Civilinė byla Nr. e2A-547-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01261-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.10; 2.6.1.4; 2.6.18.3; 2.6.18.6;

3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.2

  (S)

 

 

Kauno apygardos teismas

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Žilinskis ir Co“, uždarosios akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1480-584/2023 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei „Žilinskis ir Co“, uždarajai akcinei bendrovei, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Altimetrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Plėtros partneriai“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę „Žilinskis ir Co“, UAB, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlikti šiuos darbus:

1.1.       apšiltinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini)-2 ir (duomenys neskelbtini)-4 išorines sienas, įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą, kaip numatyta 2015 m. lapkričio 19 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.1 punkte bei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto bendrosios, architektūros – konstrukcijų dalies bendrajame aiškinamajame rašte Nr. PLP-17-007-TDP-B/AK-AR dalyje „1. Esama padėtis“, punkte „Projekte numatyta“ pirmame papunktyje „Apšiltinti pastato lauko sienas, pastato cokolį bei rūsio sienas besiribojančias su gruntu, įrengti nuogrindą. Pastatas apšiltinamas įrengiant tinkuojamą „Kreisel“ fasadinę sistemą. Sienos tarp patalpų ir išorės bei tarp patalpų ir balkonų šiltinamos įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą.“;

1.2.       suprojektuoti bei pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lodžijos besiribojančios su kambariu (duomenys neskelbtini)-2 betoninę atitvarą ir įrengti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.21. punkte numatytą lodžijos sąvoką, kaip tai numatyta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8 punkte;

1.3.       suprojektuoti ir pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono besiribojančio su kambariu (duomenys neskelbtini)-4 betoninę atitvarą ir įstiklinti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.8 punkto balkono sąvoką, iš lauko pusės įstiklinti naudojant lengvas šaltas konstrukcijas, įrengti balkono apdailinę tvorelę bei atlikti aptvaro apdailą, kaip tai numatyta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8. punkte;

1.4.       pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini)-2 su balkonu besiribojantį langą į langą su varstymo konstrukcija, kaip tai numatyta Techniniame darbo projekte 3 dalyje, lapas AK-41, pozicija L5;

1.5.       buto esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens apskaitos skaitiklį, kuris sumontuotas vonios kambario sienos išorėje, sumontuoti techniniame kanale.

Sustabdyti atsakovės garantijos termino statybos darbams, atliktiems pagal 2017 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiavimą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol bus pašalinti trūkumai, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 19 d. parengtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) planas. Investicinio plano rengėjas UAB „Investicijų galimybės“. 2016 m. vasario 10 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas priėmė nutarimą „Pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktą antrą priemonių variantą“. 2017 m. vasario 3 d. paskelbtas viešasis konkursas, kurį laimėjo „Žilinskis ir Co“, UAB. 2017 m. vasario 22 d. SĮ „Plungės būstas“, kuri administruoja ginčo objektą, su „Žilinskis ir Co“, UAB, sudarė statybos rangos sutartį. Projektuotojas, ruošdamas projektą nesilaikė projekto užduotyje nurodytų apimčių, kokybinių reikalavimų bei teisės aktų reikalavimų. Viešojo konkurso metu nupirkta 2 588 m². apšiltinti namo fasadinių išorinių sienų, apšiltinta 1 696,9 m². Neatlikta namo fasadinių išorinių sienų apšiltinimo 509,8 m². Atsakovė, privalėjo vadovautis aiškinamuoju raštu, tačiau to nepadarė, dėl ko atliko ne visus darbus – liko neapšiltintos namo sienų lauko sienos dalis, patenkanti į balkonus, t. y. tarp patalpų ir balkonų, nors techninio darbo projekto aiškinamajame rašte tai numatyta. Ieškovo balkonas, kuris ribojasi su patalpa pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)-4, privalėjo būti suprojektuotas bei įrengtas pašalinant gelžbetoninį atitvarą, įrengiant apdailinę tvorelę bei įstiklinant taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.8. punkte pateiktą balkono sampratą. Lodžija, kuri ribojasi su patalpa pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)-2, privalėjo būti suprojektuota bei įrengta taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.21. punkte pateiktą lodžijos sampratą. Atsakovė privalėjo kambario balkono langą, pažymėtą (duomenys neskelbtini)-2, pakeisti į varstomą. Atliekant namo renovacijos darbus, atsakovė taip pat neįrengė, kaip tai numato teisės aktai, karšto vandens apskaitos mazgų bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose arba specialiai apskaitos prietaisams skirtose patalpose ir pan.) arba namo šilumos punkte. Šiuo atveju būtent atsakovė yra atsakinga už netinkamai atliktus darbus, todėl yra pagrindas sustabdyti garantinį laikotarpį iki kol bus pašalinti ieškinyje nurodyti trūkumai. Gyventojai dėjo visas pastangas, kad namas būtų atnaujintas kokybiškai. Namo gyventojai reiškė pretenzijas dėl pastato neapšiltinimo. Namo gyventojai turėjo apmokėti už neatliktus darbus, balkonų senų blokų keitimo darbai yra neatlikti. Rangovas ir prižiūrėtojas nekreipė jokio dėmesio į balkono lodžijos brėžinį. Atsakovė yra pripažinusi, kad nešiltino balkonų ir lodžijų. Minėti darbai yra numatyti techninėje specifikacijoje ir techniniuose reglamentuose. Atsakovė patvirtino, kad nepašalino senų betoninių atitvarų. Balkono langas turi būti varstomas, tą pripažino atsakovė. Su ieškovu nebuvo derinta, kokį langą į jo butą įdėti. SĮ „Plungės būstas“ 2018 m. kovo 29 d. raštas patvirtina, kad skaitiklio neperkels, nes nenumatyta techniniame projekte. Ieškovas nurodė, kad skaitiklio keitimas yra rekonstravimo darbai. Dėl neatliktų darbų į SĮ „Plungės būstas“ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 5 d. raštu. Ieškovas 2018 m. liepos mėn. gamybiniame pasitarime išreiškė savo pastabas, kurios nebuvo užprotokoluotos. Reiškė pastabas dėl sienų šiltinimo, balkono ir skaitiklio, dėl lango.

3.       Atsakovė „Žilinskis ir Co“, UAB, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nėra tinkamas asmuo reikšti reikalavimus, kylančius iš pagrindinės sutarties rangovui, kadangi ieškovas nėra pasirašytos sutarties šalis ir sutartis nėra sudaryta išimtinai tik ieškovo interesais; tiek užsakovas, tiek daugiabučio gyventojai, tiek visi kiti statybos dalyviai 2018 m. statybos užbaigimo metu suprato vienodai – kad balkono sienų nenumatyta apšiltinti ir to iš rangovo nebuvo reikalauta ir to nebuvo projekte; ieškovas reikalauja to, ko gyventojai / užsakovas nepirko ir kas nebuvo numatyta nei techninėje specifikacijoje, nei suprojektuota gyventojų patvirtintame projekte; lango, kuris projekte numatytas kaip nevarstomas, varstymo kryptis savaime negali būti derinama, o projektas buvo suderintas su gyventojais, gyventojai tokiems sprendiniams dėl langų pritarė, užsakovas tokiems sprendiniams taip pat pritarė, taigi atsakovė privalėjo vykdyti darbus pagal projekte numatytus sprendinius; skaitiklių perkėlimas į kitą vietą nebuvo numatytas techninėje specifikacijoje, užsakovas tokių darbų nepirko ir atsakovė nebuvo įsipareigojęs atlikti tokius darbus; atsakovė darbus, dėl kurių reiškiamas reikalavimas dėl garantinio termino sustabdymo, yra atlikęs tinkamai – pagal projekte numatytus sprendinius, statybos užbaigimo procedūros metu darbai buvo tikrinami valstybinės komisijos ir pasirašytas statybos užbaigimo aktas remiantis tuo, kad atlikti darbai atitinka projekto sprendinius. Ieškovo nurodyti su trūkumais atlikti darbai nėra defektai, išryškėję per garantinį terminą – darbų kokybė buvo akivaizdžiai matoma nuo jų atlikimo dienos, ir jie buvo priimti nereiškiant jokių pretenzijų dar 2018 metais.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ „Plungės būstas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinys teismui pareikštas ieškovui akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, savo nesąžiningu elgesiu siekiant vien materialinės naudos sau – bet kokiomis įmanomomis priemonėmis piktybiškai norint išvengti sąskaitų už namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus apmokėjimo. Ieškinys surašytas remiantis vien fizinio asmens – ieškovo nuomone, nesant jokių įrodymų, reikšmingų rodiklių, kvalifikuotų oficialių skaičiavimų ar matavimų neatlikta, pagrįsta hipotetinio pobūdžio pamąstymais, neturint teisingo supratimo apie gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą, teisingą techninio projekto skaitymą, ką galimai įtakoja kompetencijos trūkumas, klaidingas ir neteisingas renovacijos proceso supratimas bei savanaudiškos asmens paskatos norint išvengti mokestinės prievolės – mokėti įmokas už atliktus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlikti šiuos darbus:

