Baudžiamoji byla Nr. 1-159-725/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54883-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei, Ingridai Pikusau, Gabrielei Vaitkevičiūtei, 

dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

kaltinamajam L. V., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,

nukentėjusiajam Ž. A., jo atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2013 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta bausmė – 9 MGL dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, ir paskirta galutinė bausmė – 5 MGL (650 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2019 m. kovo 22 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

L. V. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 23.10 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia kavinės ,,L. G.“, esančios (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, buvusių prie šios kavinės, akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiuoju Ž. A. metu, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams – tyčia kaire ranka sudavė keturis kartus Ž. A. į galvą, du kartus – į dešinį petį, vieną kartą – į kairę ranką ir vieną kartą – į dešinę ranką, dėl ko Ž. A. lūžo apatinis žandikaulis, tuo Ž. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimą.

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino, parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 23 val., jis draugais buvo bare (duomenys neskelbtini). Pavalgius, išėjus į lauką, kaltinamajam stovint prie „Taksi“ automobilio, jis pamatė, kad yra mušamas jo draugas. Priėjus išsiaiškinti, ir pats gavo smūgį. Tada prasidėjo muštynės. Kaltinamasis nurodė pripažįstąs, kad tyčia sudavė keturis kartus Ž. A. į galvą, du kartus – į dešinį petį, po to vieną kartą į kairę ir dešinę rankas, pripažįsta, kad tokiais veiksmais sulaužė Ž. A. apatinį žandikaulį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nurodė pripažįstąs, kad Ž. A. padarė turtinę ir neturtinę žalą, su žalos dydžiu, su visu civiliniu ieškiniu sutinka, sutinka atlyginti nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas. Kaltinamasis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Be kaltinamojo L. V. parodymų jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. 

Nukentėjusysis Ž. A. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. su draugu J. J. atvažiavo į senamiestyje esantį restoraną (duomenys neskelbtini) vakarienės. Užsisakius maisto, draugas J. J. išėjo parūkyti ir už kelių minučių grįžęs paprašė kartu su juo išeiti prie restorano durų, nes du asmenys jį stumdė, išmušė cigaretę, vadino visokiais žodžiais. Išėjus į lauką pasikalbėti, nukentėjusysis kalbėjo su raudona striuke apsirengusiu vyru. Šis pradėjo nukentėjusįjį gąsdinti, vadinti visokiais žodžiais. Kai minėtas asmuo žengė žingsnį link nukentėjusiojo, nukentėjusysis trenkė jam į pilvą. Išgirdęs rėkiantį kitą asmenį (L. V.) ir pamatęs jį einant nuo taksi automobilio link nukentėjusiojo, nukentėjusysis sudavė L. V. į ranką. Tada prasidėjo grumtynės, L. V. atkakliai bandė suduoti nukentėjusiajam į galvą. Tada nukentėjusysis su draugu bandė atsitraukti, nes ten buvo daugiau žmonių, kurie bandė veltis į konfliktą. Nukentėjusiajam bandant atsitraukti, L. V. vis atakavo nukentėjusįjį. Dar pradėjo muštis ir kiti asmenys. Asmuo su raudona striuke sudavė nukentėjusiojo draugui. L. V. nukentėjusiajam sudavė ranka, daugiausia smūgių buvo ranka suduota į galvą, 3–4 kartus pataikė į žandikaulį. Nukentėjusysis su draugu vis bandė trauktis, kol L. V. draugai neatitraukė L. V. nuo nukentėjusiojo. Paskui nukentėjusysis su draugu nuėjo atgal į restoraną ir nukentėjusysis pamatė, kad pas jį kabo, yra palaidas apatinis žandikaulis. Tada, susimokėjus sąskaitas, draugas nukentėjusįjį nuvežė į Raudonąjį kryžių, bet ten jų nepriėmė ir nusiuntė į Klinikas. Klinikose nukentėjusiajam buvo konstatuotas lūžis, jis buvo paguldytas į ligoninę. Kitą dieną nukentėjusysis sužinojo, kad yra stiprūs du lūžiai, kuriuos reikia operuoti. Po konflikto nukentėjusysis nesikreipė į atvažiavusius policijos pareigūnus, nes negalvojo, kad čia kažkas baisaus nutiko. Iškart po įvykio, kol jie iš tos vietos neišvažiavo, skausmo nukentėjusysis nejautė, kraujo nebuvo, po to pradėjo tinti veidas ir nukentėjusysis pajuto skausmą. Po įvykio nei kalbėti, nei kramtyti tą vakarą nebegalėjo. Įvykis vyko apie 22–23 val. Nukentėjusysis nurodė, kad gydymas dar nebaigtas, laukia dar viena operacija, šiuo metu nešioja specialius įtvarus, kad neišsikreiptų dantys. Nepatogumai tęsiasi iki šios dienos – negali kramtyti maisto, pradėjo švepluoti. Nukentėjusysis nelabai nori būti viešoje vietoje, nesijaučia saugus tarp žmonių. Operacijos, skausmas, vaistų vartojimas taip pat kelia nepatogumus. 4327 eurai yra išlaidos, kurias nukentėjusysis turėjo sumokėti už operacijas, keliones, vaistus. Kadangi negyvena Lietuvoje jau 20 metų, jis neturi Lietuvoje jokio draudimo, todėl jam už viską reikėjo apmokėti. Kainavo lėktuvo bilietai, nukentėjusysis prarado darbo dienas. Neturtine žala nukentėjusysis vertina savo skausmą, visus nepatogumus, nemigą. Taip pat turėjo advokato išlaidas. 8000 eurų yra pinigai, sumokėti ligoninei už operacijas, medikamentus.

