Civilinė byla Nr. e2A-942-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15524-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic suppliers group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic suppliers group“ ir trečiajam asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, J. K. dėl savininko teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Baltic suppliers group“ grąžinti jam išlikusį 2010 m. birželio 1 d. naudoto turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2010/06/01 priede Nr. 1 nurodytą turtą – įrangą (išskyrus pakrovėją, inventorinis Nr. 72352, ventiliatorių ir vamzdynus, inventorinis Nr. 72307, 7 vnt. vagonų, inventorinis Nr. 72307), priklausančią ieškovui nuosavybės teisėmis, šiuo metu esančią medienos apdirbimo ceche, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tai yra pastato apžiūros metu rastus pilnai išlikusius įrenginius: medienos džiovinimo kamerą (konstrukciją), 1 vnt., džiovyklą (viduje esantys įrengimai), 1 vnt., juostines šlifavimo stakles – 2,2 m, 1 vnt., presą mechaninį skydų klijavimui, 1 vnt., metalo tekinimo stakles IK 62, 1 vnt., suvirinimo aparatą BD 306, 1 vnt., metalinį lovį medienos impregnavimui, 6,95 m ilgio, 1 vnt., metalines spintas instrumentų saugojimui, 3 vnt., stacionarias gręžimo stakles, 2 vnt., kaltavimo stakles su elektros varikliu 2,2 kw, 1 vnt., liniją Vebron – 65 m, 1 vnt., ir nepilnai išlikusius įrenginius – medžio apdirbimo stakles KAMRO su pjuvenų nutraukėju 1-no maišo, 1 vnt., juostinį gaterį, 7 m, 1 vnt., įvairias frizūrines frezas, 57 vnt., ofisinius stelažus dokumentams, 2 vnt., priteisti iš atsakovės, turtinę žalą už neišlikusią ieškovui priklausančią įrangą – 2 752 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.  Ieškovas paaiškino, kad 2010 m. birželio 1 d. naudoto turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2010/06/01 (toliau – Sutartis) jis iš pardavėjo UAB „DonVytas“ įsigijo įvairią įrangą, išvardintą Sutarties priede Nr. 1. Sutartyje buvo nurodyta įrangos buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), rąstinių namų cechas (buvęs UAB „Atkirta“ rąstinių namų cechas). Šiuo metu tai yra pastatas – medienos apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Paaiškino, kad jis daug metų dirbo gamybos srityje minėtame medienos apdribimo ceche, paskutinė jo darbovietė buvo UAB „Baltic suppliers group“, kuri šiuo metu bankrutuoja. Iš darbo buvo atleistas pagal jo (duomenys neskelbtini) prašymą. Iki jo atleidimo Sutartyje nurodyta įranga buvo Pastate, kuris priklausė atsakovei, iki atleidimo jis šią įrangą naudojo pagal paskirtį savo tiesioginiame darbe. Nors rašytinė sutartis dėl įrangos panaudojimo su atsakove nebuvo sudaryta, faktiškai panaudos pagrindais įranga buvo naudojama darbui pagal žodinį susitarimą. Įrangos perkelti į kitą vietą nebuvo jokios būtinybės ar poreikio, kol ieškovas dirbo minėtame Pastate. Šiame pastate jis dirbo visą laiką po įrangos įsigijimo gamybos vadovo pareigose (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymi, kad iš Sutarties priede Nr. 1 nurodytos įrangos įrenginių pakrovėjas buvo parduotas atsakovei (sąrašo Nr. 30, inventorinis Nr. 72352), todėl jis nepatenka į ieškinio dalyką, taip pat į ieškinio dalyką nepatenka ventiliatorius ir vamzdynai (sąrašo Nr. 5, inventorinis Nr. 72307), 7 vnt. vagonų (sąrašo Nr. 25, inventorinis Nr. 72307), nes jie buvo parduoti kitiems asmenims. Ieškovas paaiškino, kad iš darbo išėjo dėl atsakovės bankroto. Pažymėjo, kad Pastatas priklausė atsakovei, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė jį pardavė trečiajam asmeniui J. K. Ieškovas paaiškino, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, jis bankroto administratoriui pateikė du prašymus raštu ir vieną žodžiu dėl jam priklausančių įrengimų atsiėmimo, tačiau atsakovė įrenginių neatidavė. Bankroto administratorius pateikė 2018 m. vasario 21 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad egzistuoja du prieštaringo turinio dokumentų komplektai ir jis negali įvertinti ieškovo pretenzijų į įrangą pagrįstumo, o vėliau patvirtino, kad įranga nebus grąžinta ieškovui. Skirtingai nei jis, atsakovė neturi jokių įrodymų, pagrindžiančių įmonės nuosavybę į įrangą. Ieškovas paaiškino, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, apžiūrint Pastatą 2018 m. gruodžio 18 d., buvo nustatyta, kad pastate yra išlikusi ši įranga – medienos džiovinimo kamera (konstrukcija), 1 vnt. (sąrašo Nr. 7), džiovykla (viduje esantys įrengimai), 1 vnt. (sąrašo Nr. 8), juostinės šlifavimo staklės - 2,2 m, 1 vnt. (sąrašo Nr. 16), presas mechaninis skydų klijavimui, 1 vnt. (sąrašo Nr. 18), metalo tekinimo staklės – IK-62, 1 vnt. (sąrašo Nr. 19), suvirinimo aparatas BD-306, 1 vnt. (sąrašo Nr. 20), metalinis lovys medienos impregnavimui, 6,95 m ilgio, 1 vnt. (sąrašo Nr. 23), ratas lauke prie Pastato, metalinės spintos instrumentų saugojimui, 3 vnt. (sąrašo Nr. 24), stacionarios gręžimo staklės, 2 vnt. (sąrašo Nr. 29), kaltavimo staklės su elektros varikliu 2,2 kw, 1 vnt. (sąrašo Nr. 33), linija „Vebron“ – viso 65 m., 1 vnt. (sąrašo Nr. 15). Taip pat šios apžiūros metu Pastate buvo rasta nepilnai išlikusi įranga – medžio apdirbimo staklės „Kamro“ su pjuvenų nutraukėju vieno maišo, 1 vnt. (sąrašo Nr. 2), juostinis gateris – 7 m, 1vnt. (sąrašo Nr. 4), rasta apatinė dalis, įvairios figūrinės frezos, 57 vnt. (sąrašo Nr. 27), rasta tik 12 vnt., ofisiniai stelažai dokumentams, 2 vnt. (sąrašo Nr. 32), rastas tik 1 vnt. Tačiau ieškovo teigimu, Pastato apžiūros metu 2018 m. gruodžio 18 d. nebuvo rasti šie įrenginiai – reismusas CP8-2, 1 vnt. (sąrašo Nr. 1), hidraulinis tašo klijavimo presas, 9 m, 1 vnt., (sąrašo Nr. 3), medienos pjovimo staklės (išilginio pjovimo), 1 vnt. (sąrašo Nr. 9), dvejų velenų frezavimo staklės, 1 vnt. (sąrašo Nr. 10), medžio frezavimo staklės REXsu pjuvenų nutraukėju BGU vieno maišo, 1 vnt., staklės nerastos, rastas tik maišas (sąrašo Nr. 6), išilginis klijavimo presas su pjuvenų ištraukimo sistema „Kadis“ trijų maišų, 1 vnt., presas nerastas, rasti tik maišai (sąrašo Nr. 14), Reismusas  SCM S50, 1 vnt. (sąrašo Nr. 11), dvejų velenų frezavimo staklės (sienojų sukirtimui), 1 vnt. (sąrašo Nr. 12), keturpusės staklės „Verboom“, 1 vnt. (sąrašo Nr. 13), obliavimo-lyginimo staklės, 1 vnt. (sąrašo Nr. 17), frezavimo staklės, 1 vnt. (sąrašo Nr. 21), medienos inpregnavimo įrenginys, 1 vnt. (sąrašo Nr. 22), sienojų apdirbimo frezos: 40, 80 mm, 120 mm, 160 mm, 200 mm, 5 komp. (sąrašo Nr. 26), peilių galandinimo staklės, 1 vnt. (sąrašo Nr. 28), gaminiams transportuoti vežimas keturiais ratais, 1 vnt. (sąrašo Nr. 31). Kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2018 m. sausio mėn. atsakovė dalį ginčo įrangos pardavė kaip metalo laužą už 2 752 Eur, šią sumą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo kaip neišlikusios įrangos vertę. Ieškovas pažymėjo, kad nors neišlikusios įrangos vertė yra žymiai didesnė nei 2 752 Eur, tačiau jis patirtą žalą vertina šia suma, siekdamas nevilkinti teismo proceso.

2.       Atsakovė UAB „Baltic suppliers group“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jis visuomet dirbo Pastate su ginčo įranga iki jo atleidimo iš darbo pas atsakovę. Ieškovas Pastate dirbo tik nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai įsidarbino pas atsakovę, tuo tarpu pagal Sutartį ieškovas nurodo įrangą įgijęs 2010 m. birželio 1 d. Tuo metu ieškovas niekur nedirbo, vėliau nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas po įrangos įsigijimo apskritai nebuvo įdarbintas. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovo pateikta Sutartis liudija, kad įranga buvo pas UAB „Atkirta“. Tai visai kitas juridinis asmuo, nei UAB „Atkirtos ranga“. Atsakovė Pastatą ir jame buvusią įrangą įsigijo iš UAB „Atkirtos ranga“, ne iš UAB „Atkirta“. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nurodė Pastato įsigijimo chronologiją: 2000 m. liepos 18 d. UAB „Jaura“ bankroto administratorius pardavė D. M. įmonei Pastatą su džiovykla Elonika iš varžytinių, 2002 m. vasario 1 d. D. M. įmonė pardavė Pastatą UAB „Bartkuškio medis“, 2007 m. birželio 11 d. UAB „Bartkuškio medis“ Pastatą pardavė UAB „Atkirtos ranga“, kuriai 2009 m. kovo 31 d. buvo iškelta bankroto byla, 2011 m. birželio 9 d. BUAB „Atkirtos ranga“ Pastatą pardavė UAB „Ectornet Lietuva“, o 2011 m. gruodžio 12 d. UAB „Ectornet Lietuva“ Pastatą pardavė atsakovei. Taigi, UAB „Atkirta“ niekada nevaldė Pastato, ji apskritai neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Taip pat atsakovė nesutinka, kad Sutartyje nurodyta įranga buvo perduota atsakovei naudotis panaudos pagrindu pagal žodinį susitarimą su ieškovu. Tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, o pagal įstatymo raidę sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, turėjo būti rašytinė. Atsakovė byloje laikėsi esminės pozicijos, kad įranga, esanti Pastate, atsakovės yra įgyta kartu su Pastatu iš UAB „Ectornet Lietuva“, o pastarosios iš UAB „Atkirtos ranga“. Ieškovas niekada nedisponavo įranga, esančia pas atsakovę, jos neturėjo galimybės kontroliuoti, nedirbo Pasate. Ieškovas taip pat niekuomet jokiu aktu nebuvo patikėjęs jam priklausančios įrangos atsakovei. Be to atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „LVS medis“ ir UAB „DonVytas“, iš kurių įrangą įgijo ieškovas, turėjo nuosavybės teisę į įrangą, esančią atsakovės Pastate: įrangos įsigijimo ar komplektavimo dokumentų, įrangos perdavimo atsakovei ar ankstesniems savininkas aktų, įrangos įvedimo į eksploataciją atsakovės Pastate aktų, panaudos, nuomos sutarčių su atsakove ar buvusiais savininkais. Kad UAB „DonVytas“ negalėjo įsigyti iš UAB „LVS medis“ atsakovės Pastate buvusios džiovinimo kameros pagal tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo sutartį liudija tai, kad šią džiovinimo kamerą 2002 m. vasario 1 d. D. M. įmonė pardavė UAB „Bartkuškio medis“, kuris ją 2007 m. birželio 11 d. pardavė kartu su Pastatu UAB „Atkirtos ranga“. Atsakovė atsiliepime pabrėžė, kad ieškovas niekada jokios įrangos, kuri būtų pas atsakovę, neįgijo ir jokių įrodymų apie tai, kad ieškovo nurodytą įrangą perdavė atsakovei, nepateikė. Priešingai, iš byloje esančio inventorizacijos akto Nr. 2011/12/12/001 matyti, kad įsigijus Pastatą, jame esanti įranga buvo inventorizuota ir apskaityta pas atsakovę. Tuo tarpu atsakovės administratoriui gavus ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščius ir nustačius, kad turto likutinė vertė yra nulinė, toks turtas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas buvo tvarkomas kaip atliekos.

