Civilinė byla Nr. e2A-451-739/2023

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-337-1137/2023 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Beglobių gyvūnų organizacijai Puma, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, L. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. K. (toliau - ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Beglobių gyvūnų organizacijos Puma (toliau – ir atsakovė) valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (puslapyje) „VŠĮ BGO Puma“ po paskelbtu įrašu https://www.facebook.com/gyvunai.puma/posts/5327891337338262 parašyti atsakovės VšĮ Beglobių gyvūnų organizacijos Puma (VŠĮ BGO Puma vardu) komentarai neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės I. K. garbę ir orumą. Įpareigoti atsakovę VšĮ Beglobių gyvūnų organizaciją Puma per 3 (tris) darbo dienas pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ puslapio (paskyros) „VŠĮ BGO Puma“ ieškinio reikalavimuose nurodytus komentarus; įpareigoti atsakovę VšĮ Beglobių gyvūnų organizaciją Puma per 3 (tris) darbo dienas socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje/paskyroje „VŠĮ BGO Puma“ paskelbti paskleistos tikrovės neatitinkančios ir ieškovės I. K. garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimą, nurodant tokio turinio pranešimą bei palikti jį paskelbtą: „Informuojame, jog šiame VŠĮ BGO Puma puslapyje (po įrašu https://www.facebook.com/gyvunai.Puma/posts/5327891337338262) VŠĮ BGO Puma vardu apie I. K. paskelbti neigiami komentarai, teigiantys, kad ji parduoda gyvūnus Vokietijoje, neatitiko tikrovės bei pažeidė garbę ir orumą. Vykdydami teismo sprendimą, viešai atsiprašome I. K. už tokius komentarus“; nustatyti, kad jei atsakovė VšĮ Beglobių gyvūnų organizacija Puma per 3 (tris) darbo dienas nepašalins socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje/paskyroje „VŠĮ BGO Puma“ paskelbtų nurodytų komentarų (ieškinio 2 reikalavimas) ir nepaskelbs paneigimo (ieškinio 3 reikalavimas), tai atsakovei VšĮ Beglobių gyvūnų organizacijai Puma skirtina 20 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

2.       Savo ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad ji 2022 m. spalio 10 d. organizacijos VšĮ Beglobių gyvūnų organizacijos Puma socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje/paskyroje „VŠĮ BGO Puma“ pamatė įrašą apie dovanojamą kačiukų šeimyną kartu su mama. Ieškovė nedelsdama parašė komentarą po minėtu įrašu. Ieškovė rašė: „Paimčiau visą šeimynėlę kartu su mama, bet su sąlyga, jei truputį dar palaikytumėte ir sterilizuotumėte. Savaime aišku, kad visas išlaidas aš apsimokėsiu...“. Į šią užklausą nebuvo sureaguota, nors kitiems žmonėms į komentarus atsakovė (jos atstovė) atsakinėjo. 2022 m. spalio 12 d. minėtas atsakovės įrašas buvo papildytas (redaguotas), kad du kačiukai jau rezervuoti, o tos pačios dienos vakare parašyta, jog vienas iš padovanotų kačiukų pabėgo, paauglės ant rankų nešamas į mašiną. Ieškovė tai pamačiusi, parašė atsakovės vadovei V. J. privačią žinutę per „Messenger“ pasiteirauti, kodėl šeimynėlė „išdraskoma“ ir kokia jai nauda iš to, nes kaip gyvūnų mylėtoja turėtų būti suinteresuota, kad kačiukai ir toliau augtų kartu. Nieko pagrįstai nepaaiškinusi, neatsakiusi į bandymą pasikalbėti, atsakovės vadovė tą vakarą ieškovę užblokavo savo asmeninėje ir prieglaudos „Facebook“ puslapyje/paskyroje. Kitą dieną ieškovei jos pažįstamas asmuo S. Š. pranešė, kad jos prašymas-komentaras po įrašu buvo ištrintas prieglaudos „Facebook“ paskyroje, o po tuo pačiu įrašu ieškovės atžvilgiu pasipylė kaltinimai. Puslapio sekėjai (t. y. komentatoriai), pasiteiravę, kodėl taip prieglauda elgiasi, liko VŠĮ BGO Puma vardu išjuokti, apkaltinti „bendradarbiavimu“ su ieškove ir užgauliojami. Atsakovė, o taip pat ir L. G., ne tik nepagarbiai atsakinėjo į prieglaudos sekėjų užduodamus klausimus, bet ir viešai melagingai šmeižė ieškovę, kad neva ji užsiiminėja kačiukų prekyba, išveža juos į užsienį, šantažuoja ir reketuoja kitas prieglaudas.

3.       Teigė, kad dėl atsakovės viešai paskelbtų tikrovės neatitinkančių teiginių ieškovė patyrė didelius emocinius išgyvenimus, buvo pažeminta, įžeista, paniekinta kitų asmenų akyse. Tokia neigiama informacija, kai meluojama apie prieglaudos gyvūnų pardavinėjimą ir pelnymąsi iš to, akivaizdžiai pakerta pasitikėjimą ieškovė, tokia informacija ją žemina. Be to, tai suponuoja, kad ieškovė užsiima nusikalstama (neteisėta) veikla.

4.       Atsakovė VšĮ Beglobių gyvūnų organizacija Puma pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. J. dirba (duomenys neskelbtini) ir darbo valandomis laiko VŠĮ Beglobių gyvūnų organizacijos veiklai skirti negali, todėl su internetine Facebook paskyra www.facebook.com/gyvunai.puma praktiškai nedirba. Visą informaciją talpina savanorė L. G., kuri taip pat viską daro neatlygintinai turėdama tam laisvo laiko.

5.       Teigė, kad 2022 m. spalio 10 d., patalpinus skelbimą apie į Siamo mišrūnus panašių katinėlių dovanojimą, komentarų po juo neskaitė, nes niekada to nedarė dėl laiko stokos. Ieškovės nešmeižė ir neįžeidinėjo. Nurodė, kad ieškovė įkyriai rašinėjo ir skambinėjo atsakovei vėlyvu paros metu, atsakovė neturėjo noro tęsti šio bendravimo, todėl ieškovę užblokavo. Teigė, kad VŠĮ Beglobių gyvūnų organizacijos Puma savanorė L. G., išprovokuota gausybės puolamojo pobūdžio komentarų bei I. K. Facebook draugų provokacijų pasiaiškinti, išsakė savo nuomonę, kuri buvo pagrįsta gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ direktorės E. M. R. susidūrimo su I. K. patirtimi ir jos išsakyta nuomone bei teiginiais apie galimą I. K. veikimą, todėl L. G. savo valdomoje įmonės Facebook paskyroje po jos pačios patalpintu į Siamo veislės panašių mišrūnų skelbimu, atsakydama į I. K. Facebook draugų puolimus bei provokacinio pobūdžio užklausas arba atsakydama į privačias kaltinančio pobūdžio I. K. Facebook draugų žinutes, nurodė teiginius kaip galimą prekybą Siamo kačiukais.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, L. G. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Facebook paskyroje po į Siamo veislės panašių mišrūnų skelbimu, atsakydama į I. K. Facebook draugų puolimus bei provokacinio pobūdžio užklausas arba atsakydama į privačias kaltinančio pobūdžio I. K. Facebook draugų žinutes, išsakė savo nuomonę apie galimą prekybą siamo kačiukais. Atsakydama į ieškovės I. K. Facebook draugų puolimą, išsakė savo nuomonę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. K. atsakovei VŠĮ Beglobių gyvūnų organizacijai Puma 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, o į valstybės biudžetą – 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8.       Teismo vertinimu, ginčo komentaruose kuriuose ieškovė išskiria žodžius „medžiotoja“; „surenka iš LT siamukus ir GALIMAI už gerus pinigus prastumia Vokietijoje, ji iš visų prieglaudų siamukus reketuoja, pasidomėkit“; „prakalti“; „labiau pasimoka biznis“; „mus šantažuoja“; „parduoda vokiečiams už gerus pinigus“; „neišeina išgabenti gyvojo krovinio į fricyną“ nėra ieškovę įžeidžiančių ar jos garbę ir orumą žeminančių teiginių. Nei medžiojimas, intensyvus ieškojimas, nei gyvūnų pardavimas nėra amorali ar neteisėta veikla. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė labai intensyviai siuntė žinutes atsakovės VŠĮ Beglobių gyvūnų organizacijai Puma, atstovei V. J. patvirtino ir byloje esantys įrodymai, šalių susirašinėjimas, kas ginčo komentaruose, naudojantis žargonu,  buvo įvardinta šantažu, tačiau ir šis teiginys, teismo vertinimu, nežemino ieškovės garbės ar orumo, o tik apibendrintai įvardijo ieškovės atkaklumą siekiant savo tikslo. Ginčo komentaruose paminėtas žodis „reketuoja“, teismo vertinimu, taip pat nežemino ieškovės garbės ar orumo, o apibendrintai, naudojantis žargonu, įvardina ieškovės išskirtinį domėjimąsi siamo veislės, ar panašiais į siamo veislę katinais, ką patvirtino ir kitų gyvūnų globos namų atstovės, nurodydamos, kad ieškovė domėjosi šiais katinais, nesidomėdama kitais prieglaudose esančiais katinais. Pažymėjo, kad ir pati ieškovė kreipdamasi į atsakovę dėl katinų, po ko ir kilo ginčo komentarai, nesidomėjo pageidaujamų gyvūnų sveikata ar jų istorija (ką ne nartą pažymėjo ir atsakovė teismo posėdžių metu), o tik davė nurodymus atsakovei, ką reikia su tais gyvūnais daryti, t. y. kokiomis sąlygomis perduoti ieškovei (šio sprendimo 2.1 p.).