Specialistas D. B. patvirtino specialisto išvadą, paaiškino, kad tokia trauma, kurią patyrė nukentėjusysis Ž. A., galima ir parkritus ant asfalto. Tačiau kai žmogus nugriūna, sužalojimų paprastai būna arba daugiau, arba jie kitokie. Šiuo atveju yra klasikinis lūžio vaizdas, kai yra gaunamas smūgis, nes nėra sužalojimų kitose kūno vietose (medicininiuose išrašuose tas neužfiksuota). Nugriūti, kad nebūtų nieko kito – kitokių sužalojimų ant kūno, o tik lūžis, tai praktiškai yra neįmanoma. Todėl pagal viską, tokie sužalojimai, kaip nukentėjusiojo, nėra būdingi griuvimui. Smūgis buvo į nukentėjusiojo veido kairę pusę, tarp vidurinės dalies ir kairio žandikaulio kampo. Lūžis buvo ties 34 dantimi. Tuo pačiu lūžta ir priešingoje pusėje – sąnarinės ataugos kaklelis. Tokių lūžių būna 90 proc. Tokiam sužalojimui kilti užtenka vieno smūgio. Įprastai tokie sužalojimai kyla sudavus kumščiu. Specialistas nurodė, kad šiuo atveju negalima pasakyti, kokiu daiktu buvo suduotas smūgis. Smūgis buvo suduotas kietu, buku daiktu, gali būti ir koja, ir kumščiu. Jeigu po smūgio žaizdos nėra, tai kraujas nebėga, nes kaulas lūžta viduje. Skausmas yra subjektyvus pojūtis, kiekvienas skausmą jaučia individualiai, kai lūžta dvejose vietose apatinis žandikaulis, specialisto manymu, turėtų skaudėti, žmogus negalėtų išsižioti. Jei žmogus yra adrenalino būsenoje, jis kelias minutes gali nejausti skausmo. 

Liudytojas J. J. (J. J.) parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. su Ž. A. nuėjo į Kauno senamiestyje esantį restoraną „L. G.“. Liudytojui išėjus į lauką parūkyti, prie jo priėjo du vyrai, vienas jų „prisikabino“ prie liudytojo, bandė išmušti jam cigaretę, kitas vyras buvo šalia. Liudytojas pakvietė Ž. A. ir jie abu nuėjo su tais vyrais pasišnekėti. Vyras su raudona striuke kažką sakė, bandė gąsdinti, norėjo į šoną pasitraukti ir traukė kažką iš striukės. T. Ž. A. smūgiavo šiam vyrui į pilvą. Tada pradėjo pulti kažkokie žmonės. Kaltinamasis pradėjo muštis su Ž. A.. Liudytojas su nukentėjusiuoju bandė pasitraukti, sustabdyti kaltinamąjį, tada vienas vyras priėjo liudytojui iš nugaros ir trenkė liudytojui į galvą. Ž. A. veidas taip pat buvo sužalotas. Ž. A. net kalbėti normaliai negalėjo. Tas, kas mušė Ž. A., gal turėjo kažką rankoje. Nuvažiavus į Raudonąjį kryžių, jų ten nepriėmė, tada jie nuvažiavo į Kauno Klinikas. Ž. A. buvo paguldytas į ligoninę. Po įvykio liudytojas su Ž. A. dar buvo sugrįžę į kavinę. Ž. A. veido vienas šonas buvo labai ištinęs, negalėjo praverti žandikaulio. Kai jie važiavo į Kauno Klinikas, daugiau niekur nebuvo sustoję, Ž. A. neturėjo kontakto su jokiais kitais žmonėmis.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. su L. V. buvo picerijoje, (duomenys neskelbtini), pasėdėjo, po to išėjo į lauką. L. V. šnekėjo su draugais, liudytojas jo laukė. Pro šalį ėję du vaikinai liudytojo paklausė, ko jis žiūri ir tada prasidėjo konfliktas, vienas iš jų trenkė liudytojui į pilvą. L. V. išgirdęs, kad kažkas vyksta, priėjo ir kumščiu smogė nukentėjusiajam. Prasidėjo muštynės. L. V., kai viskas prasidėjo, stovėjo prie taksi, liudytojas per kelis metrus buvo toliau. Liudytojas smūgių neskaičiavo, tačiau L. V. tam kitam vaikinui galimai sudavė daugiau nei vieną smūgį. Vienas iš tų dviejų vaikinų buvo nugriuvęs. Muštynes nutraukė L. V. draugai. Kai baigėsi muštynės, tie vyrai nuėjo link Laisvės alėjos. Kai atvyko policija, tų dviejų vyrų jau nebuvo. Įvykio metu L. V. rankose nieko neturėjo. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai papasakojo įvykio aplinkybes, po įvykio geriau viską atsiminė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56–57), kuriuose jis parodė, kad 2019 metų gruodžio 25 d. apie 23:00 val. išėjus iš baro (duomenys neskelbtini), susitiko su dviem nepažįstamais vaikinais. Kažkuris iš jų paklausė, ko liudytojas žiūri ar kažką panašaus, ir tada vienas jų, pagrindinis vaikinas jam sudavė kumščiu į pilvą vieną kartą. Po to M. V. draugas L. V., kuris stovėjo prie taksi, pamatęs, kad M. V. užpultas, pribėgo arčiau to vaikino ir jam kumščiu sudavė nemažai kartų. Po to tas vaikinas nugriuvo. Kitas vaikinas muštynių metu M. V. stumdė, ir M. V. jam sudavė vieną kartą ranka. Netoli buvę L. V. draugai išskyrė besimušančius L. V. ir tą pirmą vaikiną.

Liudytojas T. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. jis dirbo – atvežė keleivius į (duomenys neskelbtini) ir laukė kitų klientų. Prie jo automobilio priėjo vaikinų grupelė, atsisėdo į automobilį, kalbėjosi. Kažkuriuo metu liudytojas pro kairį automobilio langą pamatė, kaip žemesnis žmogus trenkė į pilvą žmogui su raudona striuke, o po to jie visi susiėmė. Lauke buvo tamsu, todėl liudytojas negali tiksliai pasakyti, kas kaip vyko. Vyrai, sėdėję jo automobilyje, lyg buvo išlipę, bet ar jie prisidėjo, liudytojas neprisimena. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 52–53), kad, išgirdęs kaip netoli automobilio lauke kilo kažkoks konfliktas, matė, kaip vienas vyras trenkė kumščiu į pilvą kitam, kuris rankas tuo metu laikė kišenėse, o vyras, kuris buvo prie jo automobilio, nuėjo prie konflikto dalyvių ir susimušė su minėtu vyriškiu, kuris prieš tai kumščiu trenkė kitam vyrui.

