jų vidurkio, nėra per griežtos ir dar labiau jas švelninti dėl nuteistojo apsisprendimo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis teigė, kad jis vartoja narkotines medžiagas nuo 2000 metų, taigi galimybę gydytis jis turėjo ir anksčiau, bet nesinaudojo.

13.       Įvertinus minėtas aplinkybes, nuosprendis keičiamas dėl neteisingai kvalifikuotų S. K. 2019 m. gegužės 6 d. atliktų veiksmų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

              nuteistojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-09-26 nuosprendį pakeisti: 

              S. K. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2019 m. gegužės 6 d. veika) perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 284 straipsnį skirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 286 straipsnį skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir S. K. paskirti galutinę subendrintą  2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

              Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

                                                                                                          Evaldas Vanagas