Civilinė byla Nr. 3K-3-167/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
21.4.2.7; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos
Januškienės (kolegijos pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d.
sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo A. J. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei
„Termesta“ ir V. S. dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji
akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas
A. J. J. prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 200 000 Lt neturtinės ir
57 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, pripažinti negaliojančia žalos atlyginimo
sutartį, sudarytą 2003 m. sausio 16 d. ieškovo ir atsakovo V. S. nuo
sudarymo momento. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas V. S. Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK
281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2001 m. lapkričio 9 d. vairuodamas automobilį
„Lancia Dedra“, v/n BVZ 024, priklausantį UAB „Termesta“, pažeidė Kelių eismo
taisykles, autoįvykio metu sunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą, dėl to ieškovas
pripažintas I grupės invalidu su visiška negalia, vėliau I grupės invalidu,
kuriam reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba. Nuo 2006 m. gruodžio 6 d.
ieškovui nustatytas neįgalumas su dideliu specialių poreikių lygiu. Nurodytu
nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl žalos
atlyginimo, klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškovo
teigimu, turtinė žala susidarė dėl išlaidų vaistams, masažui, pagerintam
maitinimui, slaugymo išlaidoms, kelionės išlaidoms gydymo tikslais; neturtinę
žalą grindė dėl sužalojimo išgyventais dideliais fiziniais skausmais,
dvasiniais sukrėtimais bei depresija, kurie buvo iššaukti negalėjimu gyventi be
pašalinio asmens pagalbos, bendrauti su draugais ar giminėmis, bei suvokimu,
kad pasveikti nėra galimybės. Ieškovo teigimu, jis nepasirašė 2003 m. sausio 16
d. sutarties dėl visiško materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, o pasirašė
tik ant lapo, jog vaistams gavo 3 000 Lt. Nurodyta sutartis, ieškovo teigimu,
pripažintina negaliojančia, nes ji neatspindėjo ieškovo tikrosios valios, jo
parašas sutartyje išgautas apgaulės būdu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d.
sprendimu ieškovo A. J. J. ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo V. S.
priteisė 40 000 Lt neturtinės ir 2 116,64 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 500
Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atsakovui V. S. teismas atmetė,
taip pat visiškai atmetė ieškinį atsakovui UAB „Termesta“.
Teismas nustatė, kad atsakovas V. S. autoįvykio
metu nebuvo UAB „Termesta“ darbuotojas, 2001 m. rugsėjo 30 d. panaudos
sutartimi automobilis perduotas V. S. laikinam naudojimuisi neatlygintinai. Dėl
to V. S. autoįvykio momentu valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį)
panaudos teise ir turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo
sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti
visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šia norma taip pat suteikiama
teisė pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo ir po sprendimo dėl
žalos atlyginimo priteisimo, jeigu nukentėjusio asmens sveikata pablogėja,
išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.
2003 m. sausio 16 d. žalos atlyginimo sutartimi,
pasirašyta ieškovo ir atsakovo V. S., šalys susitarė, kad iki šios sutarties
sudarymo dienos ieškovui yra visiškai atlyginta moralinė ir materialinė žala.
Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas V. S.
pagal sutartį sumokėjo ieškovui 3000 Lt. Ieškovas tuos pinigus priėmė ir
nesiekia restitucijos, jeigu reikalavimas dėl sutarties pripažinimo
negaliojančia būtų patenkintas. Ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė
apgaulė ar ieškovo suklydimas, nepateikė įrodymų dėl ieškovo būsenos sandorio
sudarymo metu, dėl kurios jis nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, dėl
to ieškinio reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia nepagrįstas. Žalos
atlyginimo sutarties 4 punkto sąlyga, kad ieškovas nekels pretenzijų dėl žalos
atlyginimo ateityje, nesukuria teisinių pasekmių, nes pagal CPK 5 straipsnį
atsisakymas nuo teisės kreiptis dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų
interesų gynimo negalioja. CK 6.252 straipsnyje nustatyta, kad šalių
susitarimas dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl skolininko didelio
neatsargumo ar tyčios, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, taip pat
draudžiama apriboti ar panaikinti atsakomybę už sveikatos sužalojimą ar
neturtinę žalą. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia
transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko
pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda. Liudytojos M. V., UAB Žvėryno
klinikos vadovės, parodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovo vartoti
vaistai pagal pateiktus čekius už 1999,64 Lt, masažai (117 Lt) buvo jam būtini
gydyti susirgimams, kurie atsirado priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu
patirtais sužalojimais, sukėlusiais sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos
smegenų sumušimo ir išsivysčiusio sunkaus šoko. Ieškovas nepateikė įrodymų,
kokias konkrečias išlaidas turėjo transportui, kiek privalėjo mokėti slaugymo
išlaidų, taip pat ar jam gydymo metu buvo skirta speciali dieta.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas
vertino ieškovo patirtus skausmus po autoįvykio, dvasinį sukrėtimą ir nuolatinį
nepatogumą dėl liekamųjų patirtų sužalojimų pasekmių, dėl kurių ieškovui yra
apribota galimybė savarankiškai judėti už namų ribų, atitinkamai leisti savo
laiką, bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, todėl ieškovas priverstas iš
dalies būti priklausomu nuo aplinkinių pagalbos. Atsakovo V. S. nusikalstama
veika padaryta dėl neatsargumo. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 40 000
Lt neturtinės žalos (CK 6.250 straipsnis).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
16 d. nutartimi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovo V. S.
apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą, sumažinant ieškovui iš atsakovo V. S.
priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 15 000 Lt, likusią sprendimo dalį
paliekant nepakeistą, taip pat priteisiant atsakovui iš ieškovo 750 Lt
bylinėjimosi išlaidų Lietuvos apeliaciniame teisme.
Teismas
nutartyje nurodė, kad byloje nenustatyta ieškovo ar kurių nors trečiųjų asmenų
veiksmų, dėl kurių atsakovas būtų buvęs suklaidintas pasirašydamas žalos
atlyginimo sutartį. Transporto priemonės savininko UAB „Termesta“ (o šiuo
konkrečiu atveju – teisėto transporto priemonės valdytojo V. S.) civilinės
atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta, taip pat eismo įvykis, kurio metu
buvo sužalotas ieškovas, įvyko dar iki to laikotarpio, per kurį, vadovaujantis
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, savanoriškas draudimo
sutartis sudarę draudikai ir draudėjai (transporto priemonių savininkai bei
valdytojai) turėjo tas sutartis sudaryti (perdaryti) pagal Transporto priemonių
savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo
reikalavimus. Civilinės atsakomybės savanoriško draudimo sutartimi draudiko ADB
,,Preventa“ pareigos atlyginti draudėjo
(transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo) veiksmais padarytą žalą
apimtis ribojama 5000 Lt dydžio turtinės žalos (kurią gali sudaryti Taisyklėse
numatytų rūšių išlaidos) atlyginimu, bet neapima neturtinės žalos atlyginimo
(Taisyklių 13.1 punktas). Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio Lietuvos
apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas,
nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jo
sveikatos sužalojimų laipsnį ir pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, į
tai, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, tačiau pirmosios instancijos
teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovo – fizinio asmens V. S. turtinės
padėties (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsakovo 2006 – 2008 m. darbo
užmokestis buvo tik minimalios mėnesinės algos dydžio, atsakovo daiktinės
teisės į nekilnojamuosius daiktus ir transporto priemones nėra įregistruotos.
Atsakovo V. S. turtinė padėtis nėra gera, priteistas 40 000 Lt dydžio
neturtinės žalos atlyginimas jam yra pernelyg sunki turtinė prievolė,
neatitinkanti jo finansinių išgalių, ilgam laikotarpiui ir iš esmės sumenkinanti
pragyvenimo galimybes, neužtikrinanti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko
turtinių interesų pusiausvyros. Be to, nukentėjusysis – pėstysis važiuojamoje
kelio dalyje - eismo įvykio metu buvo neblaivus, dėl to iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos dydis sumažintinas iki
15 000 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį
skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. J. J. prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gruodžio 16 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo
apeliacinės instancijos teismui arba Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario
5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti bei priimti naują
sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie
kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Žala dėl sveikatos
sužalojimo atlygintina visiškai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismai
netenkino ieškinio reikalavimo priteisti visą prašomą turtinės žalos atlyginimą
dalies dėl to, kad ieškovo išlaidos vaistams, slaugymui, kelionėms ir kt.
