ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2019 m. sausio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristoma“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2964-344/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių autoservisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kristoma“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus – atsakovei priklausiančio automobilio remontą.

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mažeikių autoservisas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kristoma“ 1 344 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, turėtos teikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

3.       Ieškovė nurodė, jog atsakovės direktorius T. T. 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 8 val., atvyko pas ieškovę ir susitarė dėl krovininio automobilio „VW T5“ remonto, paruošimo techninei apžiūrai ir techninės priežiūros automobiliui atlikimo. Atsakovės pageidavimai įrašyti į remonto paslaugų užsakymo paraišką, taip pat nurodyta preliminari detalių ir automobilio remonto kainos sąmata. Ieškovė, atlikusi darbus, tą pačią dieną išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą MAA608 Nr. 0181 – 1 334 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2016 m. rugsėjo 15 d. Ieškovės teigimu, ši PVM sąskaita-faktūra nėra apmokėta, į raginimus atsiskaityti atsakovė nereagavo, nors prievolės apmokėti už atliktus darbus neginčijo.

4.       Atsakovė UAB „Kristoma“ nurodė, kad ginčijamu atveju atsakovės direktorius T. T., atvykęs į ieškovės autoservisą, paprašė nustatyti automobilio defektus, sudaryti remonto darbų sąmatą ir kainas, ir tik gavus atsakovės direktoriaus sutikimą pradėti darbus. Ieškovei tą pačią dieną pranešus apie sutvarkytą automobilį, atsakovės direktorius atvyko atsiimti automobilio, tačiau su kaina dėl darbų apmokėjimo nesutiko. Atsakovės manymu, ieškovė, vykdydama savo veiklą, privalo laikytis Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, o kadangi ieškovė pažeidė šio aprašo 9, 16 ir 20 punktuose nustatytas taisykles, ieškovė neturi teisės reikalauti atitinkamų mokėjimų. Atsakovės teigimu, atvykus atsiimti automobilio, ieškovė nepagrindė nei atliktų darbų, nei kainos, todėl atsakovės atstovas, raginamas ieškovės, automobilį atsiėmė, tačiau pranešė, kad už atliktus darbus ieškovei nemokės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės  1 344 Eur skolą,  6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. balandžio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai žodinės rangos santykiai, ir sprendė, kad šalių žodžiu sudarytoje sutartyje dėl automobilio remonto ir techninės apžiūros atlikimo ieškovė įsipareigojo atlikti transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą, o atsakovė įsipareigojo ieškovei atlyginti už atliktus darbus. Teismas padarė išvadą, kad remonto darbų kiekis ir kaina buvo šalių atstovų aptarti, nes, kaip minėta, atsakovės atstovas pats paliko automobilį ir jo raktelius, o elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas žmogus, būdamas bendrovės vadovu, turėdamas patirties analogiškose situacijose, neaptaręs visų jam rūpimų klausimų, nesuderinęs darbų ir kainų, taip neapdairiai nebūtų pasielgęs. Automobilis buvo suremontuotas, atlikta jo techninė apžiūra ir šio fakto atsakovė neneigė, atsakovė jokių rašytinių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė ir suremontuotą automobilį atsiėmė.

7.       Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, pripažino, kad atsakovė, vengdama tinkamai įvykdyti prievolę, tačiau toliau tęsdama bendradarbiavimą su ieškove, (nors ieškovės atliekamų darbų kokybė atsakovės netenkino), laikytina nesąžininga šalimi, pažeidusia susitarimą. Kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso , toliau -CK 6.59 straipsnis), teismas laikė, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes pagal ieškovės ir atsakovės žodžiu sudarytą sutartį dėl automobilio remonto ir techninės apžiūros atlikimo, atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų apmokėti už atliktus remonto darbus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 344 Eur skola.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

8.       Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Kristoma“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, rėmėsi įrodymais, kurie yra nepatikimi ir neteisingai konstatavo rangos sutarties sudarymą ir neteisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms pritaikė materialinės teisės normas.

8.2.       Ieškovė, nesant šalių susitarimo, savavališkai atliko remonto darbus atsakovės automobiliui. Susitarimas buvo tik dėl defektų nustatymo bei remonto darbų apimties, kainos suderinimo, t. y. tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis. Tuo tarpu ieškovė reikalauja apmokėti už tai, kas nesitarta, t. y. už tariamai atliktą remontą.

8.3.       Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė atliko visus darbus, kurie numatyti 2016-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje MAA608 Nr. 018, nes ieškovė fiziškai negalėjo atlikti visų nurodytų remonto darbų per 11 valandų, nes tam reikėjo skirti bent 12 val. 20 min. Tai patvirtina apeliantės pateiktas UAB „Autoalvis“ vadovo A. V. atliktas vertinimas. Be to 12.40 val. automobiliui jau atlikta techninė apžiūra, kas reiškia, kad ieškovė vos per kelias valandas turėjo atlikti visus sąskaitoje nurodytus darbus.

8.4.       Teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais, prielaidomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir padarė neteisingas išvadas nesiaiškindamas, kokie darbai realiai buvo atlikti. Ieškovė nepateikė nė vieno patikimo ir jo argumentus pagrindžiančio įrodymo, kad ieškovė iš tikrųjų atliko tuos darbus, kurie nurodyti sąskaitoje serija MAA608, Nr. 0181, kad ieškovė keitė detales, tam tikras medžiagas automobilyje ir kokia jų vertė, taip pat kad ieškovė atsakovę supažindino su remonto sąmata ir kaina prieš atlikdama remonto darbus ir išrašydama sąskaitą, kad iš atsakovės buvo duotas nurodymas atlikti remonto darbus.

8.5.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė buvo neatidi, nes paliko automobilio raktelius, nors ieškovė turėjo gauti atsakovės patvirtinimą ir sutikimą dėl remonto darbų atlikimo, taip pat turėjo suderinti remonto darbų kainas ir apimtis, ko nepadarė ir byloje neįrodė priešingai. Teismas, išimtinai gindamas ieškovės interesus, nepagrįstai pripažino atsakovės kaltę dėl ieškovės padarytų pažeidimų.

8.6.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2016 m. gruodžio 29 d. aktu dėl skolų suderinimo atsakovė pripažino ieškovės reikalavimą. Skolų suderinimo aktas tik liudija, kad atsakovė gavo iš ieškovės tam tikras sąskaitas ir jos visos yra išvardintos. Tai nėra ieškovės reikalavimo pripažinimas, tai yra apskaitos informacija.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mažeikių autoservisas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1.       Teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius visiškai pagrįstai kvalifikavo rangos teisiniais santykiais, o ne atlygintinų paslaugų teisiniais santykiais. Teisingai sprendė, jog šalių ginčas šioje byloje kilo dėl apeliantės pareigos sumokėti už atliktą darbą ir jo rezultatą pagal ieškovės apeliantei 2016 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą kadangi apeliantė neginčijo, jog ji priėmė iš ieškovės suremontuotą ir techninę apžiūrą praėjusį automobilį, tačiau iki sutartos datos, t. y. iki 2016m. rugsėjo 15 d. ieškovei už atliktą darbą ir jo rezultatą nesumokėjo.

9.2.       Teismas nustatė, jog šalys bendradarbiauja jau eilę metų. Per 2016 m. laikotarpį ieškovė apeliantei išrašė apie 30 PVM sąskaitų-faktūrų, kurių dauguma buvo išrašytos analogiškiems darbams kaip ir ginčijamu atveju ir visas ieškovės išrašytas sąskaitas-faktūras apeliantė apmokėjo, tik dėl vienos – 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. MAA608 Nr. 0181 kilo ginčas. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nepaisant kilusio ginčo ir neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros, apeliantė ir toliau kreipėsi į ieškovę dėl savo automobilių remonto -per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. buvo išrašytos dar 4 naujos PVM sąskaitos-faktūros. 

9.3.       Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šalys žodžiu susitarė, jog ieškovė atliks remonto darbus tam, jog apeliantės atvežta į servisą transporto priemonė atitiktų tam tikrus techninius reikalavimus, būtinus atlikti techninę apžiūrą. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad apeliantės bendrovės vadovas 2016 m. rugpjūčio 31 d. 8 val. ryto atvyko į ieškovės automobilių servisą ir žodžiu kreipėsi į tuo metu buvusį atsakingą serviso darbuotoją, prašydamas suremontuoti apeliantei priklausantį krovininį automobilį Volkswagen Transporter T5 tam, kad pagal apeliantės duotą užduotį suremontuotas automobilis būtų techniškai tvarkingas ir būtų atlikta jo techninė apžiūra.

