Civilinė byla Nr. e2-101-407/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01681-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos ,,Nacionalinė kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5698-803/2015 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „INDEBT“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos reklamos projektai“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pateiktu ieškiniu ieškovė BKU ,,Nacionalinė kredito unija“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „INDEBT“ 308 667,57 Eur skolą, 13 088,68 Eur delspinigių, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė nevykdo 2012-04-27 reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė dalimis ieškovei turėjo sumokėti 1 117 559,37 Lt (323 667,57 Eur) sumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal Sutartį sumokėjo tik 15 000 Eur (2012-10-11). Pasak ieškovės, atsakovė mokėjimo pareigos pagal Sutartį nevykdymą grindžia tuo, kad atsakovė 2012-04-30 skolos perkėlimo sutartimi skolą ieškovei perkėlė trečiajam asmeniui Themis Domus LCC. Ieškovės teigimu, ji nėra davusi sutikimo skolos perkėlimui, todėl skola nėra perkelta.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą už 321 756,25 Eur sumą. Prašymą grindė didele ieškinio suma, atsakovo nesąžiningumu ir tuo, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka asmeniui, teikiančiam tokį prašymą; vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį, deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių. Šiuo atveju, pasak teismo, ieškovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai, tarp jų ir atsakovės siekis išvengti prievolės sumokėti ieškovei įsiskolinimą, nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turto, kadangi tokie argumentai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, nei reikalavimo dydis, nei faktas, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo suma atsakovei yra didelė, jog atsakovės finansinė būklė yra bloga ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių gali būti apsunkintas galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė BKU ,,Nacionalinė kredito unija“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo motyvas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės finansinė būklė tokia bloga, kad atsakovė negalėtų įvykdyti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo, yra nepagrįstas. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė savo prievolės, kilusios iš Sutarties, nevykdo nuo 2012-10-11, kai vienintelį kartą pagal Sutartį ieškovei sumokėjo 15 000 Eur. Negalėjimas sumokėti net dalinių mokėjimų pagal Sutartį, leidžia daryti išvadą, jog 321 756,25 Eur dydžio suma atsakovei yra labai didelė. Be to, pareiga įrodyti gerą atsakovės finansinę padėtį ir taip paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją tenka atsakovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškinio suma jai nėra didelė, tai reiškia, kad buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismas visiškai nevertino ieškovės nesąžiningų veiksmų, kurie sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovė, siekdama išvengti savo prievolės pagal Sutartį įvykdymo, ieškovei nurodė, jog minėta prievolė 2012-04-30 neva buvo perleista kitam juridiniam asmeniui, t. y. Themis Domus LCC. Įvertinus tokius nesąžiningus ir klaidinančius atsakovės teiginius, darytina išvada, jog atsakovė gali ir kitais būdais siekti išvengti prievolės pagal Sutartį įvykdymo, net ir tuo atveju, jeigu būti tenkinti ieškinio reikalavimai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB ,,INDEBT“ prašo atmesti atskirąjį skundą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Ieškovė visus savo ieškinio reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybe, jog ieškovė niekada jokia forma nebuvo davusi atsakovei sutikimo perleisti skolos trečiajam asmeniui Themis Domus LLC. Tačiau atsakovė į bylą pateikė akivaizdų įrodymą, jog toks ieškovės sutikimas buvo duotas 2012-04-30 ir atsakovė yra atleista nuo prievolės vykdymo.
2. Ieškovės argumentai, kad gerą savo turtinę padėtį turi pagrįsti atsakovė, teisingi tada, kai prašoma panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kol laikinosios apsaugos priemonės nepritaikytos, pareiga įrodyti jų taikymo pagrįstumą, tame tarpe ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka ieškovei. Šiuo atveju, kai ieškovė yra bankrutavusi įmonė, kuri negalėtų atlyginti nuostolių, patirtų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, toks prašymas turi būti itin pagrįstas.
3. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo. Ne atsakovė, o ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes atsakovė pateikė duomenis, kad skola buvo perkelta trečiajam asmeniui ir ieškovė apie tai žinojo iki pareikšdama ieškinį. Atsakovė niekada nesistengė išvengti jokių savo prievolių vykdymo, tačiau nagrinėjamoje situacijoje prievoles ieškovei privalo vykdyti ne atsakovė, o trečiasis asmuo Themis Domus LLC.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atskirajame skunde ieškovė su šia teismo išvada nesutinka, įrodinėdama, kad grėsmę teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia didelė reikalavimo suma ir atsakovės nesąžiningi veiksmai.
Ieškovės teigimu, atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji, siekdama išvengti Sutarties vykdymo, klaidingai nurodė, jog atsakovės mokėjimo prievolė ieškovei 2012-04-30 skolos perkėlimo sutartimi yra perkelta naujajam skolininkui.
Kaip minėta, atsakovės nesutikimas su ieškinyje pareikštu reikalavimu grindžiamas tuo, kad jos mokėjimo prievolė ieškovei yra pasibaigusi skolą perkėlus naujajam skolininkui Themis Domus LCC; tokiai pozicijai pagrįsti atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė minėtą 2012-04-30 skolos perkėlimo sutartį, taip pat ieškovės, atstovaujamos jos administracijos vadovo, sutikimą dėl skolos perkėlimo (CPK 179 str. 3 d.). Preliminariai įvertinęs ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentus, prie jų pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas šioje bylos stadijoje nemato pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų nesąžiningumo 2012-04-30 sutartimi perkeliant skolą naujajam skolininkui ir nemokant įmokų pagal Sutartį, motyvuojant tuo, kad mokėjimo prievolė yra pasibaigusi perkėlus skolą. Tai, ar iš tiesų atsakovės mokėjimo prievolė ieškovei pagal Sutartį yra pasibaigusi, t. y. perkelta naujajam skolininkui, ar atsakovės skolos, turimos ieškovei, perkėlimui užteko ieškovės vadovo, ar buvo būtinas ieškovės valdybos sutikimas, pagal ieškinio faktinį pagrindą bus nagrinėjama sprendžiant ginčą iš esmės.
Kaip minėta, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė ir didele pareikšto reikalavimo suma. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan., ieškinio suma neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo dydis atsakovės nesąžiningumo nepreziumuoja. Kaip jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės finansinės padėties analize, nevertina, nes jie neturi reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui.
Kadangi ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tenkinti atskirojo skundo nėra pagrindo. Nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti taikomos. Vien tik tai, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis