Civilinė byla Nr. e2-30458-1101/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24733-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;

 (S)

2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 354,72 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 15 Eur žyminį mokestį.

2.       Ieškovė nurodė, jog 2018 m. sausio 31 d. Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, įvykio metu, užvažiavus ant kelyje esančios kliūties (iš asfalto išlindęs asfalto gabalas, gulėjęs ant duobės nepažymėtos kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog transporto priemonė VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO. Dėl automobilio apgadinimo ieškovė išmokėjo 354,72 Eur draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti.  Skaičiuojant nuostolių dydį, išskaičiuota 18,66 Eur suma už dalių būklės pagerinimą. Ieškovė nurodo, kad Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas – t. y. Vilniaus miesto savivaldybė.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o jei šis prašymas nebus tenkinamas, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria Vilniaus miesto rytinės, pietinės, centrinės dalių gatvių perduotos vykdyti priežiūros darbus UAB „Grinda”). Šia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (sutarties 4.2.10 punktas), tačiau buvo perduotas ir rytinės, pietinės ir centrinės Vilniaus miesto dalių gatvių, įskaitant ir Dariaus ir Girėno g. valdymas. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Grinda“ pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, sistemiškai vertinant sutarties, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja, yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į transporto priemonės vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

4.       Dublike ieškovė pateikė nesutikimo su atsiliepimu į ieškinį argumentus. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pateiktoje sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog Dariaus ir Girėno gatvė, Vilniuje, buvo perduota UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti. Priešingai, sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbus, kuriuos ji atlieka kaip rangovė, ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Į bylą taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus dėl šios gatvės remonto. Darytina išvada, jog dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jų savininkė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovė nurodė, kad atsakovės prielaidos dėl galimai didelio vairuotojo garso ir neatidumo yra nepagrįsto ir neįrodytos objektyviais įrodymais. Policijos pareigūnai neįžvelgė vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų.

5.       Triplike atsakovė nurodė nesutikimo su dubliku argumentus, prašė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė kaip Vilniaus miesto gatvių savininkė sudarydama minėtą Sutartį ir Susitarimą su UAB „Grinda“ turėjo tikslą perduoti rytinės, pietinės ir centrinės gatvių valdymą savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Tai, kad Vilnius miesto savivaldybės administracija perduoda UAB „Grinda“ būtent Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių (į kurią patenka ir Dariaus ir Girėno g.) valdymą aiškiai išreikšta minėtame Susitarime. Taigi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“. Akivaizdu, jog minimos nuostatos įpareigoja UAB „Grinda“ vykdant sutartines pareigas veikti ne tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, UAB „Grinda“ eismo įvykio metu buvo Dariaus ir Girėno gatvės valdytoja, bendrovei prievolinės teisės (sutarties) pagrindu buvo ir yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Dariaus ir Girėno gatvę, todėl manytina, jog, remiantis sutartimi ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei aukščiau nurodyta teismų praktika, reikalavimas atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo bei nepakankamos gatvių priežiūros kilusią žalą turėtų būti nukreiptas ne į Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „Grinda“.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ atmesti. Nurodė, kad su ieškovės pozicija, kad UAB „Grinda“ yra atsakinga už padarytos žalos atlyginimą nesutinka ir nurodė teismų praktiką, kuri paneigia tokią ieškovės poziciją. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai klaidingai nurodo, kad UAB „Grinda“ laikoma gatvių valdytoja, sutartį reikia vertinti ne atskiromis nuostatomis, o atsižvelgiant į sutarties visumą, jos dalyką bei visą sutartį vertinti sistemiškai. Šiuo atveju sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybės už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties buvo nustatyta tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas savivaldybės užsakymas, kadangi savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiūra atliktu darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nors ieškovė vairuotojo kaltės nebuvimą grindžia Vyriausiojo policijos komisariato išduota pažyma, vairuotojo paaiškinimais ir kitais dokumentais, tačiau pažymima, kad minėtame nutarime nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar Vilniaus miesto savivaldybės ar UAB „Grinda“. Taip pat pažymėtina, kad administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, kad pašalinama ir civilinė atsakomybė – turi būti vertinama ar vairuotojo veiksmai gali būti pripažinti dideliu neatsargumu iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), automobilio draudėjas – UAB „Luminor Lizingas“.

8.       Nustatyta, jog 2018 m. sausio 31 d. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., D. S. vairuodamas automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelyje esančios kliūties ir apgadino automobilį. 2018 m. sausio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime vairuotojo kaltė nėra konstatuota.

9.       Byloje pateikta 2018 m. vasario 9 d. sąmata  Nr. 1957028, iš kurio matyti, kad dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 354,72 Eur sumai. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, jog ieškovė 2018 m. kovo 19 d. išmokėjo S. S. 354,72 Eur draudimo išmoką.

10.       Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) buvo sudaryta sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 4.2.2 punktas). Sutarties 3.2. punkte numatyta, jog visi darbai turi būti atliekami pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą rangovui (trečiajam asmeniui) užsakymą, pagal jame nurodytus terminus ir sąlygas. Sutarties 4.2.1. punkte numatyta, kad rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigoja atlikti sutartyje numatytus darbus. Taip pat 2012 m. gegužės 7 d. papildomu susitarimu į šią sutartį buvo įtrauktas 4.2.10. punktas, kuriuo nustatyta, kad rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti, taisyti nedelsiant <...>.

11.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

12.       Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 3 dalis apibrėžta kelio sąvoka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Minėto straipsnio 8 dalis apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 yra konstatavusi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kelyje buvusi kliūtis (iš asfalto išlindęs asfalto gabalas, gulėjęs ant duobės nepažymėtos kelio ženklais), buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

13.       KĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 punktą, kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

14.       Kita vertus kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Minėta prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos spendimo nebuvo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismas įvertinęs minėtas sutarties sąlygas, kurios galiojo 2018 m. sausio 31 d. eismo įvykio metu, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tokiu būdu, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, kaip kelio Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, savininkė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamojoje praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuojamos analogiškos sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020).

15.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovė dėl minėto eismo įvykio išmokėjo 354,72 Eur dydžio draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui (atsakovei). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs (CPK 178 straipsnis). Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo D. S. kaltę autoįvykyje (CPK 178 straipsnis). Taigi nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose užvažiavus ant kelyje esančios kliūties (iš asfalto išlindusio asfalto gabalo, gulėjusio ant duobės nepažymėtos kelio ženklais) nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes nematydama jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Ieškovės patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, žalos sąmata ir mokėjimo nurodymu. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien atsakovės deklaratyviais teiginiais, teismas neturi pagrindo. Atsakovė nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 354,72 Eur žalai atlyginti.

16.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (354,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės  priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 354,72 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 72 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (354,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Laura Matusevičiūtė