9.4.       Apeliantės pateikta UAB „Autoalvis“ eksperto išvada negali būti laikoma įrodymu CPK 216 straipsnio prasme, todėl teisminio nagrinėjimo metu negali būti naudojama kaip įrodymas, kadangi pagal savo prigimtį nėra ekspertinio pobūdžio, be to, surašytas asmens, neturinčio atitinkamos kvalifikacijos. UAB „Autoalvis“ laisva forma surašytas dokumentas negali būti apskritai pripažįstamas tinkama įrodinėjimo priemone, nes jis neatitinka bendrųjų reikalavimų įrodinėjimo priemonėms.

9.5.       Teismo išvados yra pagrįstos ir teisingos, jos padarytos nepažeidžiant materialiosios teisės nuostatose įtvirtinto reglamentavimo ir atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant šio ginčo išsprendimui aktualias teisės normas.

9.6.       Teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog apeliantės vadovas T. T. sutiko su tuo, kokios automobilio detalės buvo pakeistos, kokie darbai buvo atlikti transporto priemonei „VW T5“, kokia atliktų darbų kaina kadangi pati apeliantė inicijavo Skolų suderinimo akto atsiradimą, kurį suformavo apeliantės vyr. buhalterė.

9.7.       Apeliantė pateikė ieškovei užduotį suremontuoti jo automobilį ir atlikti jo techninę apžiūrą ir pati, savo laisva valia įsipareigojo sumokėti ieškovei atlyginimą už atliktą darbą ir jo rezultatą, todėl apmokėjusi 2016m. rugpjūčio 31 d.  PVM sąskaitą faktūrą iki joje nurodytos datos, apeliantė būtų ne patvirtinusi sandorį, o tinkamai, laiku ir sąžiningai įvykdžiusi savo sutartinę prievolę.

9.8.       Kadangi apeliantė nenurodė jokių motyvų ir priežasčių, kodėl su skundu teikiamo įrodymo, t. y. UAB „Autoalvis“ rašto, ji nepateikė atsiliepime į ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti šį įrodymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.               Nagrinėjamu atveju, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – UAB „Autoalvis“ vadovo A. V. atliktą vertinimą, per kiek laiko minimaliai galima atlikti 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje nurodytus darbus automobiliui VW T5 ir atsiliepimą iš socialinio tinklapio „Facebook“ apie servisą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo, pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios sutrukdė, ar dėl kurių negalėjo pateikti minėtų dokumentų anksčiau, be to atsiliepimas iš socialinio tinklapio „Facebook“ apie servisą  nėra susisijęs su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Remiantis išdėstytu, apeliantės prie atskirojo skundo papildomai pateiktus priedus atsisakytina priimti ir vertinti. (CPK 306 straipsnis, 323 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo užpildyta Remonto paslaugų užsakymo paraiška Nr. MAA6080181 (toliau – Paraiška), joje nurodyti preliminarūs automobilio remonto, paruošimo techninei apžiūrai ir techninės priežiūros automobiliui atlikimo darbai, kylančių garsų iš greičių dėžės ar sankabos pašalinimo darbai. (1 t., el. b. l. 29-30).

16.       2016 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija MAA608 Nr. 0181 - 1334 Eur sumai. Nurodyta apmokėjimo data iki 2018 m. rugsėjo 15 d. (1 t., el. b. l. 3).

17.       2016 m. rugpjūčio 31 d. 12:40 val. krovininiam automobiliui Volkswagen Transporter T5 buvo atlikta techninė apžiūra. Konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t., el. b. l. 43).

18.       2016 m. gruodžio 29 d. UAB „Kristoma“ pateikė UAB „Mažeikių autoservisas“ raštą „Dėl skolų suderinimo“ (toliau – Skolų suderinimo aktas), kuriuo prašė patvirtinti, kad UAB „Mažeikių autoservisas“ sutinka dėl žemiau nurodytų įsiskolinimų. Skolų suderinimo akte įrašyta ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija MAA608 Nr. 0181. Skolų suderinimo aktas pasirašytas abiejų šalių. (1 t., el. b. l. 4).

