Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1360-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1360/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-1360/2012

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 99.9                                                                                    

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. liepos 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. spendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-4563-611/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Quint Essen“ ieškinį nurodytai atsakovei dėl žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi iškelta UAB „Quint Essen“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“ (6 b. l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2010 m. lapkričio 30 d. apygardos teismo nutartimi ieškovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Ieškovas BUAB „Quint Essen“ ieškiniu atsakovei G. Š. prašė teismo priteisti iš atsakovės (ieškovo buvusios direktorės) ieškovo naudai 663 778,55 Lt žalos atlyginimo) ir apriboti atsakovės teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas nuo 3 iki 5 metų, kadangi ji laiku nesikreipė dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo (1-5 b. l.).

Atsakovė G. Š. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidas (25-29, 82 b. l.).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė ieškovo BUAB „Quint Essen“ ieškinį; iš ieškovo atsakovės G. Š. naudai priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (271-274 b. l.).

Nurodė, kad, atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, kurios, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.18 punktais, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas bei teisingumo ir protingumo principus, mažintinos iki 3 000 Lt (CPK 93 str.).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovė G. Š. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovės naudai priteistos 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos, jas padidinant iki 6 000 Lt (276-279 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.      Teismas be pagrindo per pusę sumažino atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurios atitinka Rekomendacijose nurodytus užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p., 8.10 p., 8.16 p., 8.18 p.).

2.      Nagrinėjama byla sudėtinga, kadangi joje spręstas klausimas dėl didelės sumos (663 778,55 Lt) žalos atlyginimo, atsakovei (buvusiai ieškovo direktorei) laiku nesikreipus dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, o tokia atsakovės pareiga pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį atsirado tik 2008 m. birželio 7 d., todėl reikėjo didelių laiko sąnaudų nurodytos teisės normos vertinimui, teisinės doktrinos ir jurisprudencijos analizei. Juolab kad buvo tiriami finansiniai dokumentai, o bylos apimtis – didelė.

3.      Ieškovas elgėsi nesąžiningai (dėl jo kaltės buvo atidedami teismo posėdžiai, bylą nagrinėjant iš esmės), tinkamai nesinaudojo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, nuolat teikė naujus rašytinius įrodymus, dėl ko atsakovė patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (281-282 b. l.). Nurodo, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog dėl ieškovo kaltės užtruko bylos nagrinėjimas ir atstovavimas buvo sudėtingas. Ieškovo teigimu, byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga, todėl 6 000 Lt išlaidų suma už atstovavimą yra per didelė.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo bei tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Išlaidų advokato ar jo padėjėjo apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Rekomendacijos, kurios nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalų dydį.

Teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4)  bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Pagal Rekomendacijų 11 punktą, bylą laimėjusiai šaliai galima priteisti didesnę sumą jos turėtų atstovavimo išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, kai pagal konkrečias bylos aplinkybes teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, taip pat kitais išskirtiniais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, atmetus ieškinį, atsakovė turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tinkamai įvertino ir bylos aplinkybes, susijusias su priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 p., Rekomendacijų 8 p., 10-11 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, susijęs su atsakovės (buvusios ieškovo direktorės) civiline atsakomybe dėl galimu atsakovės neveikimu padarytos žalos bankrutavusios įmonės (ieškovo) kreditoriams atlyginimu, galimo pavėluoto pareiškimo teismui iškelti ieškovo bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju buvo tiriami ir vertinami įprasti įmonės finansiniai dokumentai, susiję su ieškovo finansine padėtimi 2007-2010 m., jo įsipareigojimais kreditoriams nurodytu laikotarpiu ir finansinių reikalavimų ieškovo bankroto byloje tvirtinimu (tarp jų ieškovo balansai, pelno(nuostolių) ataskaita, ilgalaikio turto bei įsipareigojimų kreditoriams sąrašai) bei šios įmonės turto realizavimu (pardavimu, perdavimu išieškotojams bei utilizavimu) po bankroto bylos iškėlimo, taikytos CK ir ĮBĮ nuostatos (ĮBĮ 8 str. 1, 4 d., 10 str. 14 d.; CK 6.246-248 str.).

Nustatyta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovės atstovas advokatas paruošė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso 3 valandas, teikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo (25-29, 36, 64-67, 83-86, 88, 212-213, 255-256, 268-270 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant bylą, atsakovės atstovas būtų nagrinėjęs teisinę doktriną ar jurisprudenciją, teikęs teismų praktikos apibendrinimus (atsiliepime į ieškinį nurodė tik vieną Lietuvos apeliacinio teismo nutartį). 2001 m. ĮBĮ nuo 2001 m. liepos 1 d. numatyta bendrovės vadovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali (negalės) atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 8 str. 1 d.), o nuostata dėl žalos, padarytos įmonės kreditoriams, atlyginimo, įmonės vadovui pavėlavus pateikti teismui tokį pareiškimą, įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., t. y. beveik 3 metai iki ieškinio pareiškimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-130/2011) ir 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-228/2011) išaiškino nurodytų ĮBĮ normų taikymo ypatumus.

Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog byloje nagrinėjami nauji teisiniai santykiai, jog byla – sudėtinga ar didelės apimties, ar kad buvo reikalingos specialios žinios. Juolab kad byla 1 tomo apimties, kuri išnagrinėta per 10 mėnesių (nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.) 4 teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso 3 valandas.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo priteisti atsakovei jos nurodytą ar Rekomendacijose numatytą maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą, juo labiau jį viršyti (Rekomendacijų 11 p., CK 1.5 str.).

Rekomendacijose (Rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.) nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 2 400 Lt, už tripliką – 1,75 minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 1 400 Lt, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,12 minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 96 Lt, o už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 120 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovei galėtų būti priteistas maksimalus 4 256 Lt užmokestis (2 400 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 400 Lt už tripliko surašymą, 96 Lt už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą bei 360 Lt už atstovavimą teisme, bet ne jos nurodyto dydžio užmokestis, sumokėtas už advokato teisinę pagalbą.

Tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo sumažinti atsakovei iš ieškovo priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį iki 3 000 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8 p.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

 

Teisėjai                                                                                        Audronė Jarackaitė

 

                                                                                                   Vytas Milius

 

                                                                                                   Rimvydas Norkus