Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-534-634/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00253-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 16.9.3; 16.9.4; 19.10; 21.11.10

(S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato D. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) įgaliotas pareigūnas 2020 m. gegužės 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu D. Z. už tai, kad jis nuo 2020 m. vasario 17 d. 3.01 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 3.22 val. vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) kilometre, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) viršydamas nustatytą leistiną greitį, pavojingai vairuodamas tamsiu paros metu kėlė realią grėsmę sau ir kartu važiavusiems keleiviams. (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo 10,350 km (sankryža į (duomenys neskelbtini)) iki 3,150 km (sustojimas ties gyvenvietės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ prieš (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą) nustatytą vidutinį 78,3 km/val. važiavimo greitį vidutiniškai viršijo 80,7 km/val., važiuodamas nustatytu vidutiniu 159 km/val. greičiu. Tokiais savo veiksmais D. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 127, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje. D. Z. buvo pasiūlyta iki 2020 m. birželio 12 d. sumokėti 225 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui.

2.       D. Z. neįvykdė administracinio nurodymo, todėl Alytaus apskrities VPK išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2020 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą paskirti D. Z. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

3.       D. Z. nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui prašydamas panaikinti Alytaus apskrities VPK 2020 m. birželio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 416 straipsnio 6 dalį nutraukti. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi D. Z. skundo netenkino ir Alytaus apskrities VPK 2020 m. birželio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.

4.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovas advokatas D. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 416 straipsnio 6 dalį nutraukti. Skunde nurodė, kad:

 

 

 

 

1.1.                      teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta bei paremta prielaidomis. Nutartis priimta tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

1.2.                      ginčas tarp Alytaus apskrities VPK ir D. Z. yra kilęs ne dėl padarytų ANK pažeidimų, tačiau dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame D. Z. pripažintas nukentėjusiu asmeniu dėl pareigūnų, surašiusių tarnybinius pranešimus, neteisėtų veiksmų - nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

1.3.                      2020 m. vasario 17 d. protokoluose nurodoma, jog administracinė teisena galėtų būti tik dėl nepaklusimo pareigūnų reikalavimams sustabdyti automobilį, tačiau tokio kaltinimo nebuvo pareikšta. Pirmiausiai buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau tai šioje administracinio nusižengimo byloje nepasitvirtino ir pareigūnai, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus, buvo priversti surasti kitus, neva D. Z. padarytus administracinius pažeidimus.

1.4.                      pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose sąmoningai nenurodo, jog iš tiesų persekiojo „BMW“ automobilį užsienietiškais numeriais, kuris taip pat buvo sulaikytas. Alytaus apylinkės teismas girdėjo pareigūnų pokalbius radijo ryšiu bei pareigūnai paaiškino, jog iš tiesų laikė, kad įvažiavo automobilis su užsienietiškais numeriais. Pareigūnai radijo ryšiu nenurodė, jog automobilis kirto ištisinę liniją, tad pareigūnai sako netiesą. Taip pat pareigūnas Š. R. 2020 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog tikslaus „BMW“ automobilio markės, modelio bei valstybinio numerio ženklo nematė.

1.5.                      po to, kai D. Z. parašė pareiškimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pareigūnė N. Z. 2020 m. vasario 27 d. pradėjo rinkti duomenis dėl neva jo padarytų administracinių nusižengimų. Tik 2020 m. kovo 4 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl administracinės teisenos pradėjimo, kurį surašė tyrėjas D. B. tiriantis pareigūnų galimai padarytą nusikalstamą veiką dėl D. Z. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. ANK pažeidimai nėra priskirti pareigūno kompetencijai, tačiau taip iš esmės pareigūnas D. B. kovoja su D. Z. pareiškimu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

1.6.                      iš administracinių nusižengimų medžiagos nustatyta, jog pareigūnams matant užsienietiškus automobilio „BMW“ numerius bei iš paskos nesekant automobilio „BMW“, Kelių policijos skyrius paskyrė ekspertizę dėl „BMW“ (neaišku kurio automobilio tiksliai) automobilio greičio nustatymo ir nubaudžia D. Z.. Pareigūnų automobilyje esantis įrenginys nėra sertifikuotas greičio matavimui ir neturi metrologinės patikros, taip pat vaizdo įraše nesimato automobilio valstybinio numerio, modelio ir t.t. Taigi, neaišku kokių įrodymų pagrindu paskirta nuobauda už greičio viršijimą ir pavojingą manevravimą.