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo 

19.       Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai šalių ikisutartinius santykius kvalifikavo kaip rangos sutarties sudarymą, nes atsakovė automobilį atvežė tik preliminariam patikrinimui, t. y. ieškovė turėjo nustatyti gedimus ir susisiekti su atsakove pranešdama apie kainą ir darbų atlikimo mastą. Ieškovė nurodė, kad šalys žodžiu susitarė, jog ieškovė atliks remonto darbus tam, jog atsakovės pateikta transporto priemonė atitiktų tam tikrus techninius reikalavimus, būtinus atlikti techninę apžiūrą, t. y. automobilis turėjo būti suremontuotas taip, jog būtų atlikta techninė apžiūra ir išduotas tai patvirtinantis dokumentas.

20.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tačiau įstatymas nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018). Konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai.

21.       Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-259-798/2017).

22.       Sprendžiant iš byloje turimų duomenų, šalys bendradarbiauja jau eilę metų. To neginčija ir apeliantė nors ir nurodė, kad ieškovė pastaruoju metu darbus atlikdavo nekokybiškai. Bylos duomenys patvirtina, kad vien per 2016 m. laikotarpį ieškovė apeliantei išrašė apie 30 PVM sąskaitų-faktūrų, kurių dauguma buvo išrašytos analogiškiems darbams kaip ir ginčijamu atveju, be to matyti, kad darbai buvo atliekami ir po minėtos ginčo sąskaitos išrašymo.  Konkrečiu atveju ginčas kilo tik dėl vienos – 2016m. rugpjūčio 31 d. ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. MAA608 Nr. 0181, visos kitos sąskaitos apmokėtos. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. buvo išrašytos 4 naujos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad šalys toliau bendradarbiauja. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, rėmėsi nepatikimais įrodymais, neteisingai konstatavo rangos sutarties sudarymą ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

23.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 8.00 val., atsakovės bendrovės vadovas T. T. atvyko į ieškovės bendrovės automobilių servisą, esantį Algirdo g. 61, Mažeikių m., bei kreipėsi į tuo metu atsakingą serviso darbuotoją dėl krovininio automobilio Volkswagen Transporter T5 remonto, taip pat paruošimo techninei apžiūrai ir techninės apžiūros jam atlikimo. Ieškovės bendrovėje, tokiu atveju kompiuterinėje programoje užpildoma Paraiška. Anot ieškovės, atsakovės vadovas paprašė pakeisti minėto automobilio dirželius, tepalus, filtrus, skysčius, suremontuoti važiuoklę, nustatyti pašalinių garsų, sklindančių iš pavarų dėžės priežastį, nuvežant pavarų dėžę patikrinti į Telšiuose esantį specializuotą automobilių servisą, paruošti automobilį techninei apžiūrai bei ją atlikti. Visi šie atsakovės vadovo pageidavimai buvo įrašyti į Paraišką.

24.       Atsakovės vertinimu tarp šalių buvo susiklostę santykiai ir ieškovė buvo įpratusi taip dirbti, suremontuoti automobilį ir išrašyti sąskaitą. Šį kartą atsakovė prašė tik nustatyti darbų apimtis o ne suremontuoti automobilį, tačiau ieškovė nereagavo į tai, kad prašymas buvo tik suderinti darbų apimtis. Atsakovė nurodė, kad ji jau buvo nukentėjusi dėl netinkamo ieškovės remonto, todėl šiuo ginčo atveju paprašė suderinti detales, kainas, tačiau ieškovė pati savo iniciatyva, nesuderinusi su atsakove  suremontavo automobilį. Teigia, kad neįrodė, kokius realiai  darbus atliko, kad neįrodinėjo nors galėjo pakvieti liudytojus, kurie būtų galėję paliūdyti, kokios detalės buvo keisto ir kita. Be to pagal darbų apimtį negalėjo pakeisti tiek detalių, atlikti tiek darbų. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovė nurodydama konkrečius argumentus taip pat turi pareigą juos įrodyti. Atsakovė nors ir nurodė, kad šiuo atveju keitė nusistovėjusią su ieškove praktiką, neprašė suremontuoti, turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes, turėjo galimybę raštu įforminti susitarimą, sureaguoti ir pareikšti pretenzijas dėl darbų atlikimo, ar nekokybiško atlikimo, prašyti ieškovės pateikti išsamius duomenis ir panašiai. Tačiau šiuo atveju atsakovė jokių įrodymų dėl reikštų pretenzijų nepateikė. ( CPK 178 straipsnis). Be to neigdama buvus susitarimą suremontuoti automobilį iš esmės neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovė pati atvežė greičių dėžę, kurią ieškovė pakeitė.

