S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
sekretoriaujant Ilmai Čepaitienei,
vertėjaujant Danutei Giriūnienei,
dalyvaujant pareiškėjai A. G. (A. G.), pareiškėjos atstovei advokatei Ritai Balsevičei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei, liudytojui R. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjos A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjos A. G. (A. G.), atstovaujamos advokatės Ritos Balsevičės, skundas atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. rugpjūčio 8 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S178081 panaikinti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Pareiškėja nurodo argumentus dėl vykimo į Rusiją priežasčių:
2.1.1. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjai panaikintas, vadovaujantis tuo, kad ji nuo 2025 m. kovo 3 d. buvo du kartus išvykusi į Rusiją (2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. liepos 25 d.). Tai pagal Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – ir Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 9 dalį sudaro pagrindą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
2.1.2. Priežastis, dėl kurios pareiškėja vyko į Rusiją 2025 m. liepos 25 d. yra objektyvi, nepriklausanti nuo jos valios (dėl mamos ir tėvo sunkios sveikatos būklės), todėl jai turėjo būti taikoma Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte numatyta išimtis ir laikoma, kad ji neviršijo galimo vieno karto vykimo į Rusiją per tris mėnesius nuo 2025 m. gegužės 3 d. Abu pareiškėjos tėvai yra senyvo amžiaus ir abu turi neįgalumą, nustatytą jau seniai, abiejų pareiškėjos tėvų sveikatos būklė yra pakankamai sunki. Nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjos mama dėl nelaimingo atsitikimo buityje patyrė sužalojimus ir buvo gydoma ligoninėje.
2.1.3. Tuo metu, kai pareiškėjos mama buvo hospitalizuota, pareiškėjos tėvas liko vienas ir negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti, nes dėl sveikatos būklės jam reikalinga fizinė pagalba namuose, tenkinant kasdienius fiziologinius poreikius ir atliekant kitus veiksmus (pvz., nueiti į parduotuvę ir pan.). Taip pat vizito metu pareiškėja ligoninėje lankė ir motiną, kuri buvo gan sunkios būklės. Pareiškėjos motina buvo išrašyta iš ligoninės 2025 m. rugpjūčio 4 d., pareiškėja beveik iš karto (t. y., 2025 m. rugpjūčio 6 d.) grįžo į Lietuvą.
2.1.4. Pareiškėja po 2025 m. gegužės 16 d. vykimo į Rusiją daugiau vykti ten neplanavo ir neketino, tačiau įvykus nenumatytoms aplinkybėms (mamos hospitalizacijai) negalėjo ten nevykti. Šis vykimas į Rusiją 2025 m. liepos 25 d. buvo nulemtas objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja tokių priežasčių negalėjo nei numatyti, nei valdyti, todėl turėtų būti taikytina Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta išimtis. Atitinkamai, darytina išvada, kad pareiškėja nepažeidė draudimo dažniau negu kartą per 3 mėnesius vykti į Rusiją/Baltarusiją, todėl šiuo pagrindu leidimas laikinai gyventi jai panaikintas nepagrįstai bei neteisėtai.
2.2. Pareiškėja nurodo aplinkybes dėl ryšių su Lietuvos valstybe:
2.2.1. Pareiškėjos ryšiai su Lietuvos valstybe yra labai stiprūs ir ilgalaikiai, tačiau priimant Sprendimą jie nebuvo vertinti. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio sūnus M. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėja leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi nuo pat 2013 metų pabaigos, ji nuo 2014 metų deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, jai su sutuoktiniu priklausančiame būste.
2.2.2. Pareiškėja dirba UAB (duomenys neskelbtini). Vadovo ji charakterizuojama kaip labai vertinga darbuotoja, teikianti didelę naudą holdingui dėl vykdomų projektų. Pareiškėja lietuvių kalbos pradmenis išmoko kursuose, o vėliau pati savarankiškai gilino lietuvių kalbos žinias, ji supranta ir beveik be didelių sunkumų kalba lietuviškai.
2.2.3. Be darbo santykių Lietuvoje pareiškėja vykdo labai daug vertingos ir visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu bei kitais asmenimis įkūrė viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (darželis – mokykla). Šio darželio – mokyklos pastatas bei žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai bei jos sutuoktiniui. Pareiškėja ir jos sutuoktinis yra VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininkai. Pareiškėja šioje įstaigoje yra mentorė, moderuoja visus mokyklos komandos susirinkimus ir daugumą visos organizacijos susitikimų, atlieka mokyklos kokybės supervizoriaus funkciją. Be to, pareiškėja kartu su sutuoktiniu platformoje (duomenys neskelbtini) veda įvairius mokymus Lietuvos ir užsienio organizacijoms.
2.2.4. Pareiškėjos sūnus mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini), mokslai vyksta lietuvių kalba, jo mokymosi pasiekimai yra labai geri, jo charakteristikoje nurodyta, kad turi būti užtikrinamas mokymasis esamoje mokymosi bendruomenėje.
2.2.5. Pareiškėjos ryšys su vyru ir vaiku yra labai glaudus. Vaikas yra mažametis, jam reikalingas tiek mamos, tiek tėvo dėmesys. Tačiau šis priklausomybės santykis tarp pareiškėjos bei jos šeimos narių tirtas bei nustatomas Sprendime nebuvo, tokiu būdu pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 20 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, jog Migracijos departamentas būtų apklausęs/pasiūlęs pateikti pareiškėjai ir/ar jos sutuoktiniui duomenis dėl juos siejančių ryšių pobūdžio, o pareiškėjai – dar ir dėl ją bei vaiką siejančio ryšio stiprumo. Jeigu pareiškėja turėtų išvykti iš Lietuvos, su ja, prieš savo valią, pažeidžiant judėjimo laisvės principus, vyktų ir Lietuvos Respublikos piliečiai – pareiškėjos sutuoktinis bei sūnus. Tai sudaro SESV 20 straipsnio pažeidimą.
2.2.6. Be to, skundžiamu Sprendimu yra pažeidžiama teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, nes išardoma šeima, kuri susikūrė prieš 12 metų, o tarp jos narių egzistuoja stiprus ryšys. Tai lemia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio pažeidimą.
2.2.7. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Toks proporcingumo vertinimas Sprendime neatliktas.
2.3. Dėl pareiškėjos ryšių su Rusijos Federacija:
2.3.1. Pareiškėją su Rusija sieja tik tai, kad ten gyvena jos pagyvenę tėvai, kuriuos ji lanko apie porą kartų per metus.
2.3.2. Pareiškėja 2020 m. pardavė Rusijoje savo vykdyto verslo akcijas, 2021 m. vasario 15 d. nutraukė darbo santykius Rusijoje, uždarė Rusijoje turėtą banko sąskaitą bei nusiėmė piniginių lėšų likutį. Planuodama nutraukti santykius su Rusija, nuo 2020 metų pinigus vedė savo sutuoktiniui į banko sąskaitą kaip šeimos turtą. Nekilnojamojo turto Rusijoje pareiškėja taip pat nebeturi. Pareiškėja, nutarusi pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką formatą Lietuvoje, yra išlaikiusi teorijos dalį ir laukia, kol galės laikyti praktinę egzamino dalį.
2.3.3. Pareiškėjos politinės pažiūros yra opozicinės, ji nepritaria nei karui, nei Rusijos vykdomai agresyviai politikai. Karo pradžios dieną pareiškėja socialiniame tinkle pakeitė profilio nuotrauką į nuotrauką su Ukrainos vėliava. Ji taip pat paskelbė pasirašanti bei paskatino kitus pasirašyti peticiją: „Karui – Ne“ , taip iš karto išreiškusi nepritarimą karui. Ukrainietė A. N., kuri tiesiogiai nukentėjo nuo karo, paaiškino, kad, prasidėjus karui, jai pareiškėja padėjo finansiškai, pareiškėja taip pat taip pat nuo 2017 m. (po Krymo aneksijos) rėmė psichologų mokymus Ukrainoje.
2.3.4. Nurodytos aplinkybės sudaro persekiojimo Rusijoje pagrindą, tad grįžti į Rusiją pareiškėjai ne tik yra nepageidautina, bet ir būtų pavojinga.
2.4. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovas, netinkamai įvertinęs individualią pareiškėjos ir jos šeimos situaciją, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą, nemotyvuotą bei neproporcingą Sprendimą. Motyvas, kad pareiškėja galėjo pasirinkti vykti ar nevykti į Rusiją, kai mama netikėtai buvo hospitalizuota ir todėl tėvui buvo reikalinga pagalba, yra nepagrįstas, neatitinka moralės ir teisės normų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje nurodyta, kad „Vaikai privalo gerbti savo tėvus, rūpintis jais, kai jie tampa nedarbingi dėl amžiaus ar sveikatos būklės ir jiems reikalinga pagalba“. Be to, Sprendimo motyvas, kad pareiškėja galėjo pasirinkti vykti į Rusiją ar ne, nėra individualizuotas, nes naudojamas visuose tokio pobūdžio Migracijos departamento sprendimuose.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nustačius, kad pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius, buvo išvykusi į Rusiją 2 kartus – 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. liepos 25 d., Migracijos departamentas aiškinosi priežastis, dėl kurių pareiškėja vyko į Rusiją.
3.2. 2025 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas pareiškėjos paaiškinimas, kad pareiškėja nuo 2025 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. gegužės 21 d. kartu su sūnumi buvo išvykusi į Rusiją (Dubnos miestą) pas savo motiną, kuri šventė jubiliejų, o nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. kartu su sūnumi buvo išvykusi pas savo sunkiai sergančius tėvus, kurie yra neįgalūs. Motina gydėsi ligoninėje ir neįgaliu tėvu nebuvo kam pasirūpinti. Paprastai pareiškėjos tėvu rūpinasi pareiškėjos mama. Pareiškėja taip pat nurodė, kad paprastai į Rusiją vyksta ne daugiau kaip du kartus per metus ir jai labai svarbu pasirūpinti savo tėvais, kai tik yra būtinybė.
3.3. Kadangi pareiškėja nėra ekipažo ir įgulos narys, dirbantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje įmonėje ar vykdantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, jai nėra taikoma Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta išimtis. Įvertinus tai, kad pareiškėja turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir kad per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius buvo 2 kartus išvykusi į Rusijos Federaciją, taip pat tai, kad nenustatytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos išimtys, pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu.
3.4. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja neprivalėjo vykti į Rusiją – tai buvo savarankiškas pareiškėjos sprendimas pasirinkti vykti į motinos jubiliejų, o vėliau – prižiūrėti tėvą motinos ligos metu.
3.5. Dėl to, kad pareiškėjos tėvams neįgalumas buvo nustatytas pakartotinai, pažymi, kad pagal Rusijos Federacijos teisės aktus neterminuotai neįgalumo grupė nustatoma tik ypatingais atvejais; pirmos grupės neįgalumas nustatomas dvejiems metams, antros ir trečios grupės – vieneriems metams, todėl pareiškėjos į bylos medžiagą pridėtos 2008 metais ir 2011 metais (t. y., prieš 17 ir 14 metų) pareiškėjos tėvams išduotos pažymos dėl invalidumo nesuteikia pagrindo vertinti dabartinės pareiškėjos tėvų sveikatos būklės. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja aktualių sveikatos būklę įrodančių dokumentų nepateikė, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjos tėvas yra ligonis, kuriam būtina pagalba. Pagal pareiškėjos pridedamus dokumentus matyti, jog pareiškėjos tėvas nėra ligonis, kuriam reikalinga būtinoji slauga – asmuo, Rusijos Federacijoje turintis trečią neįgalumo grupę, yra laikomas darbingu, tačiau jam taikomos lengvatos dėl naktinio darbo, ilgesnių atostogų, 35 val. darbo savaitės vietoje 40 val. darbo savaitės ir pan.
3.6. Pareiškėjos mama buvo paguldyta į ligoninę. Taigi, pareiškėjos mama gavo reikalingą medicininę pagalbą ir slaugą. Todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusijos Federaciją abiem atvejais. Atitinkamai, nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad pareiškėja vyko į Rusijos Federaciją dėl objektyvių priežasčių, nes ji galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją.
3.7. Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatos yra imperatyvios, ir Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės spręsti, ar leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas ar ne. Todėl, nustačius, kad nėra šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytų išimčių, dėl kurių leidimas laikinai gyventi nėra naikinamas, pareiškėjos ryšiai su Lietuva Migracijos departamentui nesuteikia pagrindo nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, kuri imperatyviai nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatos nenumato, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti nepanaikinamas tiems Rusijos Federacijos piliečiams, kurie turi glaudžius ryšius su Lietuva ar kurių šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
3.8. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y., priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Žodinio teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.
4.1. Pareiškėja papildomai nurodė, ryšys su tėvais jai labai svarbus. Tada, kai sužinojo, jog mama pateko į ligoninę, ji negalėjo nevykti į Rusiją, kadangi jos tėvas buvo likęs vienas (dėl patirto insulto pasekmių jis gali kelti pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumui). Migracijos departamentas nenurodė, kiek kartų pastaraisiais keleriais metais pareiškėja vykdavusi į Rusiją (pareiškėja nurodė, kad 2025 metais ji vyko du kartus, 2024 metais taip pat du kartus, 2023 metais – tik kartą, 2022 metais – du kartus, 2020 metais – vieną kartą, 2018 – 2019 metais į Rusiją vykdavo dažnai, nes tuo metu buvo akcininkė įmonių, kurias vėliau pardavė). Pareiškėja nurodė, kad jai sunku įsivaizduoti, kaip sūnus galėtų lankyti mokyklą Rusijoje, kurioje draudžiama reikšti savo nuomonę, o Ukrainos prezidentas laikomas nacistu. Teismui paprašius plačiau apibūdinti pareiškėjos ir jos sūnaus ryšius, pareiškėja nurodė, kad santykiai labai šilti ir geri. Teismui paklausus, kodėl pareiškėja į Rusiją vykdavo su sūnumi, pareiškėja nurodė, kad jai svarbu, jog sūnus matytų jos ir jos tėvų glaudžius santykius, be to, sūnus taip pat pagal savo išgales padeda rūpintis pareiškėjos tėvais. Teismui paklausus, ar dažnai pareiškėja vyksta į Rusiją kartu su sūnumi, nurodė, kad vyksta, kai yra tokia galimybė.
4.2. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad Įstatyme nėra numatyta Migracijos departamento diskrecija priimti sprendimą, atsižvelgiant į užsieniečio šeiminę padėtį, integraciją Lietuvoje ir kt. Teismui paklausus, kokiu būdu Migracijos departamentas vertina, ar priežastys vykti į Rusiją buvo objektyvios, kaip priima tokio pobūdžio sprendimus, atsakovo atstovė nurodė, kad paprastai prašoma užsieniečio paaiškinimų dėl veikimo priežasčių; nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė paaiškinimus, juos įvertinęs Migracijos departamentas nepripažino priežasčių objektyviomis. Teismui paklausus, kuo Migracijos departamentas vertindamas užsieniečio nurodytas priežastis (ar yra patvirtinta vidinė tvarka, nustatyti vertinimo kriterijai), Migracijos departamentas atsakė, kad nustatytų kriterijų nėra, Ribojamųjų priemonių įstatymas jų taip pat nenumato, vadovaujamasi tik bendromis teisės aktų nuostatomis. Į teismo klausimą, ar priimant tokio pobūdžio sprendimą (dėl vykimo priežasčių vertinimo objektyvumo aspektu) tai yra tik sprendimą priimančio asmens diskrecija, Migracijos departamentas atsakė, kad yra vadovaujamasi bendraisiais kriterijais ir protingumo principu. Pareiškėjos atstovei paklausus, ar laikoma, kad bet kuris vykimas į Rusiją, kai asmuo gali pasirinkt vykti ar ne, laikomas objektyvių priežasčių nebuvimu, Migracijos departamentas atsakė, kad, vadovaujantis protingumo principu, gali būti pripažįstama, jog protinga išvykti, tačiau pareiškėjos pateiktų duomenų pagrindu darytina išvada, kad tėvams nėra nustatytas neįgalumas, todėl tėvo liga nėra pagrindas laikyti pareiškėjos išvykimą objektyvia priežastimi; Migracijos departamentas turi vadovautis įstatymais ir pateiktais dokumentais, o ne vien pareiškėjos paaiškinimais.
5. Liudytojas R. G. nurodė, kad su pareiškėja yra susituokę 12 metu, tai jam labai svarbus ir brangus ryšys. Sūnus gimė Lietuvoje, jo sąmonė lietuviška, visi draugai lietuviai. Liudytojas su sutuoktine A. sukūrė ryšį, dėl kurio kreipėsi skirtingos šeimos, mokyklos ir komercinės organizacijos, prašydamos pamokyti gyventi taip, kaip gyvena jie, tai svarbiausia, kuo liudytojas norėtų pasidalinti. Koks teismo sprendimas bebūtų, šeima liks kartu, jeigu reikės išvažiuoti iš Lietuvos, tai išvažiuos, jau yra priėmę tą sprendimą, supranta, kad yra įstatymas ir jį privaloma vykdyti. Teismui paprašius patikslinti sutuoktinės ryšį su sūnumi, liudytojas nurodė, kad sūnus yra labai prisirišęs prie mamos, neįsivaizduoja, kaip galėtų be jos gyventi. Teismui nurodžius, kad sūnus kartu su mama važiuoja į Rusiją ir paklausus, kaip tai vertina liudytojas, jis atsakė, kad džiaugiasi, kad sūnus važiuoja kartu su mama, nes jam svarbūs seneliai Rusijoje, liudytojas norėtų, kad toks vaiko ryšys su seneliais išliktų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 25S178081, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. 760362730, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais žodinio teismo posėdžio metu nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės:
7.1. (duomenys neskelbtini) pareiškėja A. G. (buvusi pavardė S.) ir R. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.
7.2. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė sūnus ((duomenys neskelbtini) pilietis).
7.3. Pareiškėjai išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje: 2013 m. gruodžio 23 d., 2014 m. spalio 17 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. spalio 23 d., 2021 m. rugsėjo 6 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir 2024 m. birželio 11 d.
7.4. Pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2014 m. sausio 27 d.
7.5. 2021 m. vasario 15 d. susitarimu, sudarytu tarp ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G., šalys susitarė nutraukti 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą darbo sutartį.
7.6. 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėja sudarė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja priimta dirbti vadybininke-konsultante.
7.7. 2021 m. rugsėjo 21 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 8 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nuo 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
7.8. 2024 m. gruodžio 31 d. rašto „Duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus“ duomenimis, pareiškėja ir jos sutuoktinis nuo 2020 m. spalio 29 d. yra VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininkai, atlikę po 10 Eur įnašus.
7.9. 2025 m. balandžio 9 d. Regitra pažymos duomenimis, A. G. 2025 m. balandžio 9 d. išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą.
7.10. 2025 m. rugpjūčio 4 d. epikrizės duomenimis, S. T. F. buvo gydoma Dubnos ligoninės Traumatologijos skyriuje nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d.
7.11. 2025 m. rugpjūčio 6 d. Migracijos departamentas išsiuntė pareiškėjai priminimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjai buvo išsiųstas paklausimas su prašymu iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. pateikti paaiškinimą ir dokumentus. Pareiškėjos buvo prašoma pateikti paaiškinimą ir (ar) dokumentus apie priežastis, dėl kurių pareiškėja po 2025 m. kovo 3 d. vyko į Rusiją. 2025 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėja atsakė „2025-05-16 - 2025 m. gegužės 21 dienomis buvau su savo sūnumi M, G. išvykusi į Rusiją (Dubnos miestas) pas savo motiną, kuri šventė savo 75 metų jubiliejų (gimusi (duomenys neskelbtini)). 2025-07-25 - 2025-08-06 dienomis drauge su sūnumi M. G. vykau pas mano sunkiai sergančius tėvus - invalidus (galiu pridėti invalidumo pažymėjimus). Motina netikėtai atsigulė į ligoninę ir neįgaliu tėvu nebuvo nuo tuo metu kam pasirūpinti. Paprastai juo rūpinasi mano mama, kurios sveikata buvo geresnė. Paprastai į Rusiją vykstu ne daugiau kaip du kartus per metus ir man labai svarbu pasirūpinti savo tėvais, kai tik yra būtinybė“.
7.12. Skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi ir 10 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 28 straipsnio 4 dalimi, nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760362730, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 3 d., nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Nuo 2025 m. gegužės 3 d., įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, asmuo buvo išvykęs į Rusiją ir (ar) Baltarusiją 2 kartus: 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. liepos 25 d.
7.13. 2025 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikė prašymą nepanaikinti leidimo gyventi Lietuvoje A. G. Nurodė, kad „<...> Mūsų įmonė jau keletą metų vykdo ilgalaikį organizacijos vystymo projektą su „(duomenys neskelbtini)“, kurios konsultante A. dirba. Jos kompetencija ir geranoriškumas prisideda prie mūsų įmonės bei kitų Lietuvos organizacijų vystymosi. Nuo 2020 metų UAB leidykla „(duomenys neskelbtini)“ vykdo bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini)“ A. ir R. G. kartą per mėnesį mums vesdavo organizacijos vystymosi seminarus trunkančius visą dieną, tai reikšmingai įtakojo mūsų įmonės plėtrą. <...>. Dalyvaujame ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovų klube, kurį moderuoja A. ir R. - tikimės jog jų veikla sėkmingai tęsis“.
7.14. 2025 m. rugpjūčio 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) steigėjos ir direktorės A. B. rekomendacijoje apie A. G. nurodyta, kad ji yra patikimas asmuo ir profesionaliai veikiančios organizacijos dalininkė. Nurodoma, kad „Atsižvelgus į paminėtas savybes bei sėkmingą projektų vykdymą, rekomenduoju A. G. kaip patikimą, kompetentingą organizacijos dalininkę, užtikrinančią kokybišką VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklos vystymą“. 2025 m. rugpjūčio 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės ir bendrasteigėjos I. T. rašte „Dėl A. G. indėlio į sėkmingą mokyklos veiklą“ apibendrinant nurodyta, kad „<...>A. kompetencijos mentorystėje, ugdymo modelių kūrime, susirinkimų moderavime, konfliktų sprendime ir kokybės supervizijoje yra ne tik nepakeičiamos mūsų mokyklai, bet ir teikia realią, pamatuojamą naudą, kuri turi potencialo būti išplėtota nacionaliniu mastu“.
7.15. 2025 m. rugpjūčio 14 d. A. N. rašte nurodyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti Kyjivo mieste, ir nuo 2022 m. karo pradžios gavusi finansinę pagalbą iš A. G.
7.16. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nurodyta, kad „R. G. ir A. G. nuo 2022 m. nuolat veda mokymus ir konsultacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams, siekiant įgyvendinti įmonės kultūros pokyčius. „R. G. ir A. G. veikla turėjo itin svarbią įtaką įmonės vadovų kompetencijų plėtrai, darbuotojų įsitraukimui bei organizacijos vertybių formavimui. Atsižvelgdami į pasiektus rezultatus, pabrėžiame, kad jų tęstinis indėlis yra kritiškai svarbus ir ateityje, siekiant užtikrinti nuoseklų įmonės vertybinį augimą bei darbuotojų tobulėjimą“.
7.17. 2025 m. rugpjūčio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Migracijos departamentui prašymą palikti galioti leidimą gyventi Lietuvoje A. G. Apibendrintai nurodė, kad „A. G. savo veikla ne tik stiprina Lietuvos verslo įmonių kultūrą, bet ir aktyviai prisideda prie jaunimo ugdymo, socialinių iniciatyvų bei bendruomeniškumo plėtros. Jos šeiminiai ryšiai ir integracija į Lietuvos visuomenę dar labiau pabrėžia jos indėlio tęstinumą ir prasmingumą“.
7.18. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakteristikoje apie A. G. nurodoma, kad ji dirba įmonėse „<...> nuo 2021 m. sausio 29 d. vadybininkės konsultantės pareigose. Ji organizuoja mokymų programas bei strategines sesijas holdingo darbuotojams ir klientams, atnešdama didelę vertę“.
7.19. Rusijos Federacijos Sveikatos apsaugos ir socialinės plėtros ministerijos pažymos duomenimis (duomenys neskelbtini).
8. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią administracinių teismų praktiką formuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją.
9. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
10. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. įsigaliojo Ribojamųjų priemonių įstatymas, kuriuo nustatytos tam tikros ribojamosios priemonės Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, taip pat pasiekti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (Ribojamųjų priemonių įstatymo 1 straipsnis).
11. Kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo travaux préparatoires (Aiškinamasis raštas dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2496), toks teisinis reguliavimas nustatytas, atsižvelgiant į užsienio valstybių vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir poreikį Lietuvai papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygiu taikyti sankcijas (ribojamąsias priemones) valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę. Kaip pažymėta, Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ konstatavo, kad Rusijos Federacijos veiksmai daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), labiausiai – Rytų, narių, bet ir visos Europos saugumui; Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe; atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai; Rusija nuo karo pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija, dislokuoja joje savo karius; didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresorės karinius veiksmus, nesiima veiksmų stabdyti savo šalies režimo agresiją, todėl atsakomybė tenka ir tų šalių piliečiams; siekiant pakeisti jų nusistatymą, tikslinga nustatyti ribojamąsias priemones, susijusias su galimybe Rusijos ir Baltarusijos piliečiams lankytis Lietuvoje ir atvykti į Europos Sąjungos teritoriją. Pažymėtina, kad Ribojamųjų priemonių įstatymu nustatytos priemonės yra laikino pobūdžio ir galioja įstatyme apibrėžtą laikotarpį.
12. Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. balandžio 17 d. Nr. XV-170 priėmė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, papildytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos ribojamosios priemonės, numatant atvejį, kada panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš tokio teisinio reguliavimo travaux préparatoires (Aiškinamojo rašto dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-112), konstatavus, kad kol kas išlieka grėsmė visuomenės rimčiai (dėl prieš Ukrainą vykdomos karinės agresijos daromų nusikaltimų žmoniškumui, nemažėjančių karo nusikaltimų prieš Ukrainos civilius gyventojus, vykdomo valstybinio terorizmo, nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, lėmusių humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę; dėl Rusijos Federacijos atakų prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą; dėl Rusijos Federacijos toliau atvirai ir intensyviai išsakomų grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms, kartu niekinant jų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigiant jų egzistavimą; dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia sudaromų palankių sąlygų vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką), nuspręsta, kad yra tikslinga pratęsti Ribojamųjų priemonių įstatymo galiojimą dar vieniems metams, t. y. iki 2026 m. gegužės 2 d. Taigi, remiantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (2025 m. balandžio 17 d. redakcija), šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės taikomos iki 2026 m. gegužės 2 d.
13. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio „Ribojamosios priemonės“ 9 dalyje (2025 m. balandžio 17 d. redakcija) nustatyta, kad panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
14. Šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta nauja ribojamoji priemonė – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas. Remiantis aktualiomis teisinio reguliavimo nuostatomis, ši ribojamoji priemonė taikoma Rusijos Federacijos piliečiams. Pagal minėtu teisiniu reguliavimu įtvirtintą bendrąją taisyklę, minėtiems asmenims išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu nustatoma, kad jie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Vadinasi, šiuo teisiniu reguliavimu leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas Rusijos Federacijos piliečiams susietas su jų vykimu į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Federaciją ir nustatyta bendroji taisyklė, kad minėti asmenys į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali vykti ne daugiau nei vieną kartą per tris mėnesius. Kartu minėtu teisiniu reguliavimu nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis – leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra panaikinamas tiems Rusijos Federacijos piliečiams, kurie, pažeisdami minėtą bendrąją taisyklę, per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką vyko dėl įstatyme nurodytų su jų darbine veikla susijusiu aplinkybių (nes jie yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką) arba dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.
15. Nei šiame įstatyme, nei kituose norminiuose teisės aktuose nėra detalizuota, kokios priežastys Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies požiūriu laikytinos objektyviomis, t. y. pateisinančiomis nukrypimą nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią Rusijos Federacijos pilietis į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali vykti ne daugiau nei kartą per tris kalendorinius mėnesius. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovė, Migracijos departamentas taip pat nėra priėmęs jokio teisinio reguliavimo, reglamentuojančio užsieniečio vykimo į Rusiją ar Baltarusiją priežasčių vertinimą Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto kontekste. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas neapibrėžia jokių kriterijų, sudarančių prielaidas vieningai vertinti užsieniečio nurodytas vykimo į Rusiją ar Baltarusiją priežastis, nors šio vertinimo rezultatas daro lemiamą įtaką atitinkamo užsieniečio teisinei padėčiai.
16. Pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami UTPĮ nustatyta tvarka.
17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio (be kita ko, jo 5 dalies 5–6 punktuose nustatytą reikalavimą administraciniame sprendime nurodyto jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes (5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvus (5 dalies 6 punktas)) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-968/20250).
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atskleisdamas Įstatyme kitame kontekste įtvirtinto įpareigojimo Migracijos departamentui vertinti, ar priežastys, dėl kurių buvo nesilaikoma Įstatyme nustatytos bendrosios taisyklės, yra objektyvios, turinį, yra iš esmės konstatavęs, kad tai, ar aplinkybės yra objektyvios, yra vertinamojo pobūdžio klausimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju užsieniečiui nurodžius šias aplinkybes (kartu pateikus įrodymus), jos turi būti įvertintos ir nuspręsta, ar tai yra objektyvios priežastys. Tokiu atveju viešojo administravimo institucija turi individualiuose administraciniuose teisės aktuose išsamiai įvertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes bei nurodyti argumentus, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis, o šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina teismai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2159-1047/2025).
19. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto įpareigojimo Migracijos departamentui vertinti, ar aplinkybės, dėl kurių Rusijos Federacijos pilietis buvo daugiau nei kartą per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius išvykęs į Rusijos Federaciją, laikytinos objektyviomis priežastimis, nėra pagrindo aiškinti kitaip nei nurodytoje administracinių teismų praktikoje. Migracijos departamentui yra suteikta plati diskrecija vertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes, dėl kurių nesilaikyta Ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtintos minėtos bendrosios taisyklės ir atitinkamas vertinimas privalo būti motyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad Migracijos departamentui tenka pareiga pagal aptariamą teisinį reguliavimą priimamame sprendime panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuotai nurodyti, kodėl laikoma, jog priežastys, dėl kurių užsienietis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją, objektyviai nepateisina tokios vykimo būtinybės, t. y., atliktas vertinimas turi būti išsamus, jame turi būti nurodyti aiškūs argumentai, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis.
20. Atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje ginčijamo Sprendimo turinį, pažymėtina, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos nurodytas vykimo į Rusiją priežastis, nurodė: „Įvertinus asmens paaiškinimą dėl vykimo į Rusijos Federaciją priežasčių (2025-05-16 vyko į motinos jubiliejų, o 2025-07-25 vyko rūpintis neįgaliu tėvu, nes motina buvo paguldyta į ligoninę) yra pagrindas daryti išvadą, kad į Rusijos Federaciją asmuo vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių – asmuo galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusijos Federaciją.“
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas formaliai konstatavo, jog pareiškėja vyko į Rusijos Federaciją ne dėl objektyvių priežasčių, tokia išvada padaryta nemotyvuotai nurodžius, kad ji apskritai turėjo galimybę nuspręsti nevykti į Rusijos Federaciją. Nors šiuo atveju Migracijos departamentas Sprendime atkartojo pareiškėjos nurodytas priežastis, kurias pareiškėja laikė objektyviai pateisinančiomis jos vykimą į Rusijos Federaciją (rūpinimasis neįgaliu tėvu, nes motina buvo paguldyta į ligoninę), Migracijos departamentas nepateikė konkrečių argumentų, kodėl tokios priežastys nelaikytinos objektyviomis. Sprendime šiuo aspektu apsiribota bendro pobūdžio teze, kad tokios priežastys nėra objektyvios, nepateikiant jokio tokios atsakovo pozicijos pagrindimo.
22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog teisės aktuose nėra nustatyti jokie kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl asmens nurodytų priežasčių objektyvumo, suponuoja, jog Migracijos departamento sprendimas nelaikyti asmens nurodytų priežasčių objektyviomis kaip tik turi būti ypatingai išsamiai motyvuojamas. Šiuo atveju Migracijos departamento sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų – jis nėra motyvuotas, išsamiai pagrįstas, jame nėra atskleisti argumentai, lėmę Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos ribojamosios priemonės – leidimo laikinai gyventi panaikinimo taikymą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto.
23. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovo poziciją, kad įvertinus, jog užsieniečio atžvilgiu taikytina Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalis ir konkreti situacija nepatenka į tos dalies 1-2 punktuose nustatytas išimtis, minėtas įstatymas nesuteikia jam diskrecijos atsižvelgti į to užsieniečio šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje.
24. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos ir saugomos bei ginamos įvairios pamatinės teisinės vertybės, tarp jų – apsauga nuo savavališko ir neteisėto kišimosi į šeimyninį gyvenimą (22 str. 4 d.); viešoji tvarka ir valstybės saugumas (94 str. 1 d.); teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimas (135 str. 1 d.); visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir normų laikymasis (135 str. 1 d.); šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsauga (38 str. 1, 2 d.); Konstitucijos vientisumas (6 str. 1 d.).
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, be kita ko, 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime, yra išplėtota šeimos samprata, taip pat išaiškinta iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Tokia oficialioji konstitucinė doktrina atitinkamai taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1713-1188/2023, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1190-1188/2025 ir kt.).
26. Vadinasi, nagrinėjamu atveju esminę svarbą turi šeimos neišskyrimo, t. y. pareiškėjos neatskyrimo nuo sutuoktinio ir mažamečio vaiko, aspektas, taip pat šeimos teisių ir teisėtų interesų tinkama gynyba viešosios tvarkos užtikrinimo (deramo subalansavimo) kontekste.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Šios Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.
28. Vadinasi, nagrinėjamu atveju esminę svarbą taip pat turi ne tik pareiškėjos, bet ir jos šeimos narių, ypač mažamečio vaiko, specifinės padėties individualizavimo bei proporcingo kvalifikavimo aspektai, pirmiausia vaikų interesų prioriteto kontekste.
29. Ir galiausiai, nagrinėjamoje byloje privalu atsižvelgti į nepilnamečio pareiškėjos vaiko kaip Lietuvos Respublikos piliečio (taigi, ir Europos Sąjungos piliečio) aplinkybę.
30. SESV 20 straipsnyje nurodyta, kad „Įvedama Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo“ (1 d.); „Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi: a) teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje; <...> c) būdami trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje, teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai“ (2 d.). Šių SESV 20 straipsnio nuostatų reglamentavimo dalykui, kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) išaiškinimų, priskirtini santykiai, kurie susiję, be kita ko, su Europos Sąjungos pilietybę turinčių vaikų priklausomumu nuo trečiosios valstybės pilietybę turinčių jų tėvų. Todėl akcentuotini ESTT išaiškinimai, kad pagal SESV 20 straipsnio nuostatas pripažintina Sąjungos piliečio šeimos nariu esančio trečiosios šalies piliečio teisė gyventi šalyje, siekiant užtikrinti Sąjungos piliečio galimybes veiksmingai naudotis pagrindinėmis šio statuso suteikiamomis teisėmis tol, kol tęsiasi priklausomumo ryšys su trečiosios šalies piliečiu (žr., 2023 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid, byloje C-459/20, EU:C:2023:499, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kaip matyti iš ESTT jurisprudencijos, teisės gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį pripažinimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamo trečiosios šalies piliečio ir jo šeimos nariu esančio Sąjungos piliečio priklausomumo santykio intensyvumą ir visas su tuo susijusias nagrinėjamo atvejo aplinkybes (žr., 2022 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid, byloje C-624/20, EU:C:2022:639, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Labai specifinėse situacijose SESV 20 straipsnis aiškintinas ir taikytinas ne tik kaip užkertantis kelią išsiųsti trečiosios šalies pilietį, bet ir įpareigojantis suteikti jam teisę gyventi šalyje (plačiau žr. 2024 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo NW (Informations classifiées), sujungtose bylose C-420/22 ir C-528/22, EU:C:2024:344, 60–65 punktus).
31. Minėta Teisingumo Teismo praktika vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, kurios susijusios su užsieniečių, turinčių mažamečių vaikų (Lietuvos Respublikos piliečių), gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui (žr., pvz., 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2190-968/2024, 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1018-1188/2025 ir kt.).
32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Europos Sąjungos teisė (be kita ko, ją aiškinanti Teisingumo Teismo praktika) yra privaloma visoms valstybių narių institucijoms. Atitinkamai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos mažametis vaikas yra savo kilmės valstybėje gyvenantis Europos Sąjungos pilietis, o panaikinus pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji turėsianti iš Lietuvos išvykti. Todėl pagal ESTT išplėtotus Europos Sąjungos teisės išaiškinimus, reikalaujančius įvertinti priklausomumo ryšį tarp užsieniečio ir Europos Sąjungos piliečio, Migracijos departamentas privalėjo Sprendimą šiuo aspektu papildomai individualizuoti. Atsižvelgdama į tai, kad minėtas vertinimas ir individualizavimas Sprendime atliktas nebuvo, teisėjų kolegija sprendžia, jog Sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, taigi, jis naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pareiškėja skundu prašo priteisti visas pareiškėjos patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pažymėtina, kad nors šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme vertintinas kaip proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įgijo teisę į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijose nustatyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijose taip pat nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.
37. Nustatyta, kad pareiškėją byloje atstovavo advokatė Rita Balsevičė (2025 m. rugpjūčio 14 d. atstovavimo sutartis). Pareiškėja pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 38, iš kurios matyti, kad už paslaugas - „už skundo parengimą dėl 2025-08-08 MD sprendimo Nr 25S178081 bei atstovavimą teisme“, turėjo būti sumokėta 1 600 Eur. Kaip matyti iš pateikto AB SEB banko išrašo, pareiškėjos sutuoktinis R. G. 2025 m. rugpjūčio 14 d. advokatei Ritai Balsevičei atliko 1 600 Eur mokėjimą.
38. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio. Įvertinus bylos sudėtingumą (byla nelaikytina sudėtinga), specialių žinių reikalingumą (nėra specialių žinių poreikio), atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiami teisiniai klausimai nauji (pvz., nėra suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos); atsižvelgusi į minėtas aplinkybes bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia pareiškėjo prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą (1 600 Eur) priteisti. Pareiškėjui taip pat priteistinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis (22,50 Eur),
39. 2025 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjos atstovė pateikė vertimų išlaidas patvirtinančius įrodymus:
38.1. 2025 m. rugpjūčio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kalbos kodas“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 13320 duomenimis, pareiškėjai buvo suteiktos vertimo paslaugos už 33,88 Eur.
38.2. Uždarosios akcinės bendrovės „Revolut Bank“ duomenimis, pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 20 d. uždarajai akcinei bendrovei „Kalbos kodas“ atliko 33,88 Eur mokėjimą.
38.3. 2025 m. rugpjūčio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Synergium“ sąskaitos faktūros duomenimis, R. G. buvo suteiktos vertimo paslaugos už 319,44 Eur.
38.4. AB SEB bankas mokėjimo nurodymo duomenimis, R. G. 2025 m. rugpjūčio 21 d. uždarajai akcinei bendrovei „Synergium“ atliko 319,44 Eur mokėjimą. Iš viso už vertimo paslaugas sumokėta 319,44 Eur + 33,88 Eur = 353,32 Eur. Šias patirtas išlaidas teisėjų kolegija priteisia pareiškėjos naudai.
2. Apibendrinant, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 600 Eur + 22,50 Eur + 353,32 Eur = 1 975,82 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. G. (A. G.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 25S178081.
Pareiškėjos A. G. (A. G.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 975,82 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 82 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjų kolegija Rūta Miliuvienė
Justina Nasutavičienė
Ieva Saudargaitė