1.1.       apšiltinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini)-2 ir (duomenys neskelbtini)-4 išorines sienas, įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą, kaip numatyta 2015 m. lapkričio 19 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.1 punkte bei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto bendrosios, architektūros – konstrukcijų dalies bendrajame aiškinamajame rašte Nr. PLP-17-007-TDP-B/AK-AR dalyje „1. Esama padėtis“, punkte „Projekte numatyta“ pirmame papunktyje „Apšiltinti pastato lauko sienas, pastato cokolį bei rūsio sienas besiribojančias su gruntu, įrengti nuogrindą. Pastatas apšiltinamas įrengiant tinkuojamą „Kreisel“ fasadinę sistemą. Sienos tarp patalpų ir išorės bei tarp patalpų ir balkonų šiltinamos įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą“;

1.2.       suprojektuoti bei pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), lodžijos besiribojančios su kambariu (duomenys neskelbtini)-2 betoninę atitvarą ir įrengti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.21. punkte numatytą lodžijos sąvoką, kaip tai numatyta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8 punkte;

1.3.       suprojektuoti ir pašalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono besiribojančio su kambariu (duomenys neskelbtini)-4 betoninę atitvarą ir įstiklinti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.8 punkto balkono sąvoką, iš lauko pusės įstiklinti naudojant lengvas šaltas konstrukcijas, įrengti balkono apdailinę tvorelę bei atlikti aptvaro apdailą, kaip tai numatyta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8. punkte;

1.4.       pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) su balkonu besiribojantį langą į langą su varstymo konstrukcija, kaip tai numatyta Techninio darbo projekto 3 dalyje, lapas AK-41, pozicija L5;

1.5.       buto, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens apskaitos skaitiklį, kuris sumontuotas vonios kambario sienos išorėje, sumontuoti techniniame kanale.

Sustabdė atsakovės garantijos termino statybos darbams, atliktiems pagal 2017 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiavimą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki kol bus pašalinti trūkumai, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbus; ieškovui iš atsakovės priteisė 2 576 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 54,13 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6.       Teismas nustatė, kad SĮ „Plungės būstas“ administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui šiame name priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Plungės rajono savivaldybės užsakymu 2015 m. lapkričio 19 d. buvo parengtas ginčo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Plano rengėjas UAB „Investicijų galimybės“. 2016 m. vasario 10 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas priėmė nutarimą „Pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) Plane pateiktą antrą priemonių variantą“. Trečiajam asmeniui SĮ „Plungės būstas“ buvo pavesta įvykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą ir finansavimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) planu. SĮ „Plungės būstas“ ir atsakovė 2017 m. vasario 22 d. pasirašė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)/12-R0244 dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Bendra pagrindinės sutarties kaina yra 559 141,8591 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kurią sudaro 462 100,7100 Eur ir PVM 97 041,1491 Eur. Ši suma atitinka kainą tiekėjo elektroniniame kataloge pateiktame pasiūlyme. Už šią sumą tiekėjas įsipareigojo atlikti techninio projekto / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir darbus, numatytus pagrindinėje sutartyje. 2017 m. vasario 22 d. pasirašytoje pagrindinėje sutartyje yra nurodoma, kad ginčo objektas dalyvauja Plungės rajono energetinio efektingumo didinimo daugiabučiuose namuose programoje. Pagal programą yra numatoma įgyvendinti šias pagrindines priemones: langų bei durų keitimas; pastato išorinių sienų ir cokolio šiltinimas; vidaus šildymo sistemų bei šilumos punktų rekonstrukcija. Atsakovė, būdama pagrindinis rangovas ir darbų vykdytojas, sutarties 9.3.2. punkte, prieš dalyvaujant pirkimo procedūrose, nurodė ir galimus darbų vykdymui pasitelkti subrangovus, tarp kurių buvo ir techninį darbo projektą parengusi UAB „Plėtros partneriai“ (statinio projekto vadovas R. M.). Projekto dalis pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo R. M. buvo pasirašyta 2017 m. gegužės 2 d., 2018 rugpjūčio 1 d. statinio projekto vadovas R. M. pasirašė projekto A laidą. 2017 m. kovo 9 d. ginčo namo atnaujinimo (modernizavimo) statinio statybos techninės priežiūros vadovu paskirtas A. M. (UAB „Altimetrija“). 2018 m. birželio 30 d. buvo parengtas galutinis ginčo namo statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas, ginčo namo, atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo oficialiai užbaigti, pasirašant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktą. Namo savininkų susirinkime buvo nutarta, kad bus įgyvendinamas II Investicinio plano paketas, 11 priemonių. Pagal investicinį planą, buvo numatyta pasiekti pastato energetinio naudingumo klasę C.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad projektui ir jo dalims nebuvo atlikta ekspertizė. Po renovacijos ginčo name suskilo apdailinės fibro cementinės plokštės, kas rodo, jog renovacijai buvo parinktos netinkamos medžiagos ar jų tvirtinimo būdas. Statytojas, vykdydamas rangos darbų pirkimą per Centrinę pirkimų organizaciją (toliau – CPO), nupirko ir techninio darbo projekto ekspertizę, techninio darbo projekto ekspertizė buvo privaloma. Projektui nėra atlikta ekspertizė nurodant, kad namo atnaujinimas atliktas, pagal tipinius mazgus, tačiau įrodymų, kad namo projektas yra parengtas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, nėra pateikta. Taigi norminiai aktai, specifikacija bei minėti aspektai patvirtina, jog techninio darbo projekto ekspertizė buvo būtina. Projektas nebuvo ekspertuotas, dėl ko teismas laikė, kad dalis darbų buvo atlikti ne tie ir ne taip, kaip jie buvo numatyti ginčo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane.

8.       Teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovas prarado teisę reikšti ieškinį, nes atlikti darbai ar jų trūkumai, jei tokie būtų, yra akivaizdūs, nurodydamas, kad ieškovo raštas dėl dalies neįvykdytų paslaugų ar netinkamai atliktų darbų nupirktų per CPO SĮ „Plungės būstas“, gautas 2018 m. rugpjūčio 7 d., dėlto ieškovas terminų, reikšti pretenzijas, nepraleido. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas yra pasirašęs, jog neturi pretenzijų dėl langų sumontavimo, padarytos apdailos bei dėl vandentiekio nuotekų, šildymo sistemos vamzdynų, radiatorių, gyvatukų su termostatiniais ventiliais bei galvomis montavimo, vėdinimo kanalų valymo, dezinfekavimo, grotelių montavimo, vamzdynų izoliavimo, angų užtaisymo ir apdailos atstatymo darbų, tačiau šiuose dokumentuose nėra kalbama apie langų varstymo bei apskaitos prietaisų sumontavimo vietą.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad namo atnaujinimo, renovacijos procese tarp rangovo ir namo gyventojų kilo įvairių konfliktinių situacijų, ką patvirtina namo gyventojų susirinkimo protokolai, filmuota medžiaga. Bendradarbiavimo stoka sąlygojo netinkamą sutarties ieškovo atžvilgiu įvykdymą. Ieškovas byloje laikytinas vartotoju, t. y. silpnesniąja santykių šalimi, trečiasis asmuo, administruojantis namą, būdamas namo atnaujinimo ir modernizavimo sutarties užsakovu, palaikė atsakovės poziciją dėl nesutikimo su ieškiniu.