3.       Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo byloje nepateikė.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė ieškovo V. S. ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovę BUAB „Baltic suppliers group“ grąžinti ieškovui V. S. išlikusį 2010 m. birželio 1 d. naudoto turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2010/06/01 priede Nr. 1 nurodytą turtą – įrangą, priklausančią ieškovui nuosavybės teisėmis, esančią medienos apdirbimo ceche, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini): juostines šlifavimo stakles – 2,2 m, 1 vnt., presą mechaninį skydų klijavimui, 1 vnt., metalo tekinimo stakles IK 62, 1 vnt., suvirinimo aparatą BD 306, 1 vnt., metalinį lovį medienos impregnavimui, 6,95 m ilgio, 1 vnt., metalines spintas instrumentų saugojimui, 3 vnt., stacionarias gręžimo stakles, 2 vnt., kaltavimo stakles su elektros varikliu 2,2 kw, 1 vnt.; taip pat grąžinti įrangos dalis: medžio apdirbimo staklių KAMRO su pjuvenų nutraukėju 1-no maišo, 1 vnt., išlikusią dalį - pjuvenų nutraukėją 1-no maišo, juostinio gaterio, 7 metrų, išlikusią dalį - apatinę juostinio gaterio dalį, linijos Vebron, 65 metrų, išlikusią dalį - ritininę gaminių judėjimo sistemą prie įrengimų, 65 metrų, bei priteisti iš atsakovės ieškovui 2 752 Eur nuostolių; kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

5.       Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 1 d. ieškovas ir UAB „DonVytas“ sudarė naudoto turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010/06/01, kuria UAB „DonVytas“ pardavė ieškovui naudotą turtą, kurio sąrašas pridedamas prie Sutarties kaip priedas Nr. 1, už 10 000 Lt. Sutartyje buvo nurodyta, kad turtas randasi (duomenys neskelbtini) – rąstinių namų ceche, stacionariai sumontuotas (buvusiame UAB „Atkirta“ rastinių namų ceche). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Sutarties sudarymo dieną 2010 m. birželio 1 d. pastatas – medienos apdirbimo cechas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1 915,33 kv. m, priklausė UAB „Atkirtos ranga“ 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. BM-13-11/06 ir 2007 m. sausio 11 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Iki tol šis pastatas, kurio statybos metai – 1988 m., nuo 1993 m. kovo 17 d. iki 1993 m. birželio 2 d. priklausė E. P. 1992 m. kovo 30 d. priėmimo-perdavimo akto, 1993 m. vasario 19 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 140 pagrindu, nuo 1993 m. birželio 2 d. iki 2000 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Jaura“ 1993 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 2104 pagrindu, nuo 2000 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. vasario 25 d. D. M. individualiai įmonei 2000 m. liepos 18 d. viešųjų varžytinių akto Nr. 4 pagrindu, nuo 2002 m. vasario 25 d. iki 2007 m. birželio 11 d. UAB „Bartkuškio medis“ 2002 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-587 pagrindu. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Sutartyje nurodyta įrangos buvimo vieta buvo ne UAB „Atkirtos ranga“ medienos apdirbimo ceche, kuriai priklausė Pastatas Sutarties sudarymo metu, o visai kitos įmonės, kurios pavadinimas UAB „Atkirta“, medienos apdirbimo ceche. Teismas vertino, kad ši atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Atkirtos ranga“ pavadinimas nuo 1997 m. sausio 28 d. iki 2008 m. liepos 10 d. buvo UAB „Atkirta“, dėl ko tikėtina Sutartyje ieškovas ir UAB „DonVytas“ įrašė senąjį UAB „Atkirtos ranga“ pavadinimą. Tuo tarp atsakovės nurodoma UAB „Atkirta“, juridinio asmens kodas 301818220, buvo įsteigta kaip nauja įmonė 2008 m. liepos 31 d. Ji niekada nuosavybės teise Pastato nevaldė, ką nurodė pati atsakovė atsiliepime.

6.       Teismas nustatė, kad Sutartimi šalys susutarė, kad UAB „DonVytas“ perduos turtą ieškovui ne vėliau nei iki 2010 m. birželio 2 d. Sutarties priede Nr. 1 ir 2010 m. birželio 1 d. ieškovo ir UAB „DonVytas“ surašytame turto perdavimo-priėmimo akte jame išvardintas turtas apibūdinamas nurodant jo pobūdį, tam tikrais atvejais matmenis (ilgį, plotį ar svorį), taip pat jų inventorinį numerį. Jokių kitų duomenų, identifikuojančių šį turtą (turto pagaminimo datos, jo gamyklinių numerių, jo sudėties, instrukcijų, kt.), Sutartyje nėra nurodyta. Ieškovas byloje teigė, kad šis turtas, nurodytas Sutartyje turi būti identifikuojamas pagal du požymius: jų inventorizavimo numerius, kurie buvo ant kiekvieno objekto Sutarties sudarymo metu, kaip yra nurodyta Sutarties priede Nr. 1 ir 2010 m. birželio 1 d. turto priėmimo-perdavimo akte, taip pat pagal tai, kad visas turtas tiek iki Sutarties pasirašymo, tiek po to buvo Pastate, stacionariai sumontuotas. Teismas nurodė, jog siekiant ištirti šias ieškovo nurodytas aplinkybes, 2018 m. gruodžio 18 d. buvo paskirta Pastato ir jame esančios įrangos apžiūra (t. 4, b. l. 167-168, 189, t. 8, b. l. 167-171), kurios metu ieškovas nurodė atpažinęs jo pagal Sutartį įsigytos įrangos dalį, tačiau ant šios įrangos nebuvo Sutarties priede Nr. 1, taip pat 2010 m. birželio 1 d. turto priėmimo-perdavimo akte nurodytų inventorinių numerių. Toks numeris jau po Pastato apžiūros buvo pastebėtas ieškovo vienoje iš nuotraukų, darytoje apžiūros metu, ant metalinės spintos (t. 7, b. l. 1-3, t. 6, b. l. 116). Šis inventorinis numeris sutampa su numeriu nurodytu Sutarties priede Nr. 1. Aiškinantis aplinkybes, ieškovas teigė, kad inventoriniai numeriai turtui buvo suteikti UAB „DonVytas“, nes tai buvo būtina šios įmonės buhalterinei apskaitai. Byloje liudytoju apklaustas V. K., UAB „DonVytas“ direktorius, šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigė, nurodydamas, kad UAB „DonVytas“ ieškovui parduodamo turto nežymėjo inventoriniais numeriais, o juos galėjo sužymėti pats ieškovas. Liudytojas J. V. nurodė, kad įranga Pastate jam dirbant buvo sužymėta inventoriniais numeriais, tačiau jis nežino kas sužymėjo.

7.       Vertindamas šių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka teigti, kad visa įranga, nurodyta Sutartyje, Sutarties sudarymo metu ar iki tol buvo faktiškai sužymėta joje nurodytais inventoriniais numeriais, tačiau sprndė, jog Pastate esančiai ir ieškovo įsigytai įrangai ieškovas pats suteikė inventorinius numerius ir dalį įrenginių pagal šiuos numerius sužymėjo. Tą neginčijamai patvirtina byloje esanti metalinės spintos nuotrauka (t. 6, b. l. 116). Tą taip pat patvirtina ir kitos į bylą ieškovo pateiktos nuotraukos. Būtent į bylą ieškovo pateiktose Sutarties priedo Nr. 1 4 punkte nurodyto įrenginio – juostinio gaterio nuotraukose, matyti, kad Sutartyje nurodytas inventorinis Nr. 72305 ant įrenginio yra 2011 m. liepos 14 d. darytoje nuotraukoje, tačiau jo nėra 2010 m. vasario 8 d. darytoje nuotraukoje (t. 7, b. l. 35, 46). Sutarties priedo Nr. 1 14 punkte nurodyto įrenginio – išilginio klijavimo preso su pjuvenų ištraukimo sistema „Kadis“, nuotraukose matyti, kad Sutartyje nurodytas inventorinis Nr. 72304 yra 2011 m. kovo 23 d. darytoje nuotraukoje, tačiau jo nėra 2008 m. vasario 8 d., 2008 m. spalio 23 d. darytose nuotraukose (t. 7, b. l. 37, 72, 45). Abiejų šių įrenginių ir/ar jų dalių, ant kurių šie numeriai buvo, teismas 2018 m. gruodžio 18 d. apžiūros metu Pastate neaptiko (t. 8, b. l. 167-171). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo samprotavimus, kad Sutartyje nurodyti inventoriniai numeriai ant kitų Pastate esančių (išlikusių) įrenginių atsakovės buvo nuplauti panaudojus tam tikras chemines medžiagas, kilus ginčui tarp atsakovės ir ieškovo. 

8.       Teismas nurodė, jog nepaisant to, kad ne visa įranga yra sužymėta inventoriniais numeriais, tai savaime nereškia, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas įrangos tapatumą įrodinėja ir kitomis aplinkybėmis, būtent, tuo, kad jo įsigyta įranga Sutartimi visą laiką nuo Sutarties sudarymo iki jam baigiant darbą pas atsakovę buvo Pastate, visą laiką jo buvo naudojama atliekant darbines funkcijas kaip gamybos vadovui. Šią aplinkybę, išskyrus kiek tai susiję su įvairiomis figūrinėmis frezomis, teismas laikė esant įrodyta. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vėliau pakeitusioje pavadinimą į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „Baltic suppliers group“. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė jo darbo sutarčių su minėtais darbdaviais, tačiau tai nekliudo pripažinti šią aplinkybę buvus, nes visuma byloje surinktų įrodymų (išsamūs ir nuoseklūs ieškovo paaiškinimai, liudytojų V. K., J. V. parodymai) leidžia teigti esant labiau tikėtina, kad ieškovas iš esmės nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atlikdamas darbines funkcijas Pastate kaip gamybos vadovas matė šią įrangą Pastate, naudojamą pagal paskirtį. Teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovas niekur nedirbo, taLiudytojas čiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindu teigti, kad šiuo laikotarpiu įrangos Pastate nebuvo. Liudytojas V. K. patvirtino, kad pasirašant Sutartį įranga buvo Pastate, jis su ieškovu ją Pastate apžiūrėjo. Taip pat teismas nustatė, kad BUAB „Atkirtos ranga“ 2010 m. birželio 15 d. nuomos sutartimi Nr. 2010/06/15 išnuomojo Pastatą Z. S. personalinei įmonei naudoti pagal tikslinę jo paskirtį, o ši 2010 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartimi Pastatą tai pačiai paskirčiai išnuomojo (duomenys neskelbtini), kur ieškovas dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ieškovas teigė, kad baigęs darbą (duomenys neskelbtini), jis toliau dirbo Pastate, tačiau jau kaip atsakovės darbuotojas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas pas atsakovę įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, kad nuosavybės teisę į Pastatą atsakovė įgijo tik 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Ektornet Commercial Lithuania“. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, neigdama aplinkybę dėl ieškovo nepertraukiamo darbo Pastate gamybos vadovo pareigose, negalėjo paaiškinti kur konkrečiai buvo jo darbo vieta laikotarpiu iki Pastato įsigijimo 2011 m. gruodžio 12 d., todėl teismas vertino esant labiau tikėtina, kad ir šiuo laikotarpiu ieškovas dirbo Pastate. Tokią išvadą pagrindžia ir 2011 m. rugsėjo 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties (t. 2, b. l. 176-178) sąlygos, iš kurių matyti, kad BUAB „Atkiros ranga“ perleidžiant Pastatą UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ dalis Pastato buvo nuomojama, o nuomininkai turėjo jį atlaisvinti per 2 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo (4.4, 4.5 punktai). Įrangos buvimą pastate patvirtino irliudytojai J. V. bei Č. Z..

9.       Atsakovė teigė, kad ieškovas turėjo nurodyti Sutartyje nurodytos įrangos gamyklinius numerius, kitus duomenis iš gamyklinių kortelių ar kitų šaltinių, kuriuos išlikusi įranga, esanti Pastate, turi. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu buvo nustatyta, kad tam tikra įranga, esanti Pastate, turi ant jos išrašytus, primontuotus gamyklinius numerius, taip pat gamyklines korteles. Tačiau teismo vertinimu, tai, kad šie duomenys iš gamyklinių kortelių nenurodyti Sutartyje, neleidžia teigti ieškovą neįrodžius fakto, kad jo įsigyta įranga Sutartimi ir yra įranga, buvusi ir/ar esanti Pastate iki šiol. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.3 straipsnio 2 dalį nepakeičiamaisiais daiktais laikomi individualiais požymiais apibūdinti daiktai, o individualiais požymiais apibūdintais daiktais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų (CK 4.4 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas neįtvirtina būdo kuriuo vienas vienarūšis daiktas turi būti atskiriamas nuo kito. Šiuo atveju ieškovas nurodė tai, kad Sutartyje nurodyti įrenginiai jos sudarymo dieną buvo Pastate, bei šią aplinkybę pagrindė įrodymais. Priešingai, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad įranga, buvusi Pastate Sutarties sudarymo dieną, buvo faktiškai pakeista kita, nors ir vienarūšia įranga.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovas teigė, jog jis nuo įsidarbinimo pas atsakovę dienos perdavė įrangą atsakovei naudoti gamyboje pagal žodinę panaudos sutartį. Tuo tarpu atsakovė tvirtino, kad ji įrangą valdo ne panaudos, o nuosavybės pagrindu pagal 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2011 m. gruodžio 16 d. inventorizacijos aktą Nr. 2011/12/16/001. Vertindamas šias aplinkybes teismas konstatavo, kad Pastatą atsakovė įsigijo 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Ektornet Commercial Lithuania“. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ parduodamą kilnojamąjį turtą atsakovei, priešingai, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad daiktai yra atlaisvinti (sutarties 7.7 punktas). Iš liudytoju byloje apklausto S. Š. parodymų nustatyta, kad nupirkus Pastatą buvo sprendžiamas klausimas dėl jame esančios įrangos, S. Š. kaip įmonės vyr. finansininkas siūlė šį turtą inventorizuoti. Būtent to pasėkoje buvo surašytas 2011 m. gruodžio 16 d. inventorizacijos aktas Nr. 2011/12/16/001 (toliau – Inventorizacijos aktas), kuriame buvo aprašyti visi įrengimai, rasti Pastate po jo įsigijimo. Todėl teismas nesutiko su atsakove, jog šis Inventorizacijos aktas iš esmės yra atsakovės nuosavybės teisę į jame nurodytą įrangą patvirtinantis dokumentas.