25.       Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad  2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo užpildyta Paraiška, kurioje nurodyti preliminarūs automobilio remonto, paruošimo techninei apžiūrai ir techninės priežiūros automobiliui atlikimo darbai, kylančių garsų iš greičių dėžės ar sankabos pašalinimo darbai. Apeliantė ginčija Paraiškos (1 t., el. b. l. 29-30) egzistavimą. Akcentuoja, kad Paraiška nėra pasirašyta šalių, kad ji buvo atspausdinta tik 2018 m. balandžio 12 d. ir atsakovė šį dokumentą pirmą kartą pamatė ieškinio pateikimo metu, todėl šis įrodymas negali būti laikomas pakankamu pripažįstant rangos sutarties sudarymo faktą. Ieškovė nurodė, kad paraiška buvo sudaryta tą pačią dieną kuomet pristatytas automobilis ir aptarta remonto apimtis. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindo ieškovės nurodytomis aplinkybėmis netikėti. Iš esmės atsakovė nepaneigė, kad Paraiška nebuvo sudaryta.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad Paraiška nėra pasirašyta atsakovės, tačiau įvertinus tai, kad šalys turėjo teisę sudaryti žodinę rangos sutartį ir ginčijami darbai buvo atlikti pagal ankstesnę tarp šalių susiklosčiusią praktiką, t. y., ieškovė pagal kliento pageidavimus kompiuteriu užpildydavo įmonėje patvirtintą formą – remonto darbų paraišką, klientas palikdavo  automobilį ir jo raktelius, telefonu buvo derinami darbai su atsakovės bendrovės vadovu, laikytina, kad šalys susitarė dėl automobilio remonto: ieškovė įsipareigojo nustatyti automobilio gedimus, jį suremontuoti, atlikti techninį aptarnavimą, nuvežti atlikti automobiliui techninę apžiūrą, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už atliktus darbus atsiskaityti. Be to atsakovas, nors teigia, kad prašė tik diagnozuoti automobilio gedimus ir suderinti kainas, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad suremontavus automobilį prašė jam atlikti techninę apžiūrą (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garo įrašas: 1 val. 5 min. 15 sek. – 1 val. 5 min. 41 sek.), t. y. siekė, kad automobilio gedimai būtų pašalinti ir automobiliui būtų atlikta techninė apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tikėti, jog šalys nesitarė dėl automobilio remonto darbų, kurie buvo atlikti siekiant pašalinti gedimus ir atlikti techninę apžiūrą, apimties. 

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad remonto darbų kiekis ir kaina buvo šalių atstovų aptarti. Atsakovės atstovas pats paliko automobilį ir jo raktelius, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad telefonu buvo susiekta su atsakovės bendrovės vadovu dėl greičio dėžės remonto, be to, jis pats atvežė pakeitimui kitą pavarų dėžę (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garo įrašas: 20 min. 36 sek. – 20 min. 49 sek.). Į 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MAA608 Nr. 0181, įtraukta paslauga - greičio dėžės įšėmimas-įdėjimas. Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paneigti, kad greičio dėžė buvo pakeista ir nurodyti, kokių darbų ieškovė neatliko, kokių detalių nepakeitė (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garo įrašas: 1 val. 16 min. 41 sek. – 1 val. 17 min. 15 sek.). Taigi visa tai patvirtina, kad apeliantė žinojo apie atliekamus remonto darbus jos automobiliui, sutiko su atliekamais darbais, jų apimtimi, kainomis, nes byloje nėra duomenų, kad būtų ginčijusi darbų apimtis, kainas, teikusi įrodymus paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad iki pietų automobiliui buvo pakeistas paskirstymo diržas ir atliktas techninis aptarnavimas, per pietus atlikta techninė apžiūra ir po pietų pakeista greičio dėžė ir vakare automobilis tvarkingas grąžintas atsakovei (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garo įrašas: 20 min. 56 sek. – 21 min. 25 sek.). Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad krovininiam automobiliui Volkswagen Transporter T5 2016 m. rugpjūčio 31 d. 12:40 val. buvo atlikta techninė apžiūra ir konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t., el. b. l. 43). Tai leidžia daryti išvadą, kad automobilis buvo suremontuotas, be to galima spręsti paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad remontas buvo atliktas nekokybiškai.   

