Baudžiamoji byla Nr. 1-20-193/2013

Proceso Nr. 1-06-1-04019-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2; 1.2.18.4; 1.1.7.3.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10;  1.1.8.10.1; 1.1.3.7;                           

(S)

N   U   O   S   P   R   E   N   D   I   S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2013 m. spalio 30 d.

   Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui  Kęstučiui Greiciūnui,

kaltinamajam R. R.,

kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. A.,

gynėjui advokatui A. V.,

    teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, teistas: 1) 2000-11-27 Panevėžio m. apyl. teismo pagal BK 2011 str. (galiojo iki 2003-05-01) 1m. l/a, remiantis 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1str. 1d. 1p., nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d., 216 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir

                 juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, anksčiau neteista, kaltinama pagal LR BK 20 str. 182 str. 2 d., 5 d.. 20 str. ir 216 str. 1 d., 5 d.,

N U S T A T Ė :

                       R. R. 2009-03-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) km., Panevėžio raj., direktoriumi (paskirtas 2008-10-22), bei vieninteliu bendrovės akcininku, tyčia apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2009 metų spalio mėnesio 15-16 dienomis, Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas ir tyčia nuslėpdamas, kad statomas 952,05 kvadratinių metrų administracinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagal 2008-11-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo“, bei pagal šios  sutarties bendrosios dalies 6.1 str. - „Lizingo bendrovė visą sutarties laikotarpį turi Turto (šiuo atveju statomo administracinio pastato) nuosavybės teisę“, yra UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuosavybė, o jo naudotojas pagal minėtą sutartį yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2010-03-03 jis buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, direktoriumi ir turėdamas visus bendrovės dokumentus, tame tarpe ir 2008-11-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo“, panaudodamas 2007-10-15 Panevėžio m. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 aukštų (952,05 kvadratinių metrų) pastato statybos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, t.y. jį pateikdamas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, tuo pagrindu 2009-10-15 iš minėto departamento gavęs pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statybą, kad statyba vyksta be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto, bei, kad jos išduotos pateikti VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, kuriose buvo nurodytas minėto objekto statytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko 2009-10-15 VĮ Registrų centro Panevėžio filialui pateikęs prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) su minėtomis pažymomis ir įregistravęs 5 aukštų (952,05 kvadratinių metrų) statomo pastato adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys kiekvieną aukštą atskirai, atitinkamai suteikiant unikalius Nr.: 1 aukštui - (duomenys neskelbtini), 2 aukštui - (duomenys neskelbtini), 3 aukštui - (duomenys neskelbtini), 4 aukštui - (duomenys neskelbtini), 5 aukštui - (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tyčia apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2009-10-16 įgijo didelės vertės svetimą - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį turtą - 5 aukštų administracinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kurio vertė - 1 245 000,- Lt..

Be to, jis, laikotarpiu nuo 2009-03-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini) km., Panevėžio raj.) direktoriumi (paskirtas 2008-10-22), bei vieninteliu bendrovės akcininku, laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2009-10-21, Panevėžyje, tiksli vieta nenustatyta, siekdamas nuslėpti tikrąją turto kilmę ir įteisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinodamas, kad jis įsigytas nusikalstamu būdu, atliko su juo susijusias finansines operacijas bei sudarė sandorį, o būtent:

įvykdęs nusikaltimą – sukčiavimą, t.y. tyčia apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2009-10-16 įgijęs didelės vertės svetimą - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį turtą - 5 aukštų administracinį pastatą (1245000,- Lt. vertės) esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (unikalūs Nr.: 1 aukšto - (duomenys neskelbtini), 2 aukšto - (duomenys neskelbtini), 3 aukšto - (duomenys neskelbtini), 4 aukšto - (duomenys neskelbtini), 5 aukšto - (duomenys neskelbtini)), 2009-10-19 Panevėžio m. 5-me Notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaręs su T. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, „Skolos padengimo sutartį“ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu skolos - 350 000,- Lt padengimui pagal 2009-06-16 vekselį, jis perleido T. M. negyvenamas patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (unikalūs Nr.: 1 aukšto - (duomenys neskelbtini), 2 aukšto - (duomenys neskelbtini), 3 aukšto - (duomenys neskelbtini), 4 aukšto - (duomenys neskelbtini), 5 aukšto - (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu legalizuodamas nusikalstamu būdu - sukčiaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytą didelės vertės svetimą - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį turtą - 5 aukštų administracinį pastatą (1245000,- Lt vertės.) esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys.

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007-03-08 Panevėžio raj. savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Panevėžio raj.), nuo 2010-06-29 perregistruotos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 1(duomenys neskelbtini), įregistruota 2010-06-29 Kauno m. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)) vienintelis akcininkas ir direktorius R. R. (2007-03-05 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2007-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, 2009 metų spalio mėnesio 15-16 dienomis, Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas ir tyčia nuslėpdamas, kad statomas 952,05 kvadratinių metrų administracinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pagal 2008-11-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo“, bei pagal jos bendrosios dalies 6.1 str.: „Lizingo bendrovė visą sutarties laikotarpį turi Turto (šiuo atveju statomo administracinio pastato) nuosavybės teisę“, yra UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuosavybė, o jo naudotojas pagal minėtą sutartį yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2010-03-03 jis buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) direktoriumi ir turėdamas visus bendrovės dokumentus, tame tarpe ir 2008-11-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo“, panaudodamas 2007-10-15 Panevėžio m. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). dėl 5 aukštų (952,05 kvadratinių metrų) pastato esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys statybos, t.y. jį pateikdamas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui ir tuo pagrindu 2009-10-15 gavęs iš minėto departamento pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie nebaigtą statybą ir kad statyba vyksta be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto, kuriose buvo nurodytas minėto objekto statytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - bei, kad pažymos išduotos pateikti VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, po ko 2009-10-15 VĮ Registrų centro Panevėžio filialui pateikęs prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) su minėtomis pažymomis ir įregistravęs 5 aukštų (952,05 kvadratinių metrų) statomo pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kiekvieną aukštą atskirai, atitinkamai suteikiant unikalius Nr.: 1 aukštui - (duomenys neskelbtini), 2 aukštui - (duomenys neskelbtini), 3 aukštui - (duomenys neskelbtini), 4 aukštui - (duomenys neskelbtini), 5 aukštui - (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tyčia apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2009-10-16 įgijo didelės vertės svetimą - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį turtą - 5 aukštų administracinį pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kurio vertė - 1 245 000 Lt.

Be to, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007-03-08 Panevėžio raj. savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Panevėžio raj.), nuo 2010-06-29 perregistruotos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2010-06-29 Kauno m. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)) vienintelis akcininkas ir direktorius R. R. ( 2007-03-05 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ) turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2007-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini)37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, laikotarpiu nuo 2009-10-16 iki 2009-10-21, Panevėžyje, tiksli vieta nenustatyta, siekdamas nuslėpti tikrąją turto kilmę ir įteisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinodamas, kad jis įsigytas nusikalstamu būdu, atliko su juo susijusias finansines operacijas bei sudarė sandorį, o būtent: įvykdęs nusikaltimą – sukčiavimą, tai yra tyčia apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2009-10-16 įgijęs didelės vertės svetimą - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį turtą - 5 aukštų administracinį pastatą (1245000 Lt. vertės) esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (unikalūs Nr.: 1 aukšto - (duomenys neskelbtini), 2 aukšto - (duomenys neskelbtini), 3 aukšto - (duomenys neskelbtini), 4 aukšto - (duomenys neskelbtini), 5 aukšto - (duomenys neskelbtini)), 2009-10-19 Panevėžio m. 5-me Notarų biure esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaręs su T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) „Skolos padengimo sutartį“ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu skolos - 350 000,- Lt padengimui pagal 2009-06-16 vekselį, jis perleido T. M. negyvenamas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (unikalūs Nr.: 1 aukšto - (duomenys neskelbtini), 2 aukšto - (duomenys neskelbtini), 3 aukšto - (duomenys neskelbtini), 4 aukšto - (duomenys neskelbtini), 5 aukšto - (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu legalizuodamas nusikalstamu būdu - sukčiaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytą didelės vertės svetimą - UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (iki 2009-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį turtą - 5 aukštų administracinį pastatą (1245000,- Lt vertės), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys.

Kaltinamasis R. R. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2008-10-22 buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu bendrovės akcininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2007-12-06 iki 2010-03-03. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu nutarė pradėti ir statybų verslą. Įmonei buvo suteikta „(duomenys neskelbtini)“ paskola, pradėtos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, statybos. Vėliau buvo įsteigta bendrovė „ (duomenys neskelbtini)“, kurią įsteigė ir pradžioje jai vadovavo jo brolis S. R., paskui jis pats. Šią bendrovę nusprendė įkurti tam, kad nepinti veiklų, nauja bendrovė turėjo užsiimti statybomis ir nekilnojamojo turto prekyba. Sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo vadovu A. G., kad bankas finansuos pilną pastato statybą - apie 3,5 milijonų litų. Bankas finansavo sklypo įsigijimą aukcione, jį užregistravo „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tada buvo įkurta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ , kuri turėjo statybinę brigadą ir pradėjo pastato statybas, statė penkiaaukštį pastatą. Leidimus statyboms gavo „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet prasidėjo ekonominė krizė. Bankas kaip ir daugeliui kitų bendrovių, be jokios priežasties jiems nutraukė finansavimą statyboms, nors bendrovė savo jokių įsipareigojimų nepažeidė. Tuo metu bankas į statybas buvo investavęs apie milijoną. Bandė pastatą statyti toliau savo lėšomis, nes pats ir įmonė buvo paskolos laiduotojai. Tuomet  dėl savo užimtumo „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcijas pardavė V. B., kuris bendrovėje dirbo vieną iš vadovaujamųjų darbų. Pardavimo metu buvo vienintelis „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Akcijas perpirko iš brolio, vėliau pardavė V. B., nes jis norėjo tęsti statybų verslą. Už kiek pardavė akcijas, nepamena. Direktoriumi ir vieninteliu akcininku tapo V. B.. Nepamena, ar bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tapus pastato turėtoju, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pervedė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumas. Nuo tada į šios bendrovės veiklą nebesigilino. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama pastato statybą, rėmėsi tik lizingo pinigais. Kitų objektų neturėjo. Vėliau ši bendrovė nusprendė užsiimti kitais nekilnojamojo turto projektais, pastatą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu planavo tęsti statybas. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jis. Lizingo bendrovė paprašė, kad projektas būtų vystomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes šios bendrovės buvo geresni finansiniai rodikliai. Tokią perdavimo schemą pasiūlė A. G.. „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu nebuvo pajėgi tęsti statybas ir mokėti įmokų lizingui. “ (duomenys neskelbtini)“ nebuvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už žemę ir pastatą nemokėjo, o tik perleido sutartis ir sąskaitas, pinigai nesuvaikščiojo. Tai buvo ne pardavimo, o perleidimo sutartis. PVM norėjo susigrąžinti, nes pagal tuometinę tvarką, buhalteriškai kitaip neįmanoma apskaityti pastato. Finansiniai dokumentai buvo surašyti ne dėl pastato, o dėl teisių ir pareigų. Sąskaitos-faktūros buvo surašytos dėl pastato ir žemės, nurodytos sumos, dokumentai buvo surašyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka pastatą iš „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėti. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiėmęs visus statybos leidimus, be to jis buvo visų paskolų laiduotojas, pastatą užregistravo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi tuo metu bendrovė turėjo daug finansinių įsipareigojimų, buvo iškelta civilinių bylų, nenorėdamas kad turimas turtas būtų areštuotas ir norėdamas toliau tęsti statybas, pastatą perleido kartu bendrovėje dirbančiam pusbroliui T. M.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga T. M., nes jis buvo paskolinęs įmonės veiklai pinigų. Pastatą nusprendė suskirstyti į atskirus penkis turtinius vienetus, kuriuos būtų įgiję kitos bendrovės, tuomet būtų atsiskaitę su lizingo bendrove ir baigę sandorį. 2009 metų spalio 10 dienai pastato su žeme turėtojas ir naudotojas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos savininkas – „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2009-10-16  UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo penkių vienetų pastato savininku. 2009-10-19 pastatas buvo perleistas T. M.. Žino, kad pagal sutarties 6.1 punktą, pastatas nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Jį įmonės vardu registravo norėdamas baigti statybas ir atsiskaityti su lizingu. Apie tai „(duomenys neskelbtini)“ informavo vėliau. „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) pareikalavus grąžinti turtą – pastatą (duomenys neskelbtini), tą turtą lizingo bendrovei grąžino ir liko pilnai atsiskaitę, lizingo bendrovė pretenzijų nereiškė, pasirašė taikos sutartį. Sklypas buvo pilnai finansuotas „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) vardu, todėl jis iš karto buvo grąžintas „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), kuomet nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ perleido-pardavė sklypą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo trišalė sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ priklausė pastatas ir žemės sklypas. Jis perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasekoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam vadovaujant, grąžino žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“  „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad nebaigto statyti pastato įregistravimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra svetimo turto pasisavinimas, kadangi į pastato statybas jo vadovaujama bendrovė investavo maždaug tiek pat pinigų, kiek ir bankas, todėl turtas įmonei šiuo atveju jau nėra svetimas turtas. Pasirašant lizingą, investavo apie 1 milijoną įmonių ir T. M. pinigų. Kiek investuota lėšų, buvo pateikę civilinėje byloje. Ginčo atsiradimo dienai, buvo skolingi 1-1,2 mln. litų.