9.       Teismo vertinimu, ginčo komentarai atitinka ne žinios, o paskleistos nuomonės kriterijus, kadangi juose nėra pateikiama informacija apie faktus, jais nėra kas nors kategoriškai konstatuojama ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Atskirai pažymėjo, kad ginčo komentarai buvo rašomi ne tiesiogiai ieškovei, o atsakant į trečiųjų asmenų dažniausiai provokuojančius ir įvairiais kaltinimais paremtus komentarus atsakovės atžvilgiu. Ginčo komentaruose naudojami išsireiškimai „Žinoma kaip siamukų medžiotoja“ „jūs tikit, kad I. K. visus augins“ „Sklinda kalbos, kad“, „galimai“, „pasidomėkit“, „už dyką gavus labiau apsimoka biznis“. „keista...“, „Jau juokinga“ „oi, kaip gaila ir apmaudu“, kas, teismo vertinimu, reškia L. G. susidariusios nuomonės apie ieškovę paskelbimą.

10.       Pažymėjo, kad trečiųjų asmenų komentarų atsakovės socialinio tinklo paskyroje nukreiptų prieš atsakove skaičius augo labai greitai ir buvo neįprastai didelis, atsakovės atžvilgiu rašomi komentarai buvo itin provokuojantys. Vertino, kad šios bylos ginčo komentarai buvo rašomi kaip gynyba į atsakovei metamus kaltinimus ir provokacijas dėl kačių neperdavimo ieškovei, siekiant paaiškinti savo veiksmų (kačių neperdavimo ieškovei) motyvus. Kaip L. G. nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, jį šią reiškiamą nuomonę apie ieškovę, t. y. kad ieškovė Lietuvos gyvūnų prieglaudose ieško į siamo veislę panašių katinų susiformavo iš anksčiau turėtos informacijos apie I. K., taip pat iš bendravimo su gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ direktore E. M. R., t. y. tokiu būdu Lijana paskleidė nuomonę apie jai žinomus įvykius. Teismo vertinimu, ši paskleista nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, nes buvo remtasi kitų asmenų pateikta informacija apie ieškovę. Kaip 2023 m. vasario 23 d. vykusio teismo posėdžio metu prisiekusi liudytoja E. M. R. parodė (nuo garso įrašo 2 val. 26 min.), kad į ją anksčiau dėl panašių į siamo veislės kačių taip pat kreipėsi ieškovė. Nesutikus ieškovei perduoti šių gyvūnų, E. M. R. tretieji asmenys rašė daug neigiamų komentarų, reiškė nepagrįstus kaltinimus, ji sulaukė net ir grasinimų, dėl ko patyrė neigiamų išgyvenimų. Šią aplinkybę teismo posėdžių metu ne kartą patvirtino ir pati L. G., kuri ir rašė komentarus.

11.       Pasisakydamas dėl komentaro „S. S. jos pagalba-paimti visus penkis ir prakalt“ teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą, ar paskleista žinia ar nuomonė, teismas vertina bendrą pasisakymo kontekstą, toną, tikslą, aplinkybes kuriomis šie pasisakymai buvo rašomi, tad vienas sakinys, frazė negali būti vertinami pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto. Pažymėjo, kad trečiųjų asmenų komentarų atsakovės socialinio tinklo paskyroje nukreiptų prieš atsakovę skaičius augo labai greitai ir buvo neįprastai didelis. Šios bylos ginčo komentarai, įskaitant ir atskirai aptariamą komentarą buvo rašomi kaip gynyba į atsakovei metamus kaltinimus dėl kačių neperdavimo ieškovei, siekiant paaiškinti savo veiksmų (kačių neperdavimo ieškovei) motyvus, dėl ko teismas ir šį komentarą laikė kaip L. G. nuomonę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti.

12.1.                      Teigia, kad nors, teismo vertinimu, medžiojimas, intensyvus ieškojimas, gyvūnų pardavimas nėra amorali ar neteisėta veikla, medžiotojas – tai asmuo, užsiimantis tikslinga laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių žudymu arba gaudymu. Atkreipia dėmesį, kad medžiotojo veikla yra absoliučiai nesusijusi su ieškovės tikslais ir ketinimais, neatitinka jos asmenybės, bei interesų. Ieškovė siekė katinais pasirūpinti, suteikti jiems naujus ir tinkamus namus, priešingai nei nurodo atsakovė. Ieškovė neturėjo jokių ketinimų, kurių vedama galėjo katinams pakenkti, juos medžioti ir pan. Taigi, atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog komentaras, kuriame ieškovė apibūdinama kaip „medžiotoja“ sudaro neigiamą požiūrį apie ieškovę ir šios bylos kontekste negali būti siejamas su gera morale, bei gerais tikslais.