11.       Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar Sutartyje nurodyti įrenginiai yra tie įrenginiai, kuriuos Inventorizacijos aktu inventorizavo atsakovė. Teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės siūlė šalims teikti papildomus įrodymus aplinkybei, kokia įranga buvo rasta 2018 m. gruodžio 18 d. Pastato apžiūros metu, ar tai yra įranga (jos dalis), kuri nurodyta Sutartyje, ar tai yra įranga (jos dalis), kuri nurodyta Inventorizacijos akte, kaip teigia atsakovė, ar Sutartyje minima įranga, jos dalis, yra tapati/netapati. Ieškovas dėl teismo pasiūlytų įrodinėti aplinkybių pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, taip pat kelių įrenginių – išilginio klijavimo preso (Sutarties priedo Nr. 1 14 pozicija), hidraulinio tašo klijavimo preso (Sutarties priedo Nr. 1 3 pozicija), eksploatavimo vadovus. Atsakovė jokių papildomų įrodymų, reaguodama į šį teismo siūlymą, į bylą nepateikė. Todėl vertindamas įrodymus, ir atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę, teismas sprendė, jog ieškovas pakankamais įrodymais pagrindė aplinkybę, kad įranga, nurodyta Sutartyje, ir yra įranga, buvusi ir/ar iki šiol esanti (išlikusi) Pastate, taip pat paneigė atsakovės iškeltą abejonę, kad Inventorizacijos aktu atsakovė inventorizavo visai kitą įrangą. Šias išvadas teismas pagrindė ir kitais įrodymais, įskaitant liudytojo S. Š., J. V., V. K. parodymais, ieškovo paaiškinimais. Teismo vertinimu Sutartyje ir atsakovės inventorizacijos akte ta pati įranga yra įvardijama skirtingai. Įranga, nurodyta Inventorizacijos akto 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 19, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 33 punktuose, faktiškai atitinka įrangą, nurodytą Sutarties atitinkamai 15, 10, 3, 4, 21, 9, 17, 7 ir 8, 13, 15, 11, 14 ir 15, 3, 15, 31, 16, 1, 30, 21, 2, 6 punktus (t. 4, 149-151). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu, faktiškai atpažino ginčo objektu esančią Pastate išlikusią įrangą, pakomentavo, nurodė, kur kokia įranga stovėjo, kur kokios įrangos trūksta. Tuo tarpu atsakovė, jos atstovas bankroto administratorius, Pastato apžiūros metu nurodė negalintis nei įvardinti, kuris tiksliai įrenginys atitinka Inventorizacijos akte nurodytą įrenginį, nei paaiškinti teismui, kurio įrenginio šiuo metu nėra. Todėl vien tai, jog įrenginiai Inventorizacijos akte nurodomi kitu pavadinimu, savaime neleidžia teismui spręsti, jog kalbama apie kitus įrenginius, Teismas pažymėjo, kad liudytojas J. V. tam tikrus įrenginius taip pat įvardijo pavadinimais, kurie nurodyti ne Sutartyje, o Inventorizacijos akte, pvz., susparų užkirtimo staklės, vietoj dviejų velenų frezavimo staklės, kalibravimo įrenginys, vietoj obliavimo lyginimo staklės, dygiavimo linija ir dygiavimo presas vietoj išilginimo klijavimo preso, nors liudydamas patvirtino, kad įranga Pastate iš esmės nesikeitė.

12.       Teismas vertino, kad Sutartyje nurodytus įrenginius ieškovas perdavė naudotis atsakovei panaudos sutarties pagrindu tuo metu, kai įsidarbino gamybos vadovu. Netikėti šiais ieškovo paaiškinimais, juos vertinti kaip nelogiškus teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir liudytojo V. K., J. V. parodymai. Teisma slaikė įrodytu, kad tarp ieškovo ir atsakovės, atsakovei įsigijus nuosavybėn Pastatą 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, susiformavo panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas kaip panaudos davėjas perdavė atsakovei laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti daiktus, nurodytus Sutarties priedo Nr. 1 1-4, 9-24, 28-29, 31-33 punktuose, o atsakovė įsipareigojo grąžinti juos tokios būklės, kokios jie atsakovei buvo perduoti atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Sutarties priedo Nr. 1 1-4, 6, 9-24, 28-29, 31-33 punktuose yra nurodyti šie daiktai: reismusas CP8-2 (800 m. pločio) (t. 7, 48), medžio apdirbimo staklės Kamro su pjuvenų nutraukėju 1 maišo, hidraulinis tašo klijavimo presas 9 metrų (t. 7, b. l. 18-17, 28, 33, 42, 44), juostinis gateris (t. 7, b. l. 35-46), medžio frezavimo staklės Rex (t. 7, b. l. 62), medienos pjovimo staklės (t. 7, b. l. 61), dviejų velenų frezavimo staklės (sienojų sukirtimui) (t. 7, b. l. 32, 36, 59), reismusas SCM-S50 (t. 7, b. l. 34, 64, 65, 66), dviejų velenų frezavimo staklės (sienojų sukirtimui) (t. 7, b. l. 30, 31, 55, 70), keturpusės staklės Vebroom (t. 7, b. l. 13-15, 16, 22, 26, 29, 47, 54), išilginis klijavimo presas su pjuvenų ištraukimo sistema Kadis 3 maišų (t. 7, b.l. 20, 23, 27, 37, 45), linija Vebron, viso 65 metrai (ritininė gaminių judėjimo sistema prie įrengimų, su stacionariai pritvirtinta atpjovimo sistema – 3 pjūklai) (t. 7, b.l 12, 19, 24, 25, 38, 51, 52, 53, 57, 58, 60, 69, 21, 23), juostinės šlifavimo staklės, 2,2 metro (stacionarus įrenginys), presas mechaninis skydų klijavimui, metalo tekinimo staklės IK-62, suvirinimo aparatas BD306, frezavimo staklės (angokraščių stacionarios) (t. 7, b. l. 41), medienos inpregnavimo įrenginys, metalinis lovys medienos inpregnavimui 6,95 metro, metalinės spintos instrumentų saugojimui, 3 vnt., peilių galandinimo staklės, stacionarios gręžimo staklės, stovinčios linijoje Vebron, sienojų skylių gręžimui, 2 vnt. (t. 7, b. l. 12, 49), gaminiams transportuoti vežimas (arklinis vežimas) keturiais automobiliniais ratais, ofisiniai stelažai dokumentams, 2 vnt., kaltavimo staklės savo gamybos su elektros varikliu 2,2 kw. Tuo tarpu byloje surinktų įrodymų nepakanka teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo panaudos teisiniais santykiai dėl Sutarties priede Nr. 1 7, 8, 25, 26 nurodytų daiktų, t. y. medienos džiovinimo kameros (konstrukcijos ) ir džiovyklos (viduje esančių įrengimų) (t. 7, b. l. 39, 40, 43, 71), sienojų apdirbimo frezų (40, 80, 120, 160 mm), 5 komplektai, ir įvairių figūrinių frezų, 57 vnt.  Teismas pažymėjo, jog pagal CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis panaudos sutartis, sudarta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti sudaroma rašytine forma. Tačiau tai, kad ši sutartis raštu nebuvo sudaryta, nepaneigia minėtų susiformavusių panaudos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. CK 1.93 straipsnio 6 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raštu, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorių prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojo parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, byloje yra netiesioginių įrodymų, liudijančių sandorio sudarymą – Inventorizacijos aktas, kuriuo atsakovė, neturėdama nuosavybės teisės į įrangą, esančią Pastate, ją inventorizavo, tikslu pateisinti atsakovės išlaidas jos remontui, priežiūrai jos naudojimo metu, taip pat atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, kitas aplinkybes, kad asmenys (V. T., A. K.), su kuriais atsakovės vardu ieškovo buvo tartasi dėl ieškovui priklausančios įrangos, nurodytos Sutartyje, panaudos, yra mirę, atsakovei šiuo metu atstovauja bankroto administratorius, kuris betarpiškai atsakovės veikloje iki bankroto nedalyvavo, draudimas naudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

13.       Spręsdamas dėl medienos džiovinimo kameros (konstrukcijos) ir džiovyklos (viduje esančių įrengimų), teismas nurodė, kad Pastato paskutiniai kadastriniai matavimai atlikti 2001 m. kovo 26 d. Pagal šiuos kadastrinius matavimus Pastate yra 64,95 kv. m patalpa, įvardinta kaip džiovykla. Būtent ši patalpa 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu buvo įvardinta ieškovo kaip Sutarties priede Nr. 1 7, 8 punktuose nurodytas objektas – medienos džiovinimo kamera (konstrukcija) ir džiovykla (viduje esantys įrengimai). Ieškovas, jo atstovės bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad ieškovui pagal Sutartį priklauso ne pati patalpa, bet konstrukcija ir viduje esantys įrengimai, tačiau nei pačios konstrukcijos, nei įrengimų, jų skaičiaus, pobūdžio išsamiai ir aiškiai nurodyti negalėjo. Teismo vertinimu, nei šie ieškovo, jo atstovių paaiškinimai, kurie nesutampa su ieškovo paaiškinimais, nurodytais 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu (jos metu ieškovas teigė, kad jam priklauso ir sienos, ir visa konstrukcija, ir viduje esantys įrengimai), nei kiti byloje surinkti įrodymai, neleidžia teismui pagrįstai teigti, kad panaudos teisinių santykių objektu su atsakove buvo Sutarties priedo Nr. 1 7, 8 punkte nurodyti įrengimai kaip kilnojamieji daiktai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog Pastate esanti džiovykla (jos konstrukcija, viduje esantys įrengimai), nėra Pastato dalis. Iš byloje surinktų įrodymų matyti tik tai, kad 2000 m. liepos 18 d. parduodant Pastatą iš viešų varžytinių kartu kaip atskiras turtinis vienetas buvo parduodama ir medienos džiovykla Elonika su katiline (t. 2, b. l. 168). Tai, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti esant tikėtina tuo metu džiovyklą buvus kilnojamuoju daiktu – buvus ją nepritvirtintą ar pritvirtintą taip, jog buvo galima ją atskirti nuo Pastato, išsaugant pastarosios džiovyklos individualias savybes. Vėliau sekusių Pastato pardavimo (perdavimo) metu 2002 m. vasario 1 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2011 m. gruodžio 12 d., džiovykla jau nebuvo nurodyta kaip atskiras pirkimo-pardavimo objektas, nors tikėtina nuo 2001 m. kovo 28 d., kuomet kadastriniai matavimai buvo pakeisti, ji jau buvo pritvirtinta prie Pastato taip, kaip ji Pastate yra pritvirtinta šiuo metu. Teismo vertinimu, tikėtina, kad 2001 m. kovo 28 d. džiovyklos konstrukcija ir joje esantys įrengimai jau buvo prijungti prie Pastato taip, kad jie prarado savo individualias savybes kaip kilnojamieji daiktai. Džiovyklos sienos ties grindimis yra įbetonuotos, be to džiovykla yra sujungta su katiline, esančia Pastate, kuri jai leido funkcionuoti. Todėl teismas sprendė, jog džiovykla visuomet sekė paskui Pastatą, kaip neatskiriama jo dalis ir negalėjo būti panaudos sutarties objektu su atsakove. Todėl šioje dalyje teismas atmetė ieškovo reikalavimą.

14.       Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo išreikalauti iš atsakovo frezas, teismas pasisakė, kad Sutartimi ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 5 komplektus sienojų apdirbimo frezų, taip pat 57 vienetus įvairių figūrinių frezų, kurios buvo Pastate sutarties sudarymo metu. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu vienoje iš spintų buvo rastos frezos, tačiau nei jų skaičius, nei jų matmenys Pastato apžiūros metu nebuvo nustatyti. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę grąžinti 12 vnt. figūrinių frezų. Teismo vertinimu, šis ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Teismas nurodė, kad frezos ra sunaudojami daiktai ir negalėjo būti panaudos sutarties objektu. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas byloje neneigė fakto, kad frezos yra naudojamos įrengimuose, esančiuose Pastate, ir ilgainiui susidėvi, jas būtina keisti naujomis. Be to, atsakovė į bylą pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad įrenginių Pastate naudojimo metu atsakovė įsigydavo naujas frezas (t. 7, b. l. 118). Tai liudija, kad frezos, nebūdamos nesunaudojamais daiktais, negalėjo būti panaudos sutarties objektu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad iki Pastatą įsigyjant atsakovei 2011 m. gruodžio 12 d. visos Sutartyje nurodytos frezos buvo Pastate. Teigti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu rastos frezos, yra frezos, ieškovo įgytos Sutartimi, teismas taip pat neturi pagrindo, nes Pastate buvo rasta daugiau nei 12 vnt. frezų ir ieškovas negalėjo nurodyti kurios iš jų yra jo.

15.       Teismas pažymėjo, kad remiantis CK 6.642 straipsniu, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kito termino. Iš ieškovo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas apie panaudos teisinių santykių nutraukimą atsakovę informavo 2018 m. vasario 6 d. prašymu, paprašydamas atsakovės grąžinti (leisti atsiimti) jam priklausančią Sutartyje nurodytą įrangą. Panaudos teisinių santykių nutrūkimą pagrindžia ir aplinkybė, kad atsakovės kreditoriai 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą dėl įmonės paskelbimo bankrutuojančia ir bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, o atsakovė nepranešė ieškovui apie ketinimą tęsti Sutartyje nurodytos įrangos panaudos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 5 dalis). Atsakovei įrangos nesutikus grąžinti (leisti atsiimti), tokį prašymą ieškovas atsakovei pateikė pakartotinai. Nei vieno iš jų nepatenkinus, ieškovas pateikė ieškinį teisme prašydamas atsakovę įpareigoti minėtą Sutartyje nurodytą įrangą grąžinti ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas šiuo atveju atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodinėjo CK 6.213 straipsnio 2 dalyje, 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimtinių aplinkybių, užkertančių teisę ieškovui reikalauti atsakovę įvykdyti prievolę grąžinti pagal panaudos sutartį gautą išlikusią įrangą, nurodytą Sutartyje, natūra. Byloje tarp šalių kilo ginčas tik dėl Sutartyje nurodytos įrangos išlikimo Pastate fakto. Ieškovas byloje teigė, kad jos dalis yra pilnai ar iš dalies išlikusi. Atsakovė gi teigė, kad jeigu jos dalis ir yra pilnai ar iš dalies išlikusi, byloje surinktų įrodymų identifikuoti šią Sutartyje nurodytą įrangą nepakanka. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka identifikuoti išlikusius Sutartyje nurodytus daiktus (įrangą) ar jų (jos) dalis. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuotraukų, Pastato apžiūros protokolo nustatyta, kad Pastato apžiūros metu 2018 m. gruodžio 18 d. jame buvo Sutartimi ieškovo įsigyti šie daiktai: juostinės šlifavimo staklės, fiksuotos nuotraukose, t. 6, 53, 54-55, 57-58, 64, presas mechaninis skydų klijavimui, fiksuotas nuotraukose, t. 6, b.l. 61-62, metalo tekinimo staklės IK 62, fiksuotos nuotraukose, t. 6, b.l. 73, 74, t. 5, b.l. 31, suvirinimo aparatas, fiksuotas nuotraukose, t. 6, b.l. 80, 81, t. 5, b.l. 32, metalinis lovys medienos inpregnavimui, 6,95 m ilgio, fiksuotas nuotraukose, t. 6, b.l. 124-127, metalinės instrumentų spintos – 3 vnt., fiksuotos nuotraukose, t. 6, b.l. 87-90, 89, 107, 108, 108, 1114, 116, 138, stacionarios gręžimo staklės – 2 vnt., fiksuotos nuotraukose, t. 6, b.l. 23, 25, 27, 29, 30-33, t. 5, b.l. 28-29, ofisinis stelažas dokumentams – 1 vnt., fiksuotas nuotraukoje, t. 6, b.l. 128, kaltavimo staklės (savo gamybos) su elektros varikliu 2,2 kW, fiksuotos nuotraukose, t. 6, b. l. 59, 60, 63. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuotraukų, Pastato apžiūros protokolo taip pat nustatyta, kad Pastato apžiūros metu 2018 m. gruodžio 18 d. jame buvo Sutartimi ieškovo įsigyti, tačiau nepilnai išlikę daiktai: medžio apdirbimo staklės Kamro su pjuvenų nutraukėju 1 maišo (išlikęs pjuvenų nutraukėjas vieno maišo, kuris matosi nuotraukose, t. 5, b.l. 25, t. 6, b.l. 39), juostinis gateris – 7 metrų (t. 7, b.l. 35,46, išlikusi apatinė jo dalis, kuri matosi nuotraukoje, t. 6, b.l. 17), linija Vebron 65 metrų (išlikusi tik pati ritininė gaminių judėjimo sistema prie įrengimų, ne daugiau 65 metrų, t. 6, b.l. 18-22, 27-29, 40, 44, 91-92, 117; trys stacionariai pritvirtinti atpjovimo pjūklai neišlikę, ką nurodė pats ieškovas 2018 m. gruodžio 18 d. apžiūros metu, tai matyti ir iš nuotraukų, jas lyginant su darytomis anksčiau, t. 7, b.l. 20, 37, 51, 53, 72, lyginant su t. 6, b.l., , t. 7, b.l. 38, 60, lyginant su t. 6, b.l. 35, 36, 44). Teismo vertinimu, nuotraukose fiksuoti įrenginiai, kurie yra išlikę pilna apimtimi kaip vienetai, yra pakankamai aiškūs.

16.       Taip pat teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia identifikuoti ir nepilnai išlikusių trijų įrenginių dalis. Išlikęs pjuvenų nutraukėjas vieno maišo yra aiškiai fiksuotas nuotraukose kaip vientisas įrenginys (t. 5, b. l. 25, t. 6, b.l. 39). Pasisakant dėl teismo posėdžio metu išsakytų abejonių dėl juostinio gaterio išlikusios dalies, jos ilgio, konstatuotina, jog į bylą nėra pateiktų įrodymų, kurie leistų teismui teigti, kad išlikusi apatinė juostinio gaterio dalis yra didesnio ilgio nei 7 metrai. Byloje surinkti įrodymai, liudijantys, kaip juostinis gateris atrodė Sutarties sudarymo metu (t. 7, b.l. 35, 46), leidžia tikėtinai teigti, kad nuotraukoje, t. 6, b.l. 17, užfiksuotas įrenginys yra likusi juostinio gaterio, nurodyto Sutarties priedo Nr. 1 4 punkte, dalis. Pasisakant dėl teismo posėdžio metu išsakytų abejonių dėl Vebron linijos išlikusios dalies, jos ilgio, dalių skirtingų pločių, teismas mano esant pagrindą konstatuoti esant tikėtina, jog Pastate yra išlikusi 65 m Vebron linijos dalis, kuri fiksuota nuotraukose, esančiose t. 6, b.l. 18-22, 27-29, 40, 44, 91-92, 93-95, 99, 117. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybė, kad pats ieškovas, ją kaip inventorizuotą atsakovės Inventorizacijos akte, nurodė keturiose pozicijose, kaip susidedančią iš atskirų dalių, netapačių viena kitai: sienojų sukirtimo ir skylių gręžimo linijos padavimo juosta, 42 metrai, medienos padavimo stalas 5,9 metrai, padavimo stalas 17 m, medienos dygiavimo linija. Kadangi medienos dygiavimo linija, įvertinus patalpos Pastate 1-24, kurioje ji yra, ilgį (17,92 m, t. 8, b.l. 5), tikėtina lygi 17 m, teismas nurodė, jog sutinka, kad ši medienos dygiavimo linija, nurodyta Inventorizacijos akte, esanti prie išilginio klijavimo preso su pjuvenų ištraukimo sistema „Kadis“, fiksuota fotonuotraukose, t. 6, b.l. 93, 92, Sutartyje yra apibrėžta kaip 65 m Vebron linijos sudėtinė dalis, kurios ilgis 17 m. Tuo labiau, kad būtent prie šios linijos buvo du iš trijų presų, nurodytų Sutarties priedo Nr. 1 15 pozicijoje. Kita 65 m Vebron linijos dalis, įvertinus patalpos Pastate 1-23, kurioje ji yra, ilgį (73,04 m, t. 8, b.l. 5), tikėtina lygi 42 m, yra iš dešinės, įėjus į Pastatą, dalis stacionariai pritvirtinta palei langus, kita dalis palikta palei sieną šios patalpos Pastate gale, nepritvirtinta stacionariai (t. 6, b.l. 18-21, 24, 28-29, 40, 44). Dar viena jos dalis, platesnė už likusią, tikėtina 5,9 m, yra išdėstyta palei sieną šios patalpos Pastate vidury/gale, iš kairės, įėjus į Pastatą, nepritvirtinta stacionariai (t. 6, b.l. 91-92). Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu teismas taip pat nustatė, kad tam tikra ritininė sistema (jos dalis) yra saugoma ir Pastato pastogėje (t. 6, b.l. 131). Tačiau įvertinus tai, kad jos ilgio pagal byloje surinktus duomenis nėra galimybės nustatyti net tikėtinai, taip pat tai, kad Sutartyje buvo nurodytas didesnis nei 65 m Vebron linijos ilgis (75 m, t. 1, b.l. 12), o Inventorizacijos akte minimas dar vienas padavimo stalas (ilgis 4,88 m, t. 4, b.l. 19), teigti, kad ir ši ritininė sistema patenka į ginčo objektu esančią 65 m ilgio Vebron liniją, teismas neturi pakankamo pagrindo. Teismas sprendė, jog byloje nustačius, jog Pastate yra išlikusi dalis ieškovui priklausančios Sutartyje nurodytos įrangos, kuri buvo perduota atsakovei naudotis panaudos pagrindu, ieškovo ieškinys dėl šios įrangos išreikalavimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

17.       Spręsdamas dėl Pastate neišlikusios Sutartyje nurodytos įrangos, jos vertės atlyginimo, teismas konstatavo, kad CK 6.637 straipsnis numato, kad panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą jo paskirtį. Be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Pagal CK 6.638 straipsnio 1 dalį panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jeigu daiktas žūtų ar būtų sugadintas naudojant jį ne pagal sutartyje numatytą paskirtį arba būtų perduotas trečiajam asmeniui be išankstinio panaudos davėjo rašytinio sutikimo. Daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika panaudos gavėjui taip pat tenka, jeigu jis naudojasi daiktu pasibaigus panaudos sutarties terminui. Teismas kosntatavo, kad Pastato apžiūros metu Pastate nebuvo ieškovo atsakovui perduotų naudotis šių Sutartyje nurodytų daiktų: Reismuso CPB-2 (800 m) pločio (t. 6, b. l. 100, t. 7, b. l. 48), hidraulinio tašo klijavimo preso 9 metrų (t. 7, b. l. 17-18, 28, 33, 42, 44), medžio frezavimo staklių (t. 7, b. l. 62), medienos pjovimo staklių (t. 7, b. l. 61), dviejų velenų frezavimo staklių (sienojų sukirtimui) (t. 6, b. l. 28, t. 7, b. l. 32, 36, 59), reismuso SCM-S50 (t. 7, b. l. 34, 64-66), dviejų velenų frezavimo staklių (sienojų sukirtimui (t. 6, b. l. 19, 21-24, t. 7, b. l. 30, 31, 55, 70), keturpusių staklių Vebron (t. 6, 87, 139, t. 7, b.l. 13-16, 22, 26, 29, 47, 54), išilginio klijavimo preso su pjuvenų ištraukimo sistema Kadis (likę tik maišai, t. 6, b. l. 93-94, t. 7, b.l. 20, 23, 27, 37, 45), obliavimo-lyginimo staklių (t. 6, b. l. 56), frezavimo staklių (t. 7, b. l. 41), medienos inpregnavimo įrenginio, peilių galandinimo staklių, gaminiams transportuoti vežimo, kurie buvo Pastate ieškovui išeinant iš darbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini) Be to, byloje nustatyta, kad Pastato apžiūros metu trūko ir kitų atsakovei perduotų naudotis Sutartyje nurodytų daiktų dalių: juostinio gaterio viršutinės dalies, linijos Vebron trijų pjovimo staklių, vieno ofisinio stelažo dokumentams. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad pripažinus atsakovę bankrutuojančia ir pradėjus jos bankroto procesą ne teismo tvarka atsakovė, veikdama per bankroto administratorių, dalį įrangos, buvusios Pastate, iš viso 16 tonų, 2018 m. sausio 22 d. pardavė Latvijos įmonei Baltic Investment, SIA už 2 752 Eur. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai įrenginiai sudarė šiuos 16 tonų metalo laužo, taip pat negalėjo paaiškinti, kas konkrečiai nusprendė kokią įrangą išvežti kaip metalo laužą iš Pastato (atsakovės atstovo teigimu, ją išsirinko patys pirkėjai), teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja esant tikėtina, kad 2018 m. sausio 22 d. atsakovė kaip metalo laužą pardavė minėtą Pastate neišlikusią įrangą, priklausiusią ieškovui pagal Sutartį, naudotą atsakovės panaudos pagrindais. Todėl už atsakovei perduotos naudotis minėtos ieškovui priklausančios Sutartyje nurodytos įrangos neišsaugojimą atsakovei, ką teisingai nurodė ieškovas, kyla civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Ieškovas patirtus nuostolius dėl atsakovei perduotos naudotis minėtos įrangos neišsaugojimą, taip pat pareigos ją grąžinti neįvykdymą skaičiuoja kaip atsakovės gautą naudą už jos pardavimą kaip metalo laužą. Teismo vertinimu, toks ieškovo pasirinktas patirtų nuostolių paskaičiavimo būdas yra pagrįstas, nes atsakovės gauta nauda už minėtos įrangos pardavimą kaip metalo laužo iš esmės atspindi minimalią šios įrangos vertę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teigti, kad ši įranga buvo verta dar mažiau teismas neturi pagrindo, nes byloje surinkti duomenys apie šios įrangos vertę ankstesniais laikotarpiais, pavyzdžiui, ją perleidžiant iš UAB „LVS medis“ UAB „DonVytas“, arba ją įkainojant pačiam ieškovui siūlant ją iš jo išsipirkti atsakovei atspindi panašią ar žymiai didesnę jos vertę. Todėl teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 752 Eur už neišsaugotą įrangą.

