LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dromedara“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1017-777/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dromedara“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl žalos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių iš atsakovo P. Ž. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dromedara“ (toliau - BUAB „Dromedara“) priteistas 175 748,10 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 175 748,10 Eur sumos nuo 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d.

2.       2020 m. gegužės 19 d. teisme gautas atsakovo atstovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas prašė atidėti 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-1017-777/2019 12 kalendorinių mėnesių terminui. Nurodė, kad surado galimybę byloje sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, išieškojimas buvo pradėtas, kai Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali situacija, dėl šios priežasties nekilnojamojo turto rinkos sandoriai daugelyje Lietuvos Respublikos vietų sustojo. Dėl šios priežasties neįvyko ir pirmosios varžytynės atsakovo turtui bei buvo paskelbtos pakartotinės varžytynės. Antrosiose varžytinėse atsakovui priklausantis turtas bus pardavinėjamas tik 60 procentų kainos, nuo turto įvertinimo pradinės vertės, t. y. ši vertė gali nepadengti skolų bankrutavusios bendrovės kreditoriams. Prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus antstolės L. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00731. Nurodė, kad pakartotinės varžytinės yra numatytos 2020 m. gegužės 22 d. Nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00731 antstolė toliau juos tęs, tokiu būdu būtų apsunkinta galimybė atsakovui sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su kreditoriais bankroto byloje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdė antstolės L. P. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00731 iki įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas pagal atsakovo P. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo šioje byloje.

4.       Teismas sprendė, kad prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai, todėl prima facie (tikėtinai) doktrinos požiūriu prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra preliminariai pagrįstas.

5.       Konstatavo, kad pagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius antstolės L. P. vykdomų veiksmų pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1017-777/2019 vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00731, egzistuoja grėsmė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. egzistuoja pagrindas taikyti ginčo situaciją laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes priešingu atveju teismo procesinio sprendimo (dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė BUAB „Dromedara“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020m. gegužės 21d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus gali sustabdyti tik vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o ne teismas. Atsakovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus antstolės L. P. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr.0109/19/00731. Taigi, atsakovas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, o ne taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimo vykdymą procese (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (CPK 510 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamu atveju, byloje nėra pareikšto skundo dėl antstolės veiksmų.

6.2.       Atsakovo pateiktas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra nepagrįstas, pareiškėjas siekia užvilkinti bankroto procesą ir kuo ilgiau išlaikyti nekilnojamąjį turtą. Jeigu būtų tenkintas pareiškėjo prašymas, jis visų pirma prieštarautų pačiai bankroto esmei ir bankroto proceso tikslams. Teismui pateikti klaidinantys faktai apie vienintelį skolininką BUAB „Dromedara“ ir juos formaliai įvertinęs, teismas priėmė skundžiamą nutartį. Pažymėtina ir tai, kad ne dėl šalyje paskelbto karantino varžytinės neįvyko, nes 2020 m. kovo 4 d. karantinas šalyje dar nebuvo paskelbtas, o dėl turto per didelės kainos, kuri antroms varžytinėms buvo sumažinta.

6.3.       Nutartis pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjo 2019 m. vasario 22 d., o po šios nutarties priėmimo taikos sutarties sudarymas su kreditoriais nebeįmanomas, nes to nenumato tuo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas. Be to, bankroto byloje nėra duomenų apie įmonės vadovo pageidavimą sudaryti taikos sutartį ar atnaujinti įmonės veiklą.

6.4.       Būtina panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir siekiant apginti viešąjį interesą, nes nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 straipsnio 2 dalis).

6.5.       Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų sustabdytos ir bankroto likvidavimo procedūros, nes kreditorių reikalavimų patenkinimas ir administravimo išlaidų padengimas galimas iš įmonei žalą padariusio vadovo turto, nes kitų reikalavimus užtikrinančių pajamų jis neturi ir to teismui nepateikė. Priešingu atveju būtų pažeistas viešasis interesas, būtų didinamos administravimo išlaidos ir vilkinamas bankroto likvidavimo procesas, kurį privalu užbaigti iki 2021 m. vasario 22 d. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo bankrutavusio juridinio asmens teises ir kreditorių lūkesčius gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą bankroto byloje.

