Administracinė byla Nr. eA-5184-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01461-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00242 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G.“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Leidimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimą atsakovas priėmė klaidingai įvertindamas byloje surinktus įrodymus, juos interpretuodamas nesivadovavo esminiais principais, netinkamai informavo pareiškėją apie kvietimą į apklausą, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Be to, jį priimant nebuvo laikytasi gero administravimo principo, įpareigojančio atsakovą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, užtikrinti pareiškėjui teisę būti informuotam ir išklausytam, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime padaryta išvada, kad bendrovė UAB „GARABEDIAN company“ (toliau – Bendrovė) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo nevykdė veiklos pagal verslo planą (toliau – Verslo planas) Lietuvos Respublikoje ir teigė, jog nors šis buvo parengtas vėliau, tai neįrodo, kad veikla pagal jį nebuvo vykdoma. Atsakingas migracijos institucijos specialistas jį apklausė dėl vykdomos veiklos, tačiau jokių pastabų dėl Verslo plano parengimo datos nepareiškė ir pateiktus dokumentus priėmė.
4. Pasisakydamas dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remonto darbų pagal 2017 m. gruodžio 15 d. Statybos rangos sutartį, sudarytą su B. V., pareiškėjas nurodė, kad nesutiko su Sprendime nurodytomis abejonėmis dėl šių darbų atlikimo (jog darbai pagal privalėjo būti atlikti iki 2018 m. liepos 17 d., nors buto savininkė butą pardavė 2018 m. balandžio 18 d.), nes jam nebuvo suteikta galimybė paaiškinti dėl atsakovui kilusių klausimų. Šios sutarties vykdymas buvo pratęstas dėl užsakovo kaltės, ką pareiškėjas nurodė teikiamuose papildomuose paaiškinimuose, tačiau atsakovas ginčijamame Sprendime tik nurodė, kad su šiais paaiškinimais nebuvo pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, nors jie nebuvo teikiami dėl to, kad jų nebuvo prašoma pateikti (pareiškėjas teikė tik tuos dokumentus ir atsakinėjo tik į tuos klausimus, kuriuos uždavė atsakovas). Atsakovas tai pat nesigilino, kokiomis aplinkybėmis buvo pardavinėjamas butas ir kokia remonto eiga buvo buto pardavimo metu.
5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime padarytomis išvadomis dėl atliktų rangos darbų pagal 2018 m. gruodžio 19 d. su UAB „Cetris LT” sudarytą Rangos sutartį. Pareiškėjo vertinimu, sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriame aiškiai nurodoma, kam ir už ką jis išrašomas ir yra pateikiamas apmokėjimui po paslaugų suteikimo ar prekių perdavimo, be to, užsakovas pagal ją atsiskaitė su pareiškėju.
6. Dėl 2019 m. kovo 25 d. nustatyto 631,50 EUR įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pareiškėjas pažymėjo, kad įsiskolinimas yra susidaręs už vieno mėnesio įmoką už Bendrovėje dirbančius asmenis, o savalaikį neatsiskaitymą su VSDFV lėmė tai, kad su Bendrove vėlavo atsiskaityti klientai.
7. Atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus, susijusius su atitinkamų asmenų apklausomis ir jo paties netinkamo informavimo apie apklausą. Sprendime nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas šaukimas atvykti į apklausą, tačiau jis nurodytu laiku į apklausą neatvyko, su Migracijos valdyba nesusisiekė ir nepranešė neatvykimo priežasčių, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas viso tyrimo metu buvo aktyvus, rodė iniciatyvą skambindamas atsakovui ir klausdamas, ar netrūksta papildomos informacijos, taip pat nėra aišku, dėl ko šaukimas atvykti į apklausą buvo paliktas tiesiog prie durų, o ne siunčiant registruotu paštu, įteikiant kitais migracijos įstaigoms žinomais adresais ar atsiunčiant nurodytu elektroniniu paštu. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad atsakovas nesuteikė jam galimybės tinkamai atsakyti į visus iškilusius klausimus, lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą.
8. Pareiškėjas prašymo pakeisti Leidimą 10 punkte pažymėjo du jam siunčiamų pranešimų gavimo būdus - gyvenamosios ar buvimo vietos Lietuvos Respublikoje adresą bei elektroninį paštą, todėl, esant išreikštai jo valiai informaciją gauti abiem būdais, institucija neturėjo suteikti prioritetinės reikšmės vienam iš jų, o ypač - palikti pranešimą dėl atvykimo prie durų, kas laikytina netinkamu informavimu, sudariusiu jam kliūtis laiku kreiptis į atsakovą ir pateikti reikiamus duomenis tam, kad būtų išsklaidytos kilusios abejonės dėl buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.