18.       Pasisakydamas dėl kitų ginčo šalių argumentų teismas pažymėjo, jog  2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, kad Pastatą ir kitus statinius-kiemo įrenginius (betono dangą, skaldos dangą, tvorą) atsakovė įsigijo už 74 512,35 Eur, tačiau teismo vertinimu, pati savaime atsakovės už Pastatą ir kitus statinius-kiemo įrenginius atsakovės mokėta kaina, jos dydis, niekaip neliudija, kad šią kainą atsakovė sutiko mokėti tik todėl, kad ją nustatant Pastate buvę įrenginiai buvo įvertinti kaip Pastato sudėtinė dalis. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovo į bylą pateikta Sutartis, taip pat 2010 m. sausio 29 d. naudoto turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2010 m. sausio 29 d. tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo sutartis, sudarytos UAB „LVS medis“ ir UAB „DonVytas“ (t. 1, b. l. 22-24), buvo sukurtos tik šiai bylai, nes aplinkybes apie įrangą galėję paliudyti asmenys V. T., A. K. šiuo metu yra mirę. Teismas konstatavo, kad tokių įrodymų, liudijančių, kad paminėtos sutartys yra suklastotos, atsakovė į bylą nepateikė, o akivaizdžių jų negaliojimo pagrindų teismas nensutatė. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, siekdama pagrįsti jos nuosavybės teisę į Pastate esančią įrangą, pateikė į bylą ilgalaikio turto žiniaraštį, 2016, 2017 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščius, ilgalaikio turto apskaitos korteles (t. 1, b. l. 77-117). Teismo vertinimu, kad šie įrodymai, neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Jie yra ne tik nepasirašyti juos sudariusių asmenų, bet ir pagal byloje apklausto liudytojo S. Š. parodymus tėra projektai. Teismo posėdžio metu S. Š. nurodė, kad ilgalaikio turto apskaitos korteles atsakovės apskaitoje buvo bandyta kurti, siekiant žinoti kiek išlaidų reikalauja kiekvienas Pastate esantis ir atsakovės inventorizuotas įrenginys atskirai, tačiau šis bandymas taip ir liko bandymu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas aplinkybę, kad Sutartimi jis įgijo nuosavybės teisę į jame nurodytą įrangą, grindė taip pat tuo, kad vienas iš Sutarties priede Nr. 1 nurodytų įrenginių (5 pozicija) bulgariškas autopakrovėjas vėliau buvo parduotas atsakovei pirkimo-pardavimo sutartimi. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Sutarties priede Nr. 1 buvo įvardintas ieškovo minimas įrenginys – bulgariškas autopakrovėjas, 3,5 tonos. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad šis įrenginys 2013 m. kovo 28 d. buvo parduotas atsakovei pirkimo-pardavimo sutartimi, o atsakovė už jį sumokėjo 7 150 Lt trimis mokėjimais. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoju byloje apklaustas S. Š. Todėl teismas pripažino, kad šios aplinkybės pagrindžia, jog Sutartimi įgytą įrangą, kaip ir bulgarišką autopakrovėją, ieškovas valdė nuosavybės teise, juo disponavo savo nuožiūra. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina ir faktą, kad kita įranga, nurodyta Sutartyje atsakovė naudojosi ne nuosavybės, o panaudos pagrindais. Teismas nurodė, kad atsakovė Pastate esančių įrenginių valdymą nuosavybės teise grindė taip pat į bylą pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, atsakovės teigimu, liudijančiomis atsakovės patirtas išlaidas dėl Pastate esančios įrangos remonto, priežiūros, atnaujinimo. Tačiau eismo vertinimu, net ir nustačius aplinkybę, kad atsakovė prižiūrėjo, remontavo įrangą, esančią Pastate, ji nepakeis teismo šiame sprendime padarytų išvadų, nes pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenustato kitaip.

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. papildomu sprendimu atmetė ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Atsakovė BUAB „Baltic suppliers group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

21.       Apeliantė pažymi, kad ieškovas negatoriniu ieškiniu reikalavo iš atsakovės priteisti ieškovo įsigytą medžio apdirbimo įrangą, kurią, jo teigimu, jis įsigijo pagal 2010 m. birželio 1 d. naudoto turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010/06/01 iš UAB „DonVytas“. Tuo tarpu UAB „DonVytas“ ją įsigijo iš UAB „LVS medis“ pagal 2010 m. sausio 29 d. naudoto turto pirkimo pardavimo sutartį. Apeliantė pažymi, kad ieškovas kaip savininkas reikšdamas negatorinį ieškinį pagal CK 4.98 straipsnį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Apelianto teigimu, šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad jis yra daiktų savininkas. Pažymi, kad įranga niekada ieškovui nuosavybės teise nepriklausė ir negalėjo priklausyti, kadangi ji iki tol nepriklausė neva ieškovui ją pardavusiam asmeniui – UAB „DonVytas“, dėl to jokia žodinė ir juo labiau rašytinė įrangos panaudos sutartis nebuvo ir negalėjo būti sudaryta. Ieškovas bei UAB „DonVytas“ vadovas, liudytojas V. K., nurodė, kad UAB „DonVytas“ ieškovui parduotą medžio apdirbimo įrangą gavo iš UAB „LVS medis“ už pastarosios įmonės skolas UAB „DonVytas“. Tačiau UAB „LVS medis“ (kurios įmonės vadovas Č. Z. negalėjęs atsakyti kokiais pagrindais naudojęsis UAB „Atkirtos Ranga“ pastatu) pardavė UAB „DonVytas“ tik 15 pozicijų įrenginių, 15 vnt. daiktų, t.y. dvigubai mažiau nei pardavė UAB „DonVytas“. Iš byloje nustatytų aplinkybių visiškai aišku, kad ieškovas įrangos įsigyti negalėjo, nes UAB „DonVytas“ jos neturėjo. Apeliantas teigia, kad ieškovo neva iš UAB „DonVytas“ įsigyta įranga negalėjo priklausyti UAB „DonVytas“. Be to, vėliau, kitų asmenų, kurie įrengė medienos perdirbimo cechą ir bankrutavo, ceche stacionariai sumontuota įranga, po jos sumontavimo buvo perleidžiama kartu su pastatu. Šią aplinkybę, be kitą ko, patvirtina tarp atsakovo ir UAB „Ektornet Lietuva“ sudaryta notarinė 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodytos sutarties 7.7 p. pardavėjo atstovas patvirtino, kad daiktai atlaisvinti <...>. Atsakovas įsigijęs šį nekilnojamąjį daiktą – cechą su jame esančiais medžio apdirbimo įrenginiais iš karto juos inventorizavo ir įtraukė į savo apskaitą kaip įsigyto daikto (pastatų) turinį.

22.       Apeliantas teigia, kad ieškovo į bylą pateikta Naudoto turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2010/06/01 su priedais yra niekinė. Šią sutartį patvirtinusio liudytojo UAB „DonVytas” vadovo V. K. parodymai yra prieštaringi. V. K. nurodė, kad nežiūrėjo ir neįsitikino, kokią įrangą jis už skolą perima iš UAB „LVS medis”, netikrino ar ši įranga priklauso UAB „LVS medis” ir ar yra šiai įrangai kokie nors įsigijimo dokumentai. Šios aplinkybės dar kartą paneigia UAB „DonVytas“, o vėliau ir ieškovo nuosavybės teisę į nurodytą įrangą. Liudytojas patvirtino, kad jokių inventorizacijos numerių ant įrangos nebuvo. Be to, kaip minėta, UAB „DonVytas” iš UAB „LVS medis” įsigijo įrangą išvardintą tik 15-oje pozicijų. Abejonių kelia ir pats ieškovo su UAB „DonVytas” atsiskaitymo už įsigytą įrangą būdas. Neva sumokėta grynais pinigais, reiškia neįmanoma patikrinti, ar realiai buvo atsiskaityta. V. K. negalėjo paaiškinti Naudoto turto pirkimo pardavimo sutarties 1 punkte esančio įrašo, apie tai, kad turtas yra buvusiame UAB „Atkirta” rastinių namų ceche. Apelianto teigimu, nenuoseklūs ir prieštaringi liudytojo V. K. parodymai įrodo, kad jokios realios sutarties dėl įrangos pardavimo ieškovui, nebuvo. Nors teismas sprendime nurodė, kad neva ieškovas išvykstamojo posėdžio metu atpažino ceche buvusią įrangą bei tiksliai nurodė kur ir kokia įranga stovėjo, dėl to teismui neva nėra pagrindo netikėti ieškovu bei liudytoju V. K. Šios teismo nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu priteisti ieškovui įrangą, nes pats ieškovas nuo pat pradžių tvirtino, kad šiame ceche dirbo ilgą laiką ir šią įrangą matė ir su ja dirbo kiekvieną dieną. Apžiūros metu ieškovas negalėjo atsakyti, kokios spalvos buvo jo neva jo įsigyti įrengimai, ar įrengimai neperdažyti, kuriose vietose ant jų buvo surašyti inventoriniai numeriai.

23.       Atsakovė pažymi, kad ieškovo 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški. Ieškovas negalėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus dėl faktinių įrangos įsigijimo aplinkybių. Ieškovas akivaizdžiai teikė teismui tikrovės neatitinkančius parodymus, juose painiojosi ir tai suprasdamas bandė išsisukti nuo atsakymų, tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymą siejo su jo turima cukralige, nors byloje jokių šią ligą patvirtinančių aplinkybių nėra, arba matydamas, jog jo duodami paaiškinimai gali nesutapti su prieš tai jo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas tiesiog nutraukdavo mintį ir toliau nieko neaiškino. Pažymėtina, jog ieškovui duodant parodymus jo atstovė nuolat taisydavo ieškovą ir užduodavo jam menamus klausimus, nors šaliai teikiant paaiškinimus tai nėra leidžiama. Klausimai paaiškinimus teikiančiai šaliai yra užduodami vėlesnėje stadijoje. Ieškovui teikiant paaiškinimus akivaizdžiai matėsi, jog ieškovas meluoja. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir darbdavių buvo sudaromos tik žodinės panaudos sutartys. Tokie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės ir neatitinka jokios verslo logikos. Tai, jog nei vienas iš tuometinių cecho savininkų nesudarė su ieškovu ar UAB „DonVytas“ jokios panaudos ar įrangos nuomos sutarties tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad šį įranga nei UAB „DonVytas“, nei ieškovui, niekada nepriklausė, o buvo pastato priklausiniu ir keliavo kartu su pastatu. Tai, kad įranga nepriklauso ieškovui, patvirtina faktas, kad ieškovas nesikreipė į bankrutuojančios UAB „Atkirtos ranga“ bankroto administratorių dėl įrangos atgavimo. Pažymi, kad cechas atsakovei buvo parduotas 2011 m. gruodžio 12 d. UAB „Ectornet Lietuva“. Šios įmonės cechas buvo įgytas 2011 m. rugsėjo 6 d. iš BUAB „Atkirtos ranga“ atstovaujamos bankroto administratoriaus V. B. Apelianto įsitikinimu, visa įranga, o ne tik teismo nustatyta džiovykla buvo laikoma pastato sudėtine dalimi ir buvo perleidžiama naujiems savininkams kartu su pastatu.

24.       Apelianto nuomone, teismas taip pat neteisingai identifikavo įrangą. Paaiškina, kad ieškovas nurodė, kad inventorinių numerių nebuvo, o jie buvo surašyti UAB „DonVytas“ parduodant šią įrangą ieškovui, numeriai buvo reikalingi UAB „DonVytas“ apskaitai ir juos surašė UAB „DonVytas“ darbuotojas. Šiuos ieškovo parodymus paneigė liudytojas V. K., kuris teisme nurodė, kad jokių inventorinių numerių UAB „DonVytas“ nereikėjo, UAB „DonVytas“ darbuotojai ant įrangos inventorinių numerių nerašė. Apeliantas pažymi, kad įrangos su nurodytais inventoriniais numeriais, išskyrus vieną spintą, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu rasta nebuvo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybę, jog ieškovo ieškinyje nurodyta įranga yra ta įranga, kuri yra ceche, patvirtina ieškovo į bylą pateikti eksploatavimo vadovai (t. 8, b. l. 92-111, 112-116, 118-127, 128-144), nes byloje nėra nustatyta, kad ieškovo pateikti vadovai yra būtent nuo šios įrangos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo pateiktuose įrangos eksploatavimo vadovuose yra nurodyti įrenginių gamykliniai numeriai, o ne ieškovo nurodomi inventoriniai numeriai. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad eksploatavimo vadovuose nurodyti ir ant įrenginių esantys gamykliniai numeriai yra tapatūs.

25.       Apeliantas pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą taip pat buvo nurodžiusi, kad ceche esanti medžio apdirbimo įranga jos buvo prižiūrima kaip nuosava, kadangi ji ir buvo laikoma atsakovės nuosavybe. Atsakovė ją ne tik remontavo, tačiau ir atliko pagerinimus, t.y. prie skirtingų staklių pridėjo papildomas dalis, taip akivaizdžiai pagerindamas šių įrenginių būklę, juos pakeisdamas. Teismas neteisingai vertino, kad atsakovė tai turėjo daryti pagal panaudos sutarties sąlygas. Atsakovės nuomone, teismas vadovavosi ne įrodymais, o tik prielaidomis, kadangi jokių kitų įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas įrangą įgijo, bei kad ceche esanti įrangą yra būtent ta įranga, kuri yra nurodyta 2010 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, byloje nebuvo. Dėl to nesant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismas negalėjo tenkinti ieškovo ieškinio.