7.       Atsakovas P. Ž. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Ieškovė netinkamai taiko materialines teisės normas ir klysta teigdama, kad atsakovas turėjo kreiptis dėl vykdymo veiksmų sustabdymo tik vykdomojoje byloje. Į Klaipėdos apygardos teismą dėl teismo sprendimo atidėjimo atsakovas kreipėsi visai kitu pagrindu, nei yra paduotas skundas vykdomojoje byloje – šioje civilinėje byloje pagrindas teismo sprendimo vykdymui yra CPK 284 straipsnis, kai tuo tarpu vykdomojoje byloje ginčas vyksta dėl iš varžytinių realizuojamo turto įvertinimo teisėtumo patikrinimo, t.y. visai kitokiu teisiniu pagrindu.

7.2.       Taikant laikinąsias apsaugos priemones civilinė byla nėra išsprendžiama iš esmės. Klausimas dėl to, ar teismas sutiks atidėti teismo sprendimo vykdymą, dar tik bus svarstomas, o tam, kad būtų užtikrintas būsimas galimas teismo sprendimo vykdymas, yra būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

7.3.       Atsakovas yrą padengęs skolas daugeliui kreditorių, dėl ko liko tik vienintelė kreditorė – BUAB „Dromedara“, kurios kreditorinių reikalavimų dydis sudaro tik daugiau nei 25000 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dydis sudaro apie 183 000 Eur.Dėl šios priežasties atsakovas mano, kad nėra teisinga ir protinga santykiniai nedidelės skolos –viršijančios 25000 Eur, padengimui realizuoti 183 000 eurų vertės nekilnojamąjį turtą.

7.4.       Atsakovas nurodo, kad jis siekia nutraukti UAB „Dromedara“ bankrotą, atnaujinti bendrovės veiklą ir teismui yra pateikęs rašytinius įrodymus – susirašinėjimo duomenis su pagrindiniais kreditoriais – valstybine mokesčių inspekcija bei Sodra, kurie sutinka skolos sumokėjimą atidėti tam tikram terminui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pasisakyta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būtent būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1332-196/2016).

12.       Tokiu atveju prašant taikyti bet kurias laikinąsias apsaugos priemones iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardinto jų sąrašo procesas civilinėje byloje dar neturėtų būti pasibaigęs ir teismo sprendimas dėl ginčo dalyko dar nepriimtas (arba priimtas, bet neįsiteisėjęs), antraip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų jų taikymo paskirties.

13.       CPK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Tačiau ne tada, kai įsiteisėja sprendimas dėl ginčo esmės ir prasideda jo priverstinis vykdymas. Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų paneigiamas ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo bei jo vykdytinumo principas, įtvirtintas CPK 18 ir 588straipsniuose.

14.       Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones–sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus antstolės L. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00731, pateikė kartu su prašymu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį atsakovas grindė tuo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00731 antstolė, toliau tęs vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tuo būtų apsunkinta galimybė atsakovui sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su kreditoriais bankroto byloje.

15.       Tačiau, kaip minėta, civilinės bylos procesas dėl žalos priteisimo iš atsakovo jau yra pasibaigęs ir šalių ginčas galutinai išspręstas. Pastebėtina, kad įstatymo leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės siekiant užtikrinti nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įvykdymą nenumato. Pateiktame procesiniame prašyme nėra pareikšta jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymas galėtų būti užtikrinamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta priemone. Atsakovas nesiekia paneigti žalos priteisimą ir jos išieškojimą nulėmusių šalių teisinių santykių ar iš jų atsiradusių jo pareigų, nesiekia nuginčyti išieškojimo pagrindo, taip pat, kaip teisingai nurodo apeliantė, nekvestionuoja jokių antstolio atliekamų (atliktų) veiksmų vykdymo procese teisėtumo, byloje nėra pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų.

16.       Nagrinėjamų aplinkybių kontekste aktualūs yra ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tuo atveju, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai, sandoriai ir pan.), arba trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos AukščiausiojoTeismo2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-678/2013). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625–628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013).

17.       Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad esant pradėtam vykdymo procesui skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, reikšti prašymus, apskųsti antstolio veiksmus ir kt. (CPK 643 straipsnio 1, 5, 6 punktai).

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo nepagrįstumo, kreditorių interesų gynimo, kt.) neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

19.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Panaikinus nutartį, klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo P. Ž. prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės L. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0109/19/00731 atmesti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė