Civilinė byla Nr. 2-2831-638/2011

                                                                       (Proceso numerias 2-05-3-21650-2010-7)

                                                                         Proc. sprend. kategorija  11.9.10.7.;116.1

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas 

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Rybelienei, dalyvaujant ieškovui S. S., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovo UAB „Linauta“ direktoriui Mantui Kalėdai ir atstovei advokatei Jolantai Špakauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui UAB „Linauta“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas reiškė reikalavimus pripažinti neteisėta jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, į darbą negrąžinti, priteisti jam iš atsakovo 11785,68 Lt darbo užmokesčio, trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-10-18 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t.1, b.l. 33-34).

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas nuo 2009-06-09 dirbo UAB „Linauta vairavimo instruktoriumi. Darbdavys reikalavo iš anksto pasirašyti dėl darbo sutarties pakeitimų, o vėliau paprašė klastoti mokymo lapus, tačiau ieškovas atsisakė. Laikino nedarbingumo laikotarpiu 2010-12-03 sužinojo, kad yra atleistas iš darbo nuo 2010-10-18. Su tuo nesutinka, nes darbą atliko gerai, iš administracijos nėra gavęs jokių pastabų (b. l. 33-34).

              Posėdžio metu ieškovas prašė patenkinti ieškinį. Paaiškino, kad direktorius reikalaudavo visur pasirašyti, bet pinigų pagal tuos dokumentus niekada nemokėjo, tik 360 Lt už kiekvieno mokinio paruošimą. Už šiuos pinigus teko pirkti kurą, remontuoti automobilį. Dirbo 5 dienas per savaitę, darbo grafiką sau sudarydavo pats. Tokio fakto, kad į darbą atvyktų neblaivus, niekada nebuvo, jokių pretenzijų jam darbdavys nereiškė ir dėl darbo kokybės. Tik bylos nagrinėjimo metu pamatė jam surašytą aktą dėl neblaivumo darbe. Įsakymo dėl atleidimo negavo. Nuo 2010-12-03, sužinojęs, kad yra atleistas iš darbo, grąžino mokyklai mokymo lapus ir nebedirbo. Būti grąžintas į darbą nenori, nes nebus palankios sąlygos dirbti. Dėl automobilio nuomos pasirašė, kad gavo pinigus, bet iš tikrųjų negavo.

Ieškovo atstovas advokatas Jaroslav Los prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovo direktorius Mantas Kalėda prašė ieškinį atmesti.  Paaiškino, kad 2011-10-15 ieškovas darbo metu darbe buvo neblaivus - nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai – nekoordinuoti, o elgsena - neadekvati. Paaiškino, kad aktas dėl neblaivumo surašytas 13.10 val. Tuo metu ieškovas buvo administracinėje patalpoje. Nekvietė policijos, nes tai neprivaloma.  Tą pačią dieną buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktas, ieškovas buvo siunčiamas į medicinos įstaigą dėl neblaivumo nustatymo, tačiau vykti į medicinos įstaigą atsisakė. Raštu pareikalavus pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, pasiaiškinimo per nustatytą terminą nepateikė. Ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nuo 2010-09-01 ieškovas UAB „Linauta” dirbo 0,5 etato (4 val. per savaitę), gaudamas valandinį 4,85 Lt dydžio per valandą darbo užmokestį. 2010-10-18 jam pasirašytinai buvo išmokėta 276,33 Lt suma, kurią sudaro darbo užmokestis už 2010 m. spalio mėn. (116,40 Lt) bei kompensacija už nepanaudotas atostogas (187,26 Lt). Atsakovas ieškovui iš viso yra sumokėjęs 2 872,30 Lt nuomos mokesčio. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovas niekada nedirbo atsakovo naudai (b. l. 43-45).

             Posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Jolanta Špakauskaitė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad ieškovas už 7 mokinių mokymą gavo pinigus į priekį.

Ieškinys  tenkintinas iš dalies.

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str. ).