1.7.                      Lietuvos teismo ekspertizės centras nustatė vidutinį D. Z. automobilio greitį, kai pareigūnai, net neturėjo įrenginio greičio fiksavimui, tačiau nurodė per kiek laiko automobilis „BMW“ įveikia atkarpą, remiantis „Škoda“ duomenimis. Klausimas ekspertams suformuluotas ydingai, kadangi nėra aišku apie kurį „BMW“ klausiama. Tuo pačiu metu buvo du „BMW“ automobiliai, abu buvo sustabdyti (vienas iš jų buvo su užsienietiškais numeriais), o pareigūnai per radijo ryšį persekiojo automobilį užsienietiškais numeriais, tad nėra aišku, kurio konkrečiai „BMW“ greitis buvo nustatinėjamas bei kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, jog tai būtent D. Z. vairuojamas „BMW“ automobilis.

1.8.                      prie automobilio „Škoda“ išklotinės skyriuje „STATUSAS: KLAIDA“, nėra aišku, kokia tai klaida ir jeigu, tai klaida, kodėl Alytaus apskrities VPK įrodinėja D. Z. kaltę klaidingais duomenimis. Iš bylos medžiagos neaišku kaip įrodinėjama pavojingo manevravimo nusižengimo sudėtis ir kokiais įrodymais grindžiama D. Z. kaltė dėl padarytų nusižengimų.

1.9.                      dėl automobilio lenkimo detaliai paanalizavus foto nuotraukas, kuriose neva D. Z. užfiksuotas lenkiantis mikroautobusą, nesimato automobilio numerių, o tamsi automobilio nuotrauka iš galo nei patvirtina, nei paneigia, jog D. Z. vairuojamas automobilis kažką lenkia, nes atvaizdas nuotraukoje yra labai tamsus ir negalima suprasti kuri kelio atkarpa atvaizduota.

1.10.                      nutarimą surašiusi institucija neatsižvelgė į D. Z. nurodytas aplinkybes bei objektyvius rašytinius įrodymus, kurie turėjo esminės reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui. D. Z. nurodė, jog įvažiavus į Alytų, jį pasitiko ties žiedu policijos ekipažas su įjungtais švyturėliais, sustojo, iškart pribėgo pareigūnai ir ištempė jį iš mašinos. Net nesuprato dėl ko, bet paskui paaiškino, jog jis nestojo stabdomas policijos ekipažui (duomenys neskelbtini). Tačiau jis jokio policijos ekipažo nesutiko (duomenys neskelbtini) ir jo niekas nestabdė.

1.11.                      pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik pareigūnų prielaidomis, kurios nebuvo pagrįstos moksliniais skaičiavimais, apžvalgomis ar kitokia literatūra/metodika, kuri patvirtintų, jog būtent D. Z. vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį, lenkė neleistinoje vietoje ar pavojingai manevravo. Tokiu būdu pareigūnas surašęs nutarimą ir Alytaus apylinkės teismas priėmęs nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną.

1.12.                      Alytaus apskrities VPK ir Alytaus apylinkės teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareigūnai ir teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, bei 416 straipsnio 6 dalį. Dėl šių pažeidimų, policijos pareigūnų nutarimas ir Alytaus apylinkės teismo nutartis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

1.13.                      nebuvo apklaustas ekspertas, kuris galėtų paaiškinti, kokiais šaltiniais vadovaudamasis padarė išvada, jog D. Z. viršijo leistiną greitį. Administracinio nusižengimo byloje nėra D. Z. sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų susijusių su inkriminuotais administraciniais pažeidimas. Iš esmės pareigūnai nurodo, jog automobilis nestojo, tačiau apie pavojingą manevravimą, linijų kirtimą ir greičio viršijimą nekalbama.

1.14.                      šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi įrodymai, kadangi teismas nutartyje konstatavo, jog pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė „ne visai“ tikslias įvykio aplinkybes, tad jie turi būti atmestini ir nevertintini. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti eksperto išvados duomenis bei pašalinti abejones dėl konkretaus automobilio greičio, tad vertinant visas abejones pažeidėjo naudai administracinė teisena turi būti nutraukta.