nepatvirtintos mokėjimo dokumentais, tačiau liko neištirti kiti įrodymai –
ligos istorija, liudytojų parodymai dėl ieškovo slaugymo. Dėl išlaidų kelionėms
ieškovas nurodo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo skiriamos kas mėnesį
kompensacijos transporto išlaidoms po 31,25 Lt nepakanka, nes važiuojama pirkti
maisto, vaistų, pas gydytojus, į teismus, apmokamas samdomų žmonių ieškovą
slaugyti, prižiūrėti atvykimas. Ieškovo fizinė būklė neleido nuvykti
visuomeniniu transportu, dėl to jis vyko privačiai kitų asmenų pagalba gydytis
į Valakupių reabilitacijos centrą 2003 m., Lukiškių polikliniką, Sapiegos ir
Santariškių ligonines 2005, 2006 m., Abromiškių reabilitacijos centrą 2007 m.
Teismai nepriteisė ieškovo išlaidų vaistams ir maisto papildams, reikalui
esant, šiam tikslui teismas galėjo iškviesti liudytoju gydytoją.
2. Dėl neturtinės žalos
dydžio atlyginimo sumažinimo teismai netyrė visapusiškai atsakovo turtinę
padėtį atskleidžiančių aplinkybių, t. y. ar atsakovas neturėjo anksčiau
nekilnojamojo turto, kito registruotino turto iki eismo įvykio, ar šis turtas
nebuvo nuslėptas, taip pat liko neįvertintas atsakovo jaunas amžius, jo
galimybės atlyginti žalą.
3. Pagal CPK 83
straipsnio 4 punktą ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės
ir neturtinės žalos atlyginimo atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo,
dėl to apeliacinės instancijos teismas nutartimi nepagrįstai šias išlaidas
priteisė iš ieškovo.
Atsiliepimu į ieškovo A.
J. J. kasacinį skundą atsakovas V. S. prašo kasacinį procesą nutraukti
arba kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su
kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Kasacinis skundas
neatitinka CPK 346, 347 straipsnių reikalavimų turiniui, nes jame keliami ne
teisės, o fakto klausimai. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir vertinimas
atliktas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, dėl to nėra pagrindo to
atlikti kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Kasacinį skundą atsisakoma
priimti, kai jis neatitinka CPK 346, 347 straipsnių reikalavimų, o tokiam
atsisakymo priimti pagrindui paaiškėjus po kasacinio skundo priėmimo, kasacinis
procesas nutrauktinas.
2. Kasaciniame skunde
nekritikuojami teisiniais argumentais skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties
motyvai. Dėl turtinės žalos atlyginimo, teismai konstatavo, kad patirtos žalos
dydis neįrodytas, nes jis turėjo būti apskaitytas byloje pateiktais mokėjimus
patvirtinančiais dokumentais. Dėl neturtinės žalos dydžio – kasaciniame skunde
nepateikta argumentų ir nuorodų į įrodymus, kad atsakovas galėjo paslėpti
kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimu į ieškovo A.
J. J. kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Termesta“ prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
Kasaciniame skunde
keliami fakto, o ne teisės klausimai, Lietuvos apeliacinis teismas pateikė
išsamią bylos duomenų analizę ir jos pagrindu įvertino faktines bylos
aplinkybes. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kuriais būtų
ginčijamos teismų išvados dėl UAB ,,Termesta“ atsakomybės nebuvimo. Atsakovas
atkreipia dėmesį tai, kad priteistinos žalos atlyginimo dydis priklauso taip pat
ir nuo atsakovo poelgio įvykio metu – jis buvo išgėręs alkoholio, elgėsi
neapdairiai, tai pagrįstai įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.