Nustatyta, kad ieškovas nuo 2009-06-09 dirbo vairavimo instruktoriumi atsakovo įmonėje pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 30 (t. 1, b. l. 47-49). Nuo 2009-12-07 darbo sutartis buvo pakeista – ieškovas buvo pervestas dirbti puse etato, jam buvo nustatytas 4,85 Lt valandinis darbo užmokestis, nuo 2010-06-01 vėl pervestas dirbti pilnu etatu ir nuo 2010-09-01 vėl pervestas dirbti puse etato (t. 1, b. l. 48). Ieškovas pripažino, kad jis pasirašė dėl darbo sutarties pakeitimo 2010-09-01, kuriuo pervestas dirbti puse etato.

2010-10-18 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str.3 d. už tai, kad darbe pasirodė neblaivus ( įsakymas Nr. 10/10/18-01 ( t.1, b.l.54)).

Pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygas tenka darbdaviui, konkrečiai imant darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas ir kad pažeidimą padarė tas darbuotojas (CPK 178 str.).

Teismas turi įvertinti, ar darbdavys, prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, tinkamai nustatė darbuotojo neblaivumo faktą, reikšmingą DK 235 str. 2 d. 8 p. taikyti, ir ar laikėsi kitų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civ. byla Nr. 3K-3-93/2011).

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nereglamentuoja, kaip turi būti nustatytas darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktas, reikšmingas DK 235 str. 2 d. 8 p. taikymui. Tokį faktą darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieštarauti teisės aktams. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tą dieną surašyti darbe atitinkami aktai ir kitokie faktiniai duomenys. Atsakovas pateikė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (t. 1, b. l. 50-51) ir siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (t. 1, b. l. 52). Ant šių dokumentų nėra ieškovo parašų, kiti du asmenys ant aktų yra pasirašę, kad šie aktai buvo bandomi įteikti ieškovui, tačiau ieškovas atsisakė juos priimti ( t.1, b.l. 51,53,54). Atsakovas nepakvietė liudyti šiuos aktus pasirašiusių asmenų (G.K. ir N. P.), kad jie patvirtintų apie bandymus įteikti dokumentus ieškovui.

Pagal DK 235 str. 2 d. 8 p. darbuotojo neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kai tokios būsenos darbuotojas yra darbo metu darbe. Iš atsakovo pateikto 2010 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovas 2010 m. spalio 15 dieną dirbo 4 valandas, kaip ir buvo numatyta ieškovo darbo sutartyje ( t.1, b.l. 103). Atsakovo direktorius negalėjo paaiškinti teismui, kada prasidėjo ir kada baigėsi ieškovo keturių valandų darbo diena, ir kuriuo konkrečiai savo darbo laiko metu ieškovas buvo neblaivus, jeigu žiniaraštyje pažymėta, kad jis dirbo visas keturias valandas. 

DK 123 str. 1 d. nustato darbdavio pareigą nušalinti nuo darbo darbuotoją, jeigu šis pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo toksinių ar narkotinių medžiagų. Nušalintam darbuotojui tą dieną (pamainą) neleidžiama dirbti ir nemokamas darbo užmokestis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nustatęs darbuotojo neblaivumą realiai įvykdė ieškovo nušalinimą nuo darbo- paskyrė mokiniams, su kuriais turėjo važiuoti ieškovas, kitą instruktorių, pranešė policijai, kad neblaivus asmuo vairuoja transporto priemonę. Priešingai, atsakovo direktorius teismo posėdyje pripažino, kad policijai nepranešė, nes nematė reikalo. Direktorius negalėjo paaiškinti, kokiu reikalu apskritai ieškovas užėjo į administracijos būstinę 2010-10-15, ką ieškovas kalbėjo, kas buvo sakoma ieškovui ir pan.  

Iš UAB „Linauta” įsakymo Nr. 10/10/19-01 „Dėl vairavimo instruktoriaus pakeitimo” matyti, jog nuo 2010-10-19 skirtas naujas vairavimo instruktorius mokiniams V. D., E. V., J. J., L. D., G. P., M. J., P. B., A. L., o ieškovui S. S. išduoti vairavimo mokymo lapai pripažinti negaliojančiais (t. 1, b. l. 102). Atsakovas pateikė Vairavimo mokymo lapus Nr. 1912, 1910, 1909, 1921, 1916, 1865, 1858, 1922, kurie  rodo, kad mokinys E. V. mokėsi pas vairavimo instruktorių V. K., o mokiniai G. P., V. D., M. J., A. L., J. J., P. B. mokėsi pas vairavimo instruktorių G. E. G. (t.1, 105-113).