Dėl PVM susigrąžinimo paaiškino, kad buvo sudaryta lizingo sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė parduoti pastatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 90000 Lt, buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, tokiu būdu visa lizingo procedūra perėjo kitam juridiniam asmeniui. Minėtą PVM sąskaitą-faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir reikalauja įstatymai, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Kadangi buvo didelė PVM permoka, paprašė VMI grąžinti tą pinigų sumą. VMI paaiškino, kad grąžinti PVM negali, nes „(duomenys neskelbtini)“  dar neįmokėjo reikiamos sumos PVM mokesčių į VMI sąskaitą. Nežinojo, kad bendrovė nesumokės mokesčių, nes veiklą vykdė. Esant tokiai finansų sistemos tvarkai, pateikė dokumentus dėl PVM susigrąžinimo. Automatiškai - „(duomenys neskelbtini)“ įmoka, o „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžina ir niekas niekam nėra skoloje. Neturėdami pirkimo išlaidų, parodė pirkimo PVM, nes taip reikalauja įstatymas. Su deklaracijomis susijusius veiksmus atlikdavo buhalterija, savo nuožiūra buhalterija siųsdavo į VMI mokesčių deklaracijas. Į buhalterės darbą nesikišo, pateiktos deklaracijos jo nepasirašytos.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) „ ( buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas advokatas R. A. parodė, kad įmonė kaltės nepripažįsta. Tyčios įgyti pastatą nebuvo. Buvo siekiama apsaugoti turtą nuo kitų kreditorių. Nutraukus finansavimą, statybos vyko ir toliau. Vystant šį projektą kaltinamasis laidavo savo turtu, „(duomenys neskelbtini)“ ( UAB (duomenys neskelbtini)) turėjo laidavimą, ir nebūtų patyręs žalos „(duomenys neskelbtini)“ pervadintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė statybas,  jei būtų baigta statyba, būtų pastatas perleistas „(duomenys neskelbtini)“ ( UAB (duomenys neskelbtini)) vardu. Šiuo atveju banko atstovai paskubėjo su pareiškimu, nes pastatas bankui buvo grąžintas taikos sutartimi, niekas jokių pretenzijų nekėlė. , „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“) įgijo didesnį turtą nei buvo finansuota, šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ prarado dalį savo pinigų. Pastato praradimas, investuoti pinigai, įmonę privedė iki bankroto. „ Adrekos“ klaida tame, kad siekė pastatą apsaugoti nuo kreditorių. Po turto perleidimo kitoms įmonėms, buvo vykdomi darbai, finansuojamos statybos. 

     Liudytoja D. Č. parodė, kad dirbo kaltinamojo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbusi. „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirbo nuo jos įkūrimo - 2007 metų balandžio mėnesio, į darbą priėmė direktorius V. B.. R. R. „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jis buvo akcininkas. Visus dokumentus, sąskaitas-faktūras atnešdavo V. B., jis darydavo pavedimus, pas jį buvo įmonės kasa. Kaip faktinį vadovą žinojo tik V. B.. Bendrovė vertėsi statyba. Bankas finansavo „(duomenys neskelbtini)“ statomą pastatą (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ bankui pateikdavo sąskaitas-faktūras ir bankas jas apmokėdavo. „(duomenys neskelbtini)“ su banku sutarčių sudaryme nedalyvavo, tačiau matė sutarčių kopijas. Statybos buvo finansuojamos etapais, buvo sudarinėjami sekančio etapo finansavimo priedai. Įmonė planavo turėti pajamų iš jo nuomos ar pardavimo. 2008 metų pabaigoje iš direktoriaus V. B. sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ pastato nebestatys, viską perleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liepė išrašyti sąskaitą faktūrą, nurodė rekvizitus. Klausė direktoriaus, kokiai sumai, jis nurodė. Pasitikslinimui skambinosi ir į „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“), klausė, kokia suma turėtų būti įrašoma į sąskaitą-faktūrą, nes šį turtą reikėjo išimti iš apskaitos. Be to, pastato statyba nebuvo baigta.  Kaip buvo nurodyta, turtą sąskaita faktūra išėmė iš „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo 2008 metų pabaigoje. Įmonės  „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“) dingo, viskas perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal išrašytas sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų įmonei nepervedė. Patikslino, kad tai tos pačios PVM sąskaitos faktūros, kurias jai parodė teisiamojo posėdžio metu (T. 2, b. l. 74 -75). (duomenys neskelbtini)“ turėjo ir kitų objektų: (duomenys neskelbtini). Nr. 55 pastatas ar sklypas su pamatais, K gatvėje. „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijoje deklaravo mokėtiną PVM. Negavus pinigų už pastatą, pardavimo PVM vis tiek turėjo parodyti, nes tuo pačiu užtikrinama bendrovės prievolė sumokėti PVM. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ veiklos perspektyvos buvo neblogos, buvo planuojama užbaigti tą pastatą, viskas priklausė nuo banko finansavimo. Tik žymiai vėliau sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ įmonei gresia bankrotas. (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo paskelbtas 2008 pavasarį. Įtraukus pardavimo PVM į deklaraciją, „(duomenys neskelbtini)“ direktorius turėjo žinoti, kad reikės mokėti PVM, jis nesakė, kad nemokės, nemano, kad direktorius nežinojo, kad negalės sumokėti. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b.l. 154-156), liudytoja parodė, kad tuo metu ji manė, kad jei bankas finansavo bendrovės statybas, tai turtas turėtų būti grąžinamas bankui, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to jai buvo parodyta trišalė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kad visas turtas įmonei pereina kartu su kreditiniais įsipareigojimais. Šiuo atveju turtas UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas praleidus banką, tačiau kadangi buvo trišalė sutartis, liudytojos manymu tai nėra blogai, nes bankas apie tai žinojo.

Liudytojas S. R., parodė, kad kaltinamasis R. R. yra jo brolis. Yra dirbęs ir vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( buvęs „(duomenys neskelbtini)“ ), kurį  įkūrė 1996 m. jis ir R. R.. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje sklypo pirkimą derino jis.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko, finansavo „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“). Jis su broliu norėjo sklype pastatyti pastatą ir jį parduoti. Sklypas buvo įkainotas apie 400 000 – 500 000 Lt. Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“), kad  finansuotų pirkinį, pildė reikiamus dokumentus.  Bendradarbiavo su A. G., „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“), Panevėžio skyriaus vadovu, kurio darbuotojai ruošė reikiamus dokumentus, sutartis galėjo pasirašyti ir A. G.. „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“) pasirašė finansavimą, jie įnešė dalį pinigų, likusią dalį finansavo bankas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti visi statybos leidimai, leidimus išdavė Statybos inspekcija, apskritis. Prasidėjo statybos. Prieš tai sklype stovėjo bevertis pastas – šaudykla, kurį 2007-11-30 sutartimi buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prieš statybas nugriauta. Su A. G. žodžiu susitarė, kad bankas finansuos pastatą iki pilno pastatymo, tai sudarė maždaug 2 mln. litų. Tuokart patvirtino dalinį finansavimą, sutarė, kad vėliau patvirtins kitą dalį. Pradiniu etapu buvo pastatytas rūsys ir du aukštai. Tada kreipėsi dėl tolimesnio finansavimo, tačiau jie atsisakė finansuoti, nes prasidėjo krizė. Su broliu nusprendė rasti privatų kapitalą ir baigti statybas. Šią mintį palaikė ir A. G.. Rado T. M., kuris įnešė 350 000 Lt, buvo tęsiamos statybos. Panašiu metu buvo įkurta „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas buvo jis, po to, brolis R. R., vėliau V. B.. Įmonė buvo įkurta tam, kad atskirtų statybų verslą nuo duonos kepimo.  Dalinai pastatytą pastatą (duomenys neskelbtini)reikėjo registruoti. Tuomet į statybas jau buvo investuoti ir T. M. pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą perleido „(duomenys neskelbtini)“, po to  UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastatas buvo registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinės UAB „(duomenys neskelbtini)“) vardu, kadangi visi dokumentai susiję su statybomis buvo išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vardu, statinio negalėjo iš karto registruoti „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“) vardu. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasidarė sunkmetis, atsirado įsipareigojimų kreditoriams. Norėdami apsaugoti nebaigtą statyti pastatą nuo galimo arešto, jis pats nutarė pastatą registruoti T. M. vardu iki baigs statybas, po to jį parduoti ir atsiskaityti su „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“). „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“) atsiuntė  raštą, kad  pastatas turi būti registruotas jų vardu, tuomet perregistravo pastatą jų vardu ir pasirašė taikos sutartį.

Papildė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis jokių pareigų nėjo, akcijų neturėjo, „(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininku, prokuristu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadovu, komercijos direktoriumi. Visus ūkinius reikalus sprendė jis, dažniausiai aptaręs su broliu. Visus finansinius ir investavimo klausimus „(duomenys neskelbtini)“ spręsdavo su V. B.. Kol vyko statybos, (duomenys neskelbtini)pastatas nepriklausė niekam, nes kol nebuvo registracijos, nebuvo ir nuosavybės. Matė kreditavimo sutartis ir neprieštaravo, kad nuosavybė priklausytų „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“). Kada pagal sutartį lizingo gavėjas turėjo įregistruoti pastatą banko vardu, nepamena, tačiau pastato „(duomenys neskelbtini)“ ( „(duomenys neskelbtini)“) vardu priregistruoti negalėjo, nes visi dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip jiems sakė ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“.  T. M., kuris yra jų pusbrolis ir patikimas žmogus, vardu 2009-10-19 pastatą registravo tik tam, kad turtas nebūtų areštuotas. Apie tai žinojo ir A. G., jis tam neprieštaravo. Visi pastato perleidimai iš įmonės į įmonę buvo suderinti su banku. Leidimų statyboms neperrašė dėl biurokratinių procedūrų, kurios būtų trukę apie metus laiko. Banke jie buvo patikimi klientai, turėjo 10-20 lizingo sutarčių, apie milijoną sąskaitoje, bankas jais buvo patenkintas. Pareikalavus pastato, jį bankui ir grąžino, nors įmonei tai buvo nuostolinga, buvo įdėta daug įmonės pinigų, už privačias lėšas pastatyti  pastato trečias, ketvirtas, penktas aukštai. Perdavus pastatą pagal sutartį „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), pastato vertė buvo didesnė nei suteikta „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) paskola. Tuo metu, kai pastatą registravo T. M. vardu, jo baigtumas buvo 40-50 procentų. Pagal sutartį pastatas turėjo būti 100 procentų baigtumo, tada jį galėjo parduoti ir atsiskaityti su banku.

              Liudytojas V. B. parodė, kad iš R. R. yra pirkęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, R. R. arba S. R. jį paskyrė direktoriumi. Prokurą turėjo S. R.. Tai buvo K gatvėje registruota statybinė bendrovė, prieš įmonės bankrotą ji buvo perkelta į K. Perpirko verslą, už akcijas mokėjo 40 000 Lt. Akcijų pirkimo metu statybų verslas klestėjo, matė dideles perspektyvas. Vėliau prasidėjo ekonominė krizė, įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Įmonės pirkimo metu „(duomenys neskelbtini)“ jau statė pastatą (duomenys neskelbtini), kurį finansavo „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), nes įmonė savo lėšų statyboms neturėjo. Tuo metu tai buvo pagrindinis statomas objektas. Atlikus darbus jie būdavo užaktuojami ir siunčiami bankui, tuomet bankas pervesdavo pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.  Apie tai žinojo buhalterė ir prokuristas S. R., kurie ir tvarkė lizingo reikalus. Jis pats sprendė tik darbinius reikalus. Tapus akcininku, visus reikalus tvarkyti padėjo S. R.. Prasidėjus krizei, bankas nebefinansavo pastato (duomenys neskelbtini)statybų, kurį pastatę planavo parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pati įmonė savo pinigų neturėjo. Jei bankas nebūtų nutraukęs finansavimo, bendrovė nebūtų bankrutavusi. Nepamena, ar buvo sudaryta sutartis dėl pastato teisių perleidimo tarp „(duomenys neskelbtini)“, „UAB (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ir kam priklausė pastatas bankroto iškėlimo „(duomenys neskelbtini)“ metu. Nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės ir pastatų perdavimo ir ar tai buvo dokumentaliai apiforminta. Visus „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus VMI žinojo buhalterė, vardu D. Perleidus pastatą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežinojo, kad  atsirado  pareiga  mokėti mokesčius, buhalterė  nieko apie tai nesakė. Su šia įmone nėra susijęs. Dirbdamas bendrovės direktoriumi pasirašė daug dokumentų, nežino, kodėl posėdžio metu parodytoje 2007-11-26 „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) sutartyje prie nurodyto kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atstovo nurodyta jo pavardė (1 T. b.l. 112). Rašė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ir gavo įgaliojimą registruoti nebaigtą pastatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“)vardu, tačiau nepamena, ar vykdė įgaliojime nurodytus veiksmus. Visas teises ir pareigas perleido „(duomenys neskelbtini)“, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Liudytojas T. M., parodė, kad R. R. jo pusbrolis. Yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ žino, ten nėra dirbęs, akcijų neturėjo. Dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu įmonės direktoriumi buvo R. R.. Šiai įmonei paskolino 350 000 Lt, už kuriuos įmonė norėjo baigti pastato statybas, jį parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Turėjo orderį apie paskolintus pinigus. Kad išsaugoti pastatą nuo galimo arešto ir kaip garantą už suteiktą paskolą, įmonė pastatą perleido pasaugoti jam, nors ši perleidimo sutartis įvardinta kaip skolos padengimo sutartis. Nežino, ar pastato perleidimas jam, buvo derintas su banku. Ar visas patalpas registravo savo vardu, nepamena. Mano, kad pastatas tuo metu priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Minimas pastatas grąžintas bankui pagal taikos sutartį civilinėje byloje.  Skolinti įmonei pinigai jam buvo grąžinti dar prieš taikos sutartį, įmonė jam neskolinga.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), ruošdavo projektus finansavimui, sprendimų priėmimui. Daugiau atliko techninį darbą, derybinius reikalus sprendė vadovybė. Kaltinamasis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, buvo „(duomenys neskelbtini)“ VIP klientas, tai reiškia, kad  sklandžiai vykdo finansinius įsipareigojimus, yra stambesnis banko klientas, jam suteikiamos geresnės sąlygos, rodomas didesnis dėmesys. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ruošė kelis finansavimo projektus dėl lengvųjų automobilių įsigijimo, ši įmonė puikiai vykdė finansinius įsipareigojimus. Žino apie pastatą (duomenys neskelbtini). Jis ir padalinio vadovas A. G. lizingo vardu turėjo teisę pasirašyti sutartis, todėl sutartyje tarp lizingo ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės lizingavimo, galėjo būti jo parašas. Po banko susijungimo su lizingu ši teisė perėjo kitam grupės vadybininkui. Neturi tokių teisių, sudaryti tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl pastato ir žemės, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Sutartis ruošia asistentai. Pats pagal pateiktą klientų dokumentaciją (paraišką, balansą ir pan.) ruošdavo dokumentaciją kredito komitetui svarstymui. Ar ruošė medžiagą tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl aptariamo pastato, nepamena. Dėl trišalės sutarties tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad yra eilė atitinkamo finansavimo instrumentų: paprastas lizingas, autoparko lizingas, statybų finansavimo lizingas, vieno ar kito turto perleidimo lizingas. Yra griežtai apibrėžtos finansavimo tvarkos ir reglamentas. Vienur reikia žemesnės kompetencijos sprendimo, kitur užtenka padaryti paprastą sutarčių perrašymą. Perleidimo sutartis yra viena iš tvarkų, kur, jeigu vyksta perleidimas, jeigu tas pats akcininkas ir kitas juridinis asmuo, turto perleidimas yra galimas pakeičiant sutartį, išliekant ankstesnio juridinio asmens laidavimą. Papildomo perleidimo svarstymo nereikia, užtenka, kad asistentė paruošia sutartis. Perleidimas yra galimas. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, kad klientas einamu momentu neturi turėti įsiskolinimų.  Todėl apie kaltinime nurodytą procesą, nieko nežino, pakomentuoti negali. Kas dirbo su šiuo projektu dėl nuosavybės teisių perėmimo, neatsimena. Kad lizingas perleistų nuosavybę tam, kad apsaugoti turtą nuo kitų kreditorių arešto, to nebuvo. Jeigu yra kokių problemų su klientu, pats bankas žiūri, kaip apsisaugoti. Teisių ir pareigų perleidimas buvo sugalvotas tam, kad juridiniams asmenims būtų patogiau išskirti savo veiklas. Jeigu viena bendrovė užsifinansavo statinį ar instrumentus, ir žiūri, kad jo veikloje tas trukdo kitam dukteriniam UAB, tai paprastas mechanizmas, išliekant tiems patiems akcininkams, tas turtas perkeliamas ant kito, jeigu jis pilnai vykdo savo įsipareigojimus, be jokių papildomų svarstymų. Tai paprastas perrašymas. Yra išleistas banko finansavimo reglamentas su teisių ir pareigų perleidimo tvarka, kurioje aprašyti visi galimi variantai. Jei atitinka šiuos kriterijus, galima daryti perleidimą, kitais atvejais reikalingas svarstymas, komiteto sprendimai.

Dėl teisiamojo posėdžio metu parodytų dokumentų (T. 1, b.l. 22-26, 27-38), kuriuos jis pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) atstovas paaiškino, kad iki sutarties sudarymo, dokumentai pereina per daugelį skyrių – vadybininkai renka medžiagą, pateikią ją svarstymui, kredito komitetas tvirtina, kitas skyrius paruošia sutartį, nekilnojamojo turto skyrius užsiima visomis pažymomis. Po to jis arba A. G. kaip įgalioti asmenys sutartį tvirtindavo. Jis pasirašydavo jau net netikrinęs, nes viską būna patikrinę kiti skyriai. Ant 2007 metų kovo 13 dienos sutarties jo parašas yra tik formalumas, projektą dėl šios sutarties svarstė A. G.. Ši sutartis liudija, kad žemės sklypas buvo parduotas ir priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Norint sklypą parduoti ar lizinguoti kitam, klientas turi kreiptis į lizingo bendrovę dėl finansavimo sau. Jeigu tai žemės sklypas, jis jį gali parduoti „(duomenys neskelbtini)“, kaip grįžtamuoju būdu gauti pinigus. Sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Numatomas išsimokėjimo laikotarpis. Suruošiami dokumentai pas notarą.  2007-02-02 specialioji lizingo sutartis pasirašyta jo, nors už sutarties tikrumą atsakingas tas, kas svarsto projektą. 2007-11-26 sutartį dėl sutarčių perleidimo „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė vadovas. Trišalėse sutartyse nedalyvavo. Pagal sklypo pirkimo-pardavimo sutartį matyti, kad buvo toks finansavimo būdas, kaip grįžtamasis lizingas. Nuosavybė pereina „(duomenys neskelbtini)“ tam laikotarpiui, kuriam yra patvirtinamas finansavimas, tai prilyginama įkeitimui. Klientas parduoda savo turtą lizingui, ir jį finansuojasi iš naujo.

      Liudytojas A. G. parodė, kad nuo 2003-05-18 iki 2008-11-11 dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriaus vadovu, R. R. pažįsta kaip buvusį klientą. Žino apie pastatą (duomenys neskelbtini) Panevėžyje statybą. 2006 ar 2007 metais šiuo adresu „(duomenys neskelbtini)“ finansavo žemės sklypo įsigijimą, jame stovėjo medinis namukas. „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į jį kaip į atstovybės vadovą dėl šio turto įsigijimo. Projektas buvo patvirtintas Vilniuje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo, kad sandoris būtų finansuotas lizingo būdu. Sklypas buvo nupirktas, pardavėjui sumokėta, sudarytas išsimokėjimo grafikas, paruošta notarinė sutartis, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardintas kaip pardavėjas, kas reiškia grįžtamąjį lizingą – daiktas parduodamas lizingui ir išsimokamas per sutartyje nustatytą terminą sumokėjus avansą, palūkanas, tik po to pereina klientui (pardavėjui). Be lizingo sutarties nebūna pirkimo – pardavimo sutarties. Lizingui su klientu pasirašius sutartį, įgyjamas turtas. Lizingas – išperkamoji nuoma. Vėliau kreipėsi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B. ir atstovas S. R., kurie norėjo, kad aptariamas sklypas pereitų „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė nekilnojamuoju turtu. Buvo patvirtintas statybų finansavimas, vietoje sklype esančio medinio namuko, buvo numatyta pastatyti 5 aukštų pastatą. Statybos leidimas buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Projektas buvo atskirtas ir statybos buvo finansuojamos „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pati teisių ir pareigų perleidimo tvarka buvo vykdoma nustatyta ir patvirtinta lizingo tvarka, nurodoma perleidimo kaina. Teisių ir pareigų perkėlimas įmanomas tik pagal banko nurodytą tvarką, kitokio perleidimo neįmanoma. Prasidėjo nekilnojamojo turto krizė, banko politika keitėsi. Finansavimas pastatui pradiniu etapu 2008 metais buvo nutrauktas, nors finansuota buvo 1-1.5 mln. litų. Pilnas finansavimas buvo numatytas 3 mln. litų, nusprendė finansuoti dalimis. S. R. ir V. B. sakydavo, kad nori baigti projektą iki konservavimo ar pardavimo, kad netrukdytų kiti kreditoriai, norėjo projektą perkelti kitai bendrovei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo geresnė ir palankesnė bankui nei „(duomenys neskelbtini)“. Ji turėjo galimybę grąžinti kreditą, vykdyti įmokas, baigti projektą. Perleidžiant teises ir pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis banke nebedirbo. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B. buvo išduoti leidimai ar įgaliojimai dėl pastato registracijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nežino. Paprastai nuosavybė banko vardu registruojama užbaigus projektą, šie klausimai sprendžiami Vilniuje, Nekilnojamojo turto skyriuje. Finansuojamas statomas pastatas priklausė lizingui. Buvo finansuota statybų pradžia. Klientas taip pat turėjo dalyvauti statybose savo lėšomis. Rašytinių susitarimų dėl finansavimo nebuvo. Lizingas finansavo statybą, bet  klientas turėjo užregistruoti sklypą  ir pastatą, baigus projektą, banko vardu. Apie turto registravimą kokios kitos įmonės vardu nieko nežino. (duomenys neskelbtini)pastatas buvo neregistruotas, sklypas priklausė „(duomenys neskelbtini)“, kol pastatas neregistruotas, faktiškai pastatas  priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Dalinės registracijos bankas nereikalavo, tik įvykdžius projektą, pastatas registruojamas lizingo vardu. Jo praktikoje buvę atvejų, kad bendrovės išperkamąjį turtą registruoja savo vardu, tačiau tam išaiškėjus perregistruodavo lizingo vardu. Apie tai, kad bankas kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl pastato priklausomybės, nežino, nes banke jau nebedirbo, į jį dėl šio reikalo R. R. nesikreipė. S ir R. R. žino kaip patikimus banko klientus, bankas juos noriai finansavo, iš jų buvo gaunamos nemažos lėšos. Prasidėjus kalboms dėl nutraukiamo finansavimo, jie norėjo patirti kuo mažesnius nuostolius, perleisti pastatą, atsiskaityti su banku. Parodytoje 2007-11-26 Lizingo sutartyje (1 t. b. l. 112) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. B. būti negalėjo, jis turėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pats ranka savo paties pasirašytos sutarties taisyti negalėjo, kas padarė pataisymą, nežino.

Liudytoja J. V. parodė, kad pažįsta R. R. kaip banko klientą. Jis buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Apie statomą pastatą (duomenys neskelbtini) žino, tačiau su šiuo projektu nedirbo. Iki 2008 metų lizingas ir bankas dirbo su atskirais projektais. Nuo 2009 metų banko vadybininkai jau dirbo su lizingo projektais, bet ji su aptariamu projektu nedirbo, kaltinamojo dėl pastato finansavimo nekonsultavo.  Dėl turto perleidimo iš vieno kliento kitam tvarkos paaiškino, kad pasirašoma teisių ir pareigų perleidimo sutartis, kurioje numatomos visos sąlygos bei išrašoma sąskaita. Senasis savininkas išrašo sąskaitą naujajam turto savininkui. Kaip ir sutartimi parduodamas turtas, bet ir sąskaita, nes naujasis savininkas pajamuojasi šį turtą pagal sąskaitą-faktūrą. Visas procedūras, kurios yra vykdomos banke, sąskaitos išrašymas iš naujojo senajam, bankas pasako, bet tai yra buhalterinis dalykas ir reglamentuotas įstatymo. Bankas tame sandoryje dalyvauja, jis paruošia turto priėmimo-perleidimo sutartį. Nežino kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, tačiau bankas perspėja Klientą, kad reikės išrašyti sąskaitą rinkos vertei. Esant lizingo sutarčiai, kuomet jau įvykdyta dalis prievolių, ir turtas perleidžiamas, vykdomas paprasčiausias pirkimo-pardavimo sandoris. Tuo metu, jeigu tai vyksta tarp juridinių asmenų, išrašomos sąskaitos-faktūros.

Iš 2010-05-12 pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. M. perdavė lizinguojamą pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( buvęs „(duomenys neskelbtini)“) (T.1, b.l. 16-21)

Iš 2007-02-02 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas R. R., pagal šią sutartį naudojasi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 T. 1, b.l. 27; 30).

Iš 2007-03-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“,  atstovaujamas generalinio direktoriaus S. R., iš LR atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, už 126282 Lt nusipirko žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 T. b.l. 91-93).

Iš 2007-03-13 Panevėžio miesto 6-o notarų biuro tvirtintos sutarties matyti, kad pardavėjas ir nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas S. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad sklypas perkamas su tikslu perduoti jį išperkamosios nuomos būdu naudotis ir valdyti pardavėjui ir nuomininkui vadovaujantis tarp pirkėjo ir nuomininko 2007-02-02 sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis faktas nereiškia, kad sklypu galės naudotis ir jį valdyti tik nuomininkas (1 T, b.l. 22).

Iš 2007-11-26 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ šalių susitarimu visas teises ir pareigas numatytas 2007-02-02 išperkamosios nuomos sutartyje ir jos prieduose perleido „(duomenys neskelbtini)“ (1 T. b.l. 31-33).

Iš priedo prie lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2007-11-26 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad šalys sutarė, kad bus finansuojamos 952.05 kv. m. pastato, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje statybos ir įrengimas. Atlikus statybos darbus Lizingo bendrovė įsigyja iš „(duomenys neskelbtini)“ už 1 245 000.00 Lt įskaitant PVM. Klientas įsipareigoja atlikti Turto statybos rangos darbus, baigti turto statybas ir šiuos darbus bei jų rezultatą perduoti Lizingo bendrovei. (1 t, b.l. 122-123).

Iš pažymų apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad buvo vykdomos pastato, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje statybos. (1 t. b.l. 132-146).

Iš 2008-11-25 Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalių susitarimu visas teises ir pareigas numatytas 2007-11-26 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išperkamosios nuomos sutarties perleido naujajam klientui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 T. b.l.88-89).

Iš 2008-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalių susitarimu, visos „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir pareigos dėl turto – pastato, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, pereina UAB „(duomenys neskelbtini)“. sutarties bendrųjų sąlygų 6,1 p. numatyta, kad Lizingo bendrovė visą sutarties laikotarpį turi Turto nuosavybės teisę (1 T. b.l. 150-160).