Tiek atsakovo V. S., tiek UAB ,,Termesta“
turtinė padėtis sunki, UAB ,,Termesta“ iškelta bankroto byla. Atsakovas
V. S. pagal žalos atlyginimo sutartį atlygino tiek žalos, kiek prašė ieškovas,
šalys susitarė, kad pretenzijų dėl žalos atlyginimo viena kitai nekels.
Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, dėl to jos sąlygos šalims privalomos.
Priteistas žalos atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės
aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstamus žalos atlyginimo kriterijus ir
dydžius. Be to, pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimas gali būti
sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas, kai nukentėjusiojo
neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Atsakovo teigimu,
ieškovas kasaciniame skunde linkęs pervertinti negalavimus – ekspertizės akte,
reabilitacijos skyriaus epikrizėje užfiksuota, kad ieškovas pakankamai mobilus
- eina norimus atstumus be priežiūros, savarankiškai apsitarnauja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų
sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde ir atsiliepime
į jį keliami turtinės ir neturtinės žalos teisės klausimai, kuriais teisėjų
kolegija pasisako.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta,
kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato
įstatymas. Konstitucinis asmeniui padarytos ir atlygintinos žalos skirstymas į
materialinę ir neturtinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių
santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su
padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Atlyginant materialinę žalą
visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo
principu (restitutio in integrum),
kai padarytos žalos dydis gali būti išreikštas piniginiu ekvivalentu ir ta žala
gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda,
kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios
materialios, pirmiausia, piniginės, kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis –
sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti,
kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie
pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo
2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo
praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala,
išreikšta pinigais, laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo
specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai
atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje
byloje pagal įstatyme įvardytus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir
teismo nustatytas bei pripažintas reikšmingomis bylos aplinkybes, vadovaujantis
sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgiant į šiuo
klausimu jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž.
v. SPUAB ,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m.
balandžio 18 d. nutartis L., M. Z. v. Všį Marijampolės ligoninė byloje
Nr. 3K-7-255/2005). Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis
negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina
ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos
aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis neturtinės
žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu
(universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti
kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio,
sąrašu. Teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę
žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias
neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant
tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje
įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į
kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis
gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž.
v. SPUAB ,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. vasario
13 d. nutartis D., L. M. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje
Nr. 3K-3-26/2009).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą
yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas,
dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Teismai, nustatydami
neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir
teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip
pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.
Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir
svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų
neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra
teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti
neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis P. D. v. V. D. ir kt. byloje
Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB
,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-393/2008).
Asmens
sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena
fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai
neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai
sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas
nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų
bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos
vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.
Pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį,
atsižvelgė į asmens sveikatos sužalojimo laipsnį ir pasekmes, į žalą padariusio
asmens kaltę, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, ir nustatė atlygintinos
neturtinės žalos dydį – 40 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas,
konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo –
fizinio asmens - turtinės padėties ir nukentėjusiojo veiksmų atsirandant žalai
(t. y. aplinkybių, kad atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, neturi
nekilnojamojo ar kilnojamojo turto; ieškovas, eidamas per pėsčiųjų perėją,
kurioje atsitiko eismo įvykis, nebuvo pakankamai atidus, buvo neblaivus ir tai
turėjo įtakos dėmesingumo, atidumo susilpnėjimui, bei dėl to jo elgesys buvo
priežastiniu ryšiu susijęs su žalos kilimu), atlygintinos neturtinės žalos dydį
nustatė 15 000 Lt.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens
turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti
lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos
atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to
patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž. v. SPUAB
,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d.
nutartis A. M., V. K. v. Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros centras byloje
Nr. 3K-3-511/2004; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis L., M. Z. v. Všį
Marijampolės ligoninė byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Tai, kad žalą padaręs
fizinis asmuo dabartiniu metu neturi lėšų žalai atlyginti, negali būti
pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį, esant sunkiam kūno sužalojimui su
išliekamaisiais padariniais, iki 15 000 Lt. Konkrečioje byloje nustatytinas
neturtinės žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo
kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), formuojamą teismų praktiką dėl
neturtinės žalos atlyginimo dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž.
v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-393/2008).