Tačiau atsakovo pateiktiems įrodymams prieštarauja kiti byloje pateikti įrodymai. Iš liudytojos  L. J. parodymų matyti, jog 2010-10-15 ji mokėsi vairuoti su ieškovu tarp 10 val. ir 13 val. Važiavimas truko apie 2 val. Ieškovas buvo blaivus ( t.2, b.l. 88-89). Liudytoja apklausta L. D. paaiškino, kad ji mokėsi vairuoti su ieškovu, pastarasis visuomet buvo blaivus. Tačiau vėliau liudytoja pasirašė ant papildomų mokymo lapų, patvirtinančių, kad ją mokė kitas instruktorius. Iš tikrųjų kitas instruktorius jos nemokė, pasirašė  nežiūrėdama tiksliai, ant ko pasirašo ( t.2, b.l.88). Liudytoju apklaustas G. G. parodė, kad dirba atsakovo įmonėje vairavimo instruktoriumi. Nurodė, kad darbdavio paliepimu pildė vairavimo lapus, nors su kai kuriais mokiniais ir nevažiavo. Su mokine L. D. nevažiavo, tačiau pildė lapus, kad važiavo ( t.2, b.l. 89). Liudytojas V.K. parodė, kad dirba atsakovo įmonėje instruktoriumi, darbo metu nebuvo taip, kad su ieškovu mokytų tą patį mokinį. Po ieškovo atleidimo tik vienas papildomas mokinys teko liudytojui. Nematė ieškovo išgėrusio  ( t.2, b.l. 89-90).

Kauno miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.1-205-634/2011 nutarimu nustatyta, kad A. L. mokėsi vairuoti UAB „Liauta“, ją mokė ieškovas iki 2010 m. gruodžio 3 d., V. D. mokė iki 2010-11-10, M. J. mokėsi vairuoti su ieškovu iki 2010-12-02 ( t.1, b.l.84).

         Iš pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovas 2010-10-15 dirbo tiek, kiek ir turėjo dirbti, policijos sustabdytas ir patikrintas nebuvo, mokiniai, su kuriais dirbo ieškovas, nieko netinkamo jo elgesyje nepastebėjo, kitas instruktorius mokiniams, su kuriais turėjo važiuoti ieškovas, paskirtas nebuvo.  Teismas labiau tikėtinu laiko ieškovo aiškinimą, kad aktai jam surašyti melagingai, į administraciją spalio 15 dieną jis apskritai nebuvo užėjęs ir su direktoriumi bei kitais darbuotojais nebendravo. Spręstina, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, nebuvo neblaivus darbe, todėl nebuvo jokio pagrindo atleisti ieškovo iš darbo.  Atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

        Nepateikta įrodymų, kad ieškovui įsakymas apie atleidimą iš darbo buvo įteiktas 2010-10-18. Kaip matyti iš pateiktų mokymo lapų ( t.1, b.l.8-14), liudytojų L. D., G. G., V. K. parodymų,  ieškovas faktiškai dirbo iki 2010 m. spalio pabaigos, ar net iki 2010 m. gruodžio mėnesio. Teismas priima kaip teisingą ieškovo tvirtinimą, kad apie nutrauktą darbo sutartį ieškovas sužinojo 2010-12-03, lankydamasis poliklinikoje, į teismą kreipėsi 2010-12-30, ieškinio senaties termino nepraleido.