26.       Apeliantė nurodo, kad nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti ieškovui nuostolius už neišsaugotą įrangą. Paaiškina, kad teismas iš atsakovo, ieškovo naudai, priteisė 2 752 Eur nuostolių atlyginimo sumą, už atsakovo neišsaugotą neva ieškovui priklausantį turtą. Teismas nustatė, jog atsakovas Latvijos bendrovei kaip metalo laužą perleido neva ieškovui priklausančią įrangą, o konkrečiai: Reismusą CPB-2 (800 m) pločio; Hidraulinį tašo klijavimo presą 9 m; Medžio frezavimo stakles; Medienos pjovimo stakles; Dviejų velenų frezavimo stakles (sienojų sukirtimui); Keturpusių staklių Vebron; Išilginio klijavimo preso su pjuvenų ištraukimo sistema Kadis; Obliavimo-lyginimo stakles; Frezavimo stakles; Medienos impregnavimo įrenginio, peilių galandimo staklių, gaminiams transportuoti vežimo. Pažymi, jog LR CK 6.249 str. žalą apibūdina, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą civilinės atsakomybės sąlygas, tuo pačiu ir žalą privalo įrodyti jos reikalaujantis asmuo – šiuo atveju ieškovas. Tačiau ieškovas teikdamas negatorinį ieškinį, neįrodinėjo ir dėl to nebuvo nustatinėjama, kokia yra kiekvieno įrenginio, nurodyto 2010 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede, kaina. Ieškovas byloje faktinės šių įrenginių kainos neįrodinėjo. Kaip yra nustatyta byloje, ieškovas įrangą neva įsigijo 2010 m. birželio 1 d. iš UAB „DonVytas“ už 10 000 Lt, t.y. 2 896,20 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog visa ieškovo iš UAB „DonVytas“ 2010 metais, t.y. prieš 9 metus iki teismo sprendimo, įsigyta įranga, buvo įgyta už 2 896,20 Eur. Tokią įrenginių kainą, 2010 metais, nustatė ieškovas bei juos parduodančio subjekto atstovas V. K. Pažymėtina, jog teismas sprendime nurodo, jog ceche nebuvo rasta vos 10 pozicijų įrenginių. Teismas šiuos įrenginius įvertino 2 752 Eur suma, t.y. vos 144,20 Eur mažesne suma, negu visi ieškovo sutartyje nurodyti įrenginiai, kas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. teismas, skaičiuodamas iš atsakovo ieškovo naudai priteistiną žalos atlyginimo sumą, taip pat turėjo vertinti įrangos amortizaciją (nusidėvėjimą), tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad perduodant metalo laužą Latvijos bendrovei, buvo perduota ne tik ceche nerasta įranga, bet ir kiti metalo gaminiai, dėl kurių jokių reikalavimų šioje byloje pareikšta nebuvo. Laikytina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi metalo laužo supirkėjų nurodyta kaina už visą jai priduotą metalą, kaip netektos įrangos kainos ekvivalentu. Toks teismo sprendimas sukuria ieškovui akivaizdžia turtinę naudą atsakovo sąskaita.

27.       Apeliantė taip pat teigia, jog teismas, nagrinėjamu atveju pažeidė atsakovės, kaip bankrutuojančios bendrovės pozicijos įrodinėjimo galimybę, tuo pačiu pažeisdamas ir atsakovės teisę į teisingą teismą. Atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu (II dalies garso įrašo 12:00) siekdama išsiaiškinti tarp ieškovo ir UAB „DonVytas“ įvykusio įrangos pardavimo sandorio faktines aplinkybes uždavė ieškovui klausimus dėl šių aplinkybių patikslinimo: kaip šalys vykdė atsiskaitymą, kur buvo vykdomas atsiskaitymas, kokiomis kupiūromis buvo atsiskaitoma ir t.t. Tokio pobūdžio klausimai bylose, kuriose yra atsiradę ginčai dėl sandorių vykdytų grynaisiais pinigais yra įprastas dalykas. Atsakovė gavusi atsakymus į šiuos užduotus klausimus iš ieškovo, vėliau turėtų galimybę juos palyginti su kitų liudytojų, o ypač su UAB „DonVytas“ atstovo V. K. pateiktas parodymais. Palyginus šių asmenų atsakymus būtų nustatyta, ar sandoris tarp šių šalių iš tikrųjų buvo sudarytas ar šis sandoris buvo sudarytas tik „dėl akių“, t.y. ieškovui siekiant neteisėtu būdu įgyti jam nepriklausantį ir negalintį priklausyti turtą. Tačiau teismas atsakovės atstovo - bankroto administratoriaus, ieškovui užduodamus klausimus pašalino, taip apribodamas atsakovės galimybes įrodinėti byloje savo poziciją, apribodamas galimybę nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tuo pačiu apribodamas atsakovės teisę į teisingą teismą.

28.       Ieškovas V. S. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atlyginant jas pirmiausia iš administravimo išlaidų, bei įskaityti pirmos instancijos teismo iš ieškovo atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo įsitikinimu, išanalizavus visą bylos medžiagą yra akivaizdu, kad jis įrodė, kad ginčo įranga priklauso būtent jam. Ieškovas nesutinka su apeliante, jog Sutartis yra negaliojanti. Paaiškina, kad atsakovė ikiteisminiame ginčo sprendimo procese ir teisminio proceso pradžios metu abejojo, ar Sutartis yra tikra, t.y. ar ji nėra specialiai sukurta prieš teismo procesą, ar pardavėjas UAB „DonVytas“ turi įrangos įsigijimo dokumentus, todėl prašė pateikti dokumentų originalus į bylą. Šis prašymas buvo tenkintas – visi originalūs dokumentai buvo pateikti teismui, į kiekvieną argumentą buvo atsikirsta, pateikiant paaiškinimus ir įrodymus. Teismas teisingai konstatavo, jog teisiškai nereikšmingi, atsakovo teiginiai dėl sutarties Nr. 10-01-29, sudarytos IĮ ,,DonVytas“ su UAB ,,LVS medis“ neteisėtumo ir samprotavimai dėl UAB ,,LVS medis“ 2009-2010 metais turėto turto. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai pastebi, kad nėra aišku, kokia buvo ekonominė nauda UAB „Donvytas“ parduoti įrangą ieškovui V. S., kas apskritai nėra tiesiogiai susiję su ginču.Pa-ymi, kad į šį klausimą atsakė pats UAB „Donvytas“ direktorius, V. K. patvirtindamas, kad sutartis jam buvo naudinga, nes jam tų įrenginių nereikėjo ir pardavė juos už panašią kainą, kokia juos ir įsigijo. Be to, paaiškino, jog įrangos dalis buvo įsigyta vėliau, po sutarties sudarymo su UAB ,,LVS medis“. Aplinkybes, kad ginčo įranga priklauso ieškovui, patvirtino ir liudytojas J. V., nurodydamas, kad įmonės direktoriai (kurie ir pasirašė inventorinį aktą) patvirtino jam ir siųsdami įmonės balansą, ir žodžiu, kad Pastatą perka įmonė (t. y. atsakovė), o V. S. „ateina su staklėmis“, kad įranga yra jo nuosavybė. Taip pat į bylą ieškovas pateikė iš liudytojo J. V. gautą elektroninį UAB „Baltic Suppliers Group“ balansą „xls“ formatu ir papildomai PDF formatu išsaugotą balanso excel lentelės dalį, pavadinta „turtas 2015“, o pačioje lentelėje ši dalis pavadinta „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis“ Iš šios lentelės matyti, kad į tikrąjį 2015 m. įmonės turto balansą nėra įtrauktos ieškovui priklausančios staklės ir įranga, o yra traukiamas pastatas, vienos staklės, priklausančios įmonei ir du kompiuteriai, tai pagrindžia, kad įmonė nelaikė ieškovo įrangos savo įranga. Ieškovas pažymi, kad Sutartis Priede Nr. 1 (sąrašo Nr. 5, Inventorinis Nr. – 72307) tarp kitos įsigyjamos įrangos yra nurodytas Bulgariškas auto pakrovėjas, kurio ieškovas nepašo grąžinti, nes šį auto pakrovėją pardavė atsakovui 2013 metais. Teismas teisingai įvertino šiuos įrodymus kaip pagrindžiančius ieškovo poziciją. Ieškovas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, jog ieškovas neva neįrodė, kad ant įrangos buvo inventoriniai numeriai. Šis motyvas yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi visi įrodymai teismui buvo pateikti. Ieškovas pateikė į bylą įrangos nuotraukas iš Pastato, kuriose matyti kad inventoriniai numeriai buvo ir sutampa su Sutartyje nurodytais. Inventoriniai numeriai buvo užrašyti raudonais dažais, kurie yra lengvai nuvalomi acetonu. Be to, ieškovas pažymi, kad dalies įrangos inventoriniai numeriai nesimato nuotraukose, bet apžiūros metu paaiškėjo, kad kai kurių įrenginių dalys buvo parduotos kaip metalo laužas, o būtent ant šių dalių ir buvo užrašyti inventoriniai numeriai. Ieškovas pažymi, kad atsakovė siekė išvengti įrangos apžiūros, teismui teikė sąmoningai subjektyvią patalpų fotofiksaciją, iš kurios nesimatytų įrangos, o apžiūros metu ji buvo rasta. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo rasta viena metalinė spinta su inventoriniu numeriu. Teismas teisingai vertino šį faktą kaip patvirtinantį ieškovo argumentus dėl įrangos nuosavybės. Ieškovas paaiškina, kad po sprendimo priėmimo sename kompiuteryje rado daugiau nuotraukų, kuriose fiksuota ta pati įranga Pastate su nuvalytais inventoriniais numeriais, todėl prašo jas prijungti apeliacinėje instancijoje. Apeliantė vėlgi nurodo, kad nesant rašytines panaudos sutarties, nebuvo pagrindo laikyti ieškovo įrangą atsakovo pastate, tačiau apeliantė visiškai ignoruoja ieškovo paaiškinimus dėl šios situacijos. Ieškovas neturėjo poreikio pasiimti įrangos anksčiau, nes ten dirbo ir nekilo jokių konfliktų, iki bankrutuojančią įmonę prižiūrėti perėmė administratorius. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad įranga buvo perleidžiama tik kartu su Pastatu ir kitaip nėra įmanoma, ir kad tai reiškia, jog atsakovė 2011-12-12 Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydamas Pastatą, įsigijo nuosavybėn ir Pastate esančią įrangą. Tai, kad įrangos dalies šiuo metu nėra Pastate, patvirtina, jog įrangą tikrai įmanoma išmontuoti, ir tai padarė (išmontavo) pats atsakovo atstovas, kuris teigė priešingai. Be to, iš 2011 m. gruodžio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas įsigijo Pastatą, matyti, kad Pastatas buvo perleistas be jokios įrangos. Ieškovas pažymi, kad nėra reikšmingi apeliantės teiginiai apie tai, jog neva negalima nustatyti, kad ieškovas tikrai atsiskaitė su įrangos pardavėju (UAB „Donvytas“). Ieškovas paaiškina, kad administratorius iš UAB ,,Baltic suppliers group“ priėmė tik Pastatą (medienos apdirbimo cechą), jokio kito turto nėra priimta, t. y. ginčo įranga nebuvo perduota administratoriui. Todėl administratorius apskritai neturėjo teisės disponuoti jam neperduotu ir jam nepriklausančiu turtu (ginčo įranga) bei UAB ,,Baltic suppliers group“ nepriklausančiu turtu (ginčo įranga), nes bankroto procedūros pradžioje ginčo įranga priklausė ir dabar priklauso ieškovui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Donvytas“ įsigijo mažiau įrangos nei pardavė ieškovui. Tačiau apeliantė nenuginčijo nei ieškovo ir UAB „Donvytas“ sudarytos sutarties, nei UAB „Donvytas“ ir UAB „LVS Medis“ sutarties. Be to, kaip jau buvo paaiškinta, UAB „Donvytas“ po įsigijimo iš UAB „LVS medis“ įsigijo ir daugiau įrangos jas pirkdamas ar perimdamas už skolas. Tai, kad vienoje sutartyje yra mažiau „pozicijų“ niekaip nepagrindžia to, kad įranga priklauso atsakovei, o ne ieškovui. Vienintelis atsakovės dokumentas, kuriame yra duomenų apie įrangą ir kuriuo atsakovė grindžia nuosavybės teises į ją, yra UAB ,,Baltic suppliers group“ 2011-12-16 Inventorizacijos aktas Nr. 2011/12/16/001. Tačiau šis Inventorizacijos aktas, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nėra įrangos įsigijimo dokumentas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą. Ieškovas paaiškina, kad teismas šioje byloje suteikė teisę šalims visomis procesinėmis priemonėmis ginti savo poziciją, vyko itin daug ilgų posėdžių, buvo teikiama daug įrodymų ir procesinių dokumentų, teismas vyko į Pastato apžiūrą. Atsakovo atstovas Administratorius buvo ne kartą teismo įspėtas dėl nepagarbos teismui ir procesui, būtent apeliaciniame skunde nurodomo garso įrašo metu – 2019-05-23 antros posėdžio dalies garso įrašo apie 12 minutę, vyksta ginčas ir teisėja dar kartą paaiškina atsakovės atstovui apie tai, kad šiuo metu vyksta klausimų uždavimo stadija, todėl reikia užduoti klausimus apie faktines aplinkybes, o ne duoti paaiškinimus ar siekti tik savosios pozicijos patvirtinimo ar nepatvirtinimo iš ieškovo. Administratoriaus užduodami klausimai kaip „Ar buvo protinga sumokėti 10 000 Lt už įrangą?“, iš tikrųjų neturi reikšmės byloje kilusio ginčo išsprendimui. Atsakovė nušalinimų teismui nereiškė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. yra gyvas, o pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai nurodo, kad A. K. ir V. T. yra mirę. Tačiau ieškovas pažymi, kad tokią informaciją apie įmonės buvusius vadovus teismui pateikė būtent pati atsakovė. V. T. iš tiesų yra miręs. Tuo tarpu A. K. paaiškinimai, įvertinat byloje surinktų įrodymų visumą, ieškovo vertinimu, nebūtų itin reikšmingi. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė jokių liudytojų, atsakovės darbuotojų, tarp jų atsakovės vadovų (A. K.) apklausti byloje neprašė. Ieškovo įsitikinimu, teismas teisingai išsprendė nuostolių priteisimo klausimą. Atsakovės atstovas patvirtino, kad įranga buvo parduota kaip metalo laužas, todėl ieškovas prarado savo turto (įrangos) dalį – jam padaryta turtinė žala, kurios suma kildinama būtent iš atsakovės pateiktų dokumentų ir nurodymų. Teismas teisingai vertino nuostolių dydį. Paaiškina, kad įranga šiuo metu yra net brangesnė, nei įsigijimo laikotarpiu, dėl jos tikslinės paskirties ir išskirtinumo, be to, ji buvo įsigyta palankia kaina, mažesne nei realia rinkos kaina, ji turi didelę atkuriamąją vertę ir su ja galima vykdyti medienos apdirbimo darbus, vykdyti pelningą veiklą. Į bylą buvo pateikti ir įvairios panašios įrangos skelbimai, patvirtinantys jos vertingumą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atlyginant jas iš administravimo išlaidų. Taip pat prašo išskaityti pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų dalį iš ieškovo atsakovui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

29.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

30.       Byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės į kilnojamuosius daiktus. Ieškovas, remiantis CK 4.98 straipsniu, prašo pripažinti jo nuosavybę ir išreikalauti kilnojamuosius daiktus iš atsakovės, t.y. atkurti prarastą valdymą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016 ir kt.).