28.       Taigi įvertinus visumą įrodymų sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė žodinę rangos sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), susitarė, jog ieškovė atliks remonto darbus tam, jog atsakovės pateikta transporto priemonė atitiktų tam tikrus techninius reikalavimus, būtinus atlikti techninę apžiūrą, t. y. automobilis turėjo būti suremontuotas taip, jog būtų atlikta techninė apžiūra ir išduotas tai patvirtinantis dokumentas, tai reiškia, jog esminis susitarimo dalykas tarp šalių buvo rezultato pasiekimas – tinkamas automobilio remontas ir atlikta techninė apžiūra.

Dėl pareigos atsiskaityti už atliktus remonto darbus

29.       Pažymėtina, kad atsakovei atsiimant automobilį visi remonto darbai jau buvo atlikti – ieškovė jau buvo įvykdžiusi savo prievolę pagal žodinę rangos sutartį. Užsakovo teisės darbo atlikimo metu (CK 6.658 straipsnis) galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi ieškovei rašytines pretenzijas dėl kainų ar dėl atliktų darbų kiekio, ar dėl kokybės, pretenzijas pradėjo reikšti tik kai ieškovė kreipėsi į teismą - 2018 m. kovo 6 d.

30.       Apeliantė nurodo, kad ieškovės nurodytų remonto darbų apskritai neįmanoma atlikti per tokį trumpą laiką. Teikdama apeliaciniam teismui papildomus įrodymus teigė, kad UAB „Autoalvis“ vadovo A. V. atliktame vertinime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje nurodytus darbus automobiliui VW T5 minimaliai galima atlikti per 12 val. 20 min. Tačiau apeliacinės instancijos teismui atsisakius priimti nesavalaikiai pateiktus įrodymus jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina. Kaip jau buvo minėta, apeliantė negalėjo nurodyti, kokių konkrečiai 2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje nurodytų darbų ieškovė neatliko, kokių detalių nepakeitė (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garo įrašas: 1 val. 16 min. 41 sek. – 1 val. 17 min. 15 sek.). Akcentuotina, kad apeliantė atsiimdama automobilį iš ieškovės serviso turėjo pareigą patikrinti, kokie darbai atlikti, kokios detalės pakeistos, esant trūkumams privalėjo nedelsdama apie tai pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnis), tačiau, kaip jau buvo minėta, jokių pretenzijų nereiškė (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garo įrašas: 1 val. 16 min. 26 sek. – 1 val. 16 min. 40 sek.). Be to pati savaime aplinkybė, jei darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

31.       Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė pagal sutartį darbus atliko, darbų rezultatą pasiekė, atlikti darbai esminių trūkumų neturėjo, nes atsakovė atliktus darbus priėmė (CK 6.662 straipsnio 3 dalis), iki ieškovei kreipiantis į teismą ir vėliau jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl atsakovei atsirado pareiga už atliktus darbus sumokėti. 

32.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais, prielaidomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir padarė neteisingas išvadas, nesiaiškindamas, kokie darbai realiai buvo atlikti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, vadovavosi įstatymo reikalavimais ir logikos dėsniais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Spręsdamas, koks ginčo šalių elgesys yra labiau tikėtinas, įvertino šalių tarpusavio santykių pobūdį, jų esmę, šalių elgesį po ginčo sutarties sudarymo bei šalių elgesio atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Nors pareiga įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą tenka ieškovei, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei taip pat tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimuose nurodytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos vertinimu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartį, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas yra pagrįstas. 

34.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pateikiamas byloje kitoks pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai pažeidžia reglamentuojančias proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įsitikino, kad pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, vadovavosi CPK 12 straipsnyje, 178 straipsnyje reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, vertino, ar pateiktieji įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

35.       Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundas atmestinas, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

38.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39.       Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 750 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė  bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2018 m. rugsėjo 5 d. sąskaita už teisinės paslaugas Serija AVJ Nr. 880 ir 2018-09-06 atlikto apmokėjimo nurodymas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, sugaištą laiką (nurodoma 10 valandų) bei kitas aplinkybes sprendžia, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų todėl priteistina 750 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2964-344/2018 palikti nepakeistą.

        Priteisti iš atsakovės UAB „Kristoma“, j. a. k. 300549557, ieškovei UAB „Mažeikių autoservisas“, j. a. k. 302584261, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                        Vilija Valantienė