9. Pareiškėjui neatvykus nurodytu laiku ir nepateikus papildomų duomenų, o atsakovui priėmus skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistas gero administravimo principas. Pareiškėjas remdamasis Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsniu ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a) punktu, teigė, jog gero administravimo principas apima teisę būti išklausytam, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas padarė išvadą, jog atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, nesudarė jam tinkamų sąlygų pasisakyti, todėl buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.
10. Ginčijamas Sprendimas yra atsakovo netinkamai atlikto tyrimo ir neteisingų vertinimų rezultatas, o tai sąlygoja pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų neproporcingą pažeidimą, nes jam užkertamas kelias gyventi Lietuvoje, kurioje jau daug metų yra vykdoma veikla, gyvena draugai ir pažįstami, su kuriais per ilgą laiką yra užmegzti artimi santykiai.
11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. vasario 28 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti Leidimą tuo pagrindu, kad užsiimta ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prie jo pridėdamas Bendrovės Verslo planą, joje įdarbintų asmenų darbo sutartis ir kitus dokumentus. Išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, 2019 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklos vykdymą (pateikti dokumentai neįrodo realios Bendrovės veiklos vykdymo), jos darbuotojus (remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (toliau - Migracijos valdyba) atlikto Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovės darbuotojai yra įdarbinti tik formaliai), savo dalyvavimą Bendrovės veikloje (Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių įtikinamų įrodymų apie minėto užsieniečio įsitraukimą į Bendrovės valdymą, realius atliktus darbus ir vykdomas funkcijas Bendrovėje), gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nustatyta, kad pareiškėjas negyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, o kito adreso atsakovui nėra nurodęs ir pateikęs) ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti Leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse). Atsakovo teigimu, tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
13. Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino paties pareiškėjo pateiktus dokumentus, Migracijos valdybos atlikto patikrinimo duomenis, kitą surinktą medžiagą, o ginčijamas Sprendimas atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą buvo priimtas, nustačius net keturis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvius atsisakymo pakeisti Leidimą pagrindus.
14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pateikto Bendrovės Verslo plano vertinimu, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo pakeitimo, pateikė Bendrovės Verslo planą 2019-2022 metams, kuriame deklaruojama, kad Bendrovė specializuojasi teikdama įvairių rūšių statybos rangos paslaugas (4 skyrius „Vizija ir taktika“), jame taip pat pateikiamos prognozės 2019 ir vėlesniems metams (5 skyrius „Finansinis planas“). Pareiškėjas dėl Leidimo kreipėsi 2019 m. vasario 28 d., todėl, sutinkamai su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Verslo planas turėjo būti parengtas ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tai, kad Verslo planas buvo parengtas vėliau nei 6 mėnesiai iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo, skunde patvirtino ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo nevykdė veiklos pagal Verslo planą Lietuvos Respublikoje, taigi, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo, o pareiškėjas - Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui Laikinai gauti.
15. Atsakovas atsiliepime iš esmės nurodo tas pačias nustatytas faktines aplinkybes ir dėsto tuos pačius argumentus, susijusius su paties atsakovo surinktų, pareiškėjo atsakovui pateiktų dokumentų, paaiškinimų, Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatų vertinimu, kaip ir ginčijame Sprendime. Atsakovas papildomai nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d. Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu jis nebuvo rastas, todėl jam buvo paliktas šaukimas atvykti į apklausą Migracijos valdyboje. Pareiškėjas nurodytu laiku į apklausą neatvyko, su Migracijos valdyba nesusisiekė, neatvykimo priežasčių nepranešė, taigi jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o kito savo faktinės gyvenamosios vietos adreso, kreipdamasis dėl Leidimo pakeitimo, nenurodė, kas tik sustiprina įtarimą, kad pareiškėjas iš tikrųjų Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena. Kadangi minėtu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir J. G., atsakovas teigė, kad paliktas šaukimas turėjo būti rastas arba pareiškėjo, arba J. G..
16. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas pateikė sutartis, sudarytas su UAB „Cetris LT“ ir B. V., tačiau Migracijos valdybai atlikus Bendrovės patikrinimą, kurio metu buvo bendrauta su UAB „Cetris LT“ direktoriumi ir buhaltere, taip pat su kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventoju, ir įvertinus jų duotų paaiškinimų turinį, atsakovo padarytos išvados, kad Bendrovė yra sudariusi formalias sutartis, siekiant imituoti jos veiklą, yra pagrįstos.
17. Atsakovas, remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) 100 punkto, 100.4, 100.9 ir 100.10 papunkčiais, taip pat Lietuvos migracijos politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau - Migracijos politikos gairės) 22.3 p., 22.3.3 papunkčiais, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pabrėžė, kad leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas - ne bendrovės įsteigimas ir formalus bendrovės akcijų turėjimas, o reali teisėta veikla, vykdoma Lietuvos Respublikoje. Kadangi atsakovo surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Bendrovės veiklos, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir vienintelis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
18. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Kriterijai), ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Buvo nustatyta, kad: norėdamas pasikeisti Leidimą, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi (6.3 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuota, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas).
19. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti bendrovės veikloje, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu; teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus; vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
20. Migracijos departamentas nesutiko su skunde išdėstyta pozicija, kad Migracijos departamentas pažeidė pareiškėjo teisę į gerą administravimą ir teisę būti išklausytam, nesuteikė galimybės pateikti papildomus paaiškinimus. Atsakovas, remdamasis Tvarkos aprašo 17.5 punktu, nurodė, kad nei Įstatyme, nei teismų praktikoje nėra išskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas, o vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams (nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimas), o tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys (nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas). Kadangi pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui, o įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau šis neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Pagal Tvarkos aprašo 84.2 papunktį Migracijos departamentas prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus, o tai reiškia, kad atsakovas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas sudarė galimybes pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus - kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo, o Sprendimas buvo priimtas atlikus patikrinimo veiksmus, pareiškėjo pateiktus dokumentus, rašytinius paaiškinimus, papildomai teiktus dokumentus bei įvertinus duomenų visumą. Atsižvelgiant į tai, atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas ginčijamame Sprendime. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo rastas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jam buvo paliktas šaukimas atvykti į apklausą, tačiau jis neatvyko. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus ir nepažeidžia gero administravimo principo reikalavimo.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Migracijos departamento Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti Leidimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2019 m. vasario 28 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti Leidimą tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina užsiimti toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kartu su prašymu pateikdamas UAB „GARABEDIAN company“ verslo planą, Bendrovėje įdarbintų asmenų darbo sutartis, Bendrovės sudarytas Rangos Statybos rangos sutartis, Atliktų darbų aktus, Paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, pažymą apie savo banko sąskaitos likutį AB Šiaulių banke 2019 m. vasario 13 d., dokumentus, patvirtinančius, jog jis turi gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti gyvenamąją vietą, ir kitus dokumentus. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, Bendrovė įregistruota 2012 m. rugsėjo 7 d., jos įstatinis kapitalas – 58 000 Eur, jis padalintas į 20 000 paprastųjų vardinių 2,90 Eur nominalios vertės akcijų, pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosavybės teise priklauso 6 667 paprastosios vardinės akcijos, kas sudaro 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo.
23. Atsakovas, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatęs, kad nepakanka duomenų ir dokumentų sprendimui dėl Leidimo pakeitimo priimti, 2019 m. kovo 1 d. pranešimu nurodė pareiškėjui, kad jis ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 29 d. Migracijos departamentui turi pateikti pranešime nurodytus atitinkamus dokumentus ir paaiškinimus. Pranešimu, kuris pareiškėjui buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir prašyme dėl Leidimo pakeitimo nurodytu elektroniniu paštu, pareiškėjas buvo informuotas, jog jo prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos, jam taip pat nurodyta, kad užsieniečiui pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nepateikti jame nurodyti duomenys ir dokumentai. Pareiškėjas atsakovo nurodymą įvykdė ir papildomus dokumentus ir paaiškinimus pateikė 2019 m. kovo 7 d.
24. Atsakovas 2019 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (Migracijos valdyba), prašydamas atlikti Bendrovės veiklos patikrinimą, taip pat nuvykti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir patikrinti, ar yra požymių, kad jis ten gyvena, ir apie patikrinimo rezultatus informuoti ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 29 d. Migracijos valdyba 2019 m. kovo 20 d. raštu informavo atsakovą, kad Bendrovė ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, pateikdama patikrinimo medžiagą ir atitinkamų užsieniečių asmens bylas.
25. Migracijos departamentas 2019 m. kovo 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. leidimą laikinai gyventi, tą pačią dieną raštu Nr. (15/4-11) 10K-139136 Sprendimą išsiųsdamas pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir prašyme pakeisti Leidimą nurodytu elektroniniu paštu.
26. Teismas, išanalizavęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnį, nurodė, kad tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas numatytas sąlygas. Minėtų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarką detalizuoja, be kita ko, Tvarkos aprašas.
27. Teismas išanalizavo LVAT praktiką dėl gero administravimo principo.
28. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. prašymą dėl Leidimo pakeitimo, nustatęs, jog nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl Leidimo pakeitimo priimti, pareiškėjui nurodė pateikti: 1) išsamų kiekvieno Bendrovės darbuotojo ir paties pareiškėjo 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn. atliktų funkcijų aprašymą, kartu pateikiant išsamų paaiškinimą apie tai, kas atliko darbus pagal Migracijos departamentui pateiktas sutartis, sudarytas su UAB „Villa Monis“, UAB „Cetris LT“ ir B. V.; 2) 2018 m. – 2019 m. vasario mėn. Bendrovės išrašytų ir gautų sąskaitų registrus; 3) V. M. darbo sutarties, sudarytos su UAB „Autohidraulika“, patvirtintą kopiją; 4) išsamų paaiškinimą ir (ar) patvirtinančius dokumentus: a) kur (nurodant tikslius adresus) yra įrengtos visų Bendrovėje įdarbintų asmenų darbo vietos, kartu pateikiant informaciją, kur yra (buvo) įrengta pareiškėjo darbo vieta Bendrovėje; b) kada buvo baigti darbai pagal Statybos rangos sutartį, sudarytą su B. V., ir ar Bendrovė nepažeidė minėtos sutarties 5.1 punkte nustatytos esminės nuostatos, kad darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d.; c) kokią veiklą Bendrovė vykdė 2018 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. bei 2019 m. vasario mėn. ir kokią veiklą ketina vykdyti artimiausius kelis mėnesius; d) kokiu pagrindu pareiškėjas, Bendrovės direktorius R. T. ir K. G. į Bendrovės banko sąskaitą įnešinėjo grynuosius pinigus; e) kur yra reklamuojamos Bendrovės teikiamos paslaugos ir kaip jas užsisakyti; 5) dokumentus, jeigu yra tokių, kurių pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. nepateikė Migracijos departamentui, įrodančius, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo pagal Verslo planą vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas vykdydamas atsakovo nurodymą, 2019 m. kovo 7 d. pateikė prašomus papildomus dokumentus (duomenis apie Bendrovės laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d. išrašytas septynias sąskaitas, su B. V. 2018 m. spalio 18 d. sudarytą Statybos rangos sutartį, 2019 m. vasario 28 d. Atliktų darbų aktą, 2019 m. kovo 4 d. sąskaitą faktūrą, V. M. darbo sutarties su UAB „Autohidraulika“ kopiją) ir paaiškinimus).
29. Migracijos departamentas 2019 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Migracijos valdybą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo atlikimo, prašydamas apklausti Bendrovės darbuotojus ir direktorių apie jų darbo funkcijas, pareigas ir konkrečius 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn. atliktus darbus, užduodant jiems rašte nurodytus konkrečius klausimus, taip pat nuvykti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir patikrinti, ar yra požymių, kad jis ten gyvena. Atlikusi pavedimą Migracijos valdyba 2019 m. kovo 20 d. raštu pranešė atsakovui, kad Bendrovė ūkinės-komercinės veiklos nevykdo ir pateikė patikrinimo medžiagą (Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto J. P. 2019 m. kovo 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-10170 (toliau – Tarnybinis pranešimas), Bendrovės darbuotojų ir direktoriaus paaiškinimus bei pareiškėjui adresuoto šaukimo atvykti pas Bendrovės veiklos patikrinimą atlikusį vyresnįjį specialistą šaknelę (toliau – šaukimo šaknelė). Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad nuvykus į pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, namo gyventojų bei jų kaimynų namie nebuvo, todėl pareiškėjui buvo paliktas šaukimas atvykti į apklausą 2019 m. kovo 14 d. 7 val. 30 min, tačiau jis į apklausą neatvyko, ir apie neatvykimą nepranešė.
30. Bylos medžiaga patvirtina, kad po Migracijos valdybos atlikto patikrinimo Migracijos departamentas rinko papildomus duomenis, reikšmingus pareiškėjo prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimui (apie Bendrovės pelną (nuostolius) ir jos įsiskolinimą VSDFV, apie UAB „Aspekta“, UAB „Balės“ ir asmenis, pas kuriuos pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir Bendrovė sudariusi sutartis). Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo nurodyta ar pasiūlyta patikslinti atitinkamas aplinkybes, kurios po Bendrovės patikrinimo atlikimo ir papildomų duomenų gavimo bei surinkimo, atsakovui sukėlė abejones dėl aplinkybių, turinčių įtakos Leidimo pakeitimui, byloje nėra. Atsakovas ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą, priėmė 2019 m. kovo 29 d., t. y. paskutinę dieną, kuomet pareiškėjas dar galėjo teikti patikslinančius paaiškinimus ir papildomus įrodymus.