12.2.                      Dėl komentaro, kuriame ieškovė išskiria žodžius „surenka iš LT siamukus ir GALIMAI už gerus pinigus prastumia Vokietijoje, ji iš visų prieglaudų siamukus reketuoja, pasidomėkit“, mano, kad šis teiginys gali būti suprantamas kaip faktas, kad ieškovė aktyviai ieško dovanojamų kačiukų, turint tikslą juos parduoti. Žodis „galimai“ šiuo atveju vartojamas siekiant pasakyti, kad ieškovė tai daro už gerus pinigus (keliant klausimą, to neteigiant), tačiau pažymėtina, jog nekvestionuojama yra tai, kad ieškovė siamo katinus „surenka“ ir juos parduoda (tai yra nurodoma kaip faktas). Be kita ko, nurodoma, kad ji ne tik verčiasi minėta veikla, bet dar ir reketuoja prieglaudas. Šis L. G. teiginys neturi jokio pagrindo ir neatitinka tikrovės, perteikia ieškovę kaip asmenį, reketuojantį, t. y. atiminėjantį ar reikalaujantį katinų iš prieglaudų. Reketas yra amorali veikla, Lietuvos teisės aktų pripažįstama kaip nusikalstama. Dėl to ieškovė nesutinka su teismo vertinimu ir mano, kad šis komentaras žemina jos garbę ir orumą.

12.3.                      Pasak apeliantės, komentarus, kuriuose ieškovė išskiria žodžius „prakalti“; „labiau apsimoka biznis“; „mus šantažuoja“; „parduoda vokiečiams už gerus pinigus“; „neišeina išgabenti gyvojo krovinio į fricyną“ teismas taip pat vertino, kaip nežeidžiančių ieškovės garbės ir nežeminančių jos orumo, tačiau, nors, bendrąja prasme, gyvūnų pardavimas ir nėra amorali ar neteisėta veikla, tačiau šios bylos kontekste, kuomet siamo katinai yra dovanojami, jiems ieškoma naujų namų, tokia veikla negali būti laikoma etiška (tai parodo ir visuomenės reakcija), ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė tokių ketinimų neturėjo, ji tik norėjo jiems padėti. Ieškovė teikia paramą įvairioms organizacijoms, besirūpinančiomis gyvūnais, todėl minėti komentarai nesudaro teigiamo požiūrio į ieškovę, pateikia ją kaip abejotinos reputacijos asmenį.

12.4.                      Apeliantės teigimu, šantažas yra psichinės prievartos forma, kuria siekiama paveikti asmens elgesį norima linkme. Ši veika yra laikoma nusikalstama, kadangi ja yra kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti elgesį, veiksmus bei poelgius. Atsižvelgusi į tai, ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, jog komentaras, kuriame nurodoma, kad ieškovė šantažavo atsakovę nėra žeidžiantis jos garbę ir žeminantis ieškovės orumą.

12.5.                      Apeliantės manymu, vertinti ginčą galima ir atsižvelgus į tai, kaip į jį reagavo pati visuomenė į komentarus, po paskelbtu įrašu, po kuriuo vyko konfliktas. Didelė dalis asmenų, tarp jų ir atsakovė aukščiau minėtus komentarus rašė, bei juos talpino ne su tikslu aptarti ieškovės neva vykdomą veiklą, tačiau su tikslu ją pažeminti, sumenkinti, parodyti ją kaip abejotinos reputacijos asmenį, kad gyvūnai jai nebūtų atiduodami nei tuo metu, nei ateityje. Būtent tokiais savo veiksmais, komentarus parašiusi Atsakovė sudarė neigiamas sąlygas Ieškovei padėti gyvūnams ateityje, kadangi jos garbė, orumas, motyvacija bei reputacija buvo sugadinti.

12.6.                      Apeliantė atkreipia dėmesį į teismo sprendimo 16 punktą, kuriame teismas reketą prilygina domėjimuisi. Pažymėtina, kad reketas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra laikomas nusikalstama veika, kuria siekiama atimti, reikalauti naudojant fizinį ir/ar psichologinį smurtą, šantažą ir pan., todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės požiūriu, teismas neteisingai interpretavo ir vertino atsakovės komentarus.