10.       Dėl namo sienų apšiltinimo. Teismas, įvertinęs statybos rangos sutartį ir statybos rangos dokumentus, sprendė, kad esant nurodytiems netikslumams, atsakovė privalėjo vadovautis aiškinamuoju raštu, tačiau to nepadarė, dėl ko atliko ne visus darbus – liko neapšiltintos namo sienų lauko sienos dalys tarp patalpų ir balkonų, nors techninio darbo projekto aiškinamajame rašte tai numatyta. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas raštas, kuriuo teigiama, kad buvo išleista projekto A laida, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad statinio projekto vadovas R. M. projekto A laidą pasirašo 2018 rugpjūčio 1d., t. y. vėliau, nei statybos darbai buvo priduoti (2018 m. liepos mėn. 23 d. pasirašomas statybos darbo perdavimo–priėmimo aktas)), todėl atsakovė privalėjo vadovautis aiškinamuoju raštu, kuriuo buvo numatyta apšiltinti su balkonu ir lodžija besiribojančias sienas.

11.       Dėl balkono atitvaro bei lodžijos įrengimo. Teismas, įvertinęs statybos rangos sutartį ir statybos rangos dokumentus, sprendė, kad ieškovo balkonas, kuris ribojasi su patalpa pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)-4, privalėjo būti suprojektuotas bei įrengtas, pašalinant gelžbetoninį atitvarą, įrengiant apdailinę tvorelę bei įstiklinant taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.8. punkte pateiktą balkono sampratą. Lodžija, kuri ribojasi su patalpa pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)-2, privalėjo būti suprojektuota bei įrengta taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.21. punkte pateiktą lodžijos sampratą.

12.       Dėl kambario pažymėto (duomenys neskelbtini)-2 balkono lango. Teismas nustatė, kad ieškovo buto kambaryje su balkonu sumontuotas nevarstomas langas, t. y. kaip numatyta specifikacijoje langas L8 arba L9. Atsakovė, įrengdama nevarstomą langą, pažeidė brėžinyje nurodytą įpareigojimą nurodytą pastabų antrame punkte, t. y. „2. Prieš langų, durų gamybą, varstymo kryptį (dešininės, kairinės) ir kiekius tikslinti su konkretaus buto gyventojais“. Su ieškovu atsakovė nederino, kokio lango pageidauja ieškovas, langų varstymo krypčių, juos pagamino ir sumontavo savo nuožiūra. Ieškovas nurodė, jog toks langas pablogino jo gyvenimo kokybę, nes prieš įstatant naują langą, senas langas buvo varstomas. Teismas sprendė, kad atsakovė privalo pakeisti esamą langą į varstomą.

13.       Dėl apskaitos prietaisų vietos pakeitimo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 170 punktą, naujuose arba rekonstruojamuose daugiabučiuose namuose karšto vandens apskaitos mazgai turi būti įrengiami bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose arba specialiai apskaitos prietaisams skirtose patalpose ir pan.) arba namo šilumos punkte. Atsakovė name atliko šilumos punkto ir karšto vandens tiekimo rekonstrukciją, atsižvelgus į tai bei į tai, kad atnaujinant, renovuojant namus turi būti ieškoma racionalesnių bei naujoviškesnių, patogesnių, nei prie 50 m., gyventojams sprendinių, kurie esmingai nekeičia atliekamų darbų vertės, atsakovė turi karšto vandens apskaitos skaitiklį, kuris sumontuotas ieškovo vonios kambario sienos išorėje, sumontuoti techniniame kanale, kuris name yra įrengtas.

14.       Dėl garantinio termino sustabdymo. Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė sutarties 9.4.9 punktą, numatantį, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal techninį darbo projektą, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus. Atsakovė turi garantuoti, kad darbų priėmimo metu jie atitiks projekte nustatytas savybes, normatyvinių dokumentų reikalavimus, bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų jų vertę arba tinkamumą projekte numatytam panaudojimui. Esant nurodytam, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl garantinio termino sustabdymo.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė „Žilinskis ir Co“, UAB, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas pasisakė, pacituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013, dėl daugiabučio bendrasavininko teisės kreiptis į rangovą dėl netinkamos darbų kokybės, nurodydamas, kad bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl netinkamai vykdomos sutarties. Tačiau teismo cituota nutartis neatitinka nagrinėjamos bylos ratio decidendi (liet. argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas). Cituojamoje byloje buvo nagrinėjami stogo remonto darbų defektai, kurie buvo su aiškiais nukrypimais nuo projekto ir aiškiai matomais kokybės trūkumais. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar apskritai ieškovas turi teisę reikalauti atlikti techniniame – darbo projekte nenumatytus darbus, kurie iš atsakovo nebuvo pirkti nei skelbiant viešąjį pirkimą, nei vėliau dėl jų nebuvo tartasi, t. y. šios ir teismo pacituotos bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos.

1.2.       Ieškovas reikalauja atsakovės atlikti darbus, kurie: a) apskritai nebuvo numatyti užsakovo patvirtintoje projektinėje dokumentacijoje, b) nebuvo perkami pagal rangos sutartį (nenumatyti techninėje specifikacijoje), c) dėl reikalaujamų atlikti darbų lokacijos (bendros namo konstrukcijos) sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsniu, turi būti priimamas pastato savininkų daugumos, o ne vieno ieškovo, kuris prieštarauja savininkų daugumai. Pirmosios instancijos teismas, vienpusiškai vertinęs tik ieškovo argumentus, ir nenagrinėdamas atsakovės argumentų, to neįvertino, ir pritaikydamas netinkamą teismo precedentą nagrinėjamai bylai, priėmė klaidingą sprendimą, priimti netinkamo ieškovo reiškiamą ieškinį nagrinėti.

1.3.       Ieškovo keliamas reikalavimas yra prieštaraujantis bendraturčių valiai dėl bendro turto valdymo. Pirmosios instancijos teismui patvirtinus tokį ieškovo reikalavimą, bendraturčių anksčiau priimtas sprendimas dėl kitokio, ieškovui nepriimtino, turto remonto būdo tampa de facto (liet. faktiškai) niekiniu, kas iš esmės paneigia visų bendraturčių teisę spręsti dėl bendro turto valdymo, ir pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą. Ieškovas į teismą kreipėsi nesąžiningai naudodamasis savo teisėmis, t. y. gindamas ne savo teisę į tinkamą rangos sutarties vykdymą, o savo teisę pakeisti ieškovui netinkamą bendraturčių sprendimą dėl bendro turto valdymo. Dėl to, teismui detaliai neišnagrinėjus atsakovės pateiktų argumentų dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų, neatitinkančių bendraturčių valios, ir į juos neatsižvelgus, teismas priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą dėl bendro turto valdymo, prieštaraujančio bendraturčių išreikštai valiai, pagal reikalavimą ieškovo, kuris neturi įgaliojimo veikti visų bendraturčių vardu ir interesais. Tai nėra tas pats, kaip ginti teisę reikalaujant atlikti rangos darbus, taip, kaip buvo nutarę bendraturčiai.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę suprojektuoti bendro naudojimo konstrukcijas – vadinasi tam reikėtų išleisti naują projekto laidą. tam reikėtų užsakovo pritarimo, kylančio iš bendraturčių bendru sprendimu priimto pritarimo naujiems projektiniams sprendiniams – kai šie bendraturčiai jau buvo patvirtinę visai kitokius sprendinius (kuriems prieštarauja ieškovas), ir jokių pretenzijų dėl jų netinkamo įgyvendinimo atsakovei įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, užsakovas nepareiškė. Be to, teismo sprendimas priimti ir patenkinti ieškinį, kurį ieškovas pateikė dėl bendro naudojimo konstrukcijų remonto darbų, nusprendė ir dėl procese nedalyvavusių bendraturčių teisių. Sprendimo vykdymas prieštarautų bendraturčių priimtam ir patvirtintam sprendimui dėl bendro naudojimo turto valdymo – techniniam darbo projektui ir jame įtvirtintiems konkretiems sprendiniams dėl bendro naudojimo turto remonto. Tai yra savarankiškas pagrindas naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

1.5.       Pirmosios instancijos teismas investicijų planą laikė aukštesnės teisinės galios dokumentu statybos rangos teisiniuose santykiuose, nei techninį darbo projektą. Toks vertinimas yra materialiosios teisės pažeidimas, nulėmęs neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Investicinis planas nėra galutinis dokumentas, pagal kurį rangovas turi atlikti darbus, jis tėra tik vienas iš dokumentų, pagal kuriuos yra rengiamas techninis darbo projektas, pagal kurį įstatymas ir sutartis įpareigoja rangovą atlikti statybos rangos darbus, ir teismas to akivaizdžiai neįvertino. Išvada dėl investicinio plano didesnės teisinės reikšmės nei techninio darbo projekto prieštarauja pačiai statybos rangos sutarčiai, jos techninės specifikacijos kiekvienos darbų pozicijos pastabai, įpareigojančiai projektavimo darbus atlikti vadovaujantis ne vien investiciniu planu, o papildomais dokumentais ir užsakovo nurodymais, kurie gali labai skirtis nuo investicinio plano. Tokia teismo išvada iš užsakovo atima teisę teikti rangos darbų sutartyje ir techninėje specifikacijoje minimus nurodymus rangovui projektavimo metu, t. y. teismo išvada yra nelogiška, neteisinga, prieštaraujanti rangos darbų sutarties tekstui.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų bei netinkamai pritaikė ir išaiškino CK 6.662 straipsnio 2 dalį. Rangos darbų sutartimi šalys pakeitė įvykį, kurio metu užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas rangovui dėl akivaizdžių trūkumų iš CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatytos darbų priėmimo–perdavimo dienos (2018 m. liepos 23 d.) į statybos užbaigimo akto pasirašymo dieną (2018 m. rugpjūčio 14 d.). Sutartimi nukėlus galutinių pretenzijų reiškimo terminą, būtent šią dieną rangovas turi teisėtą lūkestį tikėtis galutinių pretenzijų, ir būtent nuo šios dienos, šių pretenzijų negavus, rangovas turi teisę nebepriimti pretenzijų dėl akivaizdžiai matomų rangos darbų kokybės. Teismas neįvertino, kad statybos užbaigimo akte nėra pastabų, kurių pareiškimas (ar pareiškimas kita forma atsakovei netrukus po akto pasirašymo) yra būtina sąlyga ieškovo teisių gynimui šiuo pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovei būtų pateikta pretenzija dėl akivaizdžių trūkumų netrukus po statybos užbaigimo akto pasirašymo.

1.7.       Ieškovo 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašte nėra minimų jokių kitų neatliktų darbų / defektų ištaisymo (be sienų šiltinimo), kurių yra reikalaujama ieškinyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas visus ieškinio reikalavimus, netaikė atsakovės reikalaujamo CK 6.662 straipsnio 3 dalies, ir vadovavosi ieškovo 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu, kuriame apie kitus reikalavimus net neužsimenama, t. y. iš teismo pateiktų motyvų neaišku, kuo remiamasi teigiant, kad CK 6.662 straipsnio 3 dalis, kuria vadovautis reikalavo atsakovė ir užsakovas, yra netaikytina visų kitų ieškinio reikalavimų, išskyrus sienų šiltinimą, atžvilgiu.

1.8.       Dėl namo sienų apšiltinimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovę apšiltinti balkono sieną, pažeidė proceso teisės normas, neištyrė visų byloje esančių dokumentų, t. y. nevertino statybos užbaigimo akto ir jo pasirašymo datos, einančios po techninio darbų projekto A laidos išleidimo, bei užsakovo techninio darbų projekto A laidos patvirtinimo dienos, sutapusios su darbų perdavimo diena, taip pat to, kad bet kokiu atveju atsakovė privalėjo atlikti darbus pagal išleistą techninio darbų projekto A laidą – kitaip statybos užbaigimo aktas būtų nepasirašytas ir rangos darbų sutartis būtų neįvykdyta – būtent statybos užbaigimo akto pasirašymu atsakovė baigė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Jeigu akto pasirašymo dieną komisijos (tarp kurios narių yra ir užsakovas) nariai būtų nurodę kokius nors defektus, neatitikimus projektiniams sprendiniams sienų apšiltinimo atžvilgiu, atsakovė būtų privalėjęs juos pašalinti, tačiau tokių pastabų nebuvo, užsakovui bei visai komisijai atlikti darbai pagal techninio darbų projekto A laidą tiko.

1.9.       2018 m. liepos 23 d. dar nebuvo atlikta statybos užbaigimo procedūra, kurią atsakovė, pagal rangos darbų sutarties 6.9 punktą, privalo suorganizuoti ir ištaisyti statybos užbaigimo metu komisijos nustatytus trūkumus, jei tokie būtų nustatyti pagal rangos darbų sutarties 9.4.7.punktą, t. y. tiekėjas 2018 m. liepos 23 d. dar nebuvo baigęs vykdyti visų savo sutartinių įsipareigojimų. Statybos užbaigimo procedūra buvo baigta ir statybos užbaigimo aktas be jokių pastabų pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 14 d., po techninio darbo projekto A laidos, kuria buvo ištaisytos techninio darbo projekto nulinės laidos klaidos, išleidimo –teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat visiškai nevertino rangos darbų sutarties 9.4.7. punkte atsakovei numatytos pareigos ištaisyti statybos užbaigimo akte nurodytų trūkumų – kas rodo, kad formaliu darbų perdavimu užsakovui atsakovės sutartiniai įsipareigojimai nepasibaigė. Taigi netinkamas rašytinių įrodymų tyrimas nulėmė neteisingą sprendimą, prieštaraujantį tiek užsakovo valiai išreikštai techninio darbų projekto A laidos patvirtinimu, tiek protingumo principui, tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytai rangovo pareigai atlikti darbus pagal projektą.

1.10.       Dėl balkono atitvaro bei lodžijos įrengimo. Byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog ieškovas statybos užbaigimo akto pasirašymo dieną, ar netrukus po to, būtų pareiškęs pretenziją atsakovei dėl netinkamai atliktų darbų, tad yra visi pagrindai taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį, kaip reikalavo atsakovė ir užsakovė. Pirmosios instancijos teismas. priimdamas sprendimą demontuoti ieškovo atitvarus, vietoje bendraturčių nusprendė, kad su jų bendru turu turi būti elgiamasi prieš visų bendraturčių išreikštą valią, nors nebuvo pareikštas ieškinys dėl turto valdymo nustatymo kitiems bendraturčiams. Paskutiniame 2018 m. liepos 11 d. vykusiame gamybiniame pasitarime, kuriame buvo atsakovei nurodomi neužbaigti darbai, kuriuos reikia užbaigti norinti priduoti namą, balkonų ar lodžijų atitvarų demontavimo ir naujų sumontavimo taip pat nereikalaujama, nors dalyvių sąraše Nr. 4 pozicijoje nurodomas ieškovas. Balsuota vienbalsiai – vadinasi nei likę bendraturčiai, nei pats ieškovas neturėjo pretenzijų rangovui šiuo klausimu rangos darbų sutarties vykdymo laikotarpiu.

1.11.       Investicinis planas taip pat nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu yra rengiamas techninis darbų projektas – jis, vadovaujantis rangos darbų sutarties 2.1 punktu, rengiamas pagal rangos darbų sutarties priede pridėtą techninę specifikaciją ir kitus joje nurodytus dokumentus bei užsakovo nurodymus. Užsakovas savo nurodymus davė 2018 m. liepos 23 d., tvirtindamas techninio darbų projekto A laidos sprendinius (tarp jų yra ir balkono detalė, kurioje rodykle nurodoma, kad lieka esama g/b balkono atitvara). Beje, techninio darbų projekto nulinės laidos analogiškame brėžinyje taip pat buvo numatyta paliekama esama g/b balkono atitvara, kas irgi patvirtina, kad užsakovo nurodymu gelžbetoninė atitvara turėjo likti, ir jos demontuoti nereikėjo. Kadangi užsakovo nurodymų laikymasis yra privalomas pagal techninę specifikaciją, atsakovė negali savavališkai, ieškovo pageidavimu, griauti balkono atitvaros. Be to, nei investiciniame plane, nei techninėje specifikacijoje apskritai nėra numatyti gelžbetoninio atitvaro pašalinimo ar demontavimo darbai. Dėl to jų nei gyventojai, nei užsakovas iš atsakovės niekada ir nereikalavo, statybos užbaigimo komisija taip pat šių darbų, kaip neatliktų, taip pat nenurodė statybos užbaigimo akte.

