Civilinės bylos Nr. e2-326-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01099-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4;
3.2.9.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. (P. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovams A. S. ir A. Ž. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia tarp A. S. ir A. Ž. 2021 m. gegužės 31 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – ir Sutartis) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį; pripažinti atsakovą A. S. neįgijus, o atsakovą A. Ž. neperleidus reikalavimo teisės į bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Open Banking LT“ (toliau – ir Bendrovė) pagal 2021 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
2. Ieškovas 2024 m. vasario 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, pildydamas ieškinio pagrindą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti bei papildomai pripažinti niekine ir negaliojančia tarp atsakovų sudarytą Sutartį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį; pripažinti atsakovą A. S. neįgijus, o atsakovą A. Ž. neperleidus reikalavimo teisės į Bendrovę pagal Sutartį. Kartu su patikslintu ieškiniu, kaip įrodymą, ieškovas pateikė A. Ž. apklausos arbitražo byloje garso įrašą.
3. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2024 m. vasario 6 d. rezoliucija ieškovo patikslintas ieškinys priimtas ir atsakovams nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į patikslintą ieškinį pateikti. Teismas ta pačia rezoliucija kartu su ieškiniu pateiktą garso įrašą atsisakė priimti, motyvuodamas prieštaravimu Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 8 straipsnio 3 daliai.
4. Atsakovas A. Ž. 2024 m. vasario 22 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, pašalinant iš faktinio ieškinio pagrindo aplinkybes, susijusias su teismo nepriimto garso įrašo turiniu; ieškovui nepašalinus patikslinto ieškinio trūkumų – patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepriėmus garso įrašo iš arbitražo bylos, pateikto kartu su patikslintu ieškiniu, ieškovas negali remtis aplinkybėmis, kurias grindžia byloje nesančia medžiaga, 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti patikslinto ieškinio trūkumą – aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą.
6. Ieškovas 2024 m. kovo 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti teikiamą tą patį garso įrašą nevieša bylos medžiaga; priimti 2024 m. vasario 6 d. patikslintą ieškinį.
7. Atsakovas A. S. 2024 m. kovo 12 d. pateikė prašymą ieškovo patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui, konstatavus, kad patikslinto ieškinio trūkumas nėra pašalintas. Nurodė, kad ieškovas nevykdė 2024 m. vasario 6 d. teismo rezoliucijos, kuria klausimas dėl kartu su prašymu pakartotinai pateikto garso įrašo nepriėmimo jau yra išspręstas.
8. Atsakovas A. Ž. 2024 m. kovo 13 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo prašymą priimti patikslintą ieškinį ir pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša atmesti ir nepriimti kartu su prašymu pateikto priedo – garso įrašo; patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą; skirti ieškovui 1 000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto patikslinto ieškinio pareiškimą, 50 procentų šios baudos priteisiant sumokėti atsakovui A. Ž.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą ir nutarė bylą nagrinėti pagal pradinį ieškinį; atmetė atsakovo A. Ž. prašymą skirti ieškovui baudą.
10. Teismas pažymėjo, kad nepriėmus į bylą ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateikto garso įrašo, kuriuo jis remiasi įrodinėdamas CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį pagrindą, nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
11. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas garso įrašas iš arbitražo proceso, kurio šalimi ieškovas net nebuvo, negali būti leistinu įrodymu civiliniame procese. Teismo vertinimu, net ir patenkinus ieškovo prašymą ir pripažinus garso įrašą nevieša bylos medžiaga, tokios informacijos pateikimas į bylą vis tiek prieštarauja KAĮ 8 straipsnio 3 daliai. Be to, ieškovas nenurodė aplinkybių, kaip jis garso įrašą gavo, nepateikė arbitrų ir (ar) arbitražo šalių sutikimo dėl šio įrašo naudojimo bei viešinimo nagrinėjamoje byloje.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad klausimą dėl įrodymo atsisakymo priimti išsprendė 2024 m. vasario 6 d. rezoliucija, o pateiktas patikslintas ieškinys iš esmės grindžiamas garso įrašu, kuris negali būti įrodymu šioje byloje, ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą, o bylą nutarė nagrinėti pagal pradinio ieškinio reikalavimus.
13. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą. Pažymėjo, kad ieškovas siekė apginti savo pažeistas teises, todėl vien aplinkybė, jog patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas, nereiškia, jog buvo pareikštas neteisėtas reikalavimas, piktnaudžiaujant savo teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovas P. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti 2024 m. vasario 6 d. patikslintą ieškinį ir jo priedus; pripažinti A. Ž. apklausos arbitražo byloje garso įrašą nevieša bylos medžiaga. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nėra jokių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytų pagrindų atsisakyti priimti garo įrašą, kuris patvirtina ieškovo patikslinto ieškinio faktinį pagrindą.
14.2. Teismas nepagrįstai ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą, padarydamas klaidą dėl garso įrašo leistinumo. Garso įrašas yra leistinas įrodymas ir turi būti priimtas, o atsisakymas priimti šį įrodymą prieštarauja nuosekliai kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-271/2006, 3K-3-412/2010, e3K-3-106-421/2019).
14.3. Garso įrašas yra žinomas ir per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) prieinamas visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, abu atsakovai veikia bendrai, keičiasi informacija, todėl, tikėtina, žino apie arbitražo bylą, kurioje buvo padarytas šis įrašas. Be to, apskritai garso įrašo konfidencialumas nėra kliūtis šį įrodymą priimti – jis gali būti pripažintas nevieša bylos medžiagos dalimi.
14.4. Teismas neįvertino neproporcingų pasekmių, kurias sukelia atsisakymas priimti esminį bylos įrodymą – garso įrašą. Tokiu būdu be jokio teisinio pagrindo buvo apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą, uždrausta ieškovui ginti Bendrovės teises jo pasirinktu būdu nuo neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų, įrodant ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Garso įrašas svarbus, kadangi juo ieškovas siekia įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes – atsakovų nesąžiningumą, sudarant Sutartį.
15. Atsakovas A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas garso įrašas neatitinka civiliniame procese įrodymams keliamų reikalavimų, todėl skundžiama nutartis, kuria patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra teisėta ir pagrįsta.
15.2. Garso įrašo pateikimas prieštarauja KAĮ 8 straipsnio 3 daliai, kuria remiantis visas arbitražo procesas yra konfidencialus. Ieškovo prašymas pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša nekeičia situacijos esmės ir jos teisinio vertinimo.
15.3. Nors ieškovas nurodo, kad garso įrašas ir jame užfiksuotas atsakovo A. Ž. liudijimas jau yra žinomas daugeliui asmenų, tačiau tai nekeičia aplinkybės, jog arbitražo proceso metu atliktas garso įrašas negali būti pateiktas ir vertinamas šioje civilinėje byloje. Nei atsakovas A. S., nei jo atstovė nėra susipažinusi su ieškovo pateiktu garso įrašu, kadangi teismas jo nepriėmė į bylą.
16. Atsakovas A. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad faktiniai duomenys, kurie gali būti pripažinti įrodymais, turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka, jie turi atitikti leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.
16.2. Garso įrašas yra konfidencialus ir neviešas įstatymo pagrindu (KAĮ 8 straipsnio 3 dalis), todėl jokie papildomi veiksmai (prašymai, pripažinimai), siekiant užtikrinti konfidencialumo principą, nėra reikalingi. Arbitražo konfidencialumo principas taip pat negali būti apeinamas ieškovo nurodytu būdu, t. y. pripažįstant garso įrašą nevieša bylos medžiaga. Net ir pripažinus garso įrašą nevieša bylos medžiaga, būtų pažeistos imperatyvios KAĮ nuostatos dėl arbitražo proceso konfidencialumo.
16.3. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas (jo atstovas) 2024 m. vasario 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad garso įrašas negali būti leistinu įrodymu ir atsakovas prieštarauja, jog toks įrodymas būtų pateiktas šioje civilinėje byloje. Atsakovas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą panaikinti kartu su patikslintu ieškiniu ir kartu su 2024 m. kovo 1 d. prašymu pateikto garso įrašo byloje matomumą.
16.4. Ieškovo argumentai dėl neva ribojamos jo teisės pagrįsti savo reikalavimą atmestini, kadangi iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus). Ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų garso įrašo, kuris buvo gautas pažeidžiant KAĮ nuostatas, pagrindu, jis nėra arbitražo bylos, kurios garso įrašą pateikė, dalyvis. Ieškovas, pateikdamas garso įrašą iš arbitražo bylos į šią bylą, šiurkščiai pažeidė arbitražo konfidencialumo principą.
16.5. Pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo susipažinti su arbitražo bylos medžiaga, kadangi šioje civilinėje byloje nėra sprendžiami jokie klausimai, kurie būtų susiję su arbitražo byla, kurios medžiagą neteisėtai pateikė ieškovas. KAĮ komentare nurodoma, kad kitiems subjektams arbitražo bylos medžiaga gali būti pateikta tik su teismo leidimu.
16.6. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas garso įrašu, todėl nesant galimybės ir teisinio pagrindo garso įrašą atskleisti nagrinėjamoje byloje, patikslinto ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas teisingai – ieškovui neištaisius patikslinto ieškinio trūkumų, jis paliktas nenagrinėtas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovui nepašalinus teismo nustatyto patikslinto ieškinio trūkumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą (ne)buvimo
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą, nusprendęs, kad ieškovas nepašalino teismo nurodyto patikslinto ieškinio trūkumo – aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad atsisakius į bylą priimti ieškovo pateiktą garso įrašą iš arbitražo bylos, nėra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis ieškovas reiškia reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl toliau nurodomų motyvų.
20. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kreipimasis į teismą su ieškiniu ir ieškinio suformulavimas yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 31 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 40 punktas). Teisminio nagrinėjimo dalykas būtent ir nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas).
21. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas); faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22 punktas). Juridiniai faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010; Laužikas, E., Mikelėnas, V., Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė. T. 1. Vilnius: Justitia, 2003, p. 371).
22. Pažymėtina tai, kad nors bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti jau pateikdamas ieškinį, jame aiškiai įvardydamas ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), visgi proceso įstatymas įtvirtina ir tokią dispozityvumo principo išraišką, kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį ir iškelia civilinę bylą. Ši teisė įtvirtinta CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalies procesines teises ir pareigas, bei CPK 141 straipsnyje, numatančiame ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimą.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas pradiniu ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti tarp atsakovų 2021 m. gegužės 31 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad Sutarties dalykas yra neįmanomas, pasibaigęs ir neegzistuojantis, o tai pažeidžia CK 6.3 straipsnio 4 dalyje, 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvius draudimus perleisti reikalavimus, kurie neįmanomi, įskaitant tuos, kurių pradinis kreditorius neturi. Ieškovo ieškinys bylą nagrinėjančios teisėjos 2023 m. spalio 5 d. rezoliucija priimtas, atsakovams nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti.
24. Ieškovas 2024 m. vasario 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame papildomai prašė Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškovas faktiškai papildė pradinio ieškinio faktinį pagrindą – jį pakeitė išplėsdamas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo formos ir turinio trūkumų, jį 2024 m. vasario 6 d. rezoliucija priėmė ir nustatė atsakovams terminą atsiliepimams į jį pateikti. Ta pačia rezoliucija teismas atsisakė priimti ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktą įrodymą – A. Ž. apklausos arbitražo byloje garso įrašą. Tačiau 2024 m. vasario 22 d. nutartimi teismas, įvertinęs atsakovų argumentus, nusprendė, kad atsisakius priimti į bylą ieškovo pateiktą garso įrašą, ieškovo patikslintas ieškinys, kuris, be kita ko, grindžiamas šiuo įrodymu, visgi neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų ir nustatė terminą pašalinti šio procesinio dokumento trūkumą – aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo patikslintu ieškiniu, sprendžia, kad jo faktinis pagrindas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamai atskleistas ir aiškus, dėl to trūkumų šalinimo instituto taikymas ir vėliau ieškinio palikimas nenagrinėtu, teismui konstatavus, kad nustatytas trūkumas nėra pašalintas, nelaikytini pagrįstais.