2.       Alytaus apskrities VPK viršininkas A. J. pateikė atsiliepimą į D. Z. atstovo advokato D. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo

 

 

 

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjant D. Z. skundą buvo išaiškintos ir objektyviai įvertintos visos jo padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Pagal byloje nustatytus įrodymus apelianto skundas vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Visi apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai ir išsamiai įvertinti nagrinėjant D. Z. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme ir teismas priėmė pagrįstą nutartį.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

6.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Apeliaciniu skundu D. Z. atstovas advokatas D. D. nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartimi, kuria D. Z. skundas netenkintas ir paliktas Alytaus apskrities VPK 2020 m. birželio 30 d. nutarimas, kuriuo D. Z. pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apelianto atstovas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl D. Z. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

9.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10.       Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantas ir jo atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad D. Z. veiksmuose yra visi nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

11.       Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad nėra aišku, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, jog administracinius nusižengimus padarė būtent D. Z. vairuodamas „BMW“ markės automobilį, nes pareigūnai kalbėdami radijo ryšiu nurodė, kad vijosi automobilį su užsienietiškais numeriais. Tačiau šiuos D. Z. atstovo teiginius iš esmės paneigia byloje esanti medžiaga.

12.       Iš liudytojo policijos pareigūnų Š. R. parodymų nustatyta, kad tuomet, kai jie pradėjo vytis į Lietuvą įvažiavusį „BMW“ markės automobilį, jis per radijo ryšį pranešė budėtojui, jog nepavyksta jo pavyti bei galimai nurodė, jog automobilio numeriai ne lietuviški, kadangi tose vietose dažniausiai važiuoja vogti automobiliai su ne lietuviškais numeriais, o jis įtarė, kad automobilis gali būti vogtas. Tačiau iš tiesų automobilio valstybinio numerio policijos pareigūnas nematė, nes nuo tos vietos, kur jis stovėjo buvo maždaug 100 m, o „BMW“ automobilis pro jį pravažiavo šonu. Liudytojas policijos pareigūnas E. M. taip pat patvirtino, kad jam kolega Š. R. nurodė, jog „BMW“ automobilio valstybiniai numeriai galimai ne lietuviški, nes įtarė, kad automobilis gali būti vogtas, kadangi buvo apie 3.00 val., pasieniečiai nestovėjo, o „BMW“ markės automobilis važiavo labai didelius greičiu, todėl šios aplinkybės sukėlė įtarimą. Taigi, iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad jie tik padarė prielaidą, jog iš Lenkijos į Lietuvą įvažiavęs „BMW“ markės automobilis gali būti su užsienietiškais numeriais, kadangi automobilių numerių nematė.

13.       Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos įvykio ataskaitos matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvą įvažiavo 2020 m. vasario 17 d. 03.01.16 val. per (duomenys neskelbtini) postą. Šią aplinkybę patvirtino ir pats D. Z.. Duomenų, jog tuo pačiu metu į Lietuvos Respubliką būtų įvažiavęs kitas „BMW“ markės automobilis su užsienio valstybės valstybiniais numeriais, gauta nebuvo.

14.       Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Pajėgų valdymo valdybos pateiktus radijo ryšio 2020 m. vasario 17 d. pokalbių įrašų nustatyta, kad 03:16:21 val. kažkuris iš ekipažų praneša, jog mato automobilį „BMW“ su nelietuviškais numeriais. 03:16:43 val. vienas ekipažas praneša, kad sustabdė automobilį „BMW“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 03:18:20 kažkas iš pareigūnų per radijo stotį liepia patikrinti šio automobilio VIN numerius, o 03:19:40 praneša, kad šis automobilis išregistruotas. Tuo tarpu policijos pareigūnai D. J. ir M. Š. važiuodami tarnybiniu automobiliu pastebi „BMW“ markės automobilį, judantį nuo (duomenys neskelbtini) žiedo 03:20 val. ir pradeda jį vytis, tai yra tada, kai automobilis su užsienietiškais numeriais jau buvo sustabdytas. Taigi, akivaizdu, kad policijos pareigūnai negalėjo supainioti „BMW“ automobilių ir vijosi būtent D. Z. vairuojamą „BMW“ automobilį.

 

Dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį

15.       Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

16.       KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

17.       KET 3 priedo 1.1 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

18.       Iš liudytojo policijos pareigūnų Š. R. parodymų nustatyta, kad jis D. Z. vairuojamo automobilio „BMW“ sienos kirtimo momento nematė, tačiau iškarto pamatė mikroautobusą ir jį per ištisinę liniją lenkiantį „BMW“. Liudytojas policijos pareigūnas E. M. taip pat patirtino, kad toje vietoje, kurioje „BMW“ automobilis atliko lenkimo manevrą kelio ženklo „lenkti draudžiama“ nėra, tačiau yra ištisinė linija, kurią minėtas automobilis kirto įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Liudytojas paaiškino, kad aikštelė, kurioje jis su kolega stovėjo, yra truputį žemiau kelio, todėl stovint aikštelėje matosi kelio ženklinimo linija, teritorija gerai apšviesta, yra ir vaizdo kameros, kurios užfiksavo šį nusižengimą. Taigi, netikėti policijos pareigūnų Š. R. ir E. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais nėra jokio pagrindo.

19.       Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į Lietuvos teritoriją ir lenkdamas kitą automobilį, akivaizdžiai kirto ištisinę ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto priemonių judėjimo srautus.

20.       Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad D. Z., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkte nustatytą draudimą kirsti siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus. Akivaizdu, kad šie D. Z. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį

21.       Pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur. Taip pat už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.

22.       (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

23.       Kaip matyti iš Alytaus apskrities VPK 2020 m. birželio 30 d. administracinio nutarimo, bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu D. Z. pripažino savo kaltę dėl leistino nustatyto važiavimo greičio viršijimo. Ši aplinkybė, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalimi, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

24.       Iš Muitinės transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. Z., į Lietuvos Respubliką įvažiavo 2020 m. vasario 17 d. 03:01:16 val. per (duomenys neskelbtini) postą. Iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK policijos ekipažas vydamasis minėtą automobilį važiavo link (duomenys neskelbtini) iki žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini). Šią sankryžą policijos ekipažas privažiavo 03:22:47 val., tai yra kai D. Z. vairuojamas automobilis jau buvo sustabdytas. Iš maps.lt interneto svetainės duomenų, nuo šio pasienio posto iki D. Z. vairuoto automobilio sustabdymo vietos kelyje (duomenys neskelbtini), ties žiedine sankryža (duomenys neskelbtini) yra 48,7 km. Nustatyta, kad šį atstumą važiuojant nustatytu leistinu greičiu galima nuvažiuoti per 32-38 minutes (maps.lt duomenys). Tuo tarpu D. Z. šį atstumą nuvažiavo vos per 20 minučių. Taigi išvada, kad D. Z. vairuodamas automobilį „BMW“ žymiai viršijo leistiną greitį, logiška ir pagrįsta.

19.       Iš liudytojo Alytaus apskrities VPK tyrėjo Š. R. parodymų nustatyta, kad įvykio metu, nustatytu maršrutu, prie Lenkijos sienos buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, kai išgirdo, jog iš Lenkijos labai dideliu greičiu atvažiuoja automobilis. Po to pamatė, kad į Lietuvą įvažiavo baltos spalvos mikroautobusas ir tamsios spalvos „BMW“ markės automobilis, kuris minėtą mikroautobusą aplenkė per ištisinę liniją. Kilus įtarimui, kad automobilis „BMW“ gali būti vogtas, bandė jį pasivyti įsijungę švyturėlius, tačiau to padaryti nepavyko, automobilis labai greitai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Stabdymo neišreiškė, kadangi automobilio nepavijo, buvo per didelis atstumas. Bandant pasivyti, tarnybinio automobilio greitis siekė 160-170 km/h. Mikroautobusas įvažiavo leistinu greičiu, o „BMW“ buvo girdėti iš toli, kadangi padangos skleidė garsų ūžesį.