1.12.       Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarties esmę, ją aiškino netinkamai, plečiamai, t. y. neatidžiai vertindamas tiek investicijų planą, tiek techninę specifikaciją, tiek neatsižvelgdamas į tai, kad rangos darbų sutarties vykdymo metu sutarties šalys vienodai suprato, kad balkonų / lodžijų gelžbetoninių atitvarų demontavimas ir naujas montavimas nėra perkamas, t. y. teismas rangos darbų sutartį aiškino pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 5 dalį. Teismas, sistemiškai nevertindamas, netinkamai išaiškino investicinio plano 4.1. lentelės numatytas priemones, padarydamas klaidingą išvadą, neva balkono / lodžijos gelžbetoninio atitvaro demontavimo darbai ir naujo atitvaro sumontavimo darbai buvo numatyti. Teismas, nesigilindamas į investicinio plano struktūrą, vadovavosi su įgyvendinamų priemonių sąrašu nesusijusia investicinio plano dalimi ir dėl to įpareigojo atsakovę suprojektuoti ir atlikti darbus, kurių nebuvo techninėje specifikacijoje, ir kurių užsakovas rangos darbų sutartimi netgi nepirko. Jeigu investiciniame plane būtų numatyta vykdyti demontavimo darbus ir naujų elementų sumontavimo darbus, tai būtų aiškiai nurodyta numatomų įgyvendinti namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių sąraše, 6 investicinio plano dalyje.

1.13.       Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę atlikti papildomus, viešajame pirkime nenumatytus darbus, pakeitė viešojo pirkimo sutarties darbų apimtį be sutarties šalių valios. Kadangi pagal rangos darbų sutarties 2.1. punktą, projektuojami darbai, numatyti techninėje specifikacijoje, o teismo cituotoje jos statybos darbų projekto bendrojoje 6.12 dalyje, taip pat kaip ir investiciniame plane nėra numatytų balkono atitvarų demontavimo ir naujų atitvarų sumontavimo darbų, o yra aiškiai nurodyta, kad balkonai stiklinami tik iki pusės (11 pozicija), numatytas balkono apdailinės tvorelės stiprinimas (2 pozicija), darytina išvada, kad teismo sprendimas įpareigoti atsakovę suprojektuoti balkono / lodžijos atitvaro demontavimo ir naujo atitvaro sumontavimo darbus bei juos atlikti, yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, išeina iš sudarytos rangos darbų sutarties apimties, prieštarauja išreikštai bendraturčių valiai dėl bendro turto valdymo (kuria buvo patvirtintas techninis darbų projektas be balkonų / lodžijų atitvarų demontavimo).

1.14.       Dėl kambario pažymėto (duomenys neskelbtini)-2 balkono lango. Pirmosios instancijos teismas vienu metu nurodė, kad atsakovė, laikydamasi projekto, privalėjo sumontuoti L9 tipo balkono bloką, kurio langas neturi varčios, ir tuo pačiu nurodė, kad turėjo padaryti varčią. Kas reiškia, kad montuojamas langas su varčia taps nebe projekto specifikacijoje numatyto L9 tipo, o visiškai kitoks, t. y. nebeatitinkantis langų specifikacijos. Taigi, teismas nurodė atsakovei vienu metu ir laikytis, ir nesilaikyti projekto langų specifikacijoje išdėstytų reikalavimų langų montavimui, t. y. netinkamo ir nesisteminio įrodymų vertinimo pasekmė, kuri privedė prie nelogiško sprendimo priėmimo. Byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog ieškovas statybos užbaigimo akto pasirašymo dieną, ar netrukus po to, būtų pareiškęs pretenziją atsakovei dėl netinkamai atliktų langų montavimo darbų, todėl yra visi pagrindai taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį, kaip reikalavo atsakovė ir užsakovas.

1.15.       Atsakovei į bylą pridėjus ieškovo pasirašytą dokumentą, kuriuo pasirašę gyventojai tvirtina neturintys pretenzijų dėl sumontuotų langų, pirmosios instancijos teismas šiam dokumentui nesuteikė tinkamos reikšmės nurodydamas, kad šiame dokumente nėra kalbama apie langų varstymą. Toks teismo dokumento vertinimas yra pernelyg siaurinančio pobūdžio. Paskutiniame 2018 m. liepos 11 d. vykusiame gamybiniame pasitarime Nr. 36, kuriame buvo atsakovei nurodomi neužbaigti darbai, kuriuos reikia užbaigti, norinti priduoti namą, ieškovo lango pakeitimo taip pat nereikalaujama, nors dalyvių sąraše Nr. 4 pozicijoje nurodomas ieškovas. Balsuota vienbalsiai – vadinasi nei likę bendraturčiai, nei pats ieškovas neturėjo pretenzijų rangovui šiuo klausimu rangos darbų sutarties vykdymo laikotarpiu, todėl klausimas dėl L9 tipo balkono bloko teismo turėjo būti aiškinamas pagal tikrąją šalių valią ir elgesį rangos darbų sutarties vykdymo metu. Teismas rangos darbų sutartį aiškino pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 5 dalį. Teismui netinkamai pritaikius sutarties aiškinimo taisykles, įvertinus rašytinių įrodymų (techninio darbų projekto langų specifikaciją) dalis be konteksto, besivadovavus neegzistuojančiais įrodymais, kuriais neva laiku buvo pareikšta pretenzija atsakovei, buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas.

1.16.       Dėl apskaitos prietaisų vietos pakeitimo. Sutartimi atnaujinamas daugiabutis nėra nei naujai statomas, nei rekonstruojamas. Techninio darbų projekte tituliniame lape aiškiai nurodoma statybos rūšis – paprastasis remontas. Taigi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 170 punktas yra netaikytinas. Karšto vandens skaitiklių perkėlimo darbai nebuvo numatyti techninėje specifikacijoje, pagal kurią buvo rengiamas techninis darbų projektas, užsakovas su atsakove dėl šių papildomų darbų taip pat nesitarė atskirai, todėl pirmosios instancijos teismas, išeidamas iš rangos darbų sutarties ribų, įpareigojo atsakovę atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo pirkti vykdant viešąjį pirkimą. Byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog ieškovas statybos užbaigimo akto pasirašymo dieną, ar netrukus po to, būtų pareiškęs pretenziją atsakovei dėl neatliktų karšto vandens skaitiklių perkėlimo darbų, todėl yra visi pagrindai taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį, kaip reikalavo atsakovė ir užsakovas. Teismas netinkamai taikė sutarties aiškinimo taisykles bei netinkamą teisės aktą, vadovavosi neegzistuojančiais įrodymais, kuriais neva laiku buvo pareikšta pretenzija atsakovei, nesivadovavo rangos darbų sutarties techninės specifikacijos darbų sąrašu, kuris apibrėžė darbų apimtį iki techninio darbų projekto rengimo, todėl priėmė neteisėta ir nepagrįstą sprendimą.

1.17.       Dėl garantinio termino sustabdymo. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus atliko tinkamai, visi atlikti darbai jų perdavimo užsakovui dieną atitiko užsakovo patvirtintus techninio darbų projekto sprendinius, kuriuos statybos užbaigimo procedūros metu tikrino sudaryta komisija (tarp jos narių ir užsakovas), ir pasirašytas statybos užbaigimo aktas nepateiktos jokios pastabos dėl nustatytų trūkumų. Ieškovas byloje neįrodinėjo CK 6.697 straipsnio taikymo faktinių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų / įrodymų, kad jis nuo statybos pabaigos 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki ieškinio pateikimo dienos negali gyventi savo bute dėl to, kad atsakovė nėra atlikusi ieškiniu reikalaujamų darbų. Objektyviai vertinant, nė vienas iš reikalaujamų atlikti darbų nėra tokio pobūdžio, kuris neleistų ieškovui naudotis savo butu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ „Plungės būstas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas visais atvejais yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinys surašytas nepagrindžiant jokiais įrodymais, reikšmingais rodikliais, kvalifikuotais oficialiais skaičiavimais ar matavimais, nepagrįsta asmenine nuomone bei hipotetinio pobūdžio pamąstymais, neturint teisingo supratimo apie gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą, teisingą techninio projekto skaitymą, ką galimai įtakoja kompetencijos trūkumas, klaidingas ir neteisingas renovacijos proceso supratimas bei savanaudiškos asmens paskatos, norint išvengti mokestinės prievolės – mokėti įmokas už atliktus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Teismas priėmė sprendimą, atsižvelgdamas vien į ieškovo hipotetinio pobūdžio samprotavimus, nepagrįsta nuomonę, jo pateiktais nepagrįstais skaičiavimais.

2.2.       Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑294‑225/2020 (2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas), vėliau Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka civilinėje byloje e2A-21-460/2021 dar kartą patvirtino (2021 m. sausio 14 d. nutartimi) Plungės apylinkės teismo sprendimo teisėtumą, kurių metu buvo sprendžiamas tas pats klausimas dėl mokestinių reikalavimų, kaip ir šioje byloje, dėl kurios ieškinys buvo pateiktas, suformuluojant kitokį reikalavimą, siekiant apeiti draudimą iš naujo, kito teismo proceso metu išspręsti tą patį klausimą.

