Civilinė byla Nr. e2A-136-1059/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06695-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4; 1.2.4.8; 1.2.4.6; 1.4.2.3; 1.4.2.8; 3.3.1.19.2
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAS Transport“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAS Transport“ ieškinį atsakovui S. M. dėl darbo ginčo dėl teisės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAS Transport“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu ir prašė atsakovo S. M. reikalavimus, pateiktus UAB „VAS Transport“ bei iš dalies patenkintus Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-135-10022/2025, kuriuo nuspręsta išieškoti S. M. naudai 11 979,16 Eur dienpinigių įsiskolinimą bei 7 433,03 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, atmesti visiškai, taip pat teismo sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-135-10022/2025 laikyti netekusiu galios.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-135-10022/2025 pagal darbuotojo S. M., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – LVPS), prašymą dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.
3. DGK 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti S. M. naudai iš UAB „VAS Transport“ 11 979,16 Eur dienpinigių įsiskolinimą bei 7433,03 Eur netesybas (neskaičiuojant mokesčių). Tačiau, ieškovės vertinimu, nėra pagrindo atsakovui priteisti šias sumas.
4. Pažymėjo, kad su atsakovu 2023 m. kovo 24 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis priimtas dirbti tarptautinių krovinių transporto priemonės vairuotoju, o darbo santykiai buvo nutraukti 2025 m. vasario 10 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovui per visą darbo laikotarpį buvo priskaičiuota ir išmokėta 17 706,95 Eur darbo užmokesčio, 16 998,48 Eur dienpinigių ir 784,00 Eur komandiruotės išlaidų.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintu Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), darbdavys turi teisę nustatyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei jie diferencijuojami pagal objektyvius kriterijus ir nėra mažesni nei 50 proc. nustatyto maksimalaus dydžio, o darbuotojai raštu supažindinami su šiais dydžiais. UAB „VAS Transport“ neturi kolektyvinės sutarties, tačiau yra patvirtintas vietinis norminis teisės aktas – Dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), numatančios, jog baziniai dienpinigių dydžiai pagal valstybes gali būti mažesni už Vyriausybės patvirtintus maksimalius dydžius, tačiau ne mažesni kaip 50 proc. jų. Su Taisyklėmis atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai.
6. DGK, priimdama sprendimą, rėmėsi išimtinai Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024, tačiau ši nutartis nėra privalomas teisinis precedentas. Kaip nurodyta vėlesnėje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2348-863/2024), dienpinigių mažinimo kriterijai gali būti nustatomi individualiai kiekvienoje įmonėje, jei jie pagrįsti objektyviais kriterijais ir neprieštarauja dienpinigių tikslui bei darbuotojo informavimo reikalavimams.
7. Anot ieškovės, Taisyklėse yra aiškiai apibrėžtas mokėtinas bazinis dienpinigių dydis, Taisyklėse nurodyti objektyvūs kriterijai, atsakovas su Taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai, jis per visą darbo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl taikomos dienpinigių mokėjimo tvarkos, jų dydžio, ginčo dėl tinkamo dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tarp šalių nebuvo iki darbo santykių pabaigos.
8. Atsakovas, atstovaujamas advokato, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti.
9. Nurodė, kad ieškovės įvardijamas neva objektyvus dienpinigių mažinimo kriterijus pagal valstybę nėra nei aiškus, nei objektyvus, nes nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Taisyklių redakcijos visose valstybėse taikomas vienodas – 50 proc. – dienpinigių dydis, todėl nėra jokio diferencijavimo.
10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024 pažymėjo, kad darbdavys gali nustatyti skirtingus dienpinigių mažinimo kriterijus, tačiau jie turi būti susiję su komandiruotės sąlygomis ir negali paneigti dienpinigių tikslo bei objektyvumo principo.
11. Šiuo atveju ieškovės Taisyklėse nustatytas tik vienas kriterijus – valstybė, tačiau visose valstybėse numatytas vienodas 50 proc. dienpinigių dydis, todėl tai nėra objektyvu. Ankstesnėje 2023 m. kovo 1 d. Taisyklių redakcijoje buvo nustatyta tam tikra diferenciacija (pvz., Danija – 100 proc., Švedija – 90 proc., Nyderlandai – 80 proc., Airija – 70 proc.), tačiau vėliau ji panaikinta. Ieškovės patvirtintos Taisyklės neatitinka Aprašo 2 punkto nuostatų, pagal kurias mažesni nei maksimalūs dienpinigiai gali būti mokami tik juos diferencijavus pagal objektyvius kriterijus.