31. Teismas išanalizavo Tvarkos aprašo 71 ir 71.2 punktus.
32. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas šių Tvarkos apraše įtvirtintų reikalavimų laikėsi ir 2019 m. kovo 1 d. raštu įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. kovo 29 d. pateikti konkrečius šiame rašte nurodytus duomenis ir paties pareiškėjo paaiškinimus, kuriuos jis pateikė 2019 m. kovo 7 d. Tačiau teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, dar neturėdamas pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų, 2019 m. kovo 1 d. raštu atitinkamus nurodymus, susijusius su Bendrovės veiklos patikrinimu ir patikrinimu, ar pareiškėjas gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, davė ir Migracijos valdybai. Akivaizdu, jog pavedimą vykdžiusiai Migracijos valdybai kilo tam tikrų abejonių dėl tirtų aplinkybių, todėl Tarnybinį pranešimą surašęs specialistas nusprendė pareiškėją kviesti į apklausą. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad šaukimas jam atvykti į apklausą buvo paliktas prie durų, rašytiniai įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, jog šaukimas pareiškėjui, kuris nei pats asmeniškai (nei kiti gyventojai, nei kaimynai) nebuvo rastas, buvo paliktas ne prie buto durų, o buto pašto dėžutėje. Tokią išvadą suponuoja šaukimo šaknelės grafoje „Šaukimo įteikimo (išsiuntimo elektroniniu paštu) data ir laikas“ ranka įrašyti duomenys „2019-03-13 13.00 val. pašto dėžutėje“, kadangi tai yra patvirtinta šaukimą įteikusio valstybės tarnautojo – Tarnybinį pranešimą surašiusio vyresniojo specialisto J. P. parašu, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš šaukimo šaknelės antrosios grafos „Atvykimo data ir laikas“, kurioje įrašas ranka padaryta to paties valstybės tarnautojo, pareiškėjui buvo nurodyta atvykti ankstyvą sekančios dienos rytą – 2019 m. kovo 14 d. 7.30 val. Teismo vertinimu, toks skubus asmens šaukimas atvykti į apklausą, vertinant šio asmens tinkamo informavimo apie tokio veiksmo atlikimą kontekste, galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei šaukimas būtų buvęs įteiktas pačiam adresatui ar kitam asmeniui (pvz., to paties Bendrovės veiklos patikrinimo šaukimas V. M. atvykti į sekančią dieną vyksiančią apklausą buvo įteiktas pasirašytinai V. M.), nes dėl pašto dėžutės tikrinimo dažnumo (pagal poreikį) sprendžia pats asmuo. Teismas pažymėjo, kad Migracijos valdybos specialisto Tarnybinis pranešimas, kuriame buvo detaliai aprašyti tiek nurodytų apklausti asmenų paaiškinimai, tiek duomenys apie Bendrovės atlikto patikrinimo rezultatus, buvo surašytas 2019 m. kovo 14 d., nors Migracijos departamento nustatytas terminas patikrinimo rezultatų pateikimui buvo ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 29 d., todėl teismas padarė išvadą, kad Migracijos valdyba, neturėdama jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui apie jo kvietimą į apklausą buvo žinoma, turėjo pakankamai laiko iškviesti pareiškėją apklausai pakartotinai, išsiunčiant jam šaukimą jo prašyme dėl Leidimo išdavimo nurodytu elektroniniu paštu, taip sudarant jam realią galimybę žinoti apie ketinamą vykdyti apklausą ir tuo pačiu išsklaidyti patikrinimo metu kilusias abejones. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, atitinkamos išvados buvo padarytos, be kita ko, remiantis Migracijos valdybos atlikto Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatais, todėl šiuo konkrečiu atveju itin svarbi yra aplinkybė, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie apklausą, taip pat ar atsakovas, gavęs ir surinkęs papildomus duomenis, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi priemonių išsklaidyti kilusias abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.
33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. prašymo pakeisti Leidimą 10 punkte pažymėjo abu pageidautinus pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo būdus – gyvenamosios ar buvimo vietos Lietuvos Respublikoje adresu bei elektroniniu paštu. Taigi, pažymėdamas abu pranešimo gavimo būdus, pareiškėjas nurodė, jog informacija jam turėtų būti pateikta tiek paštu, tiek elektroniniu paštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui, kuris nurodo abu pageidaujamus pranešimų gavimo būdus, pranešimai turi būti siunčiami abiem jo nurodytais būdais. Teismas, remdamasis LVAT 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3282-822/2017, nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjui šaukimas buvo paliktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos pašto dėžutėje, tačiau apie apklausą jam nebuvo pranešta jo nurodytu elektroninio pašto adresu, neduoda pagrindo daryti išvados, kad jis buvo informuotas tinkamai (tuo net nebuvo įsitikinta), nes teikdamas prašymą dėl Leidimo pakeitimo buvo nurodęs, jog pageidauja būti informuotas ne vienu pasirinktu būdu, o abiem galimais būdais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas ir tai jam sudarė kliūtis laiku atvykti į apklausą ir pateikti paaiškinimus bei tai patvirtinančius duomenis tam, kad būtų išsklaidytos kilusios abejonės dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovui priimant Sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo remiamasi Bendrovės veiklos patikrinimo, kurį atliko Migracijos valdyba, rezultatais, buvo pažeistas gero administravimo principas, nes pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė tinkamai informavus apie papildomos apklausos poreikį ir per protingą terminą išreikšti savo poziciją, ypač susijusią su Bendrovės veiklos vertinimu, siekiu plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, tikrovės neatitinkančių žinių apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje pateikimu ir pan. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir atitinkamus duomenis (pastaruosius atsakovui jis pateikė 2019 m. kovo 7 d., bet atsakydamas tik į 2019 m. kovo 1 d. atsakovo pranešime nurodytus konkrečius jam suformuluotus klausimus), tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurių pagrindu Sprendime buvo padarytos atitinkamos išvados, lėmusios jam nepalankaus Sprendimo priėmimą, galimybė išreikšti savo požiūrį dėl kilusių įtarimų ir abejonių jam nebuvo suteikta. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamentas, gavęs naujų duomenų, turinčių esminės reikšmės pareiškėjo prašymo dėl Leidimo išdavimo nagrinėjimui, prieš priimdamas Sprendimą pareiškėjui nesudarė tinkamų sąlygų pasisakyti, t. y. nesuteikė galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus (pvz., dėl atsakovo abejonių, susijusių su darbų atlikimu pagal 2017 m. gruodžio 15 d. su B. V. sudarytą Statybos rangos sutartį (pareiškėjas skunde nurodė, jog darbai savalaikiai nebuvo atlikti dėl užsakovo kaltės); dėl įsiskolinimo VSDFV, kuris atsakovo buvo įvertintas kaip pareiškėjo negebėjimas užtikrinti, kad jo valdoma Bendrovė laiku vykdytų nustatytas mokestines prievoles, susidarymo priežasčių (pareiškėjas skunde nurodė, jog tai lėmė nesavalaikis klientų atsiskaitymas su Bendrove); dėl atsakovo abejonių apie, jo vertinimu, neatliktus darbus pagal 2018 m. gruodžio 19 d. su UAB „Cetris LT“ sudarytą Rangus sutartį ir kt.) ir savo argumentus sprendžiamu klausimu, taip netinkamai vykdydamas pareigą bendradarbiauti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui nepalankaus Sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys paaiškėjo dar iki termino, kuris pareiškėjui nustatytas atitinkamų duomenų pateikimui, pabaigos, t. y. 2019 m. kovo 29 d., todėl suteikimas pareiškėjui galimybės pateikti papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus nebūtų turėjęs įtakos administracinės procedūros trukmei.
34. Pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Migracijos departamento 2019 m. kovo 29 d. Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti Leidimą, neteisėtu ir jį panaikinti. Panaikinus ginčijamą Sprendimą, teismas nenagrinėjo kitų pareiškėjo argumentų dėl Sprendime nustatytų aplinkybių ir jų nevertino, nes aptariamu atveju tai negalėtų turėti įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, panaikinęs Sprendimą, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti Leidimą.
III.
35. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
36. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Migracijos departamentas papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo minima 2019 m. kovo 29 d. yra neaktuali, kadangi pareiškėjas prašytus dokumentus pateikė 2019 m. kovo 7 d. Atsakovo 2019 m. kovo 1 d. rašte, adresuotame pareiškėjui, buvo nurodyta, kad pagal Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas yra sustabdomas ir bus atnaujintas nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos.
37. Atsakovas teigia, kad Tvarkos apraše nėra nustatytas terminas ar laikas, kada Migracijos departamentas turi kreiptis į kompetentingas institucijas dėl bendrovės veiklos patikrinimo. Įstatymas numato konkrečius terminus dėl prašymų išduoti/pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjimo, todėl Migracijos departamentas, siekdamas nepraleisti nustatytų terminų, operatyviai teikia nurodymus dėl patikrinimo atlikimo. Be to, nesuprantama, kaip pasikeistų Migracijos valdybos patikrinimo rezultatai, jeigu Migracijos departamentas nurodymą atlikti patikrinimą būtų išsiuntęs po pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų gavimo. Migracijos departamentas 2019 m. kovo 1 d. prašyme dėl bendrovės patikrinimo suformulavo konkrečias užduotis, kurias Migracijos valdyba turėjo atlikti iki 2019 m. kovo 21 d. Migracijos departamentas, įvertinęs iš pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. kovo 21 d. iš Migracijos valdybos gautus dokumentus, nustatė, kad jų pakanka priimti sprendimui, todėl atnaujino pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo terminą ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuojama 2019 m. kovo 29 d. data būtų aktuali tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebūtų pateikęs Migracijos departamento 2019 m. kovo 1 d. raštu prašytų dokumentų ir Migracijos departamentas galėtų priimti sprendimą atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Be to, surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui Migracijos departamento sprendimas el. paštu buvo išsiųstas 2019 m. balandžio 1 d., todėl pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareiškėjui nustatytą terminą dėl papildomų dokumentų ar paaiškinimų pateikimo iki 2019 m. kovo 29 d., kadangi pareiškėjas jokių papildomų dokumentų nepateikė nei 2019 m. kovo 29 d. nei 2019 m. balandžio 1 d.