2.3.       Šioje byloje ieškovas reikalauja atsakovės atlikti darbus, kurie: a) apskritai nebuvo numatyti užsakovo patvirtintoje projektinėje dokumentacijoje, b) nebuvo perkami pagal rangos sutartį (nenumatyti techninėje specifikacijoje), c) dėl reikalaujamų atlikti darbų lokacijos (bendros namo konstrukcijos) sprendimas, vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, turi būti priimamas pastato savininkų daugumos, o ne vieno ieškovo, kuris prieštarauja savininkų daugumai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vienpusiškai vertinęs tik ieškovo argumentus, ir nenagrinėdamas atsakovės argumentų, to neįvertino, ir pritaikydamas netinkamą teismo precedentą nagrinėjamai bylai, priėmė klaidingą sprendimą priimti netinkamo ieškovo reiškiamą ieškinį nagrinėti.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę suprojektuoti bendro naudojimo konstrukcijas – vadinasi tam reikėtų išleisti naują projekto laidą, reikėtų užsakovo pritarimo, kylančio iš bendraturčių bendru sprendimu priimto pritarimo naujiems projektiniams sprendiniams – kai šie bendraturčiai jau buvo patvirtinę visai kitokius sprendinius (kuriems prieštarauja ieškovas), ir jokių pretenzijų dėl jų netinkamo įgyvendinimo, atsakovei įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, užsakovas nepareiškė.

2.5.       Pirmosios instancijos teismas investicijų planą laikė aukštesnės teisinės galios dokumentu statybos rangos teisiniuose santykiuose nei techninį darbo projektą. Toks vertinimas yra materialiosios teisės pažeidimas, nulėmęs neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Investicijų planas yra tik pirminis preliminarus dokumentas, jame nurodyti orientaciniai kiekiai, kuriais remiantis vėliau atliekami tikslūs, konkretūs projektiniai skaičiavimai ir rengiamas techninis darbo projektas, kuris ir yra esminis dokumentas, nustatantis konkrečius reikalavimus rangos darbų atlikimui. Investicijų planas, pasak VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūros“, atspindi tik principus, dėl kurių gyventojai turi susitarti. Investicijų planas, yra dokumentas, kuriam pritarė gyventojai, o toliau visi kiti sprendimai atsiranda techninio projekto rengimo metu. Visi darbai, kurie buvo įsigyti, yra atlikti tiksliai pagal parengtą ir gyventojų patvirtintą techninį darbo projektą. Visi darbai buvo atlikti pilna apimtimi, tinkamai ir nėra likusių neužbaigtų, neatliktų darbų. Tai taip pat patvirtino valstybinė komisija, priimdama užbaigtus darbus bei VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“.

17.       Ieškovas S. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Ieškovas reikalauja atlikti darbus, besiribojančius su jo nuosavybe, kurie numatyti Investicinio plane ir nupirkti per CPO. Toks ieškovo reikalavimas niekaip nepažeidžia namo bendraturčių teisių. Atliekant statybos darbus, namo butų savininkai siekė to paties. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teisingai įvertino ieškovo teisę reikalauti atlikti rangos darbus, taip, kaip buvo nutarę bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Atsakovė neteisingai tvirtina, kad bendraturčiai tvirtino techninį darbo projektą.

3.2.       Pirmos instancijos teismas teisingai ir logiškai įvertino investicinio plano vietą ir teisinę reikšmę atliekant namo renovaciją. Investiciniame plane yra pateikta pastaba, jog investicijų plane minimi darbų kiekiai yra preliminarus ir jokiais būdais ne baigtiniai. Šie kiekiai turi būti tikslinami bei papildomi projekto atlikimo metu. Visi numatyti darbų kiekiai yra perkelti į techninę specifikaciją, kuri buvo pateikta CPO konkursui. Vėlesniuose darbų etapuose nekilo jokių ginčų dėl darbų apimties kiekio, bent tokių įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Statytojas SĮ „Plungės būstas“, už atitinkamą atlygi, apsiėmė įvykdyti namo butų savininkų priimtą investicijų plano antrą variantą, o techninis darbo projektas maksimaliai turi atitikti investicijų planą ir pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju jokie statytojo nurodymai negali skirtis nuo investicinio plano.

3.3.       Pirmos instancijos teismas ištyręs pateiktus įrodymus konstatavo, kad statytojas, vykdydamas rangos darbų pirkimą per CPO nupirko ir techninio darbo projekto ekspertizę, techninio darbo projekto ekspertizė buvo privaloma. Projektas nebuvo ekspertuotas, dėl ko laikytina, kad dalis darbų buvo atlikti ne tie ir ne taip, kaip jie buvo numatyti investiciniame plane. Pagal pasirašytą rangos darbų sutarties 9.2.3 punktą, atsakovė privalėjo organizuoti ir užtikrinti techninio projekto ekspertizę, kas yra neįvykdyta.

3.4.       Neatlikta 499,3 m² pastato sienų šiltinimo darbų ir to fakto atsakovė neginčija apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas paklausė trečiojo asmens SĮ „Plungės būsto“ atstovės, kurią pusę byloje jis palaiko. Atsakymas buvo, kad palaiko atsakovę. Teismas pasiteiravo, ar jis nemato intereso konflikto, tuo tarpu atsakymas buvo, kad nemato. Visą statybos laiką ir po to SĮ „Plungės būstas“ atstovavo išskirtinai rangovo interesus. Namo butų savininkai jau 2017 m. rugsėjo 27 d. reiškė nepasitenkinimą atliekamų darbų kokybe. Namo butų savininkai norėjo pareikšti pastabas statybos užbaigimo komisijai, tačiau tokių galimybių negalėjo, nes nežinojo, kada ji dirbs.

3.5.       2017 m. vasario 22 d. pasirašytoje pagrindinėje rangos darbų sutartyje yra nurodoma, kad objektas dalyvauja Plungės rajono energetinio efektingumo didinimo daugiabučiuose namuose programoje. Techninio darbo projektas ar vėliau išleisto projekto laidose būtina buvo numatyti visų išorinių sienų šiltinimą. Statytojas savo nuožiūra negali tvirtinti teisės aktams neatitinkančius dokumentus. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos rašytinius įrodymus bei video medžiagą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013, o įstatymų nuostatos neriboja procesinės bendraturčio teisės kreiptis į teismą dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų vardu sudarytos sutarties vykdymo.

3.6.       Namo butų savininkai nutarė vykdyti namo renovaciją (atnaujinimą ), pagal antrą priemonių paketą. Antrame priemonių pakete yra numatyta apšiltinti pastato išorinių sienų 3 005 m². Toks kiekis yra nupirktas per CPO. Dėl šio kiekio nebuvo jokių ginčų statybos eigoje, atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl kiekio netikslumo. Šiuo atveju jokio kito pasirinkimo nėra palikta nei statytojui, nei projektą rengusiems, nei atsakovei. Užbaigimo deklaracija tarp SĮ „Plungės būstas“ ir atsakovės pasirašoma 2018 m. liepos 23 d. Statinio projekto vadovas R. M. projekto A laidą pasirašo 2018 rugpjūčio 1 d., t. y. vėliau, nei statybos darbai buvo priduoti. Techninio darbų projekto A laidos išleidimas yra bandymas nusikalstamos korupcinės veiklos pateisinimas. Bendros pasiūlymo kainos išskaidymas pagal priemones, atitinkančias numatytoms įgyvendinti konkretaus objekto investiciniame plane, Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 10 kartu techninio darbų projekto A laida yra nusikalstamos veikos padarinys, lėšos yra nuskaitomos už pastato sienų apšiltinimą, kurių darbų kiekis yra numatytas investiciniame plane, bet realiai dalis darbų ne įvykdyta.