12. Atsakovo vertinimu, vietiniame norminiame teisės akte ieškovė nustatė ne mažinimo kriterijus, o vadinamuosius bazinius dydžius, todėl dienpinigiai buvo nustatyti savo nuožiūra. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis, ieškovės pateikti dokumentai to nepatvirtina, nebuvo atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros, nepateikta įrodymų, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės išsaugoti ar atsispausdinti dokumentą. Be to, pateikti įsakymai rodo, kad už tas pačias komandiruotes į tas pačias valstybes buvo mokami skirtingo dydžio dienpinigiai (vienur 100 proc., kitur 50 proc., o kai kur dydžiai išvis nenurodyti), apie tai darbuotojas nebuvo informuojamas, todėl susidarė neapibrėžtumas, pažeisti darbo teisės aiškumo bei teisėtų lūkesčių principai, darbuotojas niekada nežinojo, kiek jam bus mokama dienpinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui S. M. iš ieškovės UAB „VAS Transport” 11 980,16 Eur dienpinigių įsiskolinimą ir 12 492,48 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Taip pat išaiškino, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025-05-29 sprendimas darbo byloje Nr. APS-135-10022/2025 netenka galios.
14. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog apie tai, kad atsakovui prieš pasirašant 2023 m. kovo 27 d. dokumente „Priedas prie UAB „VAS Transport“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos“ ir prieš pasirašant 2023 m. rugpjūčio 1 d. dokumente „Priedas: prie UAB „VAS Transport“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos“ buvo pateiktos susipažinti UAB „VAS Transport“ direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V07-8/1 patvirtintos UAB „VAS Transport“ dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklių 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. suvestinės redakcijos. Byloje liko nepašalinta abejonė, kad atsakovas vis dėlto tik formaliai pasirašė minėtuose dokumentuose, prieš tai nebūdamas supažindintas su jokiomis Taisyklėmis, minėtomis jų suvestinėmis redakcijomis.
15. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš atsakovo pasirašytų dokumentų „Priedas prie UAB „VAS Transport“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos“ ir „Priedas: prie UAB „VAS Transport“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos“ visiškai neaišku, su kokiomis tvarkomis neva tai atsakovas buvo supažindintas.
16. Atsakovui teismo posėdžio metu nurodžius, kad jis nebuvo supažindintas su darbdavio patvirtintomis Taisyklėmis dėl dienpinigių, o pasirašydavo tik kažkokiuose žurnaluose, ieškovei šių atsakovo (darbuotojo) parodymų nepaneigus, teismas darė išvadą, kad atsakovas nebuvo supažindintas su UAB „VAS Transport“ direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V07-8/1 patvirtintomis UAB „VAS Transport“ dienpinigių vairuotojams apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklių 2023 m. kovo 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. suvestinės redakcijos, dėl ko UAB „VAS Transport“ neturėjo teisinio pagrindo atsakovui S. M. mažinti dienpinigius, kurių dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
17. Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad UAB „VAS Transport“ atsakovui apskaičiavo ir sumokėjo iš viso 16 998,48 Eur dienpinigių už laikotarpiu 2023-03-30 – 2025-01-16 komandiruotėse išbūtą laiką. DGK apskaičiavo, kad darbuotojo naudai turėjo būti priskaičiuoti ir išmokėti 100 proc. dydžio dienpinigiai, kurie sudaro iš viso 28 978,64 Eur sumą, o dienpinigių nepriemoka nagrinėjamu atveju yra 11 979,16 Eur (t. y. 28 978,64 Eur - 16 998,48 Eur išmokėta dienpinigių suma). Vertindamas tai, kad nei darbdavys – ieškovė UAB „VAS Transport“, nei darbuotojas – atsakovas S. M. šių skaičiavimų neginčijo kaip neteisingų, teismas sprendė, kad šie skaičiavimai iš esmės yra teisingi (tik patikslintina akivaizdi 1,00 Eur skaičiavimo klaida: 28 978,64 Eur - 16 998,48 Eur = 11 980,16 Eur), todėl atsakovui (darbuotojui) iš ieškovės (buvusios darbdavės) priteista 11 980,16 Eur nesumokėtų dienpinigių.
18. Pasisakydamas dėl netesybų pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad darbdavys su darbuotoju iki galo neatsiskaitė jo atleidimo iš darbo dieną, duomenų apie susitartą kitokią atsiskaitymo tvarką byloje nėra, todėl darbuotojui priteistinos netesybos (DK 147 straipsnio 2 dalis).