Iš 2010-01-15 LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-03-02 vienintelis akcininkas, o nuo 2008-10-22 ir vadovas yra R. R. (T. 1, b.l. 64).

Iš 2010-01-15 LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-09-02 vienintelis akcininkas yra T. M., nuo 2007-12-03 vadovas yra R. R. (T. 1, b.l. 68).

Iš 2010-01-15 LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-09-26 vienintelis akcininkas yra V. B. (T. 1, b.l. 72).

Iš Kauno apygardos teismo 2009-03-23 nutarties matyti, kad 2009-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (2 T. b.l. 63).

Iš byloje esančio Panevėžio m. savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007-10-15 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad leidimas dėl statybos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1 b.l.165-166).

Iš 2008-10-15 prašymo kopijos matyti, kad V. B. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įgaliojimo suteikimo kreiptis į registrų centrą dėl nebaigto pastato registracijos ir toks įgaliojimas 2008-10-16 jam, suteikiant teisę pastatą (duomenys neskelbtini), Panevėžys registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo suteiktas . (1T , b.l. 167,168).

Iš 2009-10-15 pažymų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), išduotų Panevėžio (duomenys neskelbtini), pateikimui VĮ (duomenys neskelbtini) kopijų matyti, kad statinys statomas statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kuriam išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), be esminių nukrypimų nuo projekto (1 T. b.l. 175-180).

Iš 2009-10-15 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini) dėl Juridinio asmens nuosavybės į statinius įregistravimo, kaip pagrindą tam pateikdamas Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-10-15 išduotas pažymas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (1 T. b.l. 184).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nebaigta statyti negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuosavybės teise nuo 2009-10-16 iki 2009-10-21 registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nuo 2009-10-21 T. M. vardu (1 T, b.l. 41).

Iš 2009-10-19 Panevėžio miesto 5-o notarų biuro patvirtintos „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ už 350000 lt skolą T. M. perleido 5 aukštų pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys.(T1, b.l. 169-172).

Iš 2009-12-10 pranešimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ UAB vienašališkai nutraukė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas su šia įmone (1 T. b.l. 164),

              Iš Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, kad 2011-02-02 buvo sudaryta taikos sutartis tarp ieškovo -  UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovais, kurios metu pastatas ir žemė adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 189).

Iš 2008-11-27 PVM sąskaitos- faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys už 996200 lt. (PVM 151962,71 lt.) (T 2 b.l. 74).

              Iš 2008-11-27 PVM sąskaitos- faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys už 637000lt. ( PVM 97169,49 lt.) (T 2 b.l. 75).

Nors kaltinamasis R. R. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas savo kaltės apgaule įgijus didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą nepripažino, teismas konstatuoja, kad aukščiau išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, jų kaltė yra visiškai įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę . Apgaulė sukčiaujant yra esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 245 000 Lt vertės administracinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. R. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose nustatyti aukščiau išdėstyti sukčiavimo požymiai.

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad 2007-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas R. R., išperkamosios nuomos sutartimi įgijo teisę naudotis žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje. 2007-11-26 sutartimi,  UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas R. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. B., šalių susitarimu visas teises ir pareigas numatytas 2007-02-02 išperkamosios nuomos sutartyje ir jos prieduose perleido „(duomenys neskelbtini)“. Be to, 2007-11-26 dienos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarė dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybų finansavimo. 2008-11-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo R. R., šalių susitarimu visos teisės ir pareigos, numatytos 2007-11-26 sutartyje dėl išperkamosios nuomos bei dėl turto – pastato, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, buvo perleistos naujajam klientui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši įmonė priėmė visas prievoles, įsipareigojimus ir teises pagal šią sutartį. Be to, 2007-11-26 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6,1 p. buvo numatyta, kad Lizingo bendrovė visą sutarties laikotarpį turi Turto nuosavybės teisę. Iš to darytina išvada, kad visą sutarties laikotarpį turtas – žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje ir jame statomas pastatas, nuosavybės teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini)“, o nuo 2007-11-26 šio nekilnojamo turto nuomininkas ir naudotojas tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek vieninteliam jos akcininkui R. R. minimas turtas buvo svetimas. Nors kaltinamasis R. R. nurodo, kad į minimo pastato statybas buvo investuota ir didelė dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ši jo vadovaujama įmonė įgijo teisę į šį turtą ar dalį turto, nes, kaip jau buvo minėta, visą sutarties laikotarpį turtas priklausė UAB (duomenys neskelbtini)“, o nuo 2007-11-26 turto nuomininkas ir naudotojas tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežiūrint į tai, R. R. pasinaudodamas tuo, kad jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas statyboms adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, iš kur 2009-10-15 gavęs pažymas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), apie tai, kad statinys statomas statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), be esminių nukrypimų nuo projekto, kurias (pažymas) 2009-10-15 pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) dėl Juridinio asmens nuosavybės į statinius įregistravimo ir taip nuslėpdamas objektyvią tiesą apie pastato nuosavybę, žinodamas, kad statomas pastatas nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu panaudodamas apgaulę - suklaidindamas VĮ (duomenys neskelbtini), kuris pagal jo pateiktas pažymas prašomą įregistruoti turtą, įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip statomas pastatas, nuosavybės teise priklausantis UAB (duomenys neskelbtini)“, buvo registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir tokiu būdu R. R. panaudodamas apgaulę UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų ir įrodymų ir R. R. veiksmų akivaizdu, kad jis suvokė, jog kreipęsis į VĮ (duomenys neskelbtini)nutylėjo esmines aplinkybes dėl turto nuosavybės, numatė, kad taip veikdamas jis įmonės vardu įgys svetimą turtą ir tokių padarinių norėjo. Nustačius, kad R. R. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 1245000 Lt vertės pastatą, kuris, remiantis BK 190 straipsniu, viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl tokie jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 20 str. 182 str. 2 d. 5 d.

Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Be to, būtinas BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra kaltininko žinojimas apie nusikalstamą pinigų ar turto kilmę.

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamu būdu – panaudodami apgaulę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą – didelės 1 245 000 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pastatą, adresu (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, kurį 2009-10-19 pagal notaro patirtintą skolos padengimo sutartį perleido T. M. ir tokiu būdu nusikalstamu būdu įgytą turtą legalizavo.