3.7.       Namo butų savininkai jau 2017 m. rugsėjo 27 d. susirinkime reiškė nepasitenkinimą atliekamų darbų kokybe. Šiame susirinkime namo savininkai reikalavo pašalinti balkonų ir lodžijų senas betonines atitvaras. Rangovo darbų vadovas susirinkime dalyvauti atsisakė. Atsakovė, vykdydama statybos darbus, elgėsi agresyviai. Nepaisant iškilusių nesutarimų dėl lodžijų ir balkonų stiklinimo, darbų nestabdė, darbus vykdė savo nuožiūra, normatyviniuose dokumentuose, nustatyta tvarka patvirtintų darbo brėžinių. Atsakovė techninį darbų prižiūrėtoją paprasčiausiai ignoravo. Atsakovė piktybiškai vengė statybos darbų vykdymo metu spręsti balkonų ir lodžijų stiklinimo problemas. Balkonų ir lodžijų stiklinimo darbai buvo vykdomi nepašalinus ant supuvusių per 50 metų atmosferinių kritulių paveiktų betoninių atitvarų. Tuoj po „renovacijos“ apdalinės plokštės suskilo. Kaip apdailinės plokštės pritvirtintos ir prie ko pritvirtintos brėžinių nėra. Per laikotarpį kai vyksta šis teisminis ginčas suskilo dar 10 balkonų apdailinės plokštės. Su atsakovės bylos medžiagoje pateikta specifikacija nesutiko ir techninis prižiūrėtojas.

3.8.       2018 m. sausio mėn. namo administratoriui (statytojui) ieškovas pateikė prašymą, kad būtų iškelti apskaitos prietaisai į techninį kanalą. 2018 m. kovo 29 d. gavau raštą iš SĮ „Plungės būstas“, kuriame nurodoma, kad apskaitos prietaisai nebus iškeliami, nors tuo laiku vyko statybos darbai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinot Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, įpareigodamas atsakovę perkelti apskaitos prietaisą į techninį kanalą.

3.9.       Pagrindinės sutarties techninės specifikacijos dalyje (DSPB2) Sienų šiltinimas / (DSPB2.3) Pastatų sienų šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis, tinkuojant armuotu plonasluoksniu dekoratyviniu tinku. Termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas U<0.18 W/(m2,K). Atsakovė įsipareigojo apšiltinti fasadinių sienų kartu su angokraščiais kurių plotas yra 2 588 m². To sutartinio įsipareigojimo neįvykdė atsakovė. Neapšiltintos pastato išorinės sienos namo butų savininkams kasmet šildymo laikotarpiu neša nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi CK 6.697 straipsniu nusprendė sustabdyti garantinio laiko skaičiavimą. Ieškovas mano, kad šiuo atveju reikėtų taikyti CK 6.335 straipsnio 3 dalį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

 

19.       CPK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

 praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Ieškovas S. P., pateikęs prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pagrindų, dėl kurių būtinas žodinis nagrinėjimas, nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose ieškovas dalyvavo ir buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, ieškovas neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

 

Dėl ginčo esmės

 

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo. Ieškovas S. P., įrodinėdamas, kad atsakovė (rangovas) „Žilinskis ir Co“, UAB, netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, kadangi neatliko statybos darbų, kurie buvo numatyti Investiciniame plane ir nupirkti per CPO, pasirinktu savo teisių gynimo būdu siekia, kad teismo sprendimu atsakovė (rangovas) būtų įpareigoti atlikti ieškinyje įvardintus darbus, tuo tarpu atsakovė (rangovas), atsikirsdama į ieškovo argumentus, įrodinėja, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės ir teisės reikalauti atlikti darbus, kurie: a) apskritai nebuvo numatyti užsakovo patvirtintoje projektinėje dokumentacijoje, b) nebuvo perkami pagal rangos sutartį (nenumatyti techninėje specifikacijoje), c) ieškovo reikalaujami atlikti darbai neatitinka daugiabučio namo savininkų sprendimams.

22.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas S. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2016 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) plane pateiktą antrą priemonių variantą. Trečiajam asmeniui SĮ „Plungės būstas“, kuris administruoja daugiabutį namą, buvo pavesta įvykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą ir finansavimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) planu. Trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ ir Žilinskis ir Co“, UAB, 2017 m. vasario 22 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)/12-R0244 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), kuria tiekėjas (atsakovė) įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą(-us), pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą, ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą / techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos nustatyta kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Ginčo namo, atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo užbaigti 2018 m. rugpjūčio 14 d., pasirašant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-180814:00210.

23.       Atsakovės Žilinskis ir Co“, UAB, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimus dėl netinkamo sutarties įvykdymo darbus atlikusiam asmeniui. Kaip jau minėta, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) sutartį su atsakove (rangovu) sudarė daugiabučio namo administratorius – trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“.

24.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčių pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jos atsiranda tiek tarp daugiabučio namo bendrijos, namo administratoriaus ir trečiųjų asmenų, tiek ir tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, su kitais bendraturčiais bendru sutarimu tvarkydami bendrosios nuosavybės objektą, turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo arba įgalioti vieną iš bendraturčių ar kitą asmenį atstovauti jiems santykiuose su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, rangovu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus reguliuoja Pavyzdiniai nuostatai. Pavyzdiniuose nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Pavyzdinių nuostatų 3 punktas). 

25.       Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, įgyvendinančio namo butų savininkų sprendimus, sutarties sudarymas su statybos darbus atliekančiu asmeniu (atsakove) nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio teisių, tarp jų – teisės kreiptis į teismą dėl netinkamo su rangovu sudarytos sutarties vykdymo. CK 4.85 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo negali apriboti šių savininkų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK, CPK ir kitų įstatymų nuostatos neriboja procesinės bendraturčio teisės kreiptis į teismą dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų vardu sudarytos sutarties vykdymo. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimus dėl netinkamo sutarties vykdymo šiuos darbus atlikusiam asmeniui atmestini.

26.       Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681-6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644-6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat SĮ (SĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. 

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

28.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 36 punktą).

29.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo užbaigta ginčo namo statybos užbaigimo procedūra, pasirašant statybos užbaigimo aktą, kuriame nėra pastabų dėl atliktų darbų trūkumų. Šalių ginčas byloje, jog ieškovo ieškiniu reikalaujamų darbų atsakovė nėra atlikusi, nekyla. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė (rangovas) 2018 m. liepos 23 d. sudarė statybos darbo perdavimo–priėmimo aktą, sprendė, kad rangovas, atlikdamas darbus, privalėjo vadovautis prie sutarties esančiu atnaujinimo (modernizavimo) projekto bendrosios, architektūros – konstrukcijų dalies bendrajame aiškinamuoju raštu Nr. PLP‑17‑007‑TDP-B/AK-AR, kuriame, teismo vertinimu, buvo numatyta apšiltinti pastato lauko sienas, pastato cokolį bei rūsio sienas, besiribojančias su gruntu, įrengti naujus balkono ir lodžijos atitvarus, įrengti varstomą langą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti pagrindo nėra.

30.       Atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties 2.1. punkte įtvirtinta nuostata, kad tiekėjas (atsakovė) įsipareigoja parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą / techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus. Sutarties 2.2. punkte įvardinti dokumentai ir nustatomas jų pirmumas, t. y. kiekvienas paskesnės eilės dokumentas turi žemesnę galią nei prieš jį nurodytas dokumentas. Pagal 2.2.1 punktą, pirmumas suteikiamas pagrindinei sutarčiai, toliau įvardinta techninė specifikacija, akcepto raštas, pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai ir atliktų darbų akto forma.

31.       Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta rangovo pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. SĮ 2 straipsnio 102 dalyje pateikta techninės užduoties sąvoka – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą. Projektų rengimo tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 15 punktą, techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai. Akivaizdu, kad rengiant techninį darbo projektą privaloma vadovautis technine specifikacija.

32.       Iš prie ginčo sutarties pridėtos techninės specifikacijos turinio nustatyta, kad kiekvienos techninės specifikacijos pozicijos pabaigoje yra nurodyta pastaba: projektavimo darbai atliekami remiantis specialiaisiais architektūriniais reikalavimais, investiciniu planu, projektavimo užduotimi, pateikta bendra technine specifikacija ir užsakovo reikalavimais. Investicijų plano įvade taip pat nurodoma, kad investicijų plane minimi darbų kiekiai yra preliminarūs ir jokias būdais ne baigtiniai. Šie kiekiai turi būti tikslinami bei papildomi projekto atlikimo metu. Šios įvardintų dokumentų pastabos, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad projektavimo darbai yra atliekamai ir pagal užsakovo reikalavimus, kurie gali būti tikslinami ar detalizuoti atsiradusius investicinio plano ar techninės užduoties neaiškumus ar dviprasmybes, ar gyventojams pakeitus nuomones, pakeisti vykdomus darbus kitais.