20.       Liudytojas Alytaus apskrities VPK patrulis E. M. taip pat patvirtino, kad įvykio metu dirbo nustatytu maršrutu, kai atvažiavo į stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Lietuvos–Lenkijos pasienyje, sustojo, o kolega Š. R. išlipo iš automobilio. Po keleto minučių kolega įsėdo į automobilį ir paaiškino, kad dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini) pralėkė galimai „BMW“ automobilis, kuris važiuojant aplenkė kitą automobilį kirsdamas ištisinę liniją. Tuomet kai jis su kolega išvažiavo į kelią, minėtas „BMW“ automobilis jau buvo netoli „E“ degalinės, apie kilometro atstumu nuo jų, tačiau kol pareigūnai atvažiavo iki degalinės, „BMW“ automobilio žibintų jau praktiškai nesimatė. Patvirtino, kad automobilį vijosi įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius, nes daug viršijo leistiną greitį. Pavažiavus porą kilometrų, „BMW“ jau nesimatė, nebuvo tikslo vytis, todėl kolega budėtojui pranešė, kad jie nepaveja „BMW“ markės automobilio. Minėtą automobilį jie vijosi galimai 160 km/h greičiu.

21.       Taigi, aplinkybę, kad „BMW“ automobilis važiavo itin dideliu greičiu, taip pat patvirtina tiek policijos pareigūnų paaiškinimai, tiek duomenys, jog policijos ekipažas šią kelio atkarpą važiavo labai dideliu greičiu, įjungę specialiuosius šviesos signalus. Tai patvirtina detali automobilio „Š. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaita, kurioje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 17 d. 03.22.15 val. buvo pasiektas net 179 km/val greitis. Tačiau iš vaizdo įrašų ir kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pro juos pravažiavusio „BMW“ automobilio nepavijo, o D. Z. sustojo, tik pamatęs, kad kelias priekyje užtvertas policijos automobiliais.

22.       Siekiant objektyviai įvertinti kokiu vidutiniu greičiu važiavo D. Z. automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“ važiavimo greitis buvo pamatuotas pagal tarnybinio automobilio „1706“ vaizdo registratoriaus laiką, skaičiuojant laiką nuo 3.19.57 val., kai automobilis „BMW“ buvo kelio (duomenys neskelbtini) 10,350 km, ties sankryža su šalutiniu keliu į (duomenys neskelbtini) kaimą, iki 3.22.40 val., kai automobilis „BMW“ buvo matomas sustojęs kelio (duomenys neskelbtini) 3,150 km prie gyvenvietės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ ties žiedine sankryža. Dėl vidutinio važiavimo greičio paskaičiavimo ir automobilio „BMW“ vidutinio važiavimo greičio nustatymo buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nustatyta, kad atlikus skaičiavimus nurodytoje kelio atkarpoje, vidutinis važiavimo greitis 78,3 km/val., o D. Z. šią kelio atkarpą nuvažiavo vidutiniu 159 km/val. greičiu. Šie skaičiavimai buvo atlikti remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktais duomenis apie greičio ruožus valstybinės reikšmės keliuose (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į policijos tarnybinės mašinos vaizdo registratoriuose užfiksuotą laiką, per kurį persekiojamas automobilis nuvažiavo šį ruožą.

23.       Iš bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas eksperto išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad eksperto išvada yra nuosekli, neprieštaringa bei pagrįsta tyrimo duomenimis, todėl ja pagrįstai vadovautasi nustatant D. Z. vairuojamo automobilio greitį. Darytina išvada, kad D. Z. nustatytą vidutinį 78,3 km/val važiavimo greitį vidutiniškai viršijo 80,7 km/val., važiuodamas nustatytu vidutiniu 159 km/val greičiu. Šie D. Z. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimas, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį

24.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šie nusižengimai užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur bei privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi, ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę padarius bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje išvardintų nusižengimų.

25.       D. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nuobauda jam paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Nusižengimo esmė nagrinėjamu atveju buvo ne draudimo lenkti nesilaikymas, o taisyklės, draudžiančios pavojingai vairuoti keliant realią grėsmę sau ir kartu važiavusiems keleiviams, pažeidimas (už išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, kai lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį D. Z. paskirta nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį). Taigi, D. Z. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį vertinamas, kaip pareigos laikytis atsargumo priemonių, nekeliant pavojaus kitų eismo dalyvių sveikatai, turto saugumui ir aplinkai, kontekste.

26.       KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių.

27.       Iš D. Z. atžvilgiu priimto administracinio nusižengimo nutarimo turinio matyti, kad jame užfiksuoti pavojingą vairavimą apibūdinantys objektyvieji požymiai – išvažiavimas į priepriešinio eismo juostą, greičio viršijimas daugiau nei 50 km/val.