Pripažinus, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta neteisėtai, į darbą ieškovas negrąžintinas. Teismas sutinka, kad ieškovui būtų nepalankios sąlygos toliau dirbti atsakovo bendrovėje. Laikytina, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

Vadovaujantis 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 „Dėl  darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytinas ieškovo vidutinis darbo užmokestis. Teismas nesivadovauja atsakovo patikslinta pažyma apie vidutinį darbo užmokestį (t. 2, b. l. 96), nes vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už paskutinius tris kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, kurį darbuotojas buvo atleistas iš darbo. Skaičiuotinas laikotarpis yra 2010 metų rugsėjo, rugpjūčio ir liepos mėnesiai. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 1., b. l. 60), matyti, jog per paskutinius tris pilnus darbo mėnesius ieškovas iš viso dirbo 362 valandas ir jam buvo priskaityta iš viso 1561,72 Lt darbo užmokesčio. Tai reiškia, jog jo vienos valandos vidutinis darbo užmokestis priskaityta suma yra 4,31 Lt. Ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 724,51 Lt (4,31 Lt x 168,1 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2010-12-27 Nr. A1-623 nustatyto 2011 metams metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus esant 5 dienų darbo savaitei)). Ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis priskaityta suma yra 34,34 Lt (724,51 Lt / 21,1  (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2010-12-27 Nr. A1-623 nustatyto 2011 metams metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant 5 dienų darbo savaitei)). Ieškovui priteistina iš atsakovo po 34,34 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2010-10-18) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

Posėdžio metu ieškovas pripažino, jog darbo užmokestis jam yra sumokėtas už dirbtą laiką iki atleidimo iš darbo dienos. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti jam atlyginimą už 8 mokinių mokymą po atleidimo iš darbo dienos, skaičiuojant po 360 litų už kiekvieną sutartį, sudarytą su mokiniu. Reikalavimas atmestinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad su darbdaviu buvo sudarytas susitarimas, kad bus mokama po 360 litų nuo kiekvienos sutarties papildomas užmokestis ieškovui. Darbo sutartyje tokios apmokėjimo sąlygos taip pat nenumatytos.  Atsakovas nepripažįsta, kad toks susitarimas buvo.

Ieškovui iš atsakovo priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (1449,02 Lt), nes ieškovo darbo stažas bendrovėje viršija 12 mėnesių, bet nėra didesnis nei 36 mėnesiai (DK 140 str. 1 d. 2 p., 297 str. 4 d.).

Ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti jam iš atsakovo negautą nuomos mokestį, todėl teismas nenagrinėja klausimo dėl šalių nuomos santykių ir atsiskaitymo už automobilio nuomą.

Ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ( t.1, b.l. 33-34). Reikalavimas buvo teikiamas teismo posėdyje ( t.2, b.l. 92-93), todėl nepriimtas siekiant neužvilkinti proceso. Ieškovui neužkertamas kelias dėl neturtinės žalos atlyginimo kreiptis nauju ieškiniu.

              Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 560 Lt išlaidų valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai, pagal pateiktą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-T-64-117 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (t. 1, b. l. 31) ir pažymas: Nr. TP-4-(2.4)-412 (t. 1, b. l. 82), 2011-04-28 Nr. TP-7-(2.10)-505 (t. 2.  b. l. 18) ir 2011-05-03 Nr. TP-4-(2.4)-520 (t.2, b. l. 94).

         Iš atsakovo valstybei priteistina 304 Lt žyminio mokesčio ir 21 Lt pašto išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 724,51 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.  teismas

N u s p r e n d ė :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Linauta“, į. k. 135557394, direktoriaus įsakymą Nr. 10/10/18-01, kuriuo ieškovas S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš darbo.  Į darbą negrąžinti. Nustatyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Linauta“, į. k. 135557394, yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.  

Priteisti ieškovui S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Linauta“, į. k. 135557394, išeitinę išmoką 1449,02 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt devynis litus 2 ct, priskaityta suma) ir vidutinį darbo užmokestį po 34,34 Lt (trisdešimt keturis litus 34 ct, priskaityta suma) už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną nuo 2010-10-18 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Linauta“, į.k. 166920025, 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai, 304 Lt  (tris šimtus keturis litus) žyminio mokesčio ir 21 Lt (dvidešimt vieną litą) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas už išlaidas valstybės garantuojamas antrinei teisinei pagalbai yra 5630, o už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 724,51 Lt (septynių šimtų dvidešimt keturių litų 51 ct, priskaityta suma)  priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų  nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.