19. DGK apskaičiavo, kad atsakovo valandinis vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dienai sudarė 12,49 Eur ((1637,60 Eur + 1999,06 Eur + 1464,14 Eur):(156,57 val.+ 176,30 val. + 75,25 val.), mėnesio vidutinis valandinis darbo užmokestis sudaro 12,49 Eur (neatskaičius mokesčių) (12,49 Eur x 166,7 vid.d.val.sk.). Taigi, atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 2 082,08 Eur sumą. Vertindamas tai, kad nei darbdavys – ieškovė UAB „VAS Transport“, nei darbuotojas – atsakovas S. M. tokių skaičiavimų neginčijo kaip neteisingų, teismas sprendė, kad šie skaičiavimai iš esmės yra teisingi ir jais vadovaujasi. Todėl netesybų dydį nagrinėjamu atveju sudaro 12 492,48 Eur suma (neatskaičius mokesčių) (t. y. 2 082,08 Eur vidutinis darbo užmokestis x 6 mėn. (skaičiuojant nuo atsakovo atleidimo dienos (2025 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 7 d.), tačiau ne daugiau nei 6 mėn.). Ši suma išieškotina darbuotojo naudai iš buvusio darbdavio.
20. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pagal nustatytą teisinį reglamentavimą darbdavys turi teisę tam tikra apimtimi mažinti dienpinigių dydį, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų, ši darbdavio teisė spręsti dėl dienpinigių dydžių nėra neribota, o darbdavys, naudodamasis šia diskrecija, negali pažeisti nustatyto teisinio reglamentavimo, iš kurio išplaukia ne tik apibrėžtas dydis (jo intervalas), kuriuo leistina mažinti dienpinigius, tačiau ir kriterijai, kuriais remiantis toks mažinimas galimas. Mažesni, nei Vyriausybės nustatyti, dienpinigių dydžiai turi būti diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus.
21. Nagrinėjamu atveju dienpinigių mažinimo pagrindu, teismo vertinimu, buvo vien darbdavio valios išraiška, o ne objektyvūs kriterijai. Tą rodo aplinkybės, jog 2024 m. spalio mėn. – 2025 m. sausio mėn. direktoriaus įsakymais dėl tarnybinių komandiruočių buvo numatyta mokėti 50 proc. dydžio dienpinigius, tačiau tam tikrais atvejais būdavo mokami ir didesni (pavyzdžiui, 2025 m. sausio mėn. komandiruotėje atsakovui išbuvus tik 16 dienų buvo mokami 100 proc. dydžio dienpinigiai, tuo tarpu 2024 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. komandiruotėse jam išbuvus pilnus mėnesius buvo mokamas tik 50 proc. dydis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VAS Transport“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, taip pat pažeidžia CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis nėra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ir šalių argumentų įvertinimu. Dėl to darytina išvada, kad sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir priimtas neišanalizavus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
22.2. Pažymi, jog DGK teiktuose procesiniuose dokumentuose bei pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime buvo nurodomi bei keliami skirtingi atsakovo teisių pažeidimo aspektai, t. y. kad dienpinigių apskaičiavimo kriterijai buvo neobjektyvūs bei kad atsakovas nebuvo supažindintas su dienpinigių Taisyklėmis. Negana to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas nurodė nesantis susipažinęs su jo vardu teiktų procesinių dokumentų turiniu, o taip pat siekiantis, kad jam būtų išmokėta tinkama kompensacija už kurą.
22.3. Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo akcentuotų argumentų dėl realaus atsakovo teisių pažeidimo ir tikrosios jo valios, taip pat nepateikė jokių motyvų, kodėl šios aplinkybės laikomos nereikšmingomis ginčo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl: skirtingų ir tarpusavyje nesuderinamų ginčo pagrindų (kuro išlaidos, žodinis susitarimas dėl 80 Eur/d., tariamas dienpinigių mažinimo neteisėtumas); fakto, kad DGK ir teisme keltų reikalavimų esmė ir aplinkybės yra suformuota atstovų, o ne paties atsakovo. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes bei motyvuotai pasisakyti dėl esminių šalių argumentų, taip pat išplėtė DGK nagrinėto ginčo ribas.
22.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad ieškovas į nagrinėjamą bylą pateikė įrodymus patvirtinančius, kad atsakovas buvo supažindintas su pirmine ir vėlesne dienpinigių Taisyklių redakcijomis pasirašytinai, t. y. 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo pasirašytus dokumentus – „Priedas prie UAB „VAS Transport“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos“, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovas savo parašu patvirtina, jog susipažino su UAB „VAS Transport“ dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti šių dokumentų autentiškumu, jų pasirašymo aplinkybėmis ar faktu, kad juose nurodytas supažindinimas neatitiko jo tikrosios valios.