Įvykio vietoje esančios vaizdo kameros įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 00:10:43 vaizdo stebėjimo kamera pasisuka į dešinės pusės apačią, kur yra matomas stovintis vietoje tamsios spalvos automobilis su ant stogo esančiu geltonos spalvos flakonu. Į automobilį atsirėmęs stovi vyras Nr. 1, kuris dėvi raudonos spalvos striukę su gaubtuvu ant galvos, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. Netrukus vyras Nr. 1 gaubtuvą nusiima, matosi, jog vyras yra plikas, be išsiskiriančių veido bruožų. Vaizdo įrašo 00:11:35 val. vaizdo stebėjimo kamera pritraukia automobilio valstybinius numerius, kurie yra (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašo 00:11:45 val. Prie automobilio atsistoja trys vyrai – prieš tai apibūdintas vyras Nr. 1; vyras Nr. 2 (Ž. A.), kuris yra tamsios spalvos, šonuose bei pakaušyje trumpai nukirptų, viršugalvyje ilgesnių, plaukų, veido bruožų nematyti, dėvi šviesios spalvos megztinį, tamsios spalvos kelnes bei tamsios spalvos batus; vyras Nr. 3 – trumpų, pilkšvos spalvos plaukų, veido bruožų nesimato. Dėvi tamsiai mėlynos spalvos džemperį su šviesios spalvos mažu ženkliuku ant krūtinės, tamsios spalvos kelnes bei tamsios spalvos batus. 00:11:54 val. vyras Nr. 1 apsisuka ir bando nueiti nuo vyro Nr. 2 ir Vyro Nr. 3, tačiau vyras Nr. 2 dešine ranka sučiumpa jam už striukės ir jį patraukia atgal prie savęs. 00:12:01 val. iš minėto automobilio išlipa kitas vyras Nr. 4, kuris yra plikas, veido bruožų nesimato, dėvi tamsiai mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes su baltais pašviesinimais ties keliais, dėvi tamsios spalvos batus. Tuo pačiu metu vyras Nr. 2 vieną kartą trenkia kaire ranka vyrui Nr. 1 į pilvo sritį. Netrukus 00:12:03 val. vyras Nr. 4 prieina prie stovėjusių asmenų, o vyras Nr. 2 jam trenkia dešine ranka į dešinės rankos žasto sritį. Vaizdo įrašo 00:12:05 val. Vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia link vyro Nr. 2, tačiau nepataiko. 00:12:07 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į dešinės pusės veido sritį. Vyras Nr. 2 nukrenta ant grindinio, tačiau iškart vėl atsistoja. 00:12:10 val. vyras Nr. 4 trenkia į vyro Nr. 3 pusę, tačiau nepataiko, o pastarasis atsitraukia toliau. 00:12:12 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į dešinės rankos sritį. 00:12:14 val. vyras Nr. 4 dar karta pribėgęs kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į veido sritį ir pastarasis nukrenta ant grindinio. Vyras Nr. 4 kaire koja spiria link bandančio atsikelti vyro Nr. 2, tačiau nepataiko. Atsikėlęs vyras Nr. 2 traukiasi tolyn nuo vyro Nr. 4 ir bėga tolyn nuo kameros. Kamera, jiems traukiantis, sukasi į dešinę pusę. Kairėje pusėje yra matoma šviesios spalvos pastatas, kurio languose yra matomas užrašas „aibė“, šalia šio pastato yra šaligatvis, o per vidurį yra  įvairių tamsių atspalvių plytelėmis išklotas kelias ant kurio ir mušasi minėti vyrai. 00:12:18 val. vyras Nr. 4 pribėga prie bandančio atsitraukti vyro Nr. 2 ir dar kartą kaire ranka smogia jam į dešinės pusės peties sritį. 00:12:21 val. vyras Nr. 4 vėl smogia kaire ranka į vyro Nr. 2 pusę, iškart po to smogia dar kartą į vyro Nr. 2 pusę, tačiau nepataiko. 00:12:27 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į galvos sritį, 00:12:32 val. pribėgęs vyras Nr. 4 vėl trenkia kaire ranka vyrui Nr. 2 į peties sritį, 00:12:35 val. vyras Nr. 4 kaire ranka trenkia vyrui Nr. 2 į galvos sritį ir abu krenta ant žemės. Vyras Nr. 2 greitai atsistoja ir atsitraukia tolyn nuo vyro Nr. 4. 00:12:40 val. aplinkiniai asmenys pribėga prie vyro Nr. 4 ir jį sulaiko, tuo pačiu metu vyras Nr. 1 trenkia dešine ranka vyrui Nr. 3 į veido sritį. Iškart po to vyras Nr. 3 atsitraukia nuo jam trenkusio vyro ir pribėga prie vyro Nr. 2. 00:13:15 val. aplinkiniai asmenys laiko vyrą Nr. 4, kuris vis bando prieiti artyn link vyro Nr. 2 ir vyro Nr. 3, tačiau aplinkiniai jam neleidžia. Iš vaizdo įrašo sunku pasakyti kiek tiksliai smūgių vyras Nr. 4 sudavė vyrui Nr. 2, tačiau galimai buvo bandyta suduoti keturiolika smūgių iš kurių aštuoni galimai pataikė vyrui Nr. 2 į įvairias kūno vienas. Vyras Nr. 2 sudavė vieną smūgį vyrui Nr. 4 ir vieną smūgį vyrui Nr. 1. Vyras Nr. 1 sudavė vieną smūgį vyrui Nr. 3 į veido sritį. 00:14:46 val. vaizdo įraše pasirodo policijos automobilis su užrašais „Policija“, „K1714“. Atvykę policijos pareigūnai kalbasi su vyru Nr. 1 ir vyru Nr. 4 bei kitais aplinkiniais asmenimis. 00:17:15 val. Policijos pareigūnų automobilis išvyksta. Toliau vaizdo įraše daugiau reikšmingų aplinkybių tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 67–70).