Bylose dėl
neturtinės žalos, atsiradusios dėl asmens sveikatos sunkaus sužalojimo,
atlyginimo, atsižvelgiant į visumą kriterijų, konstatuotų konkrečioje byloje,
kai nenustatomas nukentėjusiojo didelis neatsargumas, apskaičiuojami didesni
priteistinos žalos dydžiai, nei nagrinėjamoje byloje nusprendė apeliacinės
instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis A. Ž. v. UAB ,,Ranga IV” byloje
Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis Z. J. v. UAB ,,Rejona” byloje
Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis A. L. v. UAB ,,Pajūrio
mediena” byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis L. V.
v. ŽŪB ,,Šiaulėnų statyba” byloje Nr. 3K-3-529/2008; ir kt.).
Nustatydamas
neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialisto
išvada baudžiamojoje byloje, konstatavo, kad nukentėjusiojo elgesys techniniu
požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis
pasekmėmis. Tačiau ši apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrįsta bylos
duomenimis. Baudžiamojoje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2K-207/2008) konstatuota, kad jei einantis
per perėją pėsčiasis yra sužalojamas, paprastai neįmanoma įrodyti, jog jis
neturėjo teisės eiti per perėją ir negalėjo tikėtis, kad bus vairuotojo
praleistas; blogas matomumas, sumažėjusi matomumo zona ir panašios aplinkybės
vairuotojo atsakomybės nepašalina, o įpareigoja jį prieš pėsčiųjų perėją
maksimaliai sulėtinti greitį ar visiškai sustoti; ekspertų ir specialistų
skaičiavimai dėl techninių galimybių laiku sustoti automobiliui judant tam
tikru greičiu negali būti vertinami vairuotojo naudai, nes jo pareiga yra
visada prireikus sustoti prieš pėsčiųjų perėją, prie kurios turi būti artėjama
ne maksimaliu leistinu toje vietoje (gatvėje), o saugiu greičiu; jei
vairuotojas dėl kurių nors priežasčių nemato, kas vyksta perėjoje, jis turi
judėti itin lėtai arba prieš perėją visiškai sustoti, net jei joje nėra
pėsčiųjų, bet vairuotojas nėra tuo įsitikinęs; jis atsakomybėn nebūtų
traukiamas tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad pėsčiojo elgesys buvo itin
netikėtas, visiškai neprognozuojamas, labai rizikingas ir pan., tačiau
nagrinėjamoje byloje toks nukentėjusiojo elgesys nenustatytas.
CPK 182
straipsnio 3 punkte nustatyta, kad asmens nusikalstamų veiksmų padarinių,
nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių
faktų), nereikia įrodinėti iš naujo nagrinėjant civilinę bylą. Nuosprendžiu
nustatyta, kad tarp atsakovo padarytų Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d.
nutarimu Nr. 883 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 2.4, 4.4, 13.4, 14.2
punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – kasatoriaus
sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso
nustatyta tvarka, vertindamas nukentėjusiojo (kasatoriaus) veiksmus KET 5.10
punkto aspektu, pasisakė, dėl ko nukentėjusiojo veiksmai nelėmė eismo įvykio ir
atsiradusių pasekmių.
Galiojusios
eismo įvykio metu ir tebegaliojančios KET taisyklės įpareigoja visus eismo
dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienas kitą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai
civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip
rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 7 d. nutartis S. U., G.
U. v. D. N. ir kt. byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Baudžiamojoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio,
apeliacinės ir kasacinės instancijų nutarčių analizė neleidžia daryti išvadą,
kad nukentėjusiojo atidumas, pereinant gatvę perėjoje, nebuvo pakankamas.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinti bendrieji kriterijai: nukentėjusiojo
veiksmai, žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra skirti neturtinės žalos
dydžio įvertinimui visų konstatuotų aplinkybių kontekste, tai nėra
savarankiškas pagrindas mažinti ar didinti prašomą priteisti neturtinės žalos
atlyginimo dydį. Analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir
priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis
ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didelių piniginių sumų priteisimas
iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų
neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia
nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo
veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti,
teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą
dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos
dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia
piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per
protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti.