22.5. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo duotus parodymus, sprendė, jog šie dokumentai niekaip neįrodo, kad atsakovas su Taisyklėmis buvo supažindintas, o byloje liko nepašalinta abejonė, kad atsakovas tik formaliai pasirašė ieškovo pateiktuose dokumentuose. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo, rungimosi principus, įrodymų vertinimo taisykles ir suabsoliutino atsakovo žodinius paaiškinimus, taip pat kartu suformuluodamas praktiką, pagal kurią darbuotojo pasirašymas dokumentuose nėra pripažįstamas pakankamu susipažinimo su dokumentu kriterijumi.
22.6. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad ieškinys atmestas vieninteliu esminiu pagrindu – tariamu atsakovo nesupažindinimu su dienpinigių Taisyklėmis. Tuo tarpu teiginiai dėl dienpinigių mažinimo kriterijų neobjektyvumo ir nepakankamo aiškumo teismo sprendime pateikiami tik papildomai, aiškiai nurodant, jog teismas šiuo aspektu pritaria atsakovo pusės argumentams.
22.7. Tokiu būdu teismas formaliai konstatavo, kad ieškovės nustatytas kriterijus pagal valstybę yra „neobjektyvus ir nepakankamai aiškus“, tačiau iš viso neanalizavo Taisyklių turinio, t. y. teismas neatskleidė, kokią konkrečią Taisyklių normą jis vertina, kokį turinį jai priskiria ir kodėl mano, kad pagal valstybę diferencijuoti konkretūs baziniai dydžiai neatitinka teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo dėl mažesnių konkrečių dydžių, diferencijuotų pagal objektyvius kriterijus.
22.8. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo ir nevertino, kad pats valstybės (komandiruotės šalies) kriterijus pagal savo prigimtį yra objektyvus ir tiesiogiai susijęs darbuotojo patiriamomis išlaidomis, taip pat kad pirminė (ankstesnė) redakcija dienpinigių dydžius diferencijavo skirtingai negu vėlesnė redakcija. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nelygino Taisyklių nuostatų su direktoriaus įsakymuose nustatytomis sąlygomis ir nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-238-1059/2025, kurioje buvo analizuojamas kito juridinio asmens patvirtintų taisyklių nuostatos.
22.9. Apeliantė taip pat pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovavosi DGK nustatytomis aplinkybėmis, nesant išreikalautai šios bylos medžiagai, taip pat nepagrįstai pats neatliko jokio savarankiško faktinių duomenų vertinimo, o tik nurodė, kad nėra pagrindo abejoti DGK atliktu dienpinigių ir delspinigių skaičiavimu, kurio neginčijo nė viena iš šalių. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas neatitinka DK bei CPK įtvirtintų nuostatų dėl darbo ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
22.10. Apeliaciniame skunde papildomai pažymima ir tai, kad ieškovė sąmoningai ir nuosekliai netaikė darbo sutarties sąlygos, kaip savarankiško teisinio pagrindo dienpinigiams apskaičiuoti, o rėmėsi vietiniu norminiu aktu (Taisyklėmis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su darbo sutarties 7 punkto nuostata, yra nepagrįstos.
22.11. Kartu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo aktualizavo aplinkybę, kad ieškovė komandiruočių įsakymus pateikė lietuvių kalba, kadangi viena vertus, įsakymai buvo pateikti valstybine kalbas, o kita vertus – atsakovas neneigė, kad žinojo, į kurias valstybes buvo siunčiamas vykdyti pervežimų, nekėlė klausimų dėl komandiruočių turinio ar sąlygų nesupratimo. Todėl teismo motyvai, susiję su komandiruočių įsakymų kalba, laikytini „siurpriziniais“, deklaratyviais ir neturinčiais jokios teisinės reikšmės ginčui.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23.1. Nurodo, kad pagal šiuo klausimu formuojama teismų praktiką, atstovo atlikti procesiniai veiksmai yra prilyginami šalies veiksmams, išskyrus atvejus, kai veikiama prieš atstovaujamojo interesus. Šioje byloje teismas nenustatė, kad atsakovo veiksmai būtų priešingi atstovaujamojo interesams, todėl pagrįstai vertint tiek procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiek atsakovo duotus paaiškinimus, kurie patvirtina, kad atsakovą DGK sprendimas tenkino.