38. Dėl aplinkybės, kad Migracijos departamentas, gavęs papildomų duomenų iš Migracijos valdybos, nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų ar dokumentų pateikimo, atsakovas pažymi, kad Migracijos departamento vertinimu, surinktų dokumentų ir informacijos pakako priimti sprendimui atsisakyti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
39. Migracijos departamentas nurodo, kad pagal Tvarkos aprašo 84.2 papunktį Migracijos departamentas prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus, todėl Migracijos departamentas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus. Kaip rodo bylos medžiaga, Sprendimas priimtas atlikus patikrinimo veiksmus ir įvertinus duomenų visumą, be to, pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, kuriuos jis pateikė. Kiekvienu atveju užsieniečio byla yra nagrinėjama individualiai. Įvertinus individualias aplinkybes, patikrinimo metu atliekami būtent tie veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tiek įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, tiek pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus, tiek atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus. Manytina, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas Migracijos departamento Sprendime.
40. Dėl ginčijame sprendime išdėstytų pirmosios instancijos teismo motyvų, kad pareiškėjas buvo per skubiai kviečiamas į apklausą ir Migracijos departamentas, pareiškėjui į ją neatvykus, nesiėmė veiksmų pakartotinai iškviesti pareiškėją, siekiant išsklaidyti abejones dėl jo tikslo Lietuvos Respublikoje, tinkamai jį apie tai informuojant, atsakovas pažymi, kad 2019 m. kovo 1 d. Migracijos valdybai siųstame rašte nebuvo prašoma apklausti pareiškėją, tai buvo padaryta Migracijos valdybos iniciatyva. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas prašė Migracijos valdybos tik nuvykti pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir patikrinti, ar jis ten gyvena. Jeigu Migracijos departamentui trūktų duomenų dėl sprendimo priėmimo, pareiškėjas būtų iškviestas į Migracijos departamentą ir apklaustas. Migracijos departamento vertinimu, Migracijos departamentas iki sprendimo priėmimo atliko išsamų tyrimą (nuvykta bendrovės veiklos adresu; apklausti bendrovės darbuotojai ir UAB „Cetris LT“, su kuria neva bendrovė buvo sudariusi rangos sutartį, direktorius ir buhaltere bei kiti asmenys; patikrinti Lietuvos Respublikos duomenų registrai; pareiškėjo paprašyta paaiškinti su bendrovės veikla susijusias aplinkybes ir pateikti papildomus dokumentus), kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų, todėl Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymi ir tai, kad teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui tikslinti nustatytas aplinkybes pakartotinai kreipiantis į pareiškėją ir Migracijos departamentas savarankiškai sprendžia kaip turėtų būti atliekamas tyrimas. Pagal Aprašo 101 punktą užsieniečio apklausa – tik vienas iš galimų alternatyvių veiksmų, kurie gali būti atliekami vykdant patikrinimą dėl įmonės fiktyvumo. Objektyviai duomenų visuma (patikrinimai ir kt.), leido konstatuoti atsisakymo pagrindus. Užsieniečio paaiškinimai – tik vienas iš duomenų gavimo šaltinių, jiems neturėtų būti suteikiama išskirtinė reikšmė, leidžianti paneigti visų kitų įrodymų visumą. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018, 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018). Atsakovas teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją.
41. Atsakovas atkreipia dėmesys į tai, kad Įstatymas ir Tvarkos aprašas numato būtent užsieniečio pareigą pateikti tikrovę atitinkančius duomenis ir leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą patvirtinančius dokumentus jau teikiant prašymą, būtent užsienietis turi įrodyti savo ketinimų realumą. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).
42. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas teisės aktų yra įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, kad užkirstų kelią nelegaliai migracijai, piktnaudžiavimams, vykdytų užsieniečių kontrolę.
43. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
44. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad teismo nurodyta 2019 m. kovo 29 d. data yra neaktuali. Teismas nurodė aplinkybes, kuriomis remdamasis pripažino, kad buvo pažeistas gero administravimo principas. Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus yra akivaizdu, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą, kad iš esmės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis 3 punktą.
45. Pareiškėjas nurodo LVAT praktiką dėl gero administravimo principo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visą pateiktą byloje medžiagą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai leidžia teigti, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00242 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G.“, pagrįstumo ir teisėtumo.
47. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
48. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai.
49. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjo apklausa ir jo paaiškinimai buvo būtini vykdant administracinę procedūrą. Todėl atsakovo pavedimą vykdžiusi Migracijos valdyba pagrįstai nusprendė pareiškėją kviesti į apklausą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šaukimas pareiškėjui buvo paliktas 2019 m. kovo 13 d. 13.00 val. pašto dėžutėje, o pareikalauta atvykti sekančios dienos rytą – 2019 m. kovo 14 d. 7.30 val. (II t., b. l. 215). Teismo vertinimu, toks skubus asmens šaukimas atvykti į apklausą galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei šaukimas būtų buvęs įteiktas pačiam adresatui ar kitam asmeniui, nes dėl pašto dėžutės tikrinimo dažnumo sprendžia pats asmuo. Migracijos departamento nustatytas terminas Migracijos valdybai patikrinimo rezultatų pateikimui buvo ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 29 d. (II t., b. l. 201-202), todėl Migracijos valdyba, neturėdama jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui apie jo kvietimą į apklausą buvo žinoma, turėjo pakankamai laiko iškviesti pareiškėją apklausai pakartotinai, tame tarpe ir išsiunčiant jam šaukimą jo prašyme dėl Leidimo išdavimo nurodytu elektroniniu paštu, taip sudarant jam realią galimybę žinoti apie ketinamą vykdyti apklausą ir tuo pačiu išsklaidyti patikrinimo metu kilusias abejones. Taigi, pareiškėjo apklausa buvo organizuojama netinkamai. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas ir tai jam sudarė kliūtis laiku atvykti į apklausą ir pateikti paaiškinimus bei tai patvirtinančius duomenis tam, kad būtų išsklaidytos kilusios abejonės dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.
50. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovui priimant Sprendimą, kuriame, be kita ko, buvo remiamasi Bendrovės veiklos patikrinimo, kurį atliko Migracijos valdyba, rezultatais, buvo pažeistas gero administravimo principas, nes pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė tinkamai informavus apie papildomos apklausos poreikį ir per protingą terminą išreikšti savo poziciją, ypač susijusią su Bendrovės veiklos vertinimu, siekiu plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, tikrovės neatitinkančių žinių apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje pateikimu ir pan. Migracijos departamentas, gavęs naujų duomenų, turinčių esminės reikšmės pareiškėjo prašymo dėl Leidimo išdavimo nagrinėjimui, prieš priimdamas Sprendimą nesudarė tinkamų sąlygų pareiškėjui pasisakyti, t. y. nesuteikė galimybės per tinkamą terminą nurodyti reikšmingus faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus.
51. Pastebėtina, jog pareiškėjui nepalankaus Sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys paaiškėjo dar iki termino, kuris pareiškėjui nustatytas atitinkamų duomenų pateikimui, pabaigos, t. y. 2019 m. kovo 29 d., todėl suteikimas pareiškėjui galimybės pateikti papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus nebūtų turėjęs įtakos administracinės procedūros trukmei. Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui pateikus Migracijos departamento prašomus dokumentus ir paaiškinimus 2019 m. kovo 7 d. teismo minima 2019 m. kovo 29 d. data tapo neaktuali.
52. Teismas vertina, kad byloje įrodyta, kad buvo padarytas pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas, kuris yra pagrindas pripažinti Migracijos departamento 2019 m. kovo 29 d. Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti Leidimą, neteisėtu ir jį panaikinti sutinkamai su ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.
53. Apeliantas pateikė daug argumentų, kad jo Sprendimas yra pagrįstas. Bet pirmosios instancijos teismas Sprendimo pagrįstumo klausimų nesvarstė, todėl apeliacinės instancijos teismas paminėtų apeliacinio skundo argumentų nevertins.
54. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
55. Pareiškėjas prašo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teigia, kad šias išlaidas sudaro suteiktos teisinės paslaugos – susipažinimas su bylos medžiaga, susipažinimas su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Kartu pareiškėjas pateikė ir pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11, 8.19 ir 8.20 punktais, taip pat atsižvelgiant į 2019 metų I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (1 262,7 Eur), darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirta bendra bylinėjimosi išlaidų suma reikšmingai neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir todėl prašymas dėl teismo išlaidų tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. G. (A. G.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Ramutė Ruškytė