12.7.                      Ieškovės manymu, atsakovės komentarai, kuriuose išskiriami žodžiai „medžiotoja“; „prakalti“; „labiau pasimoka biznis“; „mus šantažuoja“; „parduoda vokiečiams už gerus pinigus“; „neišeina išgabenti gyvojo krovinio į fricyną“ pagal aukščiau minėta kasacinio teismo praktiką negali būti laikomi išreiškiančiais abejones, susirūpinimą, keliantys klausimą ar siekiantys atkreipti dėmesį. Šie teiginiai yra pateikiami kaip faktai, kategoriškai teigiant bei tikslingai formuojant neigiamą požiūrį į ieškovę, kaip į medžiotoją, šantažuotoją, reketuotoją, medžiotoją ir pan., nors šie epitetai nepriimtini ieškovei, nes nėra niekaip susiję nei su jos asmenybe, nei su jos vykdoma veikla, todėl turi būti laikomi kaip neatitinkantys tikrovės.

12.8.                      Apeliantės teigimu, atsakovės viešai paskelbtus komentarus matė itin didelis skaičius asmenų su visais tikrovės neatitinkančiais išsireiškimais, ieškovė patyrė didelius emocinius išgyvenimus, buvo pažeminta, įžeista, paniekinta kitų asmenų akyse. Tokia neigiama emocija, kai meluojama apie prieglaudos gyvūnų pardavinėjimą, pelnymąsi iš to, gyvūnų medžiojimą, reketavimą ir šantažavimą yra ypač jautri visuomenei, akivaizdžiai pakertanti pasitikėjimą ieškove, tokia informacija ją žemina. Be to, tai suponuoja ir tai, kad ieškovė užsiima nusikalstama (neteisėta) veikla.

12.9.                      Ieškovės vertinimu, atsakovei priteistų jos patirtų 900,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui apmokėti dydis, nors ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kadangi: 1) ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei išsamios teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių; 2) nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai; 3) procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, procesiniai dokumentai nėra sudėtingi; 5) bylos nagrinėjimo metu ieškovė jokių papildomų sudėtingų procesinių dokumentų neteikė; 6) ieškovė byloje elgėsi sąžiningai. Atsakovė, teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Ieškovės nuomone, atsakovės atstovas teikdamas sąskaitą atsakovei tokioje byloje, kurioje procesinis dokumentas visiškai paprastas, pagrįstas vos keliais reikalavimus įrodančiais dokumentais, turėjo pagrįsti ir pateikti skaičiavimą, kodėl prašo tokio didelio užmokesčio už teisines paslaugas.

13.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Beglobių gyvūnų organizacija Puma prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13.1.                      Teigia, kad atsakovės parašyti ginčo komentarai buvo nuomonė ir jie nežemina ieškovės garbės ir orumo. Atsakovė tokią nuomonę susidarė dėl prieš du metus įvykusio ieškovės I. K. konflikto su gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ vadove E. M. R., kuris plačiai pasklido internetinėje erdvėje ir apie kurį teisme paliudijo pati E. M. R.. Liudytoja teigė, kad tuo metu iš I. K. ir jos Facebook draugų patyrė psichologinį spaudimą, jai buvo grasinama įvairių institucijų patikrinimais. Savo liudijime E. M. R. kelis kartus vartojo žodį „reketavo“, ji teigė, jog baiminosi dėl savo saugumo ir bijojo viena likti namuose, dėl ko kvietė pas save draugus. Kad ieškovė „medžioja“ į siamo veislę panašius katinėlius, atsakovė susidarė nuomonę iš to, kaip kryptingai I. K. ieškojo šių katinėlių internete, prieglaudų ir privačių asmenų skelbimuose ir kaip intensyviai siekė juos gauti. Žodis „medžiotojas“ lietuvių kalboje vartojamas ne tik kalbant apie gyvūnų medžioklę ir žudymą. Žodis „medžioti“ turi ir kitas reikšmes – gaudyti, stengtis nutverti, ieškoti, pvz. „prieš rugiapjūtę ūkininkai medžiodavo gerus darbininkus“ (teiginys iš Didžiojo lietuvių kalbos žodyno). Šis žodis plačiai vartojamas ir kitose frazėse, tokiose kaip „prekių ir nuolaidų medžiojimas“, siekiant įsigyti tam tikras prekes ar paslaugas pigiau, ypač paklausias ar riboto kiekio prekes.