23.2. Atsiliepime pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinto atsakovo netinkamo supažindinimo su dienpinigių mokėjimo tvarkomis faktą, taip pat informavimo ir konsultavimo procedūrų nebuvimą. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad, vadovaujantis Aprašo 2 punktu, atsakovui buvo sudarytos galimybės išsaugoti ir atsispausdinti dienpinigių mokėjimo tvarką, taip pat kad prieš tvirtinant dienpinigių mokėjimo tvarką buvo atlikta informavimo ir konsultavimo procedūra.
23.3. Dėl teisės aktams prieštaraujančių dienpinigių tvarkos atsipiepime pažymima, kad šiuo atveju atsakovas nežinojo, kokio dydžio jam bus mokami dienpinigiai už kiekvieną komandiruotę - darbuotojas apie tai niekaip nebuvo informuojamas (nebuvo supažindintas su komandiruočių įsakymais). Be to, apie dienpinigių mokėjimo neapibrėžtumą liudija ieškovo pateikti įsakymai, iš kurių matyti, kad vykstant į tas pačias valstybes mokami skirtingo dydžio dienpinigiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad susiklosčiusi situacija prieštarauja darbo teisės principams.
23.4. Dėl priteistų sumų dydžio atsakovas nurodo, kad nors pateikus ieškinį DGK sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso, tačiau tai nedraudžia teismui vadovautis jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kai tarp šalių nėra ginčo dėl jų.
23.5. Nagrinėjamu atveju DGK sprendime buvo paskaičiuota nepriemokos suma, kuri susidarė nemokant darbuotojui 100 proc. dydžio dienpinigių. Darbuotojas su tokiais paskaičiavimais sutiko, nes ieškinio po DGK sprendimo neteikė, be to tą nurodė ir jo atstovas teisme. Ieškovė šių paskaičiavimų teisingumo nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jau atliktų skaičiavimų teisingumą. Dėl to, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą DGK atliktais skaičiavimais vadovautis šalies faktų pripažinimo pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pateikto apeliacinio skundo ribose.
25. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su dienpinigių mažinimo tvarka, taip pat kad nustatytas dienpinigių mažinimo kriterijus pagal valstybę yra neobjektyvus ir nepakankamai aiškus, todėl, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo supažindinimo su Taisyklių nuostatomis ir nepagrįstai pripažino esantį dienpinigių įsiskolinimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais sutinka.
26. Šioje civilinėje byloje nekilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su šalių sudarytos darbo sutarties vykdymu, jos nutraukimu, taip pat atsakovo vykdytomis funkcijomis, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina nustatytu, jog 2023-03-24 ieškovė UAB „VAS Transport“ su atsakovu S. M. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad „Darbuotojui esant komandiruotėje, Darbdavys įsipareigoja mokėti dienpinigius, kurių dydis yra 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Darbdavys turi diskrecijos teisę nuspręsti išmokėti Darbuotojui didesnius dienpinigius, tačiau didesnių dienpinigių išmokėjimas jokiu būdu nepakeičia šiame punkte įtvirtinto šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos ir neįpareigoja Darbdavio mokėti didesnius dienpinigius“ (1 t., 28-32 b. l.). Į bylą pateikta ir darbo sutartis užsienio kalba. Tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis sudarytos sutartys yra pasirašytos atsakovo (1 t., 33-39 b. l.). Iš į bylą pateiktų duomenų taip pat matyti, jog atsakovas buvo komandiruojamas nuo 2023-03-30 (1 t., 43-79 b. l.).
27. Kartu pažymėtina ir tai, jog atsakovės į bylą pateiktų Taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2023-03-01 ir suvestinė redakcija nuo 2023-08-01) 9 punkte įtvirtinta, kad darbuotojams apskaičiuotų dienos dienpinigių dalis, lygi 5,00 Eur (penki eurai), yra skirta maitinimo išlaidoms padengti, o visi darbuotojui apskaičiuoti dienpinigiai užsienio valstybėje, išskyrus 5,00 Eur per dieną maitinimo išlaidoms skirtas sumas, yra laikomi darbo užmokesčio dalimi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, prasme. Kitos su komandiruote užsienio valstybėje susijusios faktinės išlaidos (kelionės, nakvynės ir kt.), išskyrus maitinimo išlaidas, į dienpinigius neįeina ir yra sumokamos paties darbdavio arba atlyginamos darbuotojui atskirai, remiantis patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, kuriuos darbuotojas privalo pateikti bendrovei grįžęs iš komandiruotės, kartu su komandiruotės ataskaita. Ieškovė į bylą pateikė šių Taisyklių variantus užsienio kalba bei duomenis, kad atsakovas yra pasirašęs Priede prie UAB „VAS Transport“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos atsakovo parašus (1 t., 96-97, 101-103, 104, 105 b. l.).