Sveikatos
sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra
ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2
dalyje įtvirtintus kriterijus, pvz. žalos pasekmės, žalą padariusio asmens
kaltė, jo turtinė padėtis ir pan., bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje
reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos
pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės
(lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir
pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose
(profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro
tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui, ir kartu
lemia piniginio-kompensacinio ekvivalento nustatymą. Byloje pagal surinktus
įrodymus teismų konstatuota, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė
sunkų sveikatos sužalojimą, jam būtina kito asmens pagalba, pasikeitė gyvenimo
kokybė, kuriai atkurti reikia lėšų, dėl sveikatos sutrikdymo apribota judėjimo
laisvė, ieškovas yra vyresnio amžiaus asmuo. Žalą padaręs asmuo yra pakankamai
jaunas, gaunantis minimalų uždarbį, neturintis savo vardu registruojamo turto,
neatsargiais veiksmais padaręs KET pažeidimus, dėl kurių buvo sužalotas
kasatorius. Be to, žalą padaręs asmuo materialiai, nors ir nedaug, pagal savo
galimybes atlyginti žalą ir nukentėjusiojo poreikį greičiau gauti žalos
atlyginimą, rėmė nukentėjusįjį atlyginant gydymo išlaidas.
Įvertinusi
išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje
byloje teisingas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 50 000 Lt.
Atsakydama dėl kasaciniu skundu prašomo didesnio, 200 000 Lt, neturtinės žalos
atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis
subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to
kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas
reiškia, kad, remiantis įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotais ir,
priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais
neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas
kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo klausimas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
13 d. nutartis D., L. M. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje
Nr. 3K-3-26/2009).
Remdamasi
aptartais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas
tenkinamas iš dalies, pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį
dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes apeliacinės instancijos teismas
priimtoje nutartyje netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas
(CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei padarė teisines išvadas, neatitinkančias
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiškos
kategorijos bylose (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Pagal byloje
surinktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo patirtos turtinės žalos dydį, bylą
nagrinėję teismai apskaičiavo ir priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą,
dėl to nėra pagrindo ieškovui priteisti didesnę, nei apskaičiuotą žemesniųjų
instancijų teismų, turtinės žalos atlyginimo sumą. Iš bendros ieškovo turtinės
žalos dalį atlygino atsakovas gera valia, likusią dalį byloje priteisė teismai.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimus bei
atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tos aplinkybės įrodomos remiantis CPK 177
straipsnyje išvardytais leistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas
išsamiai pasisakė dėl turtinės žalos, įrodymų pakankamumo, jų leistinumo žalai
nustatyti. Kasacinis teismas šiems argumentams pritaria ir jų nekartoja.
Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių
pažeidimo, nustatant turtinės žalos atlyginimą, laikytini nepagrįstais.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame
skunde pagrįstai nurodyta, kad byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl
žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo žyminiu mokesčiu
neapmokestinami pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tačiau teisėjų
kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad iš ieškovo apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai priteisė atsakovui dalį jo sumokėto žyminio mokesčio. Tokiu
atveju paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai tenkintų ir
atmestų ieškinio (apeliacinio skundo) reikalavimų daliai apeliacinės
instancijos teismas teisiškai pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio
taisyklėmis. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje kasacinis teismas sprendžia
pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nepagrįstai tenkinus
atsakovo apeliacinį skundą buvo sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis,
ir padidinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo apeliacinės
instancijos teismo priteistų 15 000 Lt iki 50 000 Lt. Dėl to
atitinkamai keičiama ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinant nutarties dalį dėl 750 Lt
bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
16 d. nutartį pakeisti.
Iš
V. S. A. J. J. naudai priteisti 50 000 Lt (penkiasdešimties tūkstančių litų)
neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
16 d. nutarties dalį, kuria priteista iš A. J. J. atsakovui V. S. 750 Lt
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti.
Kitas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
gruodžio 16 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai: Janina
Januškienė
Egidijus Laužikas
Pranas Žeimys