28.       Iš Alytaus apskrities VPK pareigūno D. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad vejantis „BMW“ markės automobilį, jie su kolega važiuodami tarnybiniu automobiliu apie 160–180 val. greičiu, atkarpoje kurioje draudžiama lenkti aplenkė priekyje jų ta pačia eismo juosta važiavusį krovininį automobilį ir tuomet pamatė minėtą „BMW“ markės automobilį važiuojantį priekyje jų tarnybinio automobilio. Aplenkus krovininį automobilį ir toliau važiuojant 160–180 greičiu, priekyje policijos pareigūnų važiuojantis „BMW“ markės automobilis neartėjo. Įvertinus šiuos pareigūno teiginius, darytina pagrįsta išvada, kad D. Z., žymiai viršydamas leistiną greitį, kėlė didelę grėsmę tiek sau, tiek su juo važiavusių asmenų sveikatai ir gyvybei. Toks vairavimas tamsiu paros metu laikytinas pavojingu, galintis sukelti labai skaudžius padarinius sau ir kartu su juo važiavusių keleivių saugumui. Pažymėtina ir tai, kad ruože, kuriame D. Z. greitį vidutiniškai viršijo apie 80 km/h, yra išsidėsčiusios ir gyvenamosios teritorijos, o tai kėlė didelį pavojų ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai. 

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad D. Z. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Akivaizdu, kad D. Z. padaryti veiksmai (didelis greičio viršijimas važiuojant per gyvenvietes, ištisinės linijos kirtimas, kai tai daryti draudžiama ir kt.), sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. Z. savo veiksmais pavojingai vairuodamas tamsiu paros metu kėlė realią grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, atitinka byloje esančių įrodymų turinį.

30.       Šie D. Z. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas, nes atitinka minėto administracinio nusižengimo požymius – D. Z. automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus - KET 9, 127 punktuose ir 3 priedo 1.1 punkte nustatytus pažeidimus, kurie realiai kėlė grėsmę eismo saugumui.

31.       Apeliaciniame skunde apelianto atstovas taip pat akcentavo tai, kad D. Z. pirmiausia buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau šiam administraciniam nusižengimui nepasitvirtinus, pareigūnai, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus, buvo priversti surasti „kitus“ neva D. Z. padarytus administracinius pažeidimus. Tačiau tokie D. Z. atstovo teiginiai nepagrįsti jokia byloje esančia medžiaga.

32.       Kaip matyt iš bylos medžiagos, įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai iš karto po įvykio surašė tarnybinius pranešimus dėl savo veiksmų ir įvykio aplinkybių. Šiuo atveju kiekvienas iš pareigūnų tarnybinius pranešimus surašė iš savo pozicijos, kaip tuo metu suprato ir matė esamą situaciją. Alytaus apskrities VPK pareigūnai D. J., M. Š., P. B. ir T. J. per radijo ryšį išgirdę, kad „BMW“ automobilis nestoja, galimai pagalvojo, jog kolegų ekipažas išreiškė reikalavimą sustoti, kurio automobilio „BMW“ vairuotojas nevykdė, todėl savo tarnybinius pranešimus įvardijo dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tačiau visos tarnybinių pranešimų turinyje nurodytos aplinkybės atspindi D. Z. padarytus ir aukščiau aptartus veiksmus. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose išdėstė visas jiems žinomas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės sutapo.

33.       Byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti D. Z. bei apkaltinti jį padarius nebūtus administracinius nusižengimus. Pažeidimai įrodyti ne tik policijos pareigūnų pranešimais ar liudijimais teisme, bet ir kita byloje surinkta medžiaga, kuri patvirtina ir papildo policijos pareigūnų liudijimus.

34.       Išvadas dėl D. Z. padarytų nusižengimų, nustatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, teismas padarė remdamasis byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. bei liudytojų Š. R. ir E. M. paaiškinimais, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, eksperto išvada bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Alytaus apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nepadarė jokių įrodymų vertinimo pažeidimų.

35.       Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog D. Z. vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodams į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį bei toliau važiuodamas keliu viršijo nustatytą leistiną greitį, pavojingai vairuodamas tamsiu paros metu kėlė realią grėsmę sau ir kartu važiavusiems keleiviams. Tokiais savo veiksmais D. Z. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

36.       Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 9 d.  nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato D. D. apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nuta

rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas         

         Giedrius Endriukaitis