31.       Šiuo atveju atsakove BUAB ,,Baltic suppliers group“ tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir šiuo metu nurodo, jog nepripažįsta ir ginčija ieškovo nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, t.y. teigia, kad ieškovo nurodyta 2010 m. birželio 1 d. įrangos įsigijimo Sutartis yra niekinė.

32.       Be to, atsakovė ginčija ir antrąjį teismų praktikoje pripažįstamą negatorinio ieškinio pagrindą, t.y. ginčija ieškovo nuosavybės teisės pažeidimus, teigdama, kad atsakovės žinioje esantys daiktai nėra tie daiktai, kuriuos ieškovas prašo išreikalauti.

Dėl ieškovo nuosavybės teisės į kilnojamuosius daiktus

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovo nurodytas nuosavybės teisės į ginčo kilnojamuosius daiktus įgijimo pagrindas yra patikimai įrodytas.

34.       Ieškovas teigia, kad nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus jis įgijo iš UAB „DonVytas“ 2010 m. birželio 1 d. naudoto turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2010/06/01 (Sutartis). Įsigyti individualius požymius turintys daiktai yra išvardinti Sutarties priede Nr. 1. Taip pat nurodyta jų buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), rąstinių namų cechas (buvęs UAB „Atkirta“ rąstinių namų cechas). Ieškovas teigė, kad tai yra pastatas – medienos apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

35.       Pirmosios instancijos teismas šio sandorio faktui patvirtinti apklausė liudytojus. UAB „DonVytas“ vadovas V. K. teisme patvirtino, jog toks sandoris buvo sudarytas. Liudytojas teisme paaiškino, kad jo įmonė IĮ „DonVytas“ (vėliau UAB „DonVytas“) medžio apdirimo įrangą įgijo už skolą iš UAB „LVS medis“. Liudytojas teigė, kad jis nesidomėjo kiek tos įrangos buvo, įranga nebuvo inventorizuota ir nebuvo įtraikta į įmonės apskaitą. Liudytojas teigė, kad buvo įsigijęs ir daugiau staklių, tačiau veiklos su šia įranga nevykdė. Liudytojo vertinimu, ieškovui buvo parduota įranga iš esmės taip kaip ir buvo įgyta, t.y. visa įranga, buvusi pastate. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojas paaiškino esmines aplinkybes dėl įrangos tapatumo. Atsakovės akcentuoti neatitikimai šio liudytojo paaiškinimuose yra mažareikšmiai.

36.       Atsakovės argumentai, kad UAB „DonVytas“ negalėjo perleisti nuosavybės į 33 kilnojamuosius daiktus, nes neturėjo tiek daiktų, t.y. tiek daiktų nebuvo įgijęs iš UAB „LVS medis“, nepaneigia sudaryto sandorio ir daiktų perdavimo ieškovui fakto. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tokie atsakovės teiginiai grindžiami tik prielaidomis, nes UAB „DonVytas“ galėjo perleisti ieškovui ne tik iš UAB „LVS medis“ įsigytą įrangą.

37.       Kita vertus, pastebėtina, jog paminėti atsakovės argumentai viršija negatorinio ginčo su ieškovu ribas, ir tokiam atsakovės keliamam ginčui yra taikytinos kitokios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, nei taikomos negatoriniame ieškinyje. Šiuo atveju, t.y. atsakovei ginčijant daiktų perleidėjo UAB „DonVytas“ nuosavybę, skirtingai nei negatoriniame ginče su ieškovu, atsakovė negali remtis tik teiginiu, jog ieškovas nežino (negali įrodyti) pradinio nuosavybės šaltinio, iš kurio daiktus įsigijo perleidėjas prieš juos perleisdamas ieškovui, o turi įrodyti, kad būtent ji, t.y. atsakovė, turi daugiau teisių į ginčijamus daiktus, nei ieškovas. Atsakovė šiame ginče neatstovauja jokio kito savininko. Ieškovės abejonės dėl ankstesnio nuosavybės perleidimo pagrindo, objektyviai vertinant, negali paneigti ieškovo nuosavybės teisės, įgytos ieškovo nurodytos Sutarties pagrindu. Tuo tarpu pati atsakovė neįrodė, kad ji turi nuosavybės teisę į ieškovo nurodytus daiktus, kad šią nuosavybę įgijo anksčiau nei ieškovas iš kito savininko.

38.       Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjęs ginčo objektu esančius kilnojamuosius daiktus, motyvuotai įvertino, kad tik vienas iš jų turi nekilnojamojo daikto priklausinio požymius, t.y. džiovykla „Elonika“, ir iš esmės konstatavo, kad šis daiktas negalėjo būti perleistas ieškovui kaip kilnojamas daiktas, o jis yra įgytas atsakovės, kartu su Pastatu, kaip Pastato priklausinys. Kiti daiktai, nors ir susiję su pastatu, teismo buvo įvertinti kaip kilnojamieji, turintys savarankišką paskirtį, funkciškai nepriklausantys Pastatui. Todėl šių daiktų įgijimas turėjo būti aptartas atskirai ir todėl atsakovė jų neįgijo automatiškai 2011 m. gruodžio 12 d. sutartimi pirkdama Pastatą iš UAB „Ektornet commercial Lithuania“ (e. bylos t. 2, b.l. 8). Paminėtina, kad taip pat įrangos paskirtį vertina ir atsakovė, t.y. atsakovė Pastatą pardavė trečiajam asmeniui J. K. be įrangos (e. bylos t. 3, b.l. 164). Tas aplinkybes patvirtino ir J. K. 2018 m. gruodžio 18 d. vykusios Pastato apžiūros metu.

39.       Atsakovė nėra nurodžiusi kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų į ieškovo nurodytus kilnojamuosius daiktus. Atsakovės pateiktas 2011 m. gruodžio 16 d. Inventorizacijos aktas yra pačios atsakovės sudarytas apskaitos dokumentas, bet nėra nuosavybės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str.) (e. bylos t. 2, b.l. 17). Pirmosios instancijos teismas šio akto reikšmę vertino teisingai.

40.       Atsakovės teiginiai apie Sutarties suklastojimą nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nenustatyta jokių materialių klastojimo požymių, galinčių pagrįsti, kad Sutartis sudaryta ne 2010 m. birželio 1 d., bet po to, kai atsakovei buvo iškeltas bankrotas. Atsakovė yra atstovaujama bankroto administratoriaus, kuriam Sutarties sudarymo aplinkybės ar kitos atsakovės ir ieškovo tarpusavio sutartinių santykių aplinkybės iš viso nėra žinomos. Atsakovės atstovas tik kelia abejones, pats neįsitikinęs jų pagrįstumu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad administratorius net nesidomėjo įrangos įsigijimo tikrosiomis aplinkybėmis, t.y. nebuvo susisiekęs su įmonės (atsakovės) vadovais, kurie ėjo pareigas paminėtu laikotarpiu (atsakovė vertino, kad buvęs vadovas A. K. yra miręs). Be to, faktinės aplinkybės ir netiesioginiai įrodymai leidžia spręsti, kad tokie atsakovės teiginiai nėra tikėtini. Pavyzdžiui, Sutarties tekste daiktai apibūdinti nurodant inventorizacijos numerius, kurių šiuo metu realiai nėra (rastas tik vienas daiktas – metalinė spinta - su tokiu pat inventoriniu numeriu), tačiau tikėtina, kad tokios aplinkybės nebūtų įtrauktos į Sutartį, jei ji būtų sudaryta šiuo metu.

41.       Atsižvelgiant į šiuos esminius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas įrodė nuosavybės teisę į ginčo daiktus, t.y. įrodė pirmąjį negatorinio ieškinio tenkinimo pagrindą.

Dėl ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo

42.       Kaip minėta, gindamasi nuo pareikšto negatorinio ieškinio, atsakovė taip pat pateikė argumentus, kuriais iš esmės neigė ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą, t.y. tvirtino, kad ji valdo kitus, o ne ieškovo nurodytus kilnojamuosius daiktus.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė valdo būtent ieškovui priklausančius daiktus ir kad atsakovė negrąžindama šių daiktų pažeidžia ieškovo nuosavybę.

44.       Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo nuosavybės teise valdomi kilnojamieji daiktai pagal Sutartį yra apibūdinami individualiais požymiais, funkcine paskirtimi, buvimo vieta ir inventoriniu numeriu.

45.       Atsakovė ginčijo daiktų tapatumą remiantis tuo, kad daiktai šiuo metu nėra pažymėti inventoriniais numeriais, nurodytais Sutartyje. Tačiau inventorinis numeris yra tik vienas iš daiktus apibūdinančių požymių. Šis požymis nėra vienintelis, ir be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra privalomas ar būtinas, be kurio nebūtų galima identifikuoti individualius požymius turinį kilnojamąjį daiktą. Inventorinis numeris yra reikšmingas tik tam juridiniam asmeniui, kuris daiktus apskaito savo materialinių vertybių apskaitoje, o ieškovas, kaip fizinis asmuo, apskritai neprivalėjo daiktams suteikti inventorinių numerių. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė apskaitydama savo veikloje naudojamus ginčo daiktus pagal 2011 m. gruodžio 16 d. Inventorizacijos aktą, šiems daiktams taip pat jokių inventorinių numerių nesuteikė.

46.       Byloje nustatyta, kad inventoriniai numeriai galėjo neišlikti dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir intensyvaus įrangos naudojimo, taip pat dėl to, kad įranga buvo iškomplektuota. Pavyzdžiui, apžiūros metu ieškovas tvirtino, kad „juostinukas“  (juostinis gateris), yra iškomplektuotas, t.y. neturi „galvos“, ant kurios ir buvo žymimas inventorinis numeris. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad į bylą ieškovo pateiktose Sutarties priedo Nr. 1 4 punkte nurodyto įrenginio – juostinio gaterio nuotraukose, matyti, kad Sutartyje nurodytas inventorinis Nr. 72305 ant įrenginio yra 2011 m. liepos 14 d. darytoje nuotraukoje, tačiau jo nėra 2010 m. vasario 8 d. darytoje nuotraukoje (t. 7, b. l. 35, 46). Sutarties priedo Nr. 1 14 punkte nurodyto įrenginio – išilginio klijavimo preso su pjuvenų ištraukimo sistema „Kadis“, nuotraukose matyti, kad Sutartyje nurodytas inventorinis Nr. 72304 yra 2011 m. kovo 23 d. darytoje nuotraukoje, tačiau jo nėra 2008 m. vasario 8 d., 2008 m. spalio 23 d. darytose nuotraukose (t. 7, b. l. 37, 72, 45). Abiejų šių įrenginių ir/ar jų dalių, ant kurių šie numeriai buvo, teismas 2018 m. gruodžio 18 d. apžiūros metu Pastate neaptiko (t. 8, b. l. 167-171).

47.       Pažymėtina, jog tai, kad šiuo metu inventorinio numerio nėra ant ieškovo nurodytų daiktų, savaime nepaneigia ieškovo nuosavybės. Kaip minėta Sutartyje nurodyti kilnojamieji daiktai yra apibūdinti ir individualiais požymiais bei buvimo vieta.

48.       Apžiūros metu ieškovas nurodė konkrečius daiktus, kurie atitinka individualius jo įsigytų daiktų požymius ir paskirtį, taip pat nurodė, kokie daiktai nėra išlikę ir kur jie buvo. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir motyvuotai nurodė, kodėl šie daiktai, esantys Pastate, laikytini tais pačiais ieškovui pagal Sutartį priklausančiais daiktais. Tačiau teismas rėmėsi ne tik ieškovo paaiškinimais, bet vertino visumą įrodymų. Teismas teisingai ir motyvuotai konstatavo, kad ieškovo paaiškinimus patvirtina ir papildo kiti įrodymai, įskaitant ieškovo pateiktas fotonuotraukas ir ieškovo bei liudytojų paaiškinimus apie tokių nuotraukų darymo aplinkybes. Tarp šių įrodymų nėra esminių prieštaravimų.

49.       Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo pagal Sutartį įsigyti daiktai yra būtent tame pačiame pastate, Sutarties sudarymo metu valdytame UAB „Atkirtos ranga“, kurios ankstesnis pavadinimas buvo UAB „Atkirta“. Atsakovė nepatiekė jokių įtikinamų įrodymų, kad yra kitas pastatas su panašia įranga, ar kad atsakovė šiame Pastate esančią ieškovo įrangą pakeitė kita įranga. Pati atsakovė byloje įrodinėjo, kad medžio apdirbimo įranga yra susijusi su Pastatu ir kad ją pakeisti ar atlaisvinti patalpas nėra paprasta. Teismas taip pat teisingai vertino ieškovo paaiškinimus, liudijančius, kad įranga, nurodyta Inventorizacijos akto 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 19, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 33 punktuose, faktiškai atitinka įrangą, nurodytą Sutarties atitinkamai 15, 10, 3, 4, 21, 9, 17, 7 ir 8, 13, 15, 11, 14 ir 15, 3, 15, 31, 16, 1, 30, 21, 2, 6 punktus (e. bylos t. 4, 149-151). Pirmosios instancijos teismo teisėja, betarpiškai dalyvaudama apžiūroje, turėjo pagrindą vertinti, jog ieškovas ne šiaip spėlioja, ar įranga yra panaši, bet atpažįsta būtent savo įrangą, net ir tą, kuri iš dalies yra iškomplektuota.

50.       Teismas teisingai nustatė, jog apžiūros metu buvo rastas vienas daiktas – metalinė spinta, kuris ne tik atitiko ieškovo paaiškinimus, bet ir turėjo Sutartyje nuodytą inventorinį numerį (e. bylos t. 6, b. l. 116). Teismas teisingai vertino, kad ši aplinkybė netiesiogiai įrodo, kad ir kiti daiktai, nurodyti Sutartyje ir atitinkantys funkcinę paskirtį, taip pat priklauso ieškovui. 

51.       Teismas taip pat teisingai vertino, jog Sutartimi ieškovas buvo įgijęs Sutarties priede Nr. 1 nurodytą įrenginį (5 pozicija) bulgarišką autopakrovėją, kurį vėliau pardavė atsakovei pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas nustatė, jog Sutarties priede Nr. 1 buvo įvardintas ieškovo minimas įrenginys – bulgariškas autopakrovėjas, 3,5 tonos (e. bylos t. 1, b. l. 9, 12) ir kad jis 2013 m. kovo 28 d. buvo parduotas atsakovei pirkimo-pardavimo sutartimi, o atsakovė už jį sumokėjo 7 150 Lt trimis mokėjimais (t. 5, b. l. 130, 131, 132). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ši aplinkybė patvirtina ieškovo paaiškinimus, jog bulgarišką autopakrovėją jis valdė nuosavybės teise, juo disponavo savo nuožiūra, o atsakovė iki kol jį nusipirko, juo naudojosi kitais pagrindais. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina faktą, kad ir kita ieškovui priklausančia įranga, nurodyta Sutartyje, atsakovė naudojosi ne nuosavybės, o kitais pagrindais.

52.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymu visuma, nustatė, kad atsakovės žinioje šie ieškovo Sutartimi įsigyti daiktai: juostinės šlifavimo staklės, fiksuotos nuotraukose, t. 6, 53, 54-55, 57-58, 64, presas mechaninis skydų klijavimui, fiksuotas nuotraukose, t. 6, b.l. 61-62, metalo tekinimo staklės IK 62, fiksuotos nuotraukose, t. 6, b.l. 73, 74, t. 5, b.l. 31, suvirinimo aparatas, fiksuotas nuotraukose, t. 6, b.l. 80, 81, t. 5, b.l. 32, metalinis lovys medienos impregnavimui, 6,95 m ilgio, fiksuotas nuotraukose, t. 6, b.l. 124-127, metalinės instrumentų spintos – 3 vnt., fiksuotos nuotraukose, t. 6, b.l. 87-90, 89, 107, 108, 108, 1114, 116, 138, stacionarios gręžimo staklės – 2 vnt., fiksuotos nuotraukose, t. 6, b.l. 23, 25, 27, 29, 30-33, t. 5, b.l. 28-29, ofisinis stelažas dokumentams – 1 vnt., fiksuotas nuotraukoje, t. 6, b.l. 128, kaltavimo staklės (savo gamybos) su elektros varikliu 2,2 kW, fiksuotos nuotraukose, t. 6, b. l. 59, 60, 63. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės žinioje taip pat yra šie ieškovo pagal Sutartį įsigyti, bet pilnai neišlikę daiktai: medžio apdirbimo staklės Kamro su pjuvenų nutraukėju 1 maišo (išlikęs pjuvenų nutraukėjas vieno maišo, kuris matosi nuotraukose, t. 5, b.l. 25, t. 6, b.l. 39), juostinis gateris – 7 metrų (t. 7, b.l. 35,46, išlikusi apatinė jo dalis, kuri matosi nuotraukoje, t. 6, b.l. 17), linija Vebron 65 metrų (išlikusi tik pati ritininė gaminių judėjimo sistema prie įrengimų, ne daugiau 65 metrų, t. 6, b.l. 18-22, 27-29, 40, 44, 91-92, 117); trys stacionariai pritvirtinti atpjovimo pjūklai neišlikę (tai matyti ir iš nuotraukų, jas lyginant su darytomis anksčiau, t. 7, b.l. 20, 37, 51, 53, 72, lyginant su t. 6, b.l., , t. 7, b.l. 38, 60, lyginant su t. 6, b.l. 35, 36, 44). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šiuos pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus.

Dėl atsakovės teisės valdyti ieškovui priklausančius daiktus

53.       Kaip minėta, pagal CK 4.98 straipsnį, bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovui (savininkui) įrodžius 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos, savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, - esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t.y. atsakovas turi įrodyti valdymo teisėtumą.

54.       Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo daiktų perdavimą atsakovei panaudos sutarties pagrindais, t.y. ginčijo tokios sutarties buvimą ir rėmėsi tuo, kad ilgalaikė panaudos sutartis nebuvo sudaryta įstatyme numatyta forma, t.y. raštu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl negatorinio ieškinio reikalavimų. Apeliantės keliamos abejonės dėl sutarties, kurios pagrindu atsakovė valdo ieškovui priklausančius daiktus, negali patvirtinti jokių atsakovės teisių į ginčo daiktus, o kaip minėta pareiga įrodyti valdymo teisėtumą tenka būtent atsakovei.

55.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog byloje yra prieštaringų duomenų apie panaudos sutarties sudarymo aplinkybes ir tokios sutarties turinį. Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, t.y. ieškovo paaiškinimų, bei, kaip nurodė teismas - liudytojo J. V. paaiškinimų, matyti, kad ieškovas medžio apdribimo įrangą galėjo perduoti ir ne panaudos pagrindais, bet ir kitais pagrindais, t.y. jungtinės veiklos sutarties pagrindais. Liudytojas J. V. teisme teigė, kad jam iš pokalbių su V. T., dalyvaujant A. K., buvo žinoma, kad atsakovei įrangą, nurodytą Sutartyje, ieškovas leido naudoti, siekdamas vystyti tą patį medžio apdirbimo verslą, kuriame jo įnešta dalis bus jam priklausanti įranga, esanti Pastate, o atsakovės, atstovaujamos akcininko V. T. ir direktoriaus A. K., dalis – Pastatas, kuriame ši įranga stovi. Tačiau ir tokio susitarimo turinys byloje nėra įrodytas ir neleidžia spręsti, kad atsakovė ieškovui priklausančius daiktus valdo teisėtai, ar tuo labiau – kad tokio susitarimo pagrindu įgijo nuosavybę į ginčo daiktus.

56.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t.y. tiek į tai, jog atsakovė neįrodė daiktų valdymo teisėtumo, tiek ir į tai, jog atsakovė iš esmės ginčija ieškovo nuosavybę į daiktus, laikytina, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškinį, remiantis vien CK 4.98 straipsnio pagrindu, t.y. ginant ieškovo kaip daiktų savininko nuosavybę.

Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius

57.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė neišsaugojo jos žinioje esančių ieškovui nuosavybės teise priklausančių daiktų. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nuotraukoms, Pastato apžiūros protokolu, bei ieškovo paaiškinimais teismas nustatė, kad atsakovė neišsaugojo šių daiktų: Reismuso CPB-2 (800 m) pločio (t. 6, b. l. 100, t. 7, b. l. 48), hidraulinio tašo klijavimo preso 9 metrų (t. 7, b. l. 17-18, 28, 33, 42, 44), medžio frezavimo staklių (t. 7, b. l. 62), medienos pjovimo staklių (t. 7, b. l. 61), dviejų velenų frezavimo staklių (sienojų sukirtimui) (t. 6, b. l. 28, t. 7, b. l. 32, 36, 59), reismuso SCM-S50 (t. 7, b. l. 34, 64-66), dviejų velenų frezavimo staklių (sienojų sukirtimui (t. 6, b. l. 19, 21-24, t. 7, b. l. 30, 31, 55, 70), keturpusių staklių Vebron (t. 6, 87, 139, t. 7, b.l. 13-16, 22, 26, 29, 47, 54), išilginio klijavimo preso su pjuvenų ištraukimo sistema Kadis (likę tik maišai, t. 6, b. l. 93-94, t. 7, b.l. 20, 23, 27, 37, 45), obliavimo-lyginimo staklių (t. 6, b. l. 56), frezavimo staklių (t. 7, b. l. 41), medienos impregnavimo įrenginio, peilių galandinimo staklių, gaminiams transportuoti vežimo, kurie buvo Pastate ieškovui išeinant iš darbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nustatyta, kad Pastato apžiūros metu trūko ir kitų atsakovei perduotų naudotis Sutartyje nurodytų daiktų dalių: juostinio gaterio viršutinės dalies, linijos Vebron trijų pjovimo staklių, vieno ofisinio stelažo dokumentams. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad pripažinus atsakovę bankrutuojančia ir pradėjus jos bankroto procesą ne teismo tvarka, atsakovė, veikdama per bankroto administratorių, dalį įrangos, buvusios Pastate, iš viso 16 tonų, 2018 m. sausio 22 d. pardavė Latvijos įmonei Baltic Investment, SIA už 2 752 Eur (e. bylos t. 4, b. l. 156-159). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodė, kas konkrečiai sudarė minėtą 16 tonų metalo laužo (atsakovės atstovo teigimu, metalo laužą iš Pastato išsirinko patys pirkėjai), todėl teismas teisingai sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog šios pajamos nėra susijusius su ieškovui priklausančios įrangos realizavimu. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai konstatavo, jog įrodymų visuma patvirtina, jog 2018 m. sausio 22 d. atsakovė kaip metalo laužą pardavė minėtą Pastate neišlikusią įrangą, priklausiusią ieškovui pagal Sutartį.

58.       Teismas teisingai vertino, jog atsakovė realizuodama svetimus daiktus, padarė ieškovui, kaip daiktų savininkui, žalos. Teismas sutinka su ieškovu, jog byloje yra įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, sukėlę nuostolius, nes atsakovė realizavo svetimus daiktus be teisėto pagrindo ir neturėdama savininko sutikimo. Teisėjų kolegija taip pat visiškai pritaria teismo išvadoms, jog ieškovo nuostolių dydis šiuo atveju atitinka atsakovės gautą naudą (CK 6.249 str. 2 d.).

Dėl kitų proceso šalių argumentų ir kitų procesinių klausimų

59.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

60.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinimams, jog bylą nagrinėjusi teisėja galėjo būti šališka ir kad dėl to galėjo būti pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą. Teisėjų kolegija vertina, jog teismo posėdžio metu dalis atsakovės atstovo užduodamų klausimų nebuvo reikšmingi ginčo išsprendimui ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos nušalino.

61.       Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje instancijoje reikėtų prijungti naujus ieškovo pateiktus įrodymus (fotonuotraukas). Šie įrodymai galėjo būti pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Be to, teismas vertina, kad byloje esančių įrodymų pakanka byloje padarytų išvadų teisingumui pagrįsti.

62.       Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė liudytoju A. K., t.y. buvusio atsakovės vadovo, dalyvavusio sudarant 2011 m. gruodžio 16 d. Inventorizacijos aktą. Tačiau kaip matyti, tokio prašymo atsakovė pirmosios instancijos teismui nebuvo suformulavusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byloje buvo apklaustas daiktų perdavimo metu dalyvavęs kitas atsakovės darbuotojas, t.y. buhalteris S. Š., (e. bylos t. 2, b.l. 19), vertina, jog A. K. apklausa šioje proceso stadijoje būtų perteklinė ir, objektyviai vertinant, neturėtų esminės reikšmės dėl byloje nustatytų faktų kitokio vertinimo.

63.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

64.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str.).

65.       Ieškovas prašo priteisti 1210 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias išlaidas patvirtina pateikti dokumentai (e. bylos t. 9, b.l. 88-89). Teismas vertina, jog šios ieškovo išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, jos apimtį, yra protingos ir pagrįstos. Todėl ieškovo prašymas tenkinamas. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

66.       Ieškovo prašymas įskaityti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes įskaitymą riboją Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kurio 28 str. 1 d. 3 p. nustato, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės UAB „Baltic suppliers group“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės BUAB „Baltic suppliers group“, juridinio asmens kodas 30241111, 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nustatyti, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

                                                Renata Volodko