Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-3319-601-2010].doc
Bylos nr.: 2-3319-601/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-3319-601/2010

(Proceso Nr.2-56-3-01507-2010-2)

Procesinio sprendimo kategorija 106.3

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

     2010 m. spalio 5 d.

  Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, susipažinęs su ieškovo R. Ž. ieškiniu atsakovei A. L. dėl žalos, padarytos suklastojant tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojant, nustatytmo, žalos ir palūkanmų priteisimo iš atsakingo asmens, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą,

 

n u s t a t ė :

                                

2010 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovo R. Ž. ieškinys atsakovei A. L., kuriuo ieškovas prašo: 1) nustatyti, kad A. L. 2000 m. spalio 2-6 dienomis, panaudodama žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2000-07-28 nutarimą patraukti kaltinamuoju, suklastodama tikrą dokumentą – „kaltinamąją išvadą“, padarė jam 125 000 Lt žalą, kurią prašo priteisti iš kalto asmens; 2) nustatyti 10 procentų metinių palūkanų dydį nuo nustatytos neturtinės žalos dydžio nuo tikro dokumento suklastojimo 2000 m. spalio 2-6 d. pradžios momento – 2000 m. spalio 2 d.

CPK 22 str. nuostatos, reglamentuojančios civilinių bylų priskirtinumą, numato, kad CPK nustatyta tvarka teismams nagrinėti yra priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, inetelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 22 str. 2 d.). Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra nenagrinėtinas teisme.

Pažymėtina, jog ieškovas su tapačiais ieškiniais jau du kartus prieš tai buvo kreipęsis į Kauno apygardos teismą, kurie 2010-04-19 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2073-153/2010) ir 2010-09-24 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-3236-260/2010) buvo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtini teisme CPK  137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Teisėjas, sutinka su nutartyse nurodytais argumentais, jog ieškovas ieškinyje pareikštais reikalavimais prašo nustatyti jo nurodytus faktus, jog atsakovė ieškovo įvardintais veiksmais padarė jam 125 000 Lt žalą bei nustatyti10 procentų metinių palūkanų dydį nuo prašomos nustatyti neturtinės žalos sumos nuo nurodytos datos. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas yra susijęs su ieškovo nurodytais galimais atsakovės nusikalstamais veiksmais, dėl kurių esą ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Reikalavimas nustatyti atsakovės veiksmuose nusikalstamos veikos požymius yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas pagal BPK normas, o ne pagal CPK normų nuostatas. Ieškovui buvo išaiškintina, kad pagal suformuluotą ieškinio reikalavimų turinį ieškovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne reikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka (BPK 164, 165 str.). Reikalavimas nustatyti 10 procentų metinių palūkanų dydį nuo prašomos nustatyti neturtinės žalos sumos nuo nurodytos datos - yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas. Pažymėtina, kad tam, jog faktas būtų kvalifikuotas kaip turintis juridinę reikšmę ir jį būtų galima nustatinėti teisme, jis turi būti realus materialios tikrovės reiškinys ir turi sukelti teisinius padarinius. Antrasis reikalavimas išvardintų savybių neturi.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK  137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Ieškovui išaiškintina, kad sprendžiant pagal suformuluotų ieškinio reikalavimų turinį ieškovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo veiklos subjektus pagal baudžiamojo proceso nuostatas, o ne reikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka (BPK 164, 165 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 3 d., 5 d., 290 str., teismas

 

n u t a r i a:

          

Atsisakyti priimti ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei A. L. dėl žalos padarytos suklastojant tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojant, dydžio nustatymo ir priteisimo iš atsakingo už tai asmens. Ieškinio pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.

 

 

Teisėjas                                                                                                                     Evaldas Burzdikas