Nors kaltinamasis R. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, kad pastatą įmonės, po to T. M. vardu registravo ne tikslu jį užvaldyti, o siekdami jį apsaugoti nuo kreditorių, bankui pareikalavus pastatas taikos sutartimi civilinėje byloje buvo grąžintas jo savininkui – bankui, šie jų argumentai atmestini ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių teisių į šią nuosavybę. Šie kaltinamųjų parodymai prieštarauja jau aukščiau aptartiems rašytiniams įrodymams. Be to, tokius kaltinamųjų teiginius paneigia ir liudytojo V. B. parodymai apie tai, kad jis nėra girdėjęs, kad lizingas perleistų nuosavybę tam, kad apsaugoti turtą nuo kitų kreditorių arešto, nes visą sutarties dėl turto išsimokėjimo laikotarpį, pastato nuosavybė priklausė bankui. Pažymėtina ir tai, kad svetimas, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe sandorių, paveldėjimo bei kitais įstatymo nustatytais pagrindais, t.y. teisėtai. Šiuo atveju turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu – sukčiaujant ir po to perleistas fiziniam asmeniui T. M.. Taigi, byloje nepateikta jokių neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų iškeltą versiją, jog jie bankui priklausančio turto įgyti neketino, registravę dalinai pastatytą pastatą būtų baigę jį statyti ir pardavę ketino atsiskaityti su lizingu. Priešingai, aukščiau ištirti įrodymai teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. R. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule įmonės vardu pasisavinę pastatą jį perleido T. M. ir tai padarė sąmoningai, veikdami tiesiogine tyčia. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta ir įrodyta R. R. veika pagal BK 216 str. 1 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 20 str. 216 str. 1 d., 5 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl nepasitvirtinusio kaltinimo

R. R. buvo perduotas teismui ir už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2010-03-03 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys) direktoriumi, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, Panevėžio m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2008-11-25 iki 2008-12-09, pagal 2008-11-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo“ ir pagal 2008-11-27 PVM sąskaitas- faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)”: pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijęs žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, už 637000,- Lt (tame tarpe PVM 97169,- Lt), bei pagal PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini) įgijęs nebaigtos statybos pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, už 996200,- Lt (tame tarpe PVM 151962,71 Lt), bei žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nesumokės į valstybės biudžetą pardavimo PVM, nes bendrovė yra nemoki ir bus paskelbtas jos bankrotas, 2008-12-09 pateikęs Panevėžio AVMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2008 m. lapkričio mėnesį, kėsinosi apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą - iš valstybės susigrąžinti 249132 Lt pirkimo PVM, tačiau nusikaltimo nebaigė nuo aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios - Panevėžio AVMI darbuotojams įžvelgus apgaulę buvo sustabdytas pirkimo PVM išmokėjimas.

Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje rašytiniai duomenys patvirtina, kad buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė VMĮ pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2008 m. lapkričio mėnesį, kurioje deklaravo grąžintino iš biudžeto PVM - 294830 Lt. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavimo PVM į biudžetą nesumokės, todėl įmonė neįgyja teisės į PVM atskaitą, PVM atskaita už 2008 lapkričio mėnesį mažinama 249132 Lt ir šia suma mažinama deklaruota grąžintina PVM suma. Atsižvelgus į nustatytus pažeidimus, bei į tai, kad bendrovė geranoriškai atliko jai nustatytą pareigą bendradarbiauti su mokesčio administratoriumi, teikė patikrinimui reikalingą medžiagą, vadovaujantis 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo papildomai apskaičiuotos 249132 LT PVM sumos skirta galima minimali - 10 procentų ( 24913 Lt ) dydžio bauda ( 2 T, b.l. 43-49).

              Taigi iš išdėstytų aplinkybių seka, kad prokuroras siekia tą patį asmenį antrą kartą nubausti už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) už kurį jis jau buvo nubaustas kitų institucijų. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesąžiningai deklaruoto grąžintino PVM jau buvo nubausta - VMĮ paskirta bauda, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir valstybė dėl tokių R. R. veiksmų nepatyrė jokios žalos, teismas nemato pagrindo šios veikos kriminalizuoti, todėl R. R. šiame epizode pagal BK 22 str.1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinamas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmių skyrimas

              Teismas, skirdamas bausmę R. R. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ( LR BK 54 str. 2 dalis ).

              R. R. padarė du sunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo būdą, nusikaltimų tikslus ir motyvus, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas (teistumas išnykęs) nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, nusikalstamos veikos padarytos ganėtinai senai, nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžintas teisėtam jo savininkui, civilinis ieškinys dėl padarytos žalos byloje nepareikštas.

              Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 216 str. 1 d. sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Taikyti R. R. BK 62 str. ir 54 str. 3 d. numatytas nuostatas nėra teisinio pagrindo. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, R. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu mažesnės negu baudžiamojo įstatymo už šių nusikaltimų padarymą sankcijose numatytus šių bausmių rūšies vidurkius.

              Skiriant galutinę subendrintą bausme, bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

              Teismas, spręsdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimu. Konstatuojamosios dalies II skyriaus 15.3 punkte konstatuota, kad nei BK 43 straipsnyje, kuriame numatytos juridiniam asmeniui skiriamų bausmių rūšys, nei 47 straipsnyje, reglamentuojančiame baudos skyrimo taisykles, nei 52 ir 53 straipsniuose, kuriuose nustatytos atitinkamai juridinio asmens veiklos apribojimo ir likvidavimo bausmių taikymo taisyklės, nėra numatyta, pagal kokius kriterijus juridiniam asmeniui turi būti skiriama tam tikra bausmė ir nustatomas tos bausmės dydis (jei skiriama bauda) ar terminas ir apimtis (jei skiriamas veiklos apribojimas). Tačiau tai nereiškia, kad minėtuose BK straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas taip, jog teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, negali vadovautis kitomis BK normomis ir jame įtvirtintais principais, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus, tikslus ir kt.). Taigi BK 43 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra užkertamas kelias teismui atsižvelgti į šiame kodekse įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, bausmių individualizavimo, bausmių subendrinimo taisykles ir kt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau neteista, todėl pačios griežčiausios bausmės – likvidavimo paskyrimas neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgus į tai, teismas mano, kad bendrovei skirtina švelniausia bausmė - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos BK 43 str., reglamentuojančiame bausmių rūšis juridiniam asmeniui. Nustatant baudų dydį, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad nusikalstamu būdų įmonės vardu įgytas turtas gražintas jo savininkui, bei į aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl baudos skirtinos artimos minimaliom.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų – paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą, dokumentus grąžinti R. R..

Civilinio ieškinio, teismo išlaidų ir daiktinių įrodymų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas,-

n u s p r e n d ė :

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 216 str. 1 d. ir nubausti :

- pagal LR BK 182 str. 2 d. laisves atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal LR BK 216 str. 1 d. laisves atėmimu 2 dvejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtąsias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžią nustatyti nuo R. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

R. R. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

R. R. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų – paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 20 str. ir 182 str. 2 d. 5 d., 20 str. ir 216 str. 1 d.,2 d. ir nubausti :

- pagal LR BK 20 str. ir 182 str. 2 d., 5 d. 1000 MGL (130 000) litų dydžio bauda;

- pagal LR BK 20 str. ir 216 str. 1 d.,  2 d. 500 MGL ( 65 000 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtąsias bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1250 MGL (162 500 litų) dydžio baudą . 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo jiems dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                                 Ričardas Gilys