26. Ieškovas reikalavimą pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), patikslintame ieškinyje grindė tuo, kad atsakovai A. Ž. ir A. S., nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. birželio 10 d. vedę derybas, žinojo ir suvokė, jog turi pareigą informuoti Bendrovę apie 2021 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį (Bendrovė informuota tik 2022 m. rugsėjo 29 d.), tačiau pasielgė priešingai – nesąžiningai ir tyčia nuslėpę šią aplinkybę, nepranešę apie Sutartį, 2021 m. birželio 10 d. sudarė pareiškimą dėl pretenzijų atsisakymo (patikslinto ieškinio 31–33 punktai); atsakovai slapta ir niekaip nepranešdami nei Bendrovei, nei ieškovui, sudarė 2021 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nesusitardami dėl A. Ž. mokėtino atlygio, tokiu būdu pažeisdami viešąją tvarką, įtvirtintą CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose (patikslinto ieškinio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas patikslintame ieškinyje ne tik aiškiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą – aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), tačiau papildomai nurodė ir, jo manymu, byloje aktualų ir taikytiną teisinį pagrindą, dėl kurio išimtinai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovas patikslintame ieškinyje, greta jau anksčiau minėtų aplinkybių, nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su teismo atsisakytu į bylą priimti garso įrašo iš arbitražo bylos turiniu, taip pat patikslintame ieškinyje pateikė citatas iš šiuo garso įrašu užfiksuotos A. Ž. apklausos, visgi tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas patikslintame ieškinyje neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo (šios nutarties 26 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio faktinį pagrindą, jo tinkamą suformulavimą susiejo su įrodymu, kuriuo ieškovas, jeigu jis šioje byloje būtų buvęs priimtas, siektų įrodyti jo reikalavimą pagrindžiančias ir (ar) atsakovų atsikirtimus paneigiančias aplinkybes. Paminėtina, kad ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
28. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, todėl abiejų jų suformulavimas yra pakankamas pagrindas ieškinį (šiuo atveju - patikslintą ieškinį (ieškinio pagrindo papildymą)) priimti ir nagrinėti ginčą iš esmės. Nors įstatymas numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis), tačiau įrodymų nepateikimas, jų trūkumas byloje neturi įtakos ieškinio riboms ir neleidžia daryti išvados, kad nėra tinkamai suformuluoti pagrindiniai ieškinio elementai. Įrodymų (ne)pateikimas turi įtakos tik ieškinio įrodytinumui, nusprendžiant, ar jis pagrįstas ir tenkintinas, ar ne. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškinio dalyką ir ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės gali būti įrodinėjamos įvairiomis įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), be to, ne tik ieškinio priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose, nagrinėjant ginčą iš esmės. Taigi apskritai nėra pagrįsta ieškinio faktinį pagrindą, jo tinkamą suformulavimą ir pagrindimą susieti išimtinai tik su kuriuo vienu į bylą teiktinu (pateiktu) įrodymu.
29. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškovo patikslinto ieškinio faktinis pagrindas yra aiškus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo nustatyti ieškovui pašalinti su tuo susijusį patikslinto ieškinio, kuris byloje jau buvo priimtas 2024 m. vasario 6 d. teisėjos rezoliucija, trūkumą, o vėliau spręsti, kad šis trūkumas pašalintas nebuvo ir ieškovo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Dėl šalių argumentų dėl įrodymo (ne)priėmimo
30. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas atskirajame skunde, tiek atsakovai atsiliepimuose į jį išsamiai dėsto argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas (ne)pagrįstai atsisakė priimti ieškovo į šią civilinę bylą pateiktą įrodymą – garso įrašą iš arbitražo bylos.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl to, ar tam tikri į bylą šalių teikiami įrodymai atitinka jiems įstatymo keliamus reikalavimus (leistinumo, sąsajumo) (CPK 177, 180 straipsniai), ar jie priimtini, taip pat dėl įrodymų pakankamumo (teismo konstatavimas, kad nepakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms pagrįsti, yra pagrindas ieškinį atmesti), diskreciją nuspręsti pirmiausia turi konkrečią bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
32. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti rašytinį įrodymą apeliacinės instancijos teismui negali būti skundžiamas atskiruoju skundu, kadangi tokia galimybė expressis verbis (tiesiogiai) nėra įtvirtinta CPK 181 straipsnyje, reglamentuojančiame atsisakymą priimti įrodymą, be to, teismo atsisakymas priimti rašytinį įrodymą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
33. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje neturi pagrindo pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti priimti ieškovo pateiktą garso įrašą teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir dėl šalių su tuo susijusių argumentų. Tuo atveju, jeigu bet kuri šalis šioje byloje nesutiktų su byloje priimtu galutiniu teismo procesiniu sprendimu, ji motyvus dėl rašytinių įrodymų (ne)priėmimo turi teisę įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl nepagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumą - aiškiai suformuluoti jo faktinį pagrindą, o ieškovui to nepadarius, nepagrįstai jo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla pagal ieškovo ieškinį dėl sandorio negaliojimo, pareikštą dviem pagrindais – kaip prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms ir kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai, perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal ieškinį (patikslintą ieškinį) perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Giedrė Čėsnienė