2020 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įraše užfiksuotų asmenų nustatymo nurodyta, kad 2020 m. sausio 31 d. į Kauno apskrities VPK OVS paskambino asmuo prisistatęs M. V., kuris teigė, kad matė ,,Kas vyksta Kaune“, jog yra paieškomas policijos dėl 2019 m. gruodžio 25 d., Vilniaus g., Kaune, prie picerijos vykusio konflikto. M. V. nurodė, kad jis yra vienas iš asmenų užfiksuotų spaudoje paviešintose fotonuotraukose, t. y. asmuo, vilkintis raudona striuke, o kitas paviešintose nuotraukose užfiksuotas asmuo yra jo draugas L. V. (1 t., b. l. 72).

2020 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašo apžiūroje užfiksuotų asmenų nurodyta, kad buvo atlikta vaizdo įrašo apžiūra, nustatyta, kad vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytas vyras Nr. 1 yra M. V., vyras Nr. 2 yra Ž. A., vyras Nr. 3 yra L. V. (1 t., b. l. 76–77).

2020 m. vasario 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Ž. A. atpažino L. V., kuris 2019 m. gegužės 25 d. 23.10 val. jį sumušė (1 t., b. l. 34–38).

2020 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G3481/2019(02) nurodyta, kad Ž. A. konstatuoti apatinio žandikaulio lūžiai. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspinti vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu į kairę apatinio žandikaulio sritį. Ž. A. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus sužalojimo mąstą ir sužalojimų lokalizuotą sritį, šie sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 44–45).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimų L. V. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis L. V. savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina nukentėjusiojo Ž. A., liudytojų parodymai, vaizdo įrašų peržiūros protokolai, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, jo mąstą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada bei specialisto D. B. paaiškinimai, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga

Taigi kaltinamasis L. V. sąmoningai elgėsi įžūliai, neadekvačiai esamai situacijai, 2019 m. gruodžio 15 d. apie 23.10 val., įvykio vietoje – lauke, Vilniaus gatvėje buvusių asmenų akivaizdoje, nesustodamas naudoti smurtą nukentėjusiojo Ž. A. atžvilgiu, nesant tam jokio akivaizdaus reikalingumo, nors kaltinamojo draugai bandė jį sulaikyti nuo tokių veiksmų, taip kitus asmenis šokiruodamas, išreikšdamas nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, sutrikdė įvykio vietoje buvusių kitų piliečių, kaip visuomenės narių, rimtį. Toks kaltinamojo L. V. elgesys – smūgių sudavimas nukentėjusiajam į veidą, kitas kūno dalis, dėl ko nukentėjusiajam Ž. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, aplinkinius. Šie kaltinamojo L. V. veiksmai viešoje vietoje – kavinių ir barų pilnoje gatvėje, kur tokiu nedarbo laiku masiškai vaikšto žmonės bei kur būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla), vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais kaltinamasis L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis L. V. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 23.10 val. nukentėjusiajam Ž. A. sudavė keturis kartus į galvą, du kartus į dešinį petį, du kartus į rankas, ir dėl vieno ar daugiau trauminio poveikio į nukentėjusiojo apatinio žandikaulio sritį Ž. A. lūžo apatinis žandikaulis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, nukentėjusiajam nustatyti apatinio žandikaulio lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl kaltinamasis L. V. savo veiksmais nukentėjusiajam Ž. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis L. V., sąmoningai suduodamas smūgius nukentėjusiajam Ž. A. į įvairias kūno dalis, pastarajam net stengiantis atsitraukti nuo kaltinamojo, turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo Ž. A. sveikatą ir tokių pasekmių siekė, suvokė veikos pavojingumą, tai yra kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia). Kadangi tarp kaltinamojo L. V. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų nukentėjusiojo Ž. A. sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 111–112), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 105), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 106). 

L. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, anksčiau yra teistas 2013 metais, taip pat už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-172-667/2021, kaltinant jį nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnyje, padarymu (byloje nagrinėjama veika, padaryta 2018 m. balandžio 14 d., byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje), kas rodo, kad kaltinamasis linkęs daryti analogiško pobūdžio, kaip ir šioje byloje, veikas, nors kaltinamasis nurodo, kad 2018 m. balandžio 14 d. įvykis jį paveikė psichologiškai, kas galėjo turėti įtakos šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymui, tačiau šioje byloje nagrinėjamas įvykis buvo praėjus daugiau nei pusantrų metų po 2018 m. balandžio 14 d. įvykio, iš šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių (kaltinamasis prieš įvykį buvo bare su draugais, po ko ruošėsi toliau kažkur vykti su draugais) akivaizdu, kad kaltinamasis gyveno pilnavertį gyvenimą, tuo tarpu kaltinamojo teistumai rodo, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas, ir jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsižvelgtina, kad paskutinis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas 2013 metais (nors teistumas neišnykęs), o 2021 m. nuosprendis dėl 2018 m. balandžio veikos yra neįsiteisėjęs.

Dėl gynėjo prašymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies normas

Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas laiko, kad kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės (kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, nukentėjusysis neprašo skirti griežtos bausmės) nėra išimtinėmis aplinkybėmis (tuo labiau, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir pradėjo gailėtis tik po beveik visų liudytojų bei specialisto apklausos, dalį žalos atlygino taip pat tik bebaigiant bylos teisminį nagrinėjimą), kurios leistų kaltinamojo L. V. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jos yra gyvenimiškai įprastos, ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją prieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui.

Be to, kaltinamasis nuo pat baudžiamosios bylos perdavimo teismui iki nuosprendžio priėmimo nedirba, turėdamas (kaip pats nurodo) gana paklausią specialybę, viso bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo susirasti darbo, tik baigiantis bylos nagrinėjimui ėmėsi priemonių surasti pinigų nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui, iš kurios jis atlygino tik 1 500 Eur, be to, nors kaltinamasis pateikė leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje su teise toje šalyje dirbti, tačiau nei jis pats, nei jo draugai jam darbo minėtoje šalyje nėra suradę, dėl ko teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad jam pavyks užsienyje susirasti darbą lengviau nei Lietuvoje, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. kovo 27 d. teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 5 MGL (650 litų) dydžio bauda buvo sumokėta tik 2019 m. kovo 22 d., todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad švelnesnės, nei už jo padarytus nusikaltimus straipsnių sankcijose numatytos ir kaltinamojo pageidaujamos, bausmės – baudos paskyrimas bus efektyvi priemonė bausmės tikslams įgyvendinti, tuo labiau, kad kaltinamajam neturint jokių pajamų, neturint net realios darbo sutarties, nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas dar labiau nusitęs.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus, kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta viena iš švelnesnių bausmių rūšių – laisvės apribojimas. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, teismas taip pat laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad L. V. atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos), skirtinų bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis Ž. A. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 12 656,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 155–193; 2 t., b. l. 8–22) ir turėtų proceso išlaidų priteisimo: 40 Eur už atliktus pateikiamų dokumentų vertimus bei 2025 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1 t., b. l. 194–198; 2 t., b. l. 23–25). 

Iš nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio, paties nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad turtinės žalos suma yra 12 656,44 Eur, kurią sudaro realiai patirtos išlaidos, tai yra operacija, lovadieniai, skrydžiai į Lietuvą pas medikus, laboratorijos mokestis Londone už dantų lankstus, taip pat negautos pajamos, kurias nukentėjusysis, jeigu būtų galėjęs dirbti, būtų gavęs iš darbdavio Jungtinėje Karalystėje, tačiau jų negavo dėl kaltinamojo veiksmų jo atžvilgiu, ir taip pat būsimoji žala už būsimą operaciją.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. A. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas tyčiniais L. V. veiksmais, tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo patirta žala yra įrodyta nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis su pareikštu turtinės žalos dydžiu sutinka, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas 12 656,44 Eur sumai.

Nukentėjusysis ieškinyje bei posėdžio metu taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos metu jam buvo padarytas žandikaulio lūžis, dėl sužalojimų jis buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmą, ilgalaikius nepatogumus, dvasinį diskomfortą, išgyvenimus dėl ateities. Po įvykio nei kalbėti, nei kramtyti nebegalėjo. Šiuo metu nešioja specialius įtvarus, kad neišsikreiptų dantys. Nepatogumai tęsiasi iki šios dienos – negali kramtyti maisto, pradėjo švepluoti. Nukentėjusysis nelabai nori būti viešoje vietoje, nesijaučia saugus tarp žmonių, jį kankina nemiga. Be to, gydymas dar nebaigtas – laukia dar viena operacija. Be to, operacijos, skausmas, vaistų vartojimas, gydymo tikslais vykimas į Lietuvą taip pat kelia nepatogumus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis Ž. A. patyrė stresą, po įvykio jis dėl lūžusio žandikaulio patyrė įvairius nepatogumus valgant ir kramtant maistą, nešiojant įtvarus, dėl sužaloto veido sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, patyrė įvairius nepatogumus dėl darbo santykių, nukentėjusiojo gydymas dar nebaigtas – laukia dar viena operacija. Kaltinamasis nors šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingas, pakankamai sveikas asmuo, galintis dirbti ir uždirbti. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur yra protingas ir teisingas, todėl civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas 2 000 Eur sumai. Viso civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas 14 656,44 Eur sumai.

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. V. atlygino dalį nukentėjusiojo Ž. A. prašomos priteisti žalos – 1 500 Eur, todėl šia sumokėta suma mažintinas priteistinos sumos dydis, nustatant, kad neatlygintas civilinio neturtinės žalos dydis yra 13 156,44 Eur.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusįjį Ž. A. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatė Audra Beta Rekštienė. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis Ž. A. advokatei Audrai Betai Rekštienei sumokėjo 500 Eur – už atstovavimą teismo posėdžiuose, 1100 Eur – už civilinio ieškinio parengimą ir 425 Eur už kitus rašto darbus byloje (pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, byloje pateikti prašymai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumą (kaltinamasis L. V. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kaltu prisipažino tik po nukentėjusiojo, liudytojų ir specialisto apklausų, byla dviejų tomų, vienas posėdis byloje buvo atidėtas dėl kaltinamojo neatvykimo į teisiamąjį posėdį, taip pat posėdis buvo atidėtas dėl kaltinamojo pažindinimosi su patikslintu civiliniu ieškiniu, taip pat vienas iš paskutiniųjų posėdžių buvo atidėtas kaltinamajam susiruošus ieškoti kur pasiskolinti pinigų daliniam ieškinio padengimui, galimo susitarimo sudarymui), taip pat atsižvelgiant, kad prašoma priteisti suma neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, kaltinamasis yra darbingas, galintis dirbti ir uždirbti asmuo, todėl nukentėjusiojo turėtos 2025 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo L. V..

Nukentėjusiojo turėtos 40 Eur išlaidos už atliktus vertimus, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo L. V..

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 59, 70), paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, ir nuteisti:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 1 000 (vieną tūkstantį) Eur,

- pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 1 000 (vieną tūkstantį) Eur.

Nukentėjusiojo Ž. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai 14 656,44 Eur sumai, kaltinamajam dalį žalos nukentėjusiajam sumokėjus, priteisti iš kaltinamojo L. V. nukentėjusiajam Ž. A. 13 156,44 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam Ž. A. iš kaltinamojo L. V. 2 025 (du tūkstančius dvidešimt penkis ) Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 40 (keturiasdešimt) Eur proceso išlaidų . 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                      Živilė Bliūdžiuvienė