28. Svarbu ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pats darbuotojas iš esmės viso proceso metu teigė, jog ieškovė su juo neatsiskaitė ne dėl dienpinigių, o dėl kuro nepriemokos, taip pat kad jis pasirašė darbdavio rengtus dokumentus jų neskaitydamas.
29. Taigi, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kad ieškovė savo vidiniuose teisės aktuose bei darbo sutartyje buvo nurodžiusi konkretų dienpinigių dydį procentais ir įtvirtinusi mokamų dienpinigių tikslą – darbo užmokestis (išskyrus 5 eurai maitinimui), o atsakovas nuosekliai viso proceso metu tvirtino negavęs atitinkamo dydžio priemokos už kurą (ne dienpinigių) bei nurodė pasirašęs darbdavio dokumentus jų iš esmės neskaitęs. Aplinkybę, kad atsakovas iš esmės neskaitė darbdavio teiktų dokumentų, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog byloje liko nepašalinta abejonė, kad atsakovas vis dėlto tik formaliai pasirašė minėtuose dokumentuose.
30. Vertinant byloje kilusį ginčą pažymėtina tai, kad pagal Aprašo 2 punkto nuostatą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai; prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros; jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu.
31. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad dienpinigių mažinimas yra Vyriausybės nutarimu nustatyto teisinio reglamentavimo išimtis, kurios taikymui būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas: a) konkrečių dienpinigių dydžių nurodymas, juos diferencijuojant pagal objektyvius kriterijus; b) išimties įtvirtinimas konkrečios rūšies dokumente (kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); c) darbuotojų atstovų dalyvavimas dokumento rengimo ir priėmimo procedūroje (kolektyvinės sutarties rengime ir tvirtinime arba dalyvaujant informavimo ir konsultavimo procedūrose, jeigu dienpinigių mažinimas numatomas vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte); d) darbuotojo supažindinimas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.
32. Pirmosios instancijos teismas darbdavio pasirinktus dienpinigių diferencijavimo kriterijus pripažino neobjektyviais, taip pat sprendė, kad darbuotojas faktiškai nebuvo supažindintas su nustatyta dienpinigių mažinimo tvarka.
33. DK priedo Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai 2 punkte nurodoma, kad į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą yra perkelta 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957. Direktyvos perkėlimą ir joje įvardintų dienpinigių mokėjimo tikslų reikšmę aiškinant nacionalinės teisės normas savo praktikoje yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023). Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurias turi užtikrinti į užsienio valstybę darbuotoją siunčiantis darbdavys, įskaitant ir tam tikrą darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį (Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktas). Vadovaujantis Direktyvos 3 straipsnio 7 dalimi, dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant komandiruotės faktines išlaidas, kaip antai kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas; jeigu pagal darbo santykiams taikytinas darbo sąlygas nenustatyta, ar dienpinigių dalys mokamos kaip faktinių išlaidų kompensavimas, ir, tuo atveju, kai taip yra, kurios tai yra dalys, arba kurios yra darbo užmokesčio dalimi, tuomet laikoma, kad visi dienpinigiai mokami kaip išlaidų, susijusių su komandiruote, kompensavimas.
34. Toks reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad dienpinigiai gali būti vertinami dvejopai – kaip darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis, darbo užmokestį skaičiuojant Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais, arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo funkcijas, todėl kilus ginčui turi būti vertinama konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtis (toks išaiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę). Pažymėtina, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1197-1012/2023 darbuotojui mokėtus dienpinigius pripažino jo pajamomis žalos darbuotojo sveikatai atlyginimo apskaičiavimo tikslais (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2200-945/2025).
35. Taigi, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, Aprašo bei DK nuostatos neužkerta kelio darbdaviui nustatyti tvarką, pagal kurią dienpinigių mokėjimo tikslas būtų įvardijamas kaip darbo užmokestis, o darbuotojo komandiruotėje patiriamos išlaidos kompensuojamos atskira nustatyta tvarka pateikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus.
36. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę savo vidiniame teisės akte nustatyti tiek dienpinigių tikslą juos vertinant kaip darbo užmokestį, tiek nustatyti jų konkretų dydį, nepažeidžiant nuostatos dėl Apraše įtvirtintų maksimalių dydžių mažinimo apimties. Dėl to šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes būtent darbuotojo išlaidas komandiruotės metu, kas įprastai yra darbuotojo asmeninio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl komandiruotės ir kurių darbdavys nepadengia tiesiogiai (apgyvendinimas, maitinimas ir pan.), nėra pagrįstas, kadangi tokia teismų praktika yra taikoma būtent tais atvejais, kai dienpinigiai yra skirti išlaidoms kompensuoti, o ne vertinami, kaip darbo užmokestis.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas taip pat sprendžia, jog Aprašo 2 punkte numatytas dienpinigių mažinimo kriterijų objektyvumas, tais atvejais, kai dienpinigiai yra laikomi darbo užmokesčiu, nebūtinai turi būti grindžiamas tuo, kad dėl taikomo kriterijaus darbuotojo išlaidos komandiruotėje bus mažesnės, o darbdavys tokiu atveju yra įpareigotas nustatyti visiems darbuotojams vienodai ir objektyviai taikomas nuostatas.
38. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, ieškovė, nustatydama dienpinigių dydį pagal valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas, tokią nuostatą taikė visiems darbuotojams, nenustatydama jokių su darbuotojo asmeniu susijusių kriterijų, t. y. ieškovės lokaliniu aktu nustatyti dienpinigių mokėjimo kriterijai yra taikomi vienodai visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo kiekvieno darbuotojo individualių asmeninių savybių ir ypatumų (amžius, tautybė, stažas, pareigos, darbo kokybė, įskaitant padarytas žalas, ir pan.).
39. Be to, aplinkybė, jog Apraše dienpinigių dydžiai yra išskiriami pagal konkrečią valstybę, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad tais atvejais, kai dienpinigiai yra priskiriami darbo užmokesčiui, darbdavys neturi galimybės nustatyti atitinkamo darbo užmokesčio dydžio dalies (dienpinigių) remdamasis valstybės kriterijumi, juo labiau kad ieškovės patvirtintų Taisyklių 8 punkto nuostatos įtvirtino ir konkrečias komandiruotės sąlygas, kurioms esant dienpinigių dydžiai gali būti padidinami – komandiruotės laikotarpio pokyčiai, valstybių, į kurias vykstama, saugumo situacija.
40. Tokie pirmiau aptarti duomenys, atsižvelgiant į darbo sutarties šalių teisę, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų dėl minimalaus darbo užmokesčio, susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio, leidžia vertinti, jog šiuo konkrečiu atveju, kai dienpinigiai iš esmės buvo mokami kaip darbo užmokestis, o dienpinigių mažinimo tvarka buvo nustatyta vienoda visiems darbuotojams vidiniame ieškovės teisės akte, leidžia spręsti, jog ieškovės Taisyklių nuostatos, susijusios su dienpinigių dydžiu, kaip darbo užmokesčio dalimi, buvo objektyvios, o tokių nuostatų objektyvumas negali būti siejamas su konkrečių komandiruotės metu objektyviai kylančių išlaidų (kaip pavyzdžiui maitinimas, apgyvendinimas ir kt.) kompensavimu, kadangi tam darbdavys yra nustatęs savarankišką kompensavimo tvarką pagal pateikiamus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
41. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės Taisyklių nuostatų patvirtinimą bei atsakovo supažindinimą su šiuo vidiniu teisės aktu, taip pat pažymi, kad DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
42. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad „Darbuotojui esant komandiruotėje, Darbdavys įsipareigoja mokėti dienpinigius, kurių dydis yra 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Darbdavys turi diskrecijos teisę nuspręsti išmokėti Darbuotojui didesnius dienpinigius, tačiau didesnių dienpinigių išmokėjimas jokiu būdu nepakeičia šiame punkte įtvirtinto šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos ir neįpareigoja Darbdavio mokėti didesnius dienpinigius“ (1 t., 28-32 b. l.). Į bylą pateikta ir užsienio kalba sudaryta ši darbo sutartis. Tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis sudarytos sutartys yra pasirašytos atsakovo (1 t., 33-39 b. l.). Taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2023-03-01 ir suvestinė redakcija nuo 2023-08-01) variantai užsienio kalba taip pat buvo pateikti į bylą, kaip ir duomenys apie tai, kad atsakovas yra pasirašęs Prieduose prie UAB „VAS Transport“ patvirtintos dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos (1 t., 96-97, 101-103, 104, 105 b. l.).
43. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šių duomenų nepakanka tam, jog būtų galima pripažinti, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių mokėjimo tvarka, o be to ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas būdavo supažindinamas su UAB „VAS Transport“ direktoriaus įsakymais dėl tarnybinių komandiruočių, kurie pagal bylos duomenis surašyti tik lietuvių kalba.
44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas savo parašu patvirtino tiek darbo sutarties sudarymą, tiek susipažinimą su darbo užmokesčio mokėjimu, kurio dalis buvo nurodyta ir Taisyklių nuostatose. Atsakovas iš esmės nenurodė jokių argumentų, kad jam darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo sistema buvo nežinoma ar neprieinama.
45. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, darbuotojo susipažinimas su pateikiama darbo sutartimi ar kitais darbo santykius reglamentuojančiais dokumentais, esant darbuotojo pasirašymo faktui, neturi būti vertinamas kaip darbdavio prievolė įsitikinti, ar darbuotojas perskaitė jam pateiktus dokumentus.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog atsakovas pasirašė tiek darbo sutartį, tiek teigė atsimenantis pasirašęs ieškovės pateiktuose žurnaluose, o į bylą pateiktuose dokumentuose matyti atsakovo parašas ir prie Taisyklių nuostatų, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovui aptariami dokumentai buvo pateikti ir jo pasirašyti.
47. Pastebėtina, jog šiuo atveju byloje nebuvo kilęs ginčas dėl atsakovo parašų autentiškumo, o be to pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino neskaitęs jam siųstos darbo sutarties. Nors darbuotojas ir yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, tačiau vien tuo pagrindu darbdaviui negali kilti pareiga užtikrinti darbuotojui pateiktų susipažinti ar jam siųstų dokumentų perskaitymą, juo labiau kai darbuotojas savo parašu patvirtina tiek sudaromą darbo sutartį, tiek susipažinimą su pateiktais dokumentais bei faktiškai vykdo darbo funkcijas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo susipažinimą su darbo sutartimi bei Taisyklėmis, kurių nuostatos įtvirtino ir dienpinigių mokėjimo tikslą bei dydį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nebuvo susipažinęs su ieškovės nustatyta tvarka Taisyklėse dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos, yra nepagrįsta.
48. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nagrinėjamoje byloje pats atsakovas nenurodė, jog nežinojo apie įsakymais nustatytas komandiruotes ir kitas sąlygas. Atsakovo nurodyti reikalavimai, susiję su kuro kompensacija, sudaro pagrindą teigti, kad jis ne tik žinojo apie nustatytas komandiruotes, į jas vyko, tačiau ir gavo darbo užmokestį, ką patvirtina byloje esantys duomenys apie darbo užmokestį.
49. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovui konkrečiais ieškovės įsakymais dėl komandiruočių buvo mokėti mažesni, nei Taisyklių 9 punkte numatyti dienpinigių dydžiai, o atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad už dalį komandiruočių buvo mokama daugiau, nei 50 proc. numatytų dienpinigių dydžių, iš esmes atitinka Taisyklių 8 punkto nuostatas bei nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būdu, t. y. mokant didesnį dienpinigių dydį, atsakovo teisės buvo pažeistos.
50. Papildomai pastebėtina ir tai, kad ieškovės į bylą pateikti 2022-05-10 bei 2023-06-15 pranešimai STONUS grupės profesinei sąjungai dėl informavimo ir konsultavimo priimant vietinius norminius teisės aktus (1 t., 140, 141 b. l.) nesudaro pagrindo vertinti, jog informavimo bei konsultavimo procedūra dėl dienpinigių tvarkos nustatymo vidiniu darbdavio teisės aktu nebuvo atlikta, juo labiau, kad šiuo klausimu ginčas iš esmės nekilo.
51. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės vidiniu teisės aktu nustatytą dienpinigių mokėjimo paskirtį (darbo užmokestis, o ne išlaidų kompensavimas), taip pat nepagrįstai, nesant ginčo dėl atsakovo parašų autentiškumo, darė išvadą, jog atsakovas nebuvo supažindintas su atsakovės priimtais vidiniais teisės aktais bei nepagrįstai sprendė, kad atsakovo savo paties parašu patvirtinti dokumentai nepatvirtina, kad jis susipažino su informacija. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
52. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 551 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 1 573 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl sumokėtas žyminis mokestis bei teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai.
53. Nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys yra tenkinamas, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tekinant ieškovės pareikštą ieškinį atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovei iš atsakovo priteisiamas 437 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis bei 2117,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (1 t., 164-168 b. l.) bei kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
54. Papildomai pažymėtina, jog pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti.
Atmesti atsakovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei „VAS Transport“, j. a. k. 163176386, dėl 11 979,16 Eur (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 16 ct) dienpinigių įsiskolinimo bei 7 433,03 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 03 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų.
Priteisti iš atsakovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „VAS Transport“, j. a. k. 163176386, 437,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už ieškinį ir 2117,50? Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „VAS Transport“ j. a. k. 163176386, 551 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 1 573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
Loreta Miltenytė
Ignas Totilas