33.       Reglamento 42 punkte nustatyta, kad projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us). Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami SĮ 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą neprivaloma [5.39], taip pat kai keičiami neesminiai projekto sprendiniai, rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai). <...> Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 [5.17] nurodytus esminius statinių reikalavimus, esminius architektūros reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

34.       Reglamento 49 punkte įtvirtinta, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93 punkto nuostatomis, pateikiant tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą IS „Infostatyba“, turi būti pateikiamas statinio projektas (techninis projektas ir darbo projektas, techninis darbo projektas arba supaprastintas statinio projektas), jei statinio projektas buvo keičiamas, – paskutinė statinio projekto ar jo dokumentų laida.

35.       Byloje pateikti duomenys, jog užsakovas (trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“) 2018 m. liepos 23 d., raštu Nr. D2-618 patvirtino TDP A laidos sprendinius, nurodęs, kad statyba užbaigta pagal projekto vadovo R. M. projektų Nr. PLP-17-007-TDP 0 ir PLP-17-007-TDP A  sprendinius (reg. Nr. DOK-114680). Tai gi, akivaizdu, jog techninio darbo projekto A laida buvo parengta iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. statybos užbaigimo procedūros, t. y. iki pasirašant statybos užbaigimo aktą. Byloje nustačius faktines aplinkybes, jog buvo patvirtina techninio darbo projekto A laida, kurio sprendiniai buvo suderinti su užsakovu, taip pat, kad techninio darbo projekto nauja laida buvo pateikta iki statinio statybos užbaigimo procedūros, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad rangovas (atsakovė) atlikdamas statybos darbus privalėjo vadovautis nauja techninio darbo projekto (A) laida.

36.       Pateiktame techninio darbo projekto A laidos Aiškinamajame rašte nenumatyta atlikti darbų dėl sienų tarp patalpų ir balkonų šiltinimo, taip pat nurodoma, kad balkono detalė lieka esama, t. y. nekeičiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties techninės specifikacijos sprendiniuose „Balkono apdailinės tvorelės stiprinimas; 3. Balkono stiklinimo bloko įstatymas, reguliavimas, tvirtinimas; 10. Balkonai papildomai sustiprinami. 11. Balkonai stiklinami iki pusės. Žemutinės atitvaros aptaisomos iš fasadinių apdailos plokščių (tarpas tarp plokščių apšiltinamas). 12. Balkono stiklinimo darbuose reikalinga suprojektuoti angokraščių paruošimas balkonų rėmų konstrukcijos įstatymui, balkono apdailinės tvorelės sustiprinimas, balkono stiklinimo bloko įstatymas“, nėra numatyta rangovo pareiga keisti balkono gelžbetoninius atitvarus ar įrengti naujas apdailines tvoreles, o pavartota sąvoka „tvorelės stiprinimas“ nėra tapati detalės (atitvaro) keitimui. Kadangi pagal techninio darbo projekto A laidos sprendinius nėra numatyti sienų tarp patalpų ir balkonų šiltinimo darbai, o pagal sutarties nuostatas bei investicinį planą nėra numatyta atlikti balkono atitvarų demontavimo ir naujų atitvarų sumontavimo darbų, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę apšiltinti sienas bei suprojektuoti balkono / lodžijos atitvaro demontavimo ir naujo atitvaro sumontavimo darbus bei juos atlikti.

37.       Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę ieškovo bute pakeisti esamą langą į varstomą sprendė, kad atsakovė, įrengdama nevarstomą langą, pažeidė brėžinyje nurodytą įpareigojimą nurodytą pastabų antrame punkte, t. y. „2. Prieš langų, durų gamybą, varstymo kryptį (dešininės, kairinės) ir kiekius tikslinti su konkretaus buto gyventojais.“ Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek techninėje specifikacijoje DSPB 6.1., tiek Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto bendrosios architektūros – konstrukcijų projekto dalyje bendrajame aiškinamojo rašto Nr. PLP-17-007-TDP-B/AK-AR 2.2. punkte numatytas langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas. Nurodyta, kad: „Langų profiliai baltos spalvos. Langų varstymas nurodytas langų specifikacijose. Langai ir balkono durys projektuojami su trečia varstymo padėtimi – „mikroventiliacija“. Įrengiami varstymo mechanizmai užtikrinantys lango stabilumą visose varstymo pozicijose, o ypač apsaugant langą nuo atvirtimo jį atidarius.“ Byloje ginčas tarp šalių, kad ieškovo bute buvo suprojektuotas t. y. išreikšta užsakovo valia įrengti nevarstomą langą, nekyla. Nustačius šią faktinę aplinkybę sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog projekte numačius ieškovo bute įrengti nevarstomą langą, būtinybės ar poreikio derinti lango varstymo kryptį su buto gyventojais nebuvo. Kadangi projektas, tame tarpe ir dėl langų įrengimo buvo suderintas su gyventojais, gyventojai ir užsakovas tokiems sprendiniams pritarė, todėl nustačius, kad atsakovė įrengė langą atitinkantį projektinius sprendinius, spręsti, kad rangovas (atsakovė) pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pagrindo taip pat nėra.

38.       Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę karšto vandens skaitiklį, esantį ieškovo vonios kambaryje, perkelti į techninį kanalą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą šioje dalyje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 170 punktu, kuris nustato, kad naujuose arba rekonstruojamuose daugiabučiuose namuose karšto vandens apskaitos mazgai įrengiami bendro naudojimo patalpose. Ginčo namo techniniame darbo projekte yra įvardinta statybos rūšis – statinio paprastasis remontas, – atnaujinamas esamas statinys, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šilumos punkto rekonstrukcija nėra prilyginama viso pastato rekonstrukcijai, todėl techninėje specifikacijoje nenumačius atlikti karšto vandens skaitiklių perkėlimo darbų, taip pat byloje nepateikus įrodinėjimo priemonių, kad dėl šių darbų tarp sutarties šalių (užsakovo ir rangovo) buvo sudarytas susitarimas, spręsti, kad atsakovė, pakeisdama karšto vandens skaitiklį, netinkamai įvykdė sutartį, pagrindo nėra.

39.       Pažymėtina, kad užsakovo funkcijas atliko ir sutartį su atsakove sudarė trečiasis šios bylos asmuo SĮ „Plungės būstas“, atstovaudamas visų daugiabučio butų savininkų interesus. Sudarius sutartį investiciniame plane buvo numatyta galimybė tikslinti tiek darbų kiekius, juos koreguoti ir kaip patvirtina byloje surinkti duomenys, renovacijos eigoje užsakovas šia galimybe pasinaudojo, tikslindamas užduotis rangovui. Užsakovui pritarus naujos laidos techniniam darbų projektui, priėmus sprendimus nekeisti balkonų atitvarų, sumontuoti nevarstomą langą bei pakeisti apskaitos prietaisus, nekeičiant jų vietos, ieškovas dėl šių atstovo (trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas) “, veiksmų ir sprendimų teisėtumo ginčo nekėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius, kad atsakovė, vykdydama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus pažeidė sutartinius įsipareigojimus, taip pat nesant duomenų, jog po atliktų atsakovės darbų objektas negalėjo būti naudojamas, o nustatyta priešingai – darbai be pastabų buvo priimti, renovuotame bute esančiais butais gyventojai naudojasi, todėl taikyti CK 6.697 straipsnio 4 dalies nuostatas ir stabdyti garantinį terminą, pagrindo taip pat nėra.

40.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

41.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir išvadomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangovo sutartinę atsakomybę ir todėl nepagrįstai nusprendė ginti buto, esančio daugiabučiame name savininko teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovės Žilinskis ir Co“, UAB, apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

43.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys yra visiškai atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“, kuris palaikė atsakovės poziciją, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo nėra pateikę jų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl teisėjų kolegija dėl jų paskirstymo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

44.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 176 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą, kurios, apeliacinį skundą patenkinus, t. y. panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmestus, yra priteisiamos iš ieškovo. Tuo tarpu kitų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių duomenų, kaip ir trečiasis asmuo, į bylą nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo taip pat nesprendžia ir plačiau nepasisako.

45.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 30,94 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos yra priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės „Žilinskis ir Co“, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 30,94 Eur (trisdešimt eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Marius Bartninkas

 

 

        Algimantas Kukalis

 

 

                Egidijus Tamašauskas