13.2.                      Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teikdamas sąskaitą atsakovei tokioje byloje, atstovas turėjo pagrįsti ir pateikti skaičiavimą, kodėl prašo tokio užmokesčio už teisines paslaugas. Apeliantės subjektyvaus pobūdžio argumentai, kad nagrinėjamu atveju byla priskirtina paprastoms nesudėtingo neturtinio pobūdžio byloms (garbės ir orumo gynimas), ieškinio reikalavimas ir situacija buvo stereotipinė (sureaguota į viešus komentarus), atsiliepimas į ieškinį nereikalavo specialių žinių, liudininkų apklausų (komentarai buvo vieši), atsiliepimas surašytas pagal standartą (šabloną), bylos nagrinėjimas nereikalavo specialių žinių, specialistų ar ekspertų dalyvavimo irt.t., o taip pat deklaratyvūs teiginiai, kad priteisiant iš jos visas atsakovės patirtas išlaidas yra pažeidžiami civilinio proceso teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principai, atsakovės nuomone, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir nesudaro pagrindo sumažinti atsakovės naudai priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti, kad šie atsakovės VšĮ Beglobių gyvūnų organizacijos Puma valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (puslapyje) „VŠĮ BGO Puma“ po paskelbtu įrašu https://www.facebook.com/gyvunai.puma/posts/5327891337338262 parašyti atsakovės VšĮ Beglobių gyvūnų organizacijos Puma (VŠĮ BGO Puma vardu) komentarai neatitinka tikrovės bei žemina ieškovės I. K. garbę ir orumą:

16.1.                      „L. V. ir nelaikykit kitų kvailais, o K. jau žinoma kaip siamukų medžiotoja visoms LT prieglaudoms“.

16.2.                      „J. Z. L. B. jūs tikit, kad I. K. visus augins??? Sklinda kalbos, kad surenka iš LT siamukus ir GALIMAI už gerus pinigus prastumia Vokietijoje, ji iš visų prieglaudų siamus reketuoja, pasidomėkit“.

16.3.                      „S. S. jos pagalba-paimti visus penkis ir prakalt“.

16.4.                      „J. Z. kam jai pirkti, už dyką gavus labiau apsimoka biznis“. 

16.5.                      „S. S. tai kodėl neperka, o mus šantažuoja, keista...“.

16.6.                      „S. S. niekas nieko netrina, tegu komentuoja po skelbimais, mes tik nenorim kad mūsų katinukai atitektų K. kuri juos GALIMAI parduoda vokiečiams už gerus pinigus, tai jau ne pirmas K. konfliktas su lt prieglaudom dėl siamo kačiukų. visų jai reikia, visus augins pati. Jau juokinga, turėtų jau govėda siamo katinų pas ją lakstyt, o mat neturi nei vieno“.

16.7.                      „J. Z. vargšai advokatai, neišeina išgabent gyvojo krovinio į fricyną, oi, kaip gaila ir apmaudu, pinigėliai nuplaukė.“ 

17.       Ieškovė įrodinėjo, kad tokie atsakovės parašyti komentarai pažeidė jos garbę ir orumą, kadangi jais buvo siekiama apšmeižti ieškovę, kad ji reikalauja prieglaudų duoti jai gyvūnus, nes jų jai, neva, reikia dėl verslo (parduoti gyvūnus užsienyje), t. y. užsiimti neteisėta ar amoralia veikla, kai iš prieglaudų pasiimami gyvūnai nemokamai ir pardavinėjami užsienyje.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, jo vertinimu, parašyti komentarai atitinka ne žinios, o paskleistos nuomonės kriterijus, kadangi juose nėra pateikiama informacija apie faktus, jais nėra kas nors kategoriškai konstatuojama, ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, be to, pasak teismo, ginčo komentarai buvo rašomi ne tiesiogiai ieškovei, o atsakant į trečiųjų asmenų dažniausiai provokuojančius ir įvairiais kaltinimais paremtus komentarus atsakovės atžvilgiu, konstatavo, kad šios bylos ginčo komentarai buvo rašomi kaip gynyba į atsakovei metamus kaltinimus ir provokacijas dėl kačių neperdavimo ieškovei, siekiant paaiškinti savo veiksmų (kačių neperdavimo ieškovei) motyvus.

19.       Apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad visi teiginiai apie ieškovės vykdomą dovanotų gyvūnų pardavimą į užsienį kenkia ieškovės reputacijai, ją žeminą, o tokie atsakovės parašyti žodžiai kaip reketas ar šantažas apibūdina ieškovę kaip darančią nusikalstamas veikas.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šalių argumentus, tiek byloje surinktų įrodymų visumą, ginčo komentarus bei kontekstą, kuriame jie buvo rašyti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo motyvai iš esmės yra pagrįsti ir teisėti.

21.       Visų pirma, kaip nurodyta ir skundžiamame sprendime, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

23.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

24.       Nors apeliantė teigia, kad tokie žodžiai kaip medžiotoja, reketas, šantažas, „prakalti“ ar „biznis“ sudaro neigiamą požiūrį apie ieškovę ir šios bylos kontekste negali būti siejami su gera morale, bei gerais tikslais, tokie žodžiai ir teiginiai žemina jos garbę ir orumą, pateikia ją kaip abejotinos reputacijos asmenį, teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie žodžiai ir teiginiai negali būti vertinami atsietai nuo tuo metu susidariusios visos situacijos, viso kilusio ginčo konteksto ir kitų po atsakovės patalpintu įrašu esančių komentarų, ką iš esmės pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, komentaras „J. Z. vargšai advokatai, neišeina išgabent gyvojo krovinio į fricyną, oi, kaip gaila ir apmaudu, pinigėliai nuplaukė“, įvertinus visų komentarų kontekstą, buvo adresuotas ne ieškovei, o ją gynusiems komentatoriams, todėl, šiuo konkrečiu atveju, nevertintinas.

25.       Visų pirma, kaip nustatyta byloje, šiuo atveju, svarbu yra tai, kad atsakovės parašyti komentarai buvo atsakas, išprovokuotas kitų komentatorių, kurie iš esmės gynė ieškovę, o atsakovė buvo aktyviai raginama pasiaiškinti, kodėl katinai nėra dovanojami ieškovei, kodėl norima išskirti katinų šeimyną ir pan. Be to, kaip matyti iš visų atsakovės rašytų komentarų, juos vertinant kartu, ne kiekvieną atskirai ir ne pažodžiui, juose iš esmės yra keliama abejonė, klausiama kitų komentatorių, kas negali būti laikoma žinios ir faktų paskleidimu. Be kita ko, komentaruose naudojamas žodis „galimai“, „pasidomėkit“, „jūs tikit“, „sklinda kalbos“ objektyviam stebėtojui sudaro įspūdį, kad atsakovė ne tvirtina, o tik kelia prielaidas apie ieškovės veiklą ir pateikia subjektyvų visos situacijos vertinimą.

26.       Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovus yra tikrovės neatitinkantys, kol atsakovas neįrodė priešingai, nes remiantis kasacinio teismo praktika, būtent jam tenka įrodyti, kad jo paskleisti duomenys ar nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

27.       Šioje byloje atsakovė savo išsakytus teiginius / komentarus, teismo pripažintus nuomone, grindė jos jau anksčiau turėtais duomenimis, kad tarp ieškovės ir kitos gyvūnų prieglaudos taip pat buvo kilęs konfliktas dėl panašių į siamo veislę katinų, kuriuos (šeimą) norėjo paimti ieškovė. Šiuos atsakovės teiginius ir jų pagrįstumą patvirtina tiek gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ iš karto po 2022 m. atsakovės Facebook paskyroje parašytų komentarų – 2022 m. spalio 15 d. laiškas atsakovei, tiek gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ direktorės, kaip liudytojos, teismui duoti  parodymai, tiek viešai prieinama informacija gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ Facebook paskyroje apie 2021 m. sausio mėn. tarp gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ ir ieškovės įvykusį konfliktą, komentarai po gyvūnų prieglaudos „Miško trobelė“ 2021 m. sausio 21 d. įrašu nėra ištrinti, juos gali matyti visuomenė, jie laisvai prieinami, todėl faktinis atsakovės nuomonės susidarymo pagrindas yra lengvai patikrinamas ir laikytinas įrodytu. Be to, tikėtina, kad prie tokios atsakovės nuomonės susidarymo prisidėjo ir pačios ieškovės veiksmai rašant atsakovei (jos vadovei) žinutes dėl katinų dovanojimo, jose pavartoti tokie teiginiai, kaip „tikėjausi daugiau iš jūsų lojalumo“, skambučiai nakties metu, kas iš esmės atsakovei galėjo sudaryti įspūdį apie daromą spaudimą. Be to, jau privataus pokalbio žinutėmis metu atsakovės vadovė klausė ieškovės ar ji renka „siamukus“ ir iš kitų prieglaudų, nes savanorė pranešė, kad ieškovė buvo kreipusis į kitą prieglaudą dėl „siamukų“ šeimos, tačiau ieškovė į atsakovės klausimus neatsakė.

28.       Nors atsakovės komentaruose pavartoti teiginiai, kad ieškovė „žinoma kaip siamukų medžiotoja visoms LT prieglaudoms“, kad „ji iš visų prieglaudų siamus reketuoja“, kad „už gerus pinigus prastumia Vokietijoje“, kad „jos pagalba-paimti visus penkis ir prakalt“, „kam jai pirkti, už dyką gavus labiau apsimoka biznis“ nėra taktiški, jie išreikšti ne pagal bendrinės lietuvių kalbos normas, toks atsakovės komentarų stilius atspindi atsakovės susirūpinimą kilusia situacija ir jos hiperbolizavimą. Tačiau, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pats gyvūnų ėmimas iš prieglaudos ir vėliau jų pardavimas apskritai nėra amorali, neteisėta ir uždrausta veika kaip tokia, nebent tai draustų šalių sutartiniai santykiai (pvz. gyvūno dovanojimo sutartis).

29.       Apeliantė teigia, kad, jos manymu, vertinti ginčą galima ir atsižvelgus į tai, kaip į jį reagavo pati visuomenė į komentarus, po paskelbtu įrašu, po kuriuo vyko konfliktas, kad didelė dalis asmenų, tarp jų ir atsakovė, aukščiau minėtus komentarus rašė, bei juos talpino ne su tikslu aptarti ieškovės, neva, vykdomą veiklą, tačiau su tikslu ją pažeminti, sumenkinti, parodyti ją kaip abejotinos reputacijos asmenį, kad gyvūnai jai nebūtų atiduodami nei tuo metu, nei ateityje. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visą situacijos kontekstą – konkrečiai visuomenės daliai, atsakovės sekėjams socialiniame tinkle itin jautrią temą dėl gyvūnų gelbėjimo, paramos jiems, komentarų parašymo aplinkybes – atsakovė buvo provokuojama kitų komentatorių, palaikančių ieškovę, atsakovė siekė ne pažeminti ieškovę, bet pareiškė subjektyvią, kritišką nuomonę dėl ieškovės prašymo jau antrai gyvūnų prieglaudai dėl atitinkamos išvaizdos katinų šeimos dovanojimo išskirtinai jai, kuriai netrūko faktinio pagrindo, pagrįstai konstatuoto pirmosios instancijos teismo, ir kurio ieškovė nepaneigė.

31.       Be to, kaip matyti iš ginčui aktualių komentarų skaičiaus – viso net 461 komentaras, apeliantė yra teisi teigdama, kad visa kilusi situacija dėl gyvūnų dovanojimo sukėlė didelį dalies tam tikros žmonių grupės susidomėjimą, tačiau, kaip matyti iš pačių komentarų turinio, didžioji dalis jų buvo palaikantys ieškovę, komentatoriai aktyviai gynė ieškovę, kiti rašė teigiamus atsiliepimus apie ieškovę ir jos veiklą, o didelė dalis jų – priekaištai ir kaltinimai atsakovei. Nors apeliantė teigia, kad atsakovės viešai paskelbtus komentarus matė itin didelis skaičius asmenų su visais tikrovės neatitinkančiais išsireiškimais, dėl ko ieškovė patyrė didelius emocinius išgyvenimus, buvo pažeminta, įžeista, paniekinta kitų asmenų akyse, akivaizdžiai pakirto pasitikėjimą ieškove, ir ją pažemino, prieš tai aptartas visų komentarų turinys leidžia teigti, kad net jei byloje ir būtų buvę nustatyta, kad atsakovė paskleidė apie ieškovę neteisingą žinią ar visiškai nepagrįstą nuomonę, spręsti, kad atsakovės teiginiai pažeidė ieškovės garbę ir pažemino jos orumą, pažemino ją kitų akivaizdoje, nebūtų pagrindo.

32.       Apeliaciniame skunde ir 2023 m. balandžio 21 d. atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 25 d. rezoliucija pripažintame apeliaciniu skundu, ieškovė kvestionuoja ir iš ieškovės atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas – jų dydį. Apeliantė teigia, kad atsakovei priteistų jos patirtų 900,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms dydis, nors ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, atsakovė, teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo.

33.       Pagal CPK

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai yra iš dalies pagrįsti, kadangi atsiliepimas į ieškinį pasirašytas ir pateiktas pačios atsakovės vadovės, atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir advokatės, pateikta teismui tik prieš pirmąjį teismo posėdį, pinigų priėmimo kvite nurodoma, kad pinigai gauti už atstovavimą teisme. Nustatyta, kad byloje pirmasis teismo posėdis 2023 m. sausio 16 d. truko apie 29 min., 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdis truko 3 val. 28 min., t. y. laikytina, kad iš viso atsakovei teisme advokatas atstovavo 4 val.

35.       Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,10 (8.18 punktas) Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus maksimalius aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydžius pagal bylai aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo teisme valandą – 179,90 Eur. Atsižvelgus į tai, atsakovei iš ieškovės galima maksimali priteistina suma už advokatės atstovavimą teisme – 719,60 Eur.

36.       Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslintina, sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistinų išlaidų dydį iki 719,60 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisės aktus ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį dėl garbės ir orumo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39.       Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, t. y. skundžiamą teismo sprendimą dėl ginčo esmės pripažinus teisėtu ir pagrįstu, o pirmosios instancijos teismo sprendimą tik patikslinus bylinėjimosi išlaidų dalyje, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl jai priklauso jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės.

40.       Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 600 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos – 2470,39 Eur (pagal 2022 m. IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydį), todėl priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir priteisti iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Beglobių gyvūnų organizacijai Puma, į. k. 304590900, 719,60 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato atstovavimą.

Priteisti iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Beglobių gyvūnų organizacijai Puma, į. k. 304590900, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.