Civilinė byla Nr. 2S-278-254/2016;

proceso Nr. 2-69-3-14263-2015-4;

procesinio dokumento kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.3; 3.2.8.1; 3.2.9.1; 3.3.2.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19563-945/2015 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Registrų centrui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl kadastro duomenų patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. M., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovei valstybės įmonės (toliau VĮ) Registrų centrui, kuriuo jis prašė: 1) atstatyti jo pažeistas teises ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant negaliojančiu atsakovės VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. spalio 30 d. aktą Nr. KAKP-3 „Kadastro duomenų patikrinimo aktas“ (toliau aktas) (t. 1, b. l. 12), 2) priteisti iš atsakovės 906,14 Eur žalos atlyginimą ir 3) bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-9). Priėmus ieškinį ir paskyrus bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 95-106), kuriame į bylą antrąja atsakove įtraukė Lietuvos Respubliką, ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) atstatyti jo pažeistas teises ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant negaliojančiu aktą; 2) priteisti solidariai iš atsakovių 906,14 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 4) priteisti iš atsakovių 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Tiek pradiniame, tiek ir patikslintame ieškinyje ieškovas dėl reikalavimo atsakovei VĮ Registrų centrui nurodė, kad atsakovės darbuotojai, 2014-10-09 sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu, negavę ieškovo sutikimo, atliko jo žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą, tuo pažeisdami Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau NTRĮ) 4 straipsnio nuostatas bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau NTKĮ) 11 straipsnio 6 dalies 2‑4 punktus ir surašė ginčo aktą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (toliau NTR) buvo padarytas įrašas, jog „Pastatų: Daržinės 1I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlio 2F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. 44/1399141, kadastro ir registro duomenys sudubliuoti su Aliejaus gamybos cechas 2G1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. 20/5355, kadastro ir registro duomenis.“). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro duomenų patikrinimo aktą surašiusių atsakovės darbuotojų, neteisėtai atlikusių jo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, bei VĮ Registrų centro darbuotojų, kuomet patikslintų kadastro duomenų pagrindu buvo padarytos pastabos NTR įrašuose Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141, veiksmų.

Patikslintame ieškinyje ieškovas antrąja atsakove įtraukė Lietuvos Respubliką ir pareiškė 800 Eur reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir solidarų 906,14 Eur reikalavimą su kita atsakove VĮ Registrų centru dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė Lietuvos Respublika yra atsakinga už pirmiau nurodytus atsakovės VĮ Registrų centro, kaip viešojo juridinio asmens, atliekančio valdžios funkcijas ‑ tvarkančio nekilnojamojo turto ir kitus registrus, neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 ir 6.250 straipsniai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo atstatyti pažeistas teises ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant aktą negaliojančiu; paliko nenagrinėtą reikalavimą dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais registrų tvarkytojo veiksmais, atlyginimo; atsisakė priimti reikalavimą dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais registrų tvarkytojo veiksmais, atlyginimo priteisimo ir nustatė terminą ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės VĮ Registrų centro, kaip kadastrinius matavimus atlikusio subjekto, trūkumams pašalinti.

Teismas bylos dalį dėl akto pripažinimo negaliojančiu nutraukė, konstatuodamas, kad pastarasis nenagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad ginčijamas aktas yra sutartinių santykių tarp atsakovės VĮ Registrų centro ir trečiojo asmens pagrindu surašyta atsakovės darbuotojos pozicija, pati savaime nesukurianti jokių teisinių pasekmių. Jokių pasekmių nesukurs ir akto pripažinimas negaliojančiu, todėl šis aktas negali būti vertinamas kaip teisminio nagrinėjimo objektas.

Teismas reikalavimą, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, padarytos neteisėtais registrų tvarkytojo veiksmais, atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą, o reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai dėl atitinkamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad pagal NTRĮ 34 straipsnio 1 dalį, asmuo, manantis, kad dėl NTR tvarkytojo kaltės jis patyrė žalą, dėl žalos atlyginimo pirmiausiai turi kreiptis į registro tvarkytoją. NTRĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad teritorinio registratoriaus sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tuo tarpu centrinio registratoriaus sprendimas skundžiamas administraciniam teismui. Pastarąją aplinkybę, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pripažino pagrindu palikti nenagrinėtą pradiniame ieškinyje suformuluotą reikalavimą dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl VĮ Registrų centro, kaip NTR tvarkytojo funkcijas atliekančio subjekto, veiksmų. Teismas, analogišku pagrindu, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti patikslintame ieškinyje reiškiamą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės VĮ Registrų centro, kaip kadastrinius matavimus atlikusio subjekto, trūkumams pašalinti. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog turtinės žalos atlyginimas turi būti solidariai priteisiamas iš VĮ Registrų centro, kaip kadastrinius matavimus atlikusio subjekto. Į teismą dėl civilinės atsakomybės taikymo besikreipiantis asmuo privalo įvardinti visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir asmens, kurio atžvilgiu reikšminamas reikalavimas, kaltę) bei pateikti pirmąsias tris sąlygas patvirtinančius įrodymus (kaltės sąlyga yra preziumuojama). Ieškovas nurodė, kad žala atsirado jam ginčijant atsakovės VĮ Registrų centro, kaip registro tvarkytojo, atlikusio registro duomenų tikslinimą, veiksmų neteisėtumo, kai skundo surašymui buvo pasitelktas teisininkas. Ieškovas įpareigotas patikslinti savo poziciją dėl to, kokie konkrečiai atsakovės VĮ Registrų centro veiksmai, atlikus kadastrinius matavimus, laikomi neteisėtais, kaip šių veiksmų atlikimas yra susijęs su skundo dėl atsakovės Registrų centro, kaip viešo registro tvarkytojo, atlikto įrašo apskundimu. Nurodyta aplinkybė, vadovaujantis CPK 138 straipsniu, teismo pripažinta pagrindu taikyti trūkumų šalinimo institutą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ‑ patikslintą ieškinį priimti šiais argumentais:

1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad aktas nesukuria apeliantui jokių teisinių pasekmių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtas aktas buvo pateiktas atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojams, tvarkantiems nekilnojamojo turto registrą, ir šio neteisėto akto pagrindu NTR buvo atlikti neteisėti įrašai dėl apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto, nurodant, kad apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenys dubliuojasi su trečiojo asmens nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Ginčijamame akte nurodyta, kad į apelianto turtą gali pretenduoti trečiasis asmuo. Akivaizdu, kad tokio akto nuginčijimas yra svarbus apeliantui, nes jis pažeidžia jo teises laisvai disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tokiu būdu ginčijamas aktas sukūrė neigiamas teisines pasekmes ieškovui ir sukėlė turtinę bei neturtinę žalą. Šis neteisėtas įrašas buvo panaikintas tik ieškovui pasikreipus į centrinį registratorių. Teismas buvo šališkas, nes nusprendė dėl apelianto nesuinteresuotumo ginčyti aktą net neišnagrinėjęs civilinės bylos iš esmės. Teismo šališkumas sutrukdė teismui teisingai išspręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ir pažeidė apelianto konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismo šališkumas yra imperatyvios įstatymo normos pažeidimas, todėl vien dėl šios aplinkybės nutartis turėtų būti panaikinta. Apeliantas šį ieškinio reikalavimą grindė materialinėmis teisės normomis: Civilinio kodekso (toliau CK) 1.138 bei CK 4.98 straipsniais, suteikiančiu savininkui teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, įskaitant ir pažeidimus, susijusius su neteisėtai ir neteisingai surašytais aktais apie savininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, jeigu reikalavimas nenagrinėtinas teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją šalys turi kreiptis, tačiau teismas to nenurodė.

2. Apeliantas kreipėsi į atsakovę VĮ Registrų centrą dėl žalos atlyginimo ir gavo neigiamą atsakymą (t. 2, b. l. 4-8). Atsakovė VĮ Registrų centras 2015-10-28 atsisakė tenkinti ieškovo prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tokiu būdu teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nes apeliantas pasinaudojo išankstine bylos sprendimo neteismine tvarka atsakovės VĮ Registrų centras atžvilgiu ir todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo palikti jo ieškinį šioje dalyje nenagrinėtą. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas priteisti turtinę žalą buvo pareikštas ne tik atsakovei VĮ Registrų centrui, bet ir kitai atsakovei ‑valstybei. Šiuo atveju įstatymas nenumato išankstinės bylos nagrinėjimo tvarkos. Todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu atsakovės valstybės atžvilgiu yra neteisėtas ir teismo nutartyje nemotyvuotas. Be to, apeliantas nesutinka ir su teismo teiginiu, kad prašant priteisti žalą iš atsakovės VĮ Registrų centro yra būtina pagal NTRĮ 30 straipsnį kreiptis pirmiausia į teritorinį registratorių. Teismas netinkamai taikė šią materialinę teisės normą, nes privalomai kreiptis į teritorinį registratorių įstatymas numato tik dėl prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinių faktų įregistravimo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo (NTRĮ 26straipsnis). Minėto įstatymo 34 straipsnio l dalis nenumato, kad prašymai dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiami teritoriniam registratoriui. Be to, apeliantas nesutinka ir su teismo nuomone, kad ginčas dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Patikslintame ieškinyje apeliantas pasisakė dėl teismingumo ir nurodė, kad šioje civilinėje byloje keliami keli reikalavimai ir vyraujantis teisinis santykis yra civilinis, o ne administracinis. Iš esmės buvo pažeistos apelianto, kaip savininko, teisės, apeliantui padaryta turtinė žala, atliekant atsakovei VĮ Registrų centras sutartines paslaugas (civiliniai teisiniai santykiai). Todėl apeliantas pateikė teismui ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, susijusios su apeliantui priklausančio turto valdymu bei pateikė reikalavimą dėl akto, kuris pažeidžia apelianto, kaip savininko teises, pripažinimo negaliojančiu. Apeliantui buvo padaryta žala ir dėl neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų, atliekant viešojo administravimo funkciją. Dėl to byloje atsakove patraukta valstybė. Vyraujantys teisiniai santykiai šioje byloje yra civiliniai, jie yra labai glaudžiai susiję su administraciniais santykiais, todėl ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

3. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą tikslinti ieškinį. Teismas gali įpareigoti ieškovą šalinti ieškinio trūkumus tik vieninteliu atveju, jeigu pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju ieškinys atitinka tiek procesiniam dokumentui keliamus bendruosius reikalavimus (CPK 111 straipsnis), tiek CPK 135 straipsnyje keliamus specialiuosius reikalavimus. Apeliantas išsamiai nurodė neteisėtus atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojų atliktus veiksmus (ieškinio motyvai dėl pažeistų teisių gynimo ir akto pripažinimo negaliojančiu nurodyti 2‑5 punktuose). Apeliantas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojai be apelianto sutikimo įėjo į jam priklausantį žemės sklypą, šiame žemės sklype be apelianto sutikimo apžiūrėjo nuosavybės teise priklausančius pastatus, išnagrinėjo šių pastatų archyvinėje kadastro duomenų byloje esančius šio nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir neteisėtai nustatė, kad priklausančių pastatų konfigūracija ir kiti kadastro duomenys yra panašūs į trečiojo asmens pastatų konfigūraciją ir kadastro duomenis. Šiuos neteisėtus ir kaltus veiksmus atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojai atliko vykdydami ne viešo administravimo funkciją ir ne pagal apelianto užsakymą, o pagal trečiojo asmens pageidavimą. Teismas įpareigojo apeliantą patikslinti poziciją ir dėl to, kaip neteisėti atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojų ‑ matininkų veiksmai yra susiję su „skundo dėl atsakovės VĮ Registro centro, kaip viešo registro tvarkytojo, atlikto įrašo apskundimu“. Tačiau ieškovas patikslintame ieškinyje, skiltyje „Ieškinio motyvai dėl žalos atlyginimo“ 1‑2 punkte detaliai išdėstė aplinkybes, susijusias su matininkų neteisėtais veiksmais ir šių neteisėtų veiksmų sąsajumą su neteisėtais registro tvarkytojo veiksmais. Apeliantas detaliai nurodė, kad dėl neteisėtų matininkų veiksmų, dėl neteisėto akto surašymo buvo atlikti ir neteisėti NTR darbuotojų veiksmai: neteisėtas aktas įkeltas į NTR skaitmeninę duomenų bazę, jo pagrindu neteisėtai atliktas įrašas dėl kadastro duomenų sudubliavimo. Dėl neteisėto akto ir dėl šių neteisėtai atliktų įrašų apeliantas turėjo kreiptis teisinės pagalbos, mokėti advokatui už paslaugas, mokėti atsakovei VĮ Registrų centrui už dokumentų kopijų gavimą tuo tikslu, kad tinkamai surašyti skundą centriniam registratoriui. Taigi žala apeliantui buvo padaryta bendrais atsakovės VĮ Registrų centras darbuotojų (matininkų) ir darbuotojų (registrų tvarkytojų) veiksmais. Kaip ieškinyje nurodyta, už matininkų veiksmus atsakinga atsakovė VĮ Registrų centras, kaip darbdavys, o už neteisėtus viešojo administravimo funkciją atliekančių darbuotojų veiksmus yra atsakinga atsakovė ‑valstybė. Apelianto ieškinyje detaliai nurodyti neteisėti darbuotojų veiksmai, nurodytos teisės normos, draudžiančios atlikti neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšys tarp skirtingas funkcijas atliekančių darbuotojų veiksmų, jų kaltė bei padarytos žalos dydis.

Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:

1. Tiek NTRĮ, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) taikymo požiūriu aktas nelaikytinas administraciniu sprendimu. Šis Kadastro duomenų patikrinimo aktas gali būti vertinamas tik kaip kadastrinius matavimus atliekančių asmenų savarankiškas tam tikrų faktų konstatavimas, kuris tikrai nėra pagrindas keisti Nekilnojamojo turto kadastro ar registro duomenis. Todėl atskirojo skundo teiginys, jog dėl neteisėtai surašyto akto buvo neteisėtai padarytas įrašas apeliantui priklausančių pastatų NTR yra nepagrįstas. Aktą matininkė surašė siekdama pagrįsti aplinkybes, kurioms esant matininkė negali atlikti pastato ‑ aliejaus gamybos cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ‑ kadastro duomenų tikslinimo darbų dėl galimai besidubliuojančių pastatų kadastro duomenų. Tai, kad akto pagrindu tikrai nebuvo daromi jokie įrašai NTR, įrodo visi duomenys, kurie buvo (yra) įregistruoti viešame registre. Šioje ginčo situacijoje jokia informacija apie aktą niekada nebuvo ir nėra įregistruota NTR (Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų NTR nuostatų 14 punktas). Tuo atveju, jei NTR tvarkytojas būtų laikęs aktą pagrindu registro pastabos įrašyti, duomenys apie šį aktą būtų buvę įregistruoti NTR įrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“. Tačiau to nebuvo padaryta, todėl akivaizdu, jog NTR tvarkytojas, įrašydamas registro pastabas vadovavosi kitais duomenimis. Apelianto minimos registro pastabos buvo įrašytos po to, kai pats Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atliko išsamią statinių kadastro duomenų bylų (inventoriniai Nr. 13116/3601 bei Nr. 13551/3602) lyginamąją analizę. Tai patvirtina ir atsakovės VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (3.4.5)KAS-2884 išdėstyta informacija: ,,Patikrinus archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (inventorinis Nr. 3601), adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ir elektroniniame dokumentų archyve esančius duomenis, nustatyta, kad <...>“. Aktas yra pašalintas iš dokumentų skaitmeninių kopijų archyvo, nes ten galėjo būti nuskanuotas per klaidą.

2. NTRĮ 34 straipsnis reglamentuoja, kad dėl NTR tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo dėl žalos atlyginimo į NTR tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Jokių šios imperatyvios teisės normos išimčių taikymo įstatymų leidėjas nėra numatęs, todėl akivaizdu, kad apeliantas privalėjo vadovautis tokia įstatymine nuostata. Atsakovė VĮ Registrų centras išnagrinėjo apelianto nurodomą prašymą dėl žalos atlyginimo ir 2015-10-28 sprendimu Nr. (1.1.4.)s-4998 nusprendė apelianto 2015-10-15 prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti, bei atsisakyti priimti šį prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas prašymui paduoti nebuvo atnaujintas, laikytina, jog šiai dienai nėra išlaikyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl žalos atlyginimo. Atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovė VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti apelianto prašymą atlyginti žalą yra nepagrįsti ir klaidinantys, nes prašymas dėl žalos atlyginimo VĮ Registrų centre iš viso net nebuvo nagrinėjamas, nes nustatyta, kad yra praleistas tokio prašymo padavimo terminas ir jį atnaujinti nėra jokio pagrindo.

3. Teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas nurodė, kad žala atsirado jam ginčijant atsakovės VĮ Registrų centro, kaip registro tvarkytojo, atlikto registro duomenų tikslinimo teisėtumą, kai skundo surašymui buvo pasitelktas teisininkas. Tuo pagrindu apeliantas buvo teisėtai įpareigotas patikslinti savo poziciją dėl to, kokie konkrečiai atsakovės VĮ Registrų centro veiksmai atliekant kadastrinius matavimus laikytini neteisėtais, kaip šių veiksmų atlikimas yra susijęs su skundo dėl NTR tvarkytojo veiksmų surašymu. Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu ir kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepriimtas apelianto patikslintas ieškinys, ir kuria taip pat išspręsti pirminio ieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir du pastatai - daržinė 1I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlis 2F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 19, – NTR Nr. 44/1399141 (t. 1, b. l. 15-17). Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso du pastatai ‑ sėklų džiovinimo cechas 1G1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aliejaus gamybos cechas 2G1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ‑ NTR Nr. 20/5355 (t. 1, b. l. 13-14). Atsakovės VĮ Registrų centro teritorinis registratorius su trečiuoju asmeniu 2014-10-09 sudarė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. KSG-2162 (t. 1, b. l. 73) dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato ‑ aliejaus gamybos cecho kadastro duomenų tikslinimo. Teritorinio registratoriaus darbuotojui nuvykus į trečiojo asmens nurodytą vietą buvo nustatyta, kad toje vietoje yra apeliantui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir taip pat jam priklausantys fiziškai pažeisti pastatai. Teritorinis registratorius surašė ginčo aktą Nr. KAKP-3 (t. 1, b. l. 12), kuriame nustatė, kad trečiajam asmeniui priklausančio pastato ‑ aliejaus gamybos cecho konfigūracija ir kiti kadastro duomenys yra panašūs į apeliantui priklausančių pastatų ‑ daržinės ir sandėlio duomenis, bei padarė išvadą, kad šių šalims priklausančių pastatų duomenys yra sudubliuoti.

Apeliantas pirmuoju ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimu prašo minėtą ginčo aktą pripažinti negaliojančiu, teigdamas, kad pastarasis sukūrė jam neigiamas teisines pasekmes, nes jo pagrindu NTR Nr. 20/5355 ir 44/1399141 grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ buvo padarytas įrašas, kad aliejaus gamybos cecho kadastro ir registro duomenys dubliuojasi su daržinės ir sandėlio kadastro ir registro duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip konstatuota centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-01-09 sprendime Nr. espr1-14 (t. 1, b. l. 22-24), kuris priimtas apelianto skundo (t. 1, b. l. 30‑36) pagrindu dėl minėtų įrašų panaikinimo, ginčo aktas nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui pakeisti iki šio akto surašymo buvusius pastatų kadastro duomenis, nes toks duomenų pakeitimo pagrindas neatitinka nei vieno iš NTKĮ 12 straipsnyje išvardintų kadastro duomenų pakeitimo teisinių pagrindų (pvz.: registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas; registruoto nekilnojamojo daikto areštas ir pan.), todėl teritorinio registratoriaus sprendimai ir NTR Nr. 20/5355 bei 44/1399141 grafoje „registro pastabos ir nuorodos“ padaryti įrašai panaikinti kaip padaryti be teisinio pagrindo. Taigi centrinis registratorius įvertino šį ginčo aktą, pagal jį padarytų įrašų teisėtumą ir pagrįstumą, bei konstatavo, kad tokie įrašai NTR Nr. 20/5355 bei 44/1399141 dėl pastatų kadastro duomenų pakeitimo negalėjo būti padaryti. Teismų praktikoje dėl dubliavimo akto reikšmės pasisakyta, kad jis ne tik kad nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas kadastro ir registro tvarkytojui pakeisti iki šio akto surašymo buvusias ginčo pastatų kadastro duomenis, tačiau nelaikytinas ir administraciniu sprendimu, o gali būti vertinamas tik kaip kadastro duomenų (įrašo apie ginčo pastatų kadastro duomenis) pakeitimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2644/2011). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad reikalavimas dėl dubliavimo akto nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau, įvertinus tai, kad šis aktas buvo priimtas administracinio subjekto (VĮ Registrų centro Kauno filialo, 1 t., b.l. 12), dėl jo pasisakyta centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-01-09 sprendime Nr. espr1-14, civilinė byla dėl šio reikalavimo negalėjo būti iškelta bendrosios kompetencijos teisme, tačiau ją iškėlus, pirmosios instancijos teismas dėl jo negalėjo priimti sprendimo civilinę bylą nutraukti (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu byla šio reikalavimo dalyje turėjo būti perduota pagal kompetenciją administraciniam teismui. Bendrosios kompetencijos teismas, nustatęs, kad byla teisminga administraciniam teismui, iškeltos civilinės bylos negali nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 1 dalis).

Teismas apelianto ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais registrų tvarkytojo veiksmais, atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą, o reikalavimą dėl atitinkamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos – atsisakė priimti, konstatuodamas, kad apeliantas nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos atlyginimas yra civilinės teisės reguliavimo dalyku, ir pagal bendrąją taisyklę, ginčai, susiję su žalos atlyginimu, yra nagrinėjamai bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Išimtis iš šios taisyklės yra įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kuomet turtinė ar neturtinė žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais, jam veikiant viešojo administravimo srityje (CK 6.271 straipsnis). Tai ginčas dėl tokios žalos atlyginimo, reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, kuris yra nagrinėtinas  administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1dalis, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta byloje S. R. ir kiti v. VĮ Registrų centras; 2007 m. birželio 7 d. nutartis, priimta byloje UAB „Parexlizingas“ v. VĮ Registrų centras). Aptariamu atveju apeliantas dėl žalos atlyginimo kreipėsi ne į administracinį teismą, o į bendrosios kompetencijos teismą. Kaip spręstina iš apelianto ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio, turtinę žalą jis patyrė dėl atsakovės VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro duomenų patikrinimo aktą surašiusių atsakovės darbuotojų, neteisėtai atlikusių jo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, bei atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojų, kuomet patikslintų kadastro duomenų pagrindu buvo padarytos pastabos NTR įrašuose Nr. 20/5355 ir Nr. 44/1399141, veiksmų. Šiuo aspektu nurodytina, kad pats ginčo aktas yra teritorinio registratoriaus dokumentas - VĮ Registrų centro Kauno filialo, (1 t., b.l. 12), o jo darbuotojų pasirašytas tik kaip asmenų, vykdžiusių viešojo administravimo funkcijas, fiksuojant akte nurodytas aplinkybes. Faktas, kad matininkė vykdė teritorinio registratoriaus pavestas funkcijas sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 73), santykių netransformuoja į civilinius teisinius santykius. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmų, atliekant sutartines paslaugas (kadastrinius matavimus) trečiajam asmeniui, padarytos žalos yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir šioje dalyje nustatė terminą trūkumams pašalinti. Kadangi prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala padaryta išimtinai viešojo administravimo subjektų veiksmais, jiems veikiant viešojo administravimo srityje (CK 6.271 straipsnis), tai ginčas dėl tokios žalos atlyginimo, reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, kuris yra nagrinėtinas  administraciniame teisme. Kaip minėta, bendrosios kompetencijos teismas, nustatęs, kad byla teisminga administraciniam teismui, bylą perduoda pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Todėl byla, priimto reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės VĮ Registrų centro, turėjo būti perduota pagal teismingumą administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šį reikalavimą atsakovei VĮ Registrų centrui reiškia CK 6.279 straipsnio pagrindu ‑ atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, ir žalos atlyginimą prašo priteisti solidariai su valstybe, kuriai reikalavimą grindžia CK 6.271 straipsnio pagrindu ‑ valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Kadangi reikalavimas dėl turtinės žalos pareikštas atsakovėms solidariai, o valstybė taip pat atsako ir dėl neturtinės žalos, atsiradusios VĮ Registrų centro darbuotojams vykdant teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas (Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia kad byla šių reikalavimų atžvilgiu bendrosios kompetencijos teisme negali būti iškelta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas atlyginti viešojo administravimo institucijos veiksmais padarytą žalą turėtų būti priimtas nagrinėti, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma ikiteismine administracinio akto, iš kurio kildina žalą, ginčijimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4 -67/2007; 2006-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS1 - 531/2006), todėl, nepaisant to, kad apeliantas ikiteismine ne ginčo tvarka priimto atsakovės VĮ Registrų centro 2015-10-28 atsakymo Nr. (1.1.4.)s-4998 (t. 2, b. l. 4) į apelianto 2015-10-15 prašymą dėl 906,14 Eur turtinės ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5-8) neskundė administraciniam teismui, kaip kad buvo nurodyta ir pačiame atsakyme, laikytina, kad tai nėra kliūtis bendrosios kompetencijos teismui šią bylos dalį perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 35 straipsnis).

CPK 337 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą ir nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pasisakant dėl apelianto argumento dėl teisėjo šališkumo, pažymėtina, kad teismų praktikoje, sprendžiant teisėjų nušalinimo pareiškimus, ne kartą yra pabrėžta, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais bei sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-185/2012; 2011 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-8/2011; Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-100/2011). Pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami apeliacinės instancijos teismui (CPK 301 straipsnis). Tačiau savaime nesutikimas su teismo procesiniais dokumentais nesudaro teisėjų nušalinimo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-53/2012). Kadangi apeliantas dėl teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo kitų argumentų, susijusių su CPK 65‑66 straipsniuose įtvirtintai pagrindais, nenurodė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas (CPK 21, 12, 178 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bylos proceso teisėtumo